cbb33dfb-c247-4ffd-9130-8f54503b3b11 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. PK-725-408/2017Proceso Nr. 1-69-3-00027-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.4.6;1.2.14.10.1;2.1.15.3.3.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 20 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui, dalyvaujant nukentėjusiai E. Č., jos atstovui advokatui Tautvydui Tomkui,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Gintarui Andrijauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

K., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairavimo instruktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., teistas 2016-12-16 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams, privačios kaltintojos E. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : V. K. nukentėjusios E. Č. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas tuo, kad 2016-05-29, apie 15.30 val., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) Kauno r., iÅ¡ savo sklypo (duomenys neskelbtini), į nukentėjusiosios sklypÄ (duomenys neskelbtini), metė medžio Å¡akÄ ant kieme stovėjusio jos automobilio „Chrysler Pacifica“ ir jį apgadino. Dėl tyčinių ir neteisėtų kaimyno V. K. veiksmų jai buvo padaryta 755, 92 eurų turtinė žala.

Padarytos žalos dydį patvirtina UAB „Nepriklausomų autoekspertų agentÅ«ra“ pateiktos iÅ¡vados.Tokiu bÅ«du V. K. sugadino svetimÄ E. Č. priklausantį turtÄ , t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino. Jis paaiÅ¡kino, kad nukentėjusios E. Č. automobilio apgadinti negalėjo, kadangi nuo kelio tik paÅ¡alino sausÄ eglutę, kuri trukdė pravažiuoti automobiliams.Nukentėjusi E. Č. parodė, kad patvirtina savo skunde nurodytas aplinkybes.

Papildomai parodė, kad jos namų kieme įrengta vaizdo kamera užfiksavo, kaip kaimynas V. K., priėjęs prie jų kiemo vartų, meta rankose turėtÄ sausÄ Å¡akÄ Ä¯ jų kiemÄ ir pataiko į kieme stovėjusį automobilį.Liudytoja T. V. parodė, kad ji yra V. K. ir E. Č. kaimynė ir matė kaip V. K. metė per Č. tvorÄ medžio Å¡akÄ , kuri pataikė į kieme stovėjusį automobilį bei jį apgadino.Liudytoja M. K. parodė, kad jos vyras V. K. per kaimynų Č. tvorÄ permetė sausÄ eglutę, kuri trukdė važiuoti automobiliams.Liudytojas Z.

G. parodė, kad Č. specialiai prie savo tvoros vartų padėdavo sausÄ eglutę ir taip trukdydavo K. ir jų svečiams patekti ar iÅ¡važiuoti iÅ¡ sodo sklypo.                          IÅ¡ 2016-10-21 Kauno apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad 2016-05-29 V. K., permesdamas medžio Å¡akÄ per tvorÄ , galimai apgadino Č. kieme stvėjusį automobilį „Chrysler Pacifica“ ir todėl jo veiksmuose galimi nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalies požymiai.

Kadangi Å¡i veika neturi visuomeninės reikÅ¡mės ir ja nepadaryta žalos asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėtų ginti savo interesų, nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje, iÅ¡aÅ¡kinant teisę E. Č. kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (b. l. 8-17).Pateiktame teismui kompaktiniame diske yra filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti V. K. veiksmai.                                                    IÅ¡ Nepriklausomų ekspertų agentÅ«ros transporto priemonės vertinimo pažymos matyti, kad dėl automobilio „Chrysler Pacifica“ apgadinimo (jį remontuojant) patirtas nuostolis yra 575,92 eurai, agentÅ«ros paslaugų kaina 90 eurų (b. l. 18, 21).                          IÅ¡ Nepriklausomų ekspertų agentÅ«ros transporto priemonės apgadinimo ir numatomo remonto protokolo (b. l.

25) ir atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tų nustatymo detalizacijos (b. l. 29-30) matyti, kad remonto darbai įvertinti 80,94 eurais, dažymo darbai 214,51 eurais, dažymo medžiagos 189,70 eurais ir 90,77 eurais keičiamos dalys (apdailos ant variklio gaubto kaina su smulkių tvirtinimo detalių verte).IÅ¡analizuotais kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais (filmuota medžiaga, fotonuotraukomis) įrodyta, kad V. K. 2016-05-29, apie 15.30 val., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) Kauno r., iÅ¡ savo sklypo (duomenys neskelbtini), į E. Č. sklypÄ (duomenys neskelbtini), per tvorÄ metė sausÄ medžio Å¡akÄ , kuri nukrito ant kieme stovėjusio jos automobilio „Chrysler Pacifica“.

Tačiau tokie V. K. veiksmai, teismui neleidžia prieiti prie kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad juose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).Be to, baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ .

Å ios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryÅ¡is ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusiÄ nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.).

Be to, bÅ«tent turto vertės dydis yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.Turto vertės sÄ voka yra iÅ¡aiÅ¡kinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos.

Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimÄ turtÄ , kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (188,30 eurai), bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio.Nukentėjusiosios skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, BPK 412 straipsnio tvarka, teigiama, kad Å¡iame skunde nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, V. K. tyčia sugadino jos (E. Č.) turtÄ (įlenkė automobilio variklio gaubtÄ , priekinį bamperį ir apgadino apdailÄ ant variklio gaubto), padarydamas 755,92 eurų turtinę žalÄ .

Gi suma nurodyta nukentėjusiosios E. Č. pateiktoje autotransporto priemonės vertinimo pažymoje yra 665,92 eurai (b. l. 21). Tačiau iš transporto priemonės apgadinimo ir numatomo remonto protokolo (b. l.

25) ir atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tų nustatymo detalizacijos (b. l. 29-30) matyti, kad E. Č. priklausančio automobilio detalių, t. y. apdailos ant variklio gaubto kaina su tvirtinimo smulkių detalių verte yra 90,77 eurų. Maža to, į aptariamÄ orientacinį patirto nuostolio dydį yra įraÅ¡yta automobilio remonto darbų kaina 80,94 eurai, dažymo kaina 214,51 eurų, dažymo medžiagų kaina 189,70 eurai, orientacinė atstatomojo remonto kaina 575,92 eurai, pridėtinės vertės mokestis 21 procentas bei biuro paslaugos 90 eurų, ir apskaičiuota, kad iÅ¡ viso toks orientacinis nuostolis yra 665,92 eurai.

Kartu pažymėtina ir tai, kad nors aptariamoje vertinimo ataskaitoje yra nurodytas vertinimo tikslas – patirto nuostolio nustatymas, tačiau skaičiuotės santraukoje jau nurodomas orientacinis patirtas nuostolis ir atkuriamoji vertė, į kurių paskaičiavimus yra įraÅ¡ytos ir kainos bei mokesčiai, nesudarantys sugadinto turto vertės, buvusios įvykio metu.Teismas sprendžia, kad nukentėjusioji E. Č. savo skunde kvalifikuodama V. K. veikÄ kaip tyčinį svetimo turto sugadinimÄ , nepagrįstai vadovavosi ne tokio turto verte, bet sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.).

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015, 2K-73-677/2016 ir kt.). Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame nuosprendyje anksčiau aptartoje E. Č. automobilio vertinimo pažymoje yra nurodytas orientacinis patirtas nuostolis ir turto atkuriamoji vertė, kuri neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje išvadoje nurodyta, jog kaltinamojo V.

K. sugadinto svetimo turto (detalių) vertė yra 73,55eurai, t. y. net nesiekia 3 MGL (113 eurų) dydžio sumos, o variklio gaubto ir priekinio bamperio apatinės dalies remonto kaina nurodyta kaip orientacinė atkuriamojo remonto kaina ir apskaičiuota atkuriamoji vertė. Taigi tokie duomenys leidžia teigti, kad V. K. nepadarė veikos, kuri pagal nuo 2015-01-01 galiojančiÄ BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , bÅ«tų laikoma nusikalstama, t. y. turinčia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1punktas).Esant tokioms aplinkybėms, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad V.

K. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuojamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl baudžiamoji byla V. K. dėl jo nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1dalį nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, veiksmai dėl turto sugadinimo, teismo nuomone, aiškiai atspindi civilinius santykius, sietinus su turtinės žalos atsiradimu abiems konfliktuojančioms šalims.

SavavaliÅ¡ki veiksmai įgyvendinant tam tikrÄ teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandÅ«rai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir bÅ«dus nustato civilinės teisės normos. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ sprendžiant klausimÄ , pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

Nepritartina praktikai, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Tais atvejais, kai nustatoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla nutraukiama, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, o civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Nukentėjusios privačios kaltintojos E. Č. civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai už sugadintÄ turtÄ atlyginti, paliktinas nenagrinėtas.Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301- 305, 307 straipsnio 4-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė :

V. K., privačios kaltintojos E. Č. kaltintÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1dalies 1 punktas). Privačios kaltintojos nukentėjusios E. Č. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                         Virginijus Kalkauskas