2025-08-13 Nr. BB-3813-1-01-1-46187-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2823/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46187-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. M. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir D. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)182 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti D.

M. laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams; D. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 1981 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (7 veikos), perkvalifikuoti į tęstinius nusikaltimus pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir už kiekvieną nusikaltimą D. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams; D. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 1981 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 198 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) (veikos prieš nukentėjusiuosius G.

V. ir I. R.), perkvalifikuoti į tęstinius nusikaltimus pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir už kiekvieną nusikaltimą D. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, paskirtas bausmes pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (veika prieš nukentėjusiuosius G.

V. ir I. R.) subendrinti apėmimo būdu ir šias apėmimo būdu subendrintas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti D. M. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į bausmės laiką bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį.

Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kadangi nuteistojo padaryti sukčiavimai ir su jais susijusios kitos nusikalstamos veikos nepagrįstai kvalifikuotos ne kaip tęstinės nusikalstamos veikos, o kaip pavienės nusikalstamos veikos.

Kasatorius nurodo, kad jo gynėjas apeliaciniu skundu prašė D. M. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti ne tik dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įvertinti ir pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, t. y. D. M. padarytus sukčiavimus ir kitas su tuo susijusias veikas kvalifikuojant kaip atskiras pavienes nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo padarytus sukčiavimus kaip atskiras pavienes nusikalstamas veikas, nenurodė jokių tokio nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų.

Kasatorius pažymi, kad visas nusikalstamas veikas iš esmės padarė tuo pačiu laikotarpiu, buvo daromos viena paskui kitą per kiek dagiau nei mėnesio laikotarpį, be to, visas nusikalstamas veikas vykdė kartu su D. S., o kiti asmenys pasijungdavo tik prie atskirų veiksmų atlikimo. Apgaulės mechanizmas visais atvejais taip pat buvo identiškas – nukentėjusiesiems telefoninio pokalbio metu pranešama melaginga informacija, kurios pagrindu jie perduodavo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms atlikti iš jų banko sąskaitų. Taigi tokios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina veikų tęstinumą.

Be to, nusikalstamų veikų aprašymas bei nustatytos faktinės aplinkybės rodo nuteistojo ir D. S. išankstinį susitarimą, tikslą savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą pagal iš anksto parengtą planą vykdyti sukčiavimus. Tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi ir šios nustatytos aplinkybės rodo nuteistojo siekį vykdyti neapibrėžtą skaičių „telefoninių“ sukčiavimų, įgyti kuo daugiau pinigų iš patiklių nukentėjusiųjų. Todėl sukčiavimai ir su juo susijusios nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 6 punktą, kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis yra pakartotinis.

Kasacinis skundas, prašant D. M. veikas, padarytas BK 182 straipsnyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į tęstines nusikalstamas veikas ir pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, kurią paliko galioti apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti ankstesnį nuteistojo D. M. gynėjos advokatės O. Leontjevos paduotą kasacinį skundą konstatavusi, kad jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.

Šiuo atveju nuteistojo naujai pateikto kasacinio skundo turinys nėra identiškas, jame nebenurodomi argumentai dėl netinkamo bausmių subendrinimo. Tačiau naujai pateiktame kasaciniame skunde vėl pakartojami iš esmės tie patys argumentai dėl žemesnės instancijos teismų pažeidimų, D. M. padarytus sukčiavimus ir su juo susijusias veikas kvalifikuojant kaip pavienes, o ne tęstines nusikalstamas veikas. Dėl šių kasacinio skundo argumentų jau buvo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nutartyje. Šioje nutartyje pažymėta, kad kasaciniame skunde keliamas klausimas, susijęs su pavienių nusikalstamų veikų perkvalifikavimu, šias laikant tęstine nusikalstama veika, nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu nebuvo skųstos, šio klausimo apeliacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėjo, todėl, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, negali būti kasacijos nagrinėjimo dalyku.

Iš naujai pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų naujų teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo, nepateikta. Papildomos teismų praktikos nurodymas naujai paduotame kasaciniame skunde nelaikytinas naujais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Taigi trūkumai, nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nutartyje, nebuvo ištaisyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas yra pakartotinis ir paduotas dėl klausimo, kuris kasacine tvarka negali būti skundžiamas, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius