cbaf556c-d1c1-4aa8-8a20-476a0803a231 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1581-104/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18438-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3; 78.2.1; 121.21.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Antano Rudzinsko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1573-127/2013 pagal ieÅ¡kovės K.

Č. ieÅ¡kinį atsakovui V. Ž. dėl iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo ir atsakovo V. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei K. Č. dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, kurioje teikianti iÅ¡vadÄ institucija yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovė K. Č. ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo dukrai iÅ¡laikymÄ po 1 850 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; 6 050 Lt iÅ¡laikymÄ vienkartine pinigų iÅ¡moka; 33 300 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Posėdžio metu ieÅ¡kovė sumažino reikalavimus ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dukrai iÅ¡laikymÄ po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; 10800 Lt (600 Lt x 18 mėn.) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; reikalavimo priteisti 6 050 Lt vienkartinę iÅ¡mokÄ atsisakė. PaaiÅ¡kino, kad 2004-05-30 Å¡alys susilaukė dukros A. Ž., V. Ž. tėvystė patvirtinta moksliniais įrodymais (DNR ekspertizės iÅ¡vada). Vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiÅ«ra.

Nepilnametės A. Ž. tėvai nuo 2011-07-15 gyvena skyrium. Nurodė, kad atsakovas neduoda lėšų dukros iÅ¡laikymui. Neįgalios dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti virÅ¡ 2 000 Lt. Kadangi ieÅ¡kovė neturi nuosavo bÅ«sto, ji priversta nuomotis gyvenamÄ sias patalpas. IeÅ¡kovė dirba Vilniaus apskrities VPK migracijos skyriuje, gauna 850 Lt darbo užmokestį, iÅ¡laikyti dukrÄ jai padeda tėvai. Atsakovas V. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo sprendimu patvirtinti jo siÅ«lomÄ bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ , - kiekvienÄ savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 19:00 val.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalaujamo iÅ¡laikymo suma neatitinka atsakovo finansinių galimybių. Atsakovas dirba UAB „GILOJA“ direktoriumi, gauna 275 Lt darbo užmokestį, iÅ¡ atsakovo yra priteista didelė paskolos suma bankui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad priimant sprendimÄ tiek dėl iÅ¡laikymo dydžio, tiek dėl bendravimo su tėvu tvarkos, bÅ«tina atsižvelgti į nepilnametės A. sunkų neįgalumÄ , kad vaikas yra su specialiais poreikiais.

Abu tėvai privalo iÅ¡laikyti neįgalų, turintį specialių poreikių vaikÄ . Tėvo siÅ«loma bendravimo su dukra tvarka netinkama, nes bÅ«tina atsižvelgti į specialistų medikų rekomendacijas (CK 3.178 str.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, virÅ¡ijant pareikÅ¡tus reikalavimus: nustatė nepilnametės A. Ž. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina K. Č.; priteisė iÅ¡ tėvo V. Ž. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai A.

Ž. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t.y. 2012-12-31, kol dukra sulauks pilnametystės, iÅ¡skaičiavus V. Ž. sumokėtas iÅ¡laikymo sumas iki sprendimo priėmimo, ir 10 010 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , pavedant iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnametės dukros atstovei – motinai K. Č., priteistÄ sumÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatė tėvo V. Ž. bendravimo su nepilnamete dukra A.

Ž. tokiÄ tvarkÄ â€“ 1) pirmÄ ir trečiÄ kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 10:00 val. iki 19:00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje ar bet kurioje kitoje vietoje dalyvaujant ar nedalyvaujant vaiko motinai; 2) Å¡venčių dienomis pagal žemiau pateiktÄ grafikÄ nuo 10:00 val. iki 19:00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje ar bet kurioje kitoje vietoje dalyvaujant ar nedalyvaujant vaiko motinai: Å ventės pavadinimasLyginiai metaiNelyginiai metaiVaiko gimtadienisTėvasMotinaNaujųjų metų iÅ¡vakarėsTėvasMotinaNaujieji metaiMotinaTėvasKalėdų iÅ¡vakarės (Kūčios)MotinaTėvasKalėdosTėvasMotinaVelykosMotinaTėvasKiekvienų metų Motinos dienaMotina Kiekvienų metų Tėvo dienaTėvas Tėvo/Motinos gimtadieniaiKiekvienais metaisKiekvienais metais          Priėmė K.

Č. atsisakymÄ reikalavimo priteisti iÅ¡ V. Ž. vienkartinę 6 050 Lt iÅ¡mokÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė. Priteisė iÅ¡ K. Č. turėtas 144 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas V. Ž.. Priteisė iÅ¡ K. Č. į valstybės biudžetÄ 20 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iÅ¡ V. Ž. į valstybės biudžetÄ 216 Lt žyminį mokestį ir 20 Lt (dvideÅ¡imties litų) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametei A.

Ž. nustatytas sunkus neįgalumas, jai valstybė moka 1 026 Lt Å¡alpos pensijÄ ir priežiÅ«ros iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ Pažymėjo, kad mergaitė turi specialių poreikių, susijusių su sveikata, todėl jos iÅ¡laidų dydžio negalima sieti tik su minimalia alga. Nurodė, kad kai kurios ieÅ¡kovės pateiktoje iÅ¡laidų suvestinėje nurodytos iÅ¡laidos yra padidintos, kitos iÅ¡ vis neegzistuoja, todėl konstatavo, kad dabartiniu metu vidutiniÅ¡kai per mėnesį mergaitės iÅ¡laikymui bÅ«tina skirti 2 200 Lt.

Kadangi dalį šios sumos apmoka valstybė, tai likusius 1 200 Lt per mėnesį privalo skirti abu tėvai lygiomis dalimis, t.y. po 600 Lt. Nustatė, kad ieškovė išskaičiavus mokesčius gauna apie 850 Lt darbo užmokestį, turi automobilį Seat Leon. Atsakovas V. Ž. gauna 275 Lt darbo užmokestį, turi skolų kreditoriams. Tačiau pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovas turi skolų, nesudaro teisinio pagrindo nepriteisti nepilnametei dukrai A. tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jos poreikius.

Pasisakydamas dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgė į Å¡alių dukros neįgalumÄ ir gydytojų rekomendacijas bei į motinos pareiÅ¡kimÄ , kad, tėvui bendraujant su A. kiekvienÄ savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 19:00 val., jai neliktų laisvo savaitgalio ir jos negalėtų iÅ¡vykti pas senelius. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti 125 Lt dydžio mėnesinį iÅ¡laikymÄ ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ â€“ kas antrÄ mėnesio savaitgalį (nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val.).

Nurodo, jog byloje nėra objektyviai surinktų duomenų, kodėl vaiko iÅ¡laikymui reikalinga bÅ«tent tokia suma. PaaiÅ¡kino, kad jo mėnesinė alga sudaro 275 Lt, atsižvelgiant į tai, jam neįmanoma teikti 600 Lt iÅ¡laikymo. Jo verslas bankrutavo, teismuose vyksta teisminiai ginčai dėl laidavimo, jam taip pat reikia rÅ«pintis invalide motina. Anot apelianto, teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarku iÅ¡ esmės eliminuoja jo teisę tinkamai dalyvauti vaiko auklėjime, tuo labiau, kad didžiÄ jÄ gyvenimo dalį vaikas gyveno apelianto aplinkoje.

IeÅ¡kovė K. Č. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pasisakydama dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaikui per mėnesį bÅ«tina skirti 2 200 Lt. Å iÄ sumÄ teismas mažino iÅ¡ valstybės gaunama Å¡alpos pensija ir priežiÅ«ros iÅ¡laidų tiksline kompensacija. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vaiko iÅ¡laikymui trÅ«kstamÄ sumÄ per mėnesį privalo skirti abu vaiko tėvai lygiomis dalimis, t.y. po 600 Lt.

Atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių įrodymų, kad jo darbingumas bÅ«tų apribotas, dėl ko jis negali papildomai įsidarbinti ir iÅ¡laikyti savo nepilnametę dukrÄ . Pasisakydama dėl teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, ieÅ¡kovė nurodo, kad vaiko liga (Dauno sindromas) lemia tai, jog vaiko raida atsilieka, vaikas sunkiau prisitaiko svetimoje aplinkoje, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklėsčiusiÄ situacijÄ , sunkiai reiÅ¡kia savo mintis, turi kalbos sutrikimų. Jei vaikas atsakovui bÅ«tų atiduodamas visam savaitgaliui, vaiko psichika gali bÅ«ti sutraumuota.

VaikÄ gydantys gydytojai taip pat rekomendavo svetimoje aplinkoje vaikui bÅ«ti ne ilgiau 2-3 valandas su sÄ lyga, kad vaikÄ lydės artimas asmuo. Tai patvirtina specialisto iÅ¡vados iÅ¡ A. Ž. medicininių dokumentų.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ jo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui, apeliantas tvirtina, kad teismas neįvertino jo turtinės padėties.Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1, 2 d. nuostatas, tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti. BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A.

S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks kriterijus gali bÅ«ti taikomas sprendžiant dėl vaikui teikiamo iÅ¡laikymo tik bÅ«tiniausiems minimaliems jo poreikiams tenkinti.

IndividualÅ«s vaiko poreikiai, o nagrinėjamu atveju specialÅ«s vaiko poreikiai, kylantys dėl jo ligos (Dauno sindromo) sÄ lygoja ir reikalingÄ realų iÅ¡laikymo dydį, kuris paprastai yra didesnis už iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamÄ kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų reikalingų vaikui vystytis sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.        Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį bei jo finansines galimybes, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas negali teikti Å¡alių nepilnamečiam ir neįgaliam vaikui 600 Lt iÅ¡laikymo.

Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡laidas, reikalingas bÅ«tiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010) bei vertinti jÄ atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumÄ (pvz., tėvų sveikatÄ , jų elgesį siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti, iÅ¡laikytinių skaičių ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v.

L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ minimalių vaiko poreikių paskaičiavimÄ bei atsižvelgiant į tai, jog nepilnametė dalį iÅ¡laikymo gauna iÅ¡ valstybės, padarė teisinga iÅ¡vada, kad likusius 1 200 Lt per mėnesį mergaitei privalo skirti abu tėvai lygiomis dalimis, t.y. po 600 Lt.

Nesant į bylÄ pateiktų objektyvių argumentų bei įrodymų, paneigiančių nurodytų iÅ¡laidų, reikalingų vaiko pragyvenimui bei jo sveikatai, bÅ«tinumÄ ir protingumÄ , daroma iÅ¡vada, kad atsakovas bÅ«damas sveikas, darbingo amžiaus vyras, nesiėmė visų galimų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas dukrai. Byloje nenustatyta, kad atsakovas negali dirbti ir taip pagerinti savo materialinės padėties, su tuo susijusių įrodymų į bylÄ taip pat nepateikta (CPK 12 str., 178 str.).

Taigi daroma iÅ¡vada, kad atsakovas pajėgus dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad bÅ«tų patenkinti ne tik atsakovo, bei ir jo dukters poreikiai. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis nėra pajėgus mokėti 600 Lt iÅ¡laikymo. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Nurodo, kad iÅ¡ esmės eliminuoja jo teisę tinkamai dalyvauti vaiko auklėjime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, nes asmeninės tėvų teisės ir pareigos, įskaitant ir vaiko auklėjimÄ , tinkamÄ jo priežiÅ«rÄ , rÅ«pinimÄ si jo fiziniu vystymusi, sveikata, lavinimu, mokymu, atstovavimÄ vaikui santykiuose su trečiaisiais asmenimis, vaiko teisių gynimÄ ir kt., yra įgyvendinamos atsižvelgiant į vaiko interesus.

IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų (gydytojo rekomendacijų, b. l. 141) matyti, jog patartina svetimoje aplinkoje vaikui bÅ«tų ne ilgiau 2-3 valandas su sÄ lyga, kad vaikÄ lydėtų artimas, kartu gyvenantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad vaiko paėmimas kas antrÄ savaitgalį bendravimui nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., t.y. visam savaitgaliui su nakvyne, kaip praÅ¡o apeliantas, gali neigiamai įtakoti mergaitės emocinę bÅ«senÄ . Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovo skundžiama dalimi nepažeidžia vaiko interesų, nes nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama tėvo teisių įgyvendinimui.

Jeigu realiai įgyvendinant teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ po tam tikro laikotarpio galima padaryti neabejotinas iÅ¡vadas dėl tokios tvarkos pakeitimo bÅ«tinumo, jeigu vaiko reakcija ir norai leis spręsti apie jo interesų pažeidimÄ , pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos teisėjai                                                                                           Natalja Cikoto Ona Gasiulytė                                                                                                                                                                                            Antanas Rudzinskas