cbaeec55-f300-49c8-8b6f-01acb4bfe5c8 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas Eduardas Maškevičius                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-417/2018Teisėja Skaistė Valinskytė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00264-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.1.; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2018 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,išteisintajai B.

K. ir jos gynėjai advokatei Natalijai Fočenkovai,nukentėjusiosios R. M. atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro R. M. ir nukentėjusiosios R. M. atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo B.

K., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡teisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: B. K. buvo kaltinama tuo, kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams, automobiliu privažiavo prie pat keliu ėjusios R.

M., dėl to ji iÅ¡sigandusi nugriuvo į pakelės griovį. Tada B. K. iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio priėjo prie gulinčios R. M. ir tyčia koja ne mažiau kaip du kartus įspyrė jai į kairę Å¡launį, suėmė ranka rÅ«bus ties krÅ«tine ir tampė bei tyčia kumščiu sudavė 7–8 kartus į kairę rankÄ . Tada B. K. įsėdo į automobilį, pavažiavo keletÄ metrų, sustojo ir iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio vėl priėjo prie jau atsistojusios ir einančios R. M. ir ranka suėmė jai rÅ«bus krÅ«tinės srityje, tempė juos bei tyčia kumščiu 1–2 kartus sudavė nukentėjusiajai į deÅ¡inę rankÄ , padarydama jai abiejų žastų poodines kraujosruvas, t. y. nežymiai sužalojo R.

M..Plungės apylinkės teismas 2018-06-04 nuosprendžiu B. K. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras R. M. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Plungės apylinkės teismo 2018-06-04 nuosprendį dėl B. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: B. K. pripažinti kalta pagal BK 284 straipsnį ir paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, uždrausti lankytis R.

M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), per visÄ bausmės laikotarpį bei įpareigoti B. K. nesiartinti prie R. M. arčiau nei 150 metrų atstumu per visÄ bausmės laikotarpį.Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis dėl B. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnį turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos faktinių aplinkybių.Teismas iÅ¡teisino B. K. motyvuodamas tuo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias aplinkybes.

IÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime B. K. nurodytų tyčinių veiksmų padarymÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamosios naudai, todėl kaltinamoji dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Prokuroro teigimu, teismas nuosprendyje padarė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais nėra įrodyta, jog B.

K. sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarkÄ 2017-08-09 10 val. (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams, nežymiai sužalojo R. M..Teismas apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tais atvejais, kai kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

AiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ teismų praktikoje yra pažymėta, kad Å¡io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant klausimÄ , ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). AiÅ¡kinant vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad Å¡is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo:

„Kaltinamojo B. K. pripažįsta 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 10 val. privažiavusi maÅ¡ina prie keliu ėjusios R. M., tačiau neigia, kad buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio ir mušė, smaugė nukentėjusiÄ jÄ R. M.. Teismo posėdžio metu R. Å . nurodė mačiusi minėtu laiku B. K. automobilį, jos pačios nemačiusi, tik Å¡alia automobilio Å¡Å«kaujančiÄ R. M.. Teismo posėdyje liudytoja A. V. teigė mačiusi iÅ¡ namų B. K. maÅ¡inÄ ir girdėjo R. M. Å¡auksmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu A.

V. parodė, kad girdėjo kažkÄ Å¡Å«kaujant gelbėkit, gelbėkit, manė, kad vaikai tarpusavyje susimušė ir Å¡Å«kauja, taip pat teigė, kad jos sÅ«nus M. V. pasakęs, kad kažkas vyksta prie sandėlio, kažkas susimušė (b. l.48–50), tačiau teismo posėdžio metu M. V. tokių aplinkybių nenurodė, teigė, kad remontuojant kombainÄ pasigirdo Å¡auksmas, atpažino R. M. balsÄ , R. M. ir B. K. nematė, ant kelio matė baltÄ maÅ¡inÄ . Paklausus liudytojus A. V. dėl jos skirtingai nurodomų aplinkybių, tvirtino, kad vaikų Å¡Å«kavimas jÄ labai sukrėtė, pabėgo nuo savo namo už klėties, pasižiÅ«rėjo, buvo B.

K. mašina, dar matė žmonių ir nekreipė dėmesio. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, nieko blogo nepagalvojusi nekreipė į tai dėmesio. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad, grįždamas į sandėlį iš šalia esančio sodybos, matė nuvažiuojant B. K. automobilį. Taigi, tiesiogiai ir betarpiškai įvykį mačiusių asmenų byloje nenustatyta, o kaltinime B. K. inkriminuotos aplinkybės, jog ši išlipusi iš automobilio priėjo prie gulinčios R.

M. ir tyčia koja ne mažiau kaip du kartus įspyrė jai į kairę Å¡launį, suėmė ranka rÅ«bus ties krÅ«tine ir tampė bei tyčia kumščiu sudavė 7-8 kartus į kairę rankÄ , tada, įsėdusi į automobilį, pavažiavo keletÄ metrų, sustojo ir iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio vėl priėjo prie jau atsistojusios ir ei-nančios R. M. ir ranka suėmė jai rÅ«bus krÅ«tinės srityje, tempė juos bei tyčia kumščiu 1-2 kartus sudavė nukentėjusiajai į deÅ¡inę rankÄ , iÅ¡ esmės grindžiamos nukentėjusios R.

M. parodymais.“Teisme nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė R. M. parodė, kad su B. K. yra pažįstamos, su ja nebendrauja gal kokie 4–5 metai, gal daugiau, nes girta jÄ muÅ¡a. Jau 2 kartus primušė, yra buvę konfliktų dėl vaikų. B. K. juos pati užkabindavo, vaikai nepiktybiniai. Turi 4 sÅ«nus ir 1 dukterį. Visiems 4 sÅ«nums yra negalia, pirma grupė, kitiems antra nustatyta, negalia susijusi su psichine sveikata. Ä® policijÄ atvyko dėl aplinkybių, kad jÄ sumušė prie sandėlio rugpjūčio 9 d.

Ėjo link sandėlio, ten vyras su vaikais Å¡lavėsi viduje. Ėjo kelkraščiu, iÅ¡girdo, kad kažkas ūžia, pamatė B. K. su maÅ¡ina, važiuojančiÄ vos vos sprindelis nuo griovio, kai Å¡i pravažiavo, ji griuvo į griovį, nuo griuvimo nesusimušė. B. K. iÅ¡lipusi priėjo prie jos ir pradėjo jÄ daužyti, spardyti. Nebuvo spėjusi atsikelti, gulėjo. B. K. iÅ¡keikė jÄ , iÅ¡vadino „kurva“ ir kitais bjauriais žodžiais. Pradėjo spardyti, į kojÄ spyrė 2–3 kartus, į deÅ¡inę kojÄ , pati su kumščiais į rankas, buvo su paprasta bliuzele, už bliuzelės griebė, pradėjo smaugti gerklę, pradėjo skaudėti, atsistojo kažkaip.

Ėjo link sandėlio, sakė: „ko tu, valkata, eini prie to sandėlio, kÄ tu ten pasidėjai“, ji atsakė, kad eina pas A. J. parvežti D. vaistų. Kada ėjo link sandėlio iÅ¡ antro karto užklupo. PirmÄ kartÄ apspardė kojomis, daužė rankomis, antrÄ kartÄ griebė už bliuzelės ir už kaklo, smaugė. Trenkė per rankas, žastus, abiem ir viena ranka, visaip trenkė. Kiek kartų trenkė, neskaičiavo. Buvo iÅ¡tikta streso ir nesiorientavo, nieko nesakė, jÄ tik daužė ir nieko kito.

Niekas nieko negalėjo girdėti, nes ten sandėlyje ūžė variklis, Å¡aukė. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino savo 2017-10-18 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad jie suraÅ¡yti teisingai. Buvo per vienÄ kartÄ muÅ¡ama 2 kartus. Kad buvo smaugiama, minėjo jÄ apžiÅ«rinčiam gydytojui, jis turbÅ«t užmirÅ¡o apraÅ¡yti. Dėl sužalotos kojos nedrįso sakyti, nutylėjo. Ä®vykiai su B. K. paveikė, bijo kalbėti, jos bijo, visa dreba, kyla susijaudinimas.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1855/2017(03), nurodyta:

„1. R. M. nustatytos abiejų žastų poodinės kraujosruvos 2. Žastų kraujosruvos atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, padarytos sumuÅ¡us bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais. Sprendžiant iÅ¡ kraujosruvų apraÅ¡ymo medicininiuose dokumentuose, jų atsiradimas paaiÅ¡kinamas mažiausiai trimis poveikiais.

3. R. M. padarytos poodinės žastų kraujosruvos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

4. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose kiti sužalojimai (Å¡launų srityje) nenurodyti.“ IÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad R. M. jÄ konsultavusiam chirurgui nurodė, jog jÄ sumušė kaimynė, teigė: „Dabar skauda kairį žastÄ , mažiau deÅ¡inį.“ Å ioje iÅ¡vados dalyje specialistas nurodė: „<...> kairiame žaste stebimos dvi – 8x6 cm bei 4x3 cm poodinės kraujosruvos, deÅ¡iniame žaste 1,5 cm skersmens poodinė kraujosruva <...>. Diagnozė: kairio žasto sumuÅ¡imas bei poodinės kraujosruvos, deÅ¡inio žasto sumuÅ¡imas.“Kaltinamoji B.

K. pripažino, kad 2017-08-09 ryte buvo (duomenys neskelbtini), susitikusi su R. M.. Nurodė, kad tuo metu ji savo baltos spalvos automobiliu „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš darbo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) ūkio. Jos teigimu, sustojimo tikslas buvo dėl įvykio su R. M. sūnumi M. dėl melžimo aparatų prieš 3 dienas (nurodė, kad buvo apipiltas variklis). Per tas 3 dienas R. M. sutikusi nebuvo. Variklį susitaisė pati.

Iki R. M. nuo jos namų aplinkui einant yra kilometras, einant tiesiai – apie 200–300 metrų. R. M. yra Å¡eimos galva, turi suvaldyti savo neįgalius sÅ«nus. Nematė galimybės iÅ¡ karto eiti aiÅ¡kintis, nes nebuvo laiko. Ä®vykio metu pokalbis su R. M. truko 5 minutes, galbÅ«t iki 10 minučių, supasakojo viskÄ ir nuvažiavo. Ji paėjo toliau.Liudytoja A. V. parodė, kad įvykio dienÄ pasigirdo garsus R. M. Å¡auksmas, pamanė, kad kilo gaisras. Paėjo palei keliÄ pažiÅ«rėti, kas vyksta.

Matė B. K. maÅ¡inÄ â€“ baltos spalvos furgoniukÄ . Girdėjo dviejų žmonių kalbÄ , jautėsi kaip barnis. Jos sÅ«nus buvo prie angaro – remontavo kombainÄ , jam geriau buvo matyti. Vakare buvo nuėjusi pas R. M., matė ant jos kaklo raudonas žymes, klausė, kas nutiko, Å¡i pasakė, kad B. K. jÄ primušė, aprodė rankas, abi jos buvo raudonai violetinės. Ji pasiÅ«lė R. M. vykti į policijÄ ar pas gydytojÄ . Paklausus, kodėl nekvietė policijos, Å¡i atsakė, kad neturi pinigų su kuo nuvažiuoti.

R. M. pasakojo, kad ėjo į sandėlį kažko papraÅ¡yti, kad kažkur jÄ nuvežtų, sÅ«nui D. nupirkti vaistų. Jai einant privažiavo B. K., privažiavo labai arti, ji iÅ¡sigando ir nuvirto į griovį. B. K. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir pradėjo jÄ muÅ¡ti. Jai buvo sumuÅ¡ta ir Å¡launis, bet gydytojai nerodė, nedrįso rodyti, tik rankas parodė. Neklausė, kaip jÄ sumušė, daugiau su rankomis, kiek suprato, gal ir spyrė, negali pasakyti. KitÄ rytÄ ji R. M. nuvežė į policijÄ .

Ten surašė dokumentus, surašė jos parodymus. Policijos pareigÅ«nai pasiÅ«lius eiti į ligoninę, nuėjo, parodė mėlynes, chirurgas apžiÅ«rėjo, viskÄ surašė. R. M. nebuvo pasakojusi apie įvykį, kad jÄ bÅ«tų sužalojusi karvė. Jai žinoma, kad buvo sumuÅ¡tos kojos, pati R. M. jai parodė, tik gydytojui nedrįso rodyti, todėl apraÅ¡yti tik rankų sužalojimai.Liudytojas M. V. parodė, kad 2017-08-09, apie 10 val. ryto, dirbo įprastÄ darbÄ , buvo Å¡alia angaro, pasilipęs ant variklio remontavo kombainÄ .

Pasigirdo žmogaus Å¡auksmas. Pirma mintis buvo, kad sandėlyje nelaimė, tačiau atsisukęs į kaimo pusę atpažino R. M. balsÄ . IÅ¡ žodžių konteksto suprato, kad vyksta kažkas panaÅ¡aus į konfliktÄ . Girdėjo ne žodžius, o labiau žmogaus Å¡auksmÄ , todėl žodžių negalėjo įvardyti, suprato, kad tai konfliktinė situacija. Konfliktas truko neilgai – apie 2 minutes. Buvo atėjęs R. M. sÅ«nus D. M.. Å iam pasakė, kad kažkas yra pas juos negerai – ar tai Å¡eimos konfliktas ar pan., ir liepė jam eiti namo, bet jis nėjo.

Apie įvykį jam teko girdėti iÅ¡ kitų žmonių. Žmonės kaime daug kÄ kalba, bet Å¡i konfliktinė situacija buvo iÅ¡skirtinė. IÅ¡girdus Å¡auksmÄ , buvo sutrikdytas jo darbas. Parėjo namo, pasakė D. M., kad eitų namo ar kažkas tokio. Tada grįžo toliau dirbti darbų.Liudytojas A. J. parodė, kad 2017-08-09 dirbo prie sandėlio, vienu momentu buvo nuėjęs pas kaimynÄ atsigerti, parėjęs pamatė pravažiuojant B. K.. R. M. tuo momentu buvo atėjusi į sandėlį, norėjo, kad jÄ pavežtų, skundėsi, kad susiginčijo ar tai apsibarė su B.

K., kažkÄ minėjo, kad buvo apsistumdžiusi su ja, kad Å¡i jÄ apstojo, mušė. Kokiu bÅ«du jos susitiko, nesakė, o jis ir neklausė. Konflikto jis nematė ir nieko negirdėjo, nes prie sandėlio buvo didelis triukÅ¡mas.Teismas nukentėjusiosios parodymus vertino kaip nenuoseklius ir prieÅ¡taringus, pažymėdamas, kad tokį vertinimÄ sustiprina ir pačios nukentėjusiosios neadekvatus elgesys teismo posėdžio metu. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamosios tyčinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , teismo vertinimu, byloje nėra.Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .IÅ¡ byloje surinktų įrodymų, t. y. liudytojų A.

V., M. V. ir R. Å . parodymų matyti, kad jie 2017-08-09 ryte atkreipė dėmesį į R. M. Å¡auksmus, cypimÄ , (duomenys neskelbtini), tai neabejotinai sukėlė jiems nerimÄ . Minėti asmenys taip pat matė B. K. sustojusį automobilį. Be to, liudytojas M. V. parodė, kad dėl Å¡ios, kaip jis suprato, įvykusios neeilinės konfliktinės situacijos, buvo sutrikdyta jo tuo metu vykdyta darbinė veikla. Tuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – buvo atkreiptas dėmesys į įvykį, asmenys, nors ir trumpam, sutrikdė savo normaliÄ veiklÄ .

Ä®vykęs konfliktas tarp B. K. ir R. M. vyko dienos metu – apie 10 val., gatvėje, t. y. vieÅ¡oje vietoje, kur bet kuriuo metu gali patekti kiti asmenys. Nors tiesiogiai mačiusių įvykį asmenų nėra, tačiau R. M. po įvykio sutiktam A. J. pasakė, kad B. K. „jÄ apstojo“, mušė. Tos pačios dienos vakare R. M. A. V. pasipasakojo, kad B. K. jÄ primušė, rodė sumuÅ¡imo vietas rankose ir kojose. Specialisto iÅ¡vadoje R. M. konstatuoti sužalojimai: abiejų žastų poodinės kraujosruvos, nurodyta, kad Å¡ie sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, padaryti sumuÅ¡us bukais daiktais, galbÅ«t suduodant kumščiais.

Tuo patvirtinamos aplinkybės, kad B. K. vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams, automobiliu privažiavo prie pat keliu ėjusios R. M., dėl to ji iÅ¡sigandusi nugriuvo į pakelės griovį. Tada B. K., iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, priėjo prie gulinčios R. M. ir tyčia koja ne mažiau kaip du kartus įspyrė jai į kairę Å¡launį, suėmė ranka rÅ«bus ties krÅ«tine ir tampė bei tyčia kumščiu sudavė 7–8 kartus į kairę rankÄ .

Tada B. K. įsėdo į automobilį, pavažiavo keletÄ metrų, sustojo ir iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio vėl priėjo prie jau atsistojusios ir einančios R. M. ir ranka suėmė jai rÅ«bus tie krÅ«tine, tempė juos bei tyčia kumščiu 1–2 kartus sudavė nukentėjusiajai į deÅ¡inę rankÄ , padarydama jai abiejų žastų poodines kraujosruvas, t. y. nežymiai sužalojo R. M..R. M. į policijÄ su pareiÅ¡kimu kreipėsi kitÄ dienÄ po įvykio, t. y. 2017-08-10. Protokole–pareiÅ¡kime nurodė, kad 2017-08-09, apie 10.00 val., jai einant link sandėlio (duomenys neskelbtini), prie jos privažiavusi B.

K., bÅ«dama neblaivi, iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir mušė į įvairias kÅ«no vietas rankomis bei kojomis. Po to ji nuėjo į sandėlį, o B. K. toliau keikė jÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais.2017-10-18 apklausos metu R. M. parodė, kad 2017-08-09, apie 10 val., (duomenys neskelbtini), ji ėjo keliu Skuodas–RÅ«kai į sandėlį, nes norėjo ten buvusio ir dirbusio kaimyno A. J. papraÅ¡yti, kad jis nuvežtų į SkuodÄ . Einant (duomenys neskelbtini) g., iÅ¡ už nugaros nuo Skuodo pusės atvažiavo automobilis.

Automobilį pajuto, kai jis sustojo prie pat jos. IÅ¡sigando, nes automobilis sustojo prie pat jos Å¡ono, tačiau jos nepalietė. Ėjo pačiu kelio pakraščiu, automobiliams važiuoti netrukdė. IÅ¡sigandusi nukrito į pakelės griovį, pamatė, kad iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos iÅ¡lipo B. K.. Tuo metu buvo labai iÅ¡sigandusi, todėl nepamena, kÄ jai sakė, nes tuo metu jautė didelį stresÄ . Nuo kritimo į griovį nesusižalojo. B. K. priėjo prie jos, gulinčios griovyje, ir koja ne mažiau kaip du kartus įspyrė į kairę Å¡launį.

Suėmė viena ranka už bliuzelės, ties krÅ«tine, patampė, bet nesuplėšė. B. K. paleido rÅ«bÄ ir kumščiu pradėjo daužyti į kairę rankÄ . Kiek tiksliai smÅ«gių sudavė, nepamena, galėjo suduoti apie 7–8 kartus. Kai daužė į rankÄ , dar tebegulėjo ant žemės. Kai B. K. buvo pasilenkusi ties ja, iÅ¡ jos burnos pajuto alkoholio tvaikÄ , suprato, kad ji girta. Be to, muÅ¡dama ji keikė jÄ bjauriais žodžiais, tačiau nieko neaiÅ¡kino, kodėl muÅ¡a. B. K. nustojo jÄ daužyti, įlipo į automobilį, kur tiksliai, nepamena, bet atrodo, kad prie vairo sėdo ir nuvažiavo link sandėlio.

Ji atsikėlė ir toliau ėjo link sandėlio. B. K. turbÅ«t pamatė, kad ji eina toliau prie sandėlio, sustojo ir iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos sugrįžo prie jos, ranka suėmė už bliuzelės ties krÅ«tine, tempė ir Å¡aukė ant jos: „kÄ tu ten pasidėjai sandėlyje, kad ten velkiesi“, plÅ«do ir kumščiu trenkė į deÅ¡inę rankÄ 1 ar 2 kartus, tiksliai nepamena, nes buvo iÅ¡sigandusi. Po to B. K. sėdo į baltos spalvos automobilį ir nuvažiavo.Teismo posėdžio metu R.

M. patvirtino paskelbtus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Todėl teismo posėdžio metu nukentėjusiosios R. M. kaltinamosios bijojimas, jos patirti emociniai, psichologiniai išgyvenimai, teisinis supratimas negali būti vertinami kaip nenuoseklūs ir prieštaringi. Emocijų išreiškimas, kaip neadekvatus nukentėjusiosios elgesys teismo posėdžio metu, taip pat negali būti vertinamas kaip parodymų nenuoseklumas.Atsižvelgiant į šiuos duomenis, neteisinga teismo išvada, kad neįrodyta, jog 2017-08-09 veika įvykdyta B.

K..Remdamasis iÅ¡vadomis, neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių, teismas nepagrįstai nukentėjusiosios R. M. civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .Prokuroro teigimu, teismo sprendimas iÅ¡teisinti B. K. pagal BK 284 straipsnį yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas dėl skunde nurodytų aplinkybių, ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios R. M. atstovė advokatė V. Pargaliauskienė praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-06-04 nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl B.

K. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, bei iÅ¡spręsti R. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo.Apeliantės nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis dėl B. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnį konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas padarė nepagrįstas ir faktinėms bylos aplinkybėms prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, formaliai taikė in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai) principÄ , akcentavo neesminius neatitikimus tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų.

Å is pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas dėl toliau nurodomų motyvų.Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų – turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių B.

K. kaltinime nurodytų tyčinių veiksmų padarymÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamosios naudai, todėl kaltinamoji dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo pažymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Su tokia teismo iÅ¡vada sutikti negalima.Kaip minėta anksčiau, B. K. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2014-06-03 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-296/2014) iÅ¡aiÅ¡kino, kad veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį lemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta – tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Įžūliu elgesiu laikomas fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, įžūlÅ«s veiksmai su gyvÅ«nais ar prieÅ¡ juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto Å¡okiruoti ir pažeminti, tai gali bÅ«ti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan.Nors B. K. neprisipažino kalta padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯rodo byloje surinktų įrodymų visuma.Nukentėjusioji R. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su B.

K. yra pažįstamos, bÅ«dama girta B. K. jÄ muÅ¡a, jau du kartus jÄ primušė. PirmÄ kartÄ jÄ sumušė prieÅ¡ trejus metus: atvažiavusi įpuolė į kambarį, iÅ¡ rozetės iÅ¡jungė televizorių, paskui priėjusi prie jos pradėjo jÄ daužyti Å¡akaliu, už plaukų jÄ iÅ¡tempė iÅ¡ trobos, prie Å¡ulinio spardė, iÅ¡ burnos, nosies bėgo kraujas, buvo iÅ¡kviesta greitoji med. pagalba. Ä® policijÄ kreipėsi, kai jÄ sumušė prie sandėlio rugpjūčio 9 d. Nurodė, kad tÄ dienÄ ji ėjo link sandėlio kelkraščiu, iÅ¡girdo, kad kažkas ūžia, pamatė B.

K. su maÅ¡ina vos sprindelis nuo griovio, kai Å¡i pravažiavo, ji griuvo į griovį ant Å¡ono. GriÅ«dama nesusimušė, tačiau jai nespėjus atsikelti, B. K., iÅ¡lipusi iÅ¡ maÅ¡inos, priėjo prie jos gulinčios, iÅ¡keikė bjauriais žodžiais ir pradėjo daužyti, spardyti. Ä® deÅ¡inę kojÄ spyrė du–tris kartus, kumščiais mušė į rankas. Ji buvo apsirengusi paprasta bliuzele, B. K. sugriebė už jos, pradėjo smaugti gerklę. Jai skaudėjo. Atsistojus ėjo link sandėlio, B.

K. klausė: „ko tu, valkata, eini prie to sandėlio, kÄ tu ten pasidėjai“. R. M. atsakė, kad eina pas A. J. D. parvežti vaistų. Kai ėjo link sandėlio, B. K. užklupo jÄ antrÄ kartÄ â€“ jÄ apspardė, trenkė į rankas, į žastus abiem ir viena ranka, visaip trenkė. Kiek kartų trenkė, ji neskaičiavo, buvo strese. Nebesiorientavo, nieko nesakė, jÄ daužė ir nieko kito. Teismo posėdžio metu perskaičius R. M. 2017-10-18 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, kad jie suraÅ¡yti teisingai.

JÄ apžiÅ«rint gydytojui, ji sakė, kad buvo smaugiama, tačiau negali pasakyti, kodėl nėra įrašų. SumuÅ¡imų kojose ji nedrįso rodyti gydytojui, todėl nutylėjo.Nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymų teisingumu nėra pagrindo.Liudytoja A. V. teismo posėdyje patvirtino, kad R. M. padėjo nuvažiuoti į policijÄ . Nurodė, kad įvykio dienÄ jai meistrai dengė stogÄ , pasigirdo garsus R. M. Å¡auksmas, meistrai pasakė:

„kas čia kÄ velnias smaugia“, pasižiÅ«rėjo, gal koks gaisras. Girdėjo dviejų žmonių kalbÄ , atrodė kaip barnis. Jos sÅ«nus buvo prie angaro, remontavo kombainÄ , jam geriau buvo matyti, ji paėjo pagal keliÄ pažiÅ«rėti. Matė B. K. maÅ¡inÄ , baltos spalvos furgoniukÄ , ir girdėjo Å¡auksmÄ . Vakare jos sÅ«nus prikÅ«lė priekabÄ grÅ«dų, todėl nuėjo pas R. M., kad Å¡ios sÅ«nus padėtų iÅ¡kasti priekabÄ . Nuėjus pas R. M., pamatė ant jos kaklo raudonas žymes ir paklausė, kas buvo.

Å i atsakė, kad jÄ primušė B. K., parodė abi rankas, jos buvo raudonai violetinės, ji pasiÅ«lė važiuoti į policijÄ ir pas daktarÄ . Kai nuvedė pas gydytojÄ , jis nurodė dėti kompresus, nes gali pratrÅ«kti. R. M. jai pasakojo, kad ėjo į sandėlį kažkieno papraÅ¡yti, kad kažkur jÄ nuvežtų D. nupirkti vaistų. Einant prie jos labai arti privažiavo B. K., ji iÅ¡sigando ir nuvirto į griovį. B. K. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir pradėjo jÄ muÅ¡ti. Buvo sumuÅ¡ta Å¡launis, bet gydytojui nedrįso rodyti, parodė tik rankas.

Neklausė, kaip jÄ sumušė, tačiau, kiek suprato, daugiau buvo muÅ¡ta rankomis, gal ir spyrė, negali pasakyti. KitÄ dienÄ nuvežė R. M. į policijÄ . Kaip nurodė liudytoja, apklausta galėjo bÅ«ti 2017-08-10. Policija surašė dokumentus, surašė jos (A. V.) parodymus, policijos pareigÅ«nai pasiÅ«lė abiem eiti į ligoninę. Ligoninėje parodė mėlynes, chirurgas apžiÅ«rėjo, viskÄ surašė. R. M. nebuvo pasakojusi apie įvykį, kad jÄ bÅ«tų sužalojusi karvė, be to, neįsivaizduoja, kaip stovinti karvė gali įspirti į rankas.

Anot liudytojos, jai žinoma, kad R. M. buvo sumuÅ¡tos kojos, nes jas rodė, tik gydytojui nedrįso rodyti.Liudytojas M. V. nurodė, kad 2017-08-09, apie 10 val., dirbo įprastÄ darbÄ , buvo Å¡alia angaro, remontavo kombainÄ pasilipęs ant variklio, kai pasigirdo žmogaus Å¡auksmas, atsisuko, atpažino R. M. balsÄ . Atsisuko į kaimo pusę, prie sandėlio vyko darbas, galvojo, kad kam nors nutiko nelaimė, bet paskui iÅ¡ žodžių konteksto suprato, kad vyksta kažkoks konfliktas. Žodžių konteksto negali įvardyti.

Labiau buvo ne žodžiai, o žmogaus Å¡auksmas, konfliktinė situacija. Girdėjo daugiau R. M. balsÄ , jį pažino. Teko jam girdėti iÅ¡ kitų apie įvykį, žmonės daug kÄ kalba, bet Å¡ita buvo iÅ¡skirtinė konfliktinė situacija. Kaip nurodė liudytojas, jam žinoma, kad atėjo kiti darbininkai ir sakė, kad buvo konfliktas tarp B. K. ir R. M., kažkas susimušė. Prie sandėlio buvo traktorius, pakelėje buvo maÅ¡ina, automobilio modelis galėjo bÅ«ti „Peugeot“, tokį baltÄ automobilį turi B.

K.. Liudytojo teigimu, iÅ¡girdus Å¡auksmÄ , buvo sutrikdytas jo darbas. Pirma mintis buvo, kad sandėlyje nelaimė, paskui iÅ¡ konteksto suprato, kad vyksta kažkas panaÅ¡aus į konfliktÄ . Parėjo namo, pasakė D. M., kad eitų namo, nes kažkas pas juos negerai.Liudytojas A. J. nurodė, kad 2017-08-09 dirbo prie sandėlio, vienu momentu buvo nuėjęs pas kaimynÄ atsigerti vandens. Grįždamas iÅ¡ kaimyno matė, kaip B. K. pravažiavo savo automobiliu, R. M. buvo atėjusi į sandėlį, „bėdavojo“, kad jÄ apstojo B.

K., ji buvo susijaudinusi.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-10-18 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1855/2017 (03) nurodyta, kad R. M. nustatytos abiejų žastų poodinės kraujosruvos. Žastų kraujosruvos atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, padarytos sumuÅ¡us bukais daiktais, galbÅ«t suduodant kumščiais. Sprendžiant iÅ¡ kraujosruvų apraÅ¡ymo medicininiuose dokumentuose, jų atsiradimas paaiÅ¡kinamas mažiausiai trimis poveikiais. R. M. padarytos poodinės žastų kraujosruvos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .IÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2017-08-09, apie 10 val., R.

M., bÅ«dama sveika, nesužalota, ėjo keliu (duomenys neskelbtini), link sandėlio. VieÅ¡oje vietoje kaltinamoji B. K., privažiavusi automobiliu ir sustojusi kelkraÅ¡tyje, įžūliais veiksmais, priėjusi prie R. M., tyčia jai spyrė į kairę Å¡launį, suėmė ranka rÅ«bus ties krÅ«tine ir tampė, taip pat tyčia kumščiais sudavė į kairę rankÄ , paskui atsistojusiai ir einančiai R. M. vėl ranka suėmė jai už rÅ«bų ties krÅ«tine, tempė ir tyčia kumščiais sudavė į deÅ¡inę rankÄ , padarydama jai abiejų žastų poodines kraujosruvas ir savo veiksmais sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Nukentėjusios R. M. parodymus, kad buvo sužalota ir kreipėsi į policijÄ bei gydytojus, patvirtina liudytoja A. V., taip pat byloje esanti minėta specialisto iÅ¡vada. Liudytojai M. V. ir A. J. nurodė, kad matė prie sandėlio B. K. automobilį, girdėjo Å¡auksmus. Pati kaltinamoji neneigia aplinkybės, kad   2017-08-09 prie sandėlio buvo susitikusi R. M., tik ji nebuvo iÅ¡lipusi iÅ¡ maÅ¡inos, o per automobilio langÄ su R. M. kalbėjosi dėl jos sÅ«naus veiksmų.VisiÅ¡kai nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios parodymus laikyti patikimais nėra pagrindo, nes jie nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi ir kad tokį vertinimÄ sustiprina pačios nukentėjusiosios neadekvatus elgesys teismo posėdžio metu.

Teismo vertinimu, kitų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytus kaltinamosios tyčinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , nėra. Nagrinėjamu atveju jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad R. M. galėjo bÅ«ti sužalota kitomis aplinkybėmis ir kito asmens, o ne B. K. ir ne jai suformuluotame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji R. M. patvirtino savo parodymus, duotus 2017-10-18 ikiteisminio tyrimo metu. Be to, jos parodymai sutampa su liudytojų A. V., M. V., A. J. parodymais.R.

M. į policijÄ su pareiÅ¡kimu kreipėsi kitÄ dienÄ po įvykio, t. y. 2017-08-10. Protokole–pareiÅ¡kime policijai nurodė, kad 2017-08-09, apie 10 val., jai einant link sandėlio (duomenys neskelbtini), prie jos privažiavusi B. K., bÅ«dama neblaivi, iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir mušė į įvairias kÅ«no vietas rankomis bei kojomis. Po to ji nuėjo į sandėlį, o B. K. toliau keikė jÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais. R. M. iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ sudrausminti B.

K. ir nubausti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.Nukentėjusioji R. M. teismui nurodė, kad ji bijo kaltinamosios B. K., nes Å¡i visÄ laikÄ grasina, kad užmuÅ¡. Ji dreba pamačiusi B. K., susijaudina. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajai buvo užduodami klausimai, nors prieÅ¡ tai į juos jau buvo atsakyta, siekiant jÄ suklaidinti, o jos emocinė bÅ«sena ir iÅ¡gyvenimai negali bÅ«ti vertinami kaip nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ sustiprina neadekvatus elgesys teismo posėdžio metu, nors nenurodė, kokie veiksmai suteikė pagrindÄ abejoti jos elgesio adekvatumu.

Nukentėjusiosios atstovė pažymi, kad kaltinamosios gynėjos kalba ir pačios kaltinamosios elgesys teismo posėdžio metu nurodant skirtingas įvykio aplinkybes nukentėjusiajai sukėlė psichologinius iÅ¡gyvenimus, todėl ji savo baigiamÄ jÄ kalbÄ dėl iÅ¡gyvenimų iÅ¡sakė garsiai, bet tai nelaikytina neadekvačiu elgesiu.Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų byloje nenustatyta, o kaltinime B. K. inkriminuotos aplinkybės iÅ¡ esmės grindžiamos R.

M. parodymais. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. LAT 2013-06-04 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-287/2013) konstatuota, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes.

Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jis taip pat gali bÅ«ti grindžiamas asmens kalte, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas liudytojos A. V. parodymus vertino kritiÅ¡kai, tačiau manytina, kad Å¡ios liudytojos parodymai yra patikimi, nes dėl esminių aplinkybių yra nuoseklÅ«s, sutampa su nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymais.

Pažymėtina tai, kad parodymų tikslumui neigiamos įtakos paprastai turi ilgas laikas nuo įvykio suvokimo iki parodymų davimo. Atsižvelgiant į tai, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ Ä¯Å¾Å«lÅ«s veiksmai buvo atlikti 2017-08-09, o liudytojai A. V., A. J. ir M. V. apklausti 2018-03-12 vykusio teisiamojo posėdžio metu, t. y. praėjus apie septyniems mėnesiams, visiÅ¡kai natÅ«ralu, kad jie negalėjo visiÅ¡kai tiksliai prisiminti visas tos dienos įvykio aplinkybes. Nors liudytojai A. V., M. V. ir A. J. nebuvo tiesioginiai įvykio liudininkai ir nematė visų įvykio aplinkybių, t. y.

B. K. smurtavimo prieÅ¡ R. M., tačiau jų parodymai iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Tiek nukentėjusiosios, tiek minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, jie vieni kitiems dėl esminių įvykio aplinkybių neprieÅ¡tarauja, vieni kitus papildo ir nėra jokio pagrindo netikėti Å¡iais parodymais ir jais nesiremti sprendžiant B. K. kaltės klausimÄ . Nukentėjusiosios atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, iÅ¡skirtinį dėmesį skyrė visiÅ¡kai neesminiams parodymų nesutapimams ir juos iÅ¡skirtinai vertino teisiamosios naudai.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojų A.

V., M. V. ir A. J. parodymais, kurie patvirtinti teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. IÅ¡teisintosios A. K. teiginys, kad nesmurtavo prieÅ¡ R. M., vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija.Anksčiau nurodyti BPK nuostatų pažeidimai sukliudė pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , todėl laikytini esminiais.Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį.

Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. Nukentėjusioji R. M. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jai iÅ¡ civilinės atsakovės B. K. priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas B. K. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Byloje nustatyta, kad R. M. patyrė didelį fizinį skausmÄ , stresÄ , stiprų iÅ¡gÄ stį, didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sumuÅ¡imo pasekmes ji juto ilgÄ laikÄ . Kadangi B. K. gyvena tame pačiame kaime, nukentėjusioji jaučia nuolatinę įtampÄ , vengia iÅ¡eiti iÅ¡ namų, bijodama jÄ sutikti. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamÄ nuosprendį ir priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, tenkintinas nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R.

M. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo jai priteisimo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios R. M. atstovė advokatė V. Pargaliauskienė prašė apeliacinius skundus tenkinti. IÅ¡teisintosios B. K. gynėja advokatė N. Fočenkova prašė prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Prokuroras ir nukentėjusiosios R. M. atstovė ginčija iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl, apeliantų manymu, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, t. y. dėl netinkamo BK 284 straipsnio taikymo B.

K.. Apeliantų nuomone, B. K. veikoje yra visi BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Plungės apylinkės teismo 2018-06-04 nuosprendžiu, prokuroro ir nukentėjusiosios R. M. atstovės advokatės V. Pargaliauskienės apeliaciniais skundais, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai B. K. iÅ¡teisino pagal BK 284 straipsnį dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, jai nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.Nors prokuroras ir nukentėjusiosios R.

M. atstovė advokatė V. Pargaliauskienė apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigia, kad teismas nuosprendyje padarė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais nėra įrodyta, jog B. K. sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarkÄ 2017-08-09 10 val. (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams, nežymiai sužalojo R.

M., tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , padaryta iÅ¡vada, jog byloje nėra neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad B. K. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi prokuroro ir nukentėjusiosios R. M. atstovės apeliacinius skundus, konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, iÅ¡vados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje: teismo iÅ¡vados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).Patikrinus nagrinėjamÄ bylÄ teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trÅ«kumų neturi, o prokuroro ir nukentėjusiosios R. M. atstovės apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamo vertinimo yra nepagrįstos.

Visi duomenys, kuriais Plungės rajono apylinės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nukentėjusiosios R.

M. parodymais ir kodėl abejojama liudytojų parodymais. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pripažino, jog Å¡ie duomenys nėra pakankami B. K. apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. IÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime B. K. nurodytų tyčinių veiksmų padarymÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamosios naudai. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose iÅ¡dėstytus reikalavimus.Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl prokuroro ir nukentėjusiosios R.

M. atstovės apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, kuriais ginčijamos teismo išvados, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp B. K. ir R. M. kilo konfliktas. Tačiau B. K., skirtingai nei nurodė R. M., teigė, kad privažiavusi prie keliu einančios R.

M. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusi nebuvo, jos nemušė ir nesmaugė, tik atsidariusi automobilio langÄ pasakė, kad tramdytų savo vaikus, pokalbis truko neilgai – gal penkias ar deÅ¡imt minučių, ir nuvažiavo.Tuo tarpu R. M. teigė, kad įvykio dienÄ jai einant kelkraščiu link sandėlio iÅ¡girdo kažkÄ Å«Å¾iant, pamatė pažįstamÄ B. K. su maÅ¡ina vos sprindelis nuo griovio, ji iÅ¡sigandusi virto ant Å¡ono į griovį. Jai dar nespėjus atsikelti priėjusi B. K. iÅ¡keikė jÄ ir pradėjo muÅ¡ti – spyrė du–tris kartus į deÅ¡inę kojÄ , mušė kumščiais į rankas, žastus, sugriebusi už bliuzelės pradėjo smaugti gerklę, po to atstojo kažkaip ir nuėjo iki maÅ¡inos.

Kai ji, R. M., atsistojo ir vėl ėjo link sandėlio, B. K. iÅ¡ antro karto jÄ užklupo ir nieko nesakydama toliau mušė, o kai ji pradėjo verkti, dar daugiau pradėjo jÄ daužyti – spardė, daužė rankomis, mušė, smaugė, neleido eiti į sandėlį. Kartu nurodė, kad B. K., bÅ«dama girta, pirmÄ kartÄ jÄ primušė prieÅ¡ trejus metus: atvažiavusi įpuolė į trobÄ , iÅ¡jungė televizorių iÅ¡ rozetės, priėjo prie jos, pradėjo daužyti Å¡akaliu, paėmus už plaukų iÅ¡ trobos iÅ¡tempė, prie Å¡ulinio spardė, iÅ¡ burnos, nosies bėgo kraujas, JuÅ¡ka iÅ¡kvietė greitÄ jÄ .

Po įvykio nesiaiÅ¡kino nieko. Ä® policijÄ kreipėsi dėl aplinkybių, kad jÄ sumušė prie sandėlio rugpjūčio 9 d.Liudytojai A. V., M. V. ir A. J. nurodė, kad matė prie sandėlio B. K. automobilį, girdėjo Å¡auksmus, tačiau paties konflikto nematė. Liudytoja A. V., apklausiama teisme taip pat nurodė, jog matė B. K. automobilį ir girdėjo R. M. Å¡auksmÄ , vakare matė jÄ sumuÅ¡tÄ , tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, skirtingai nei nurodė teisme, teigė: „2017-08-09 apie 10.00 val., girdėjau, kad kažkas Å¡Å«kauja, Å¡aukė gelbėkit, gelbėkit.

Maniau, kad vaikai tarpusavyje susimušė ir Å¡Å«kauja. Po keleto minučių parėjęs mano sÅ«nus M. V. pasakė, kad kažkas vyksta prie sandėlio, kažkas susimušė. <...>“ (t. 1, b. l. 48–50). Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas A. V. sÅ«nus M. V. tokių aplinkybių nenurodė, jis tik teigė, kad remontuodamas kombainÄ iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , atpažino R. M. balsÄ , tačiau bendraujančių R. M. ir B. K. nematė, tik matė ant kelio baltÄ maÅ¡inÄ .

R. M. sužalojimų nematė (t. 2, b. l. 50–51). Be to, liudytojas M. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, skirtingai nei nurodė teisme, teigė: „Ar konflikto vietoje buvo koks automobilis, aÅ¡ nemačiau <...> (t. 1, b. l. 97). Liudytoja A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat, skirtingai nei nurodė teisme, apie tai, jog įvykio metu matė B. K. automobilį, nenurodė.Nors, kaip teigė R. M., netrukus po to, kai jÄ sumušė B. K., ji nuėjo į sandėlį, o ten buvęs kaip liudytojas teisme apklaustas A.

J. teigė, kad Å¡i jam pasakė, jog susiginčijo ar apsibarė su B. K., kažkÄ minėjo, kad buvo apsistumdžiusi, tačiau Å¡is liudytojas apie tai, kad R. M. bÅ«tų buvusi sužalota, nenurodė, nors, kaip pati teigė, jÄ B. K. ne tik daužė rankomis ir spardė, bet ir smaugė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. M. teigė: „<...> aÅ¡ sakiau A. ir G., kad mane primušė K. <...>“ (t. 1, b. l. 41); papildomos apklausos metu taip pat nurodė: „AÅ¡ G. Å . ir A. J. pasakiau, kad mane mušė B.

K..“ (t. 1, b. l. 62). Tačiau netrukus po konflikto su R. M. bendravę G. Å . ir A. J. nenurodė, jog bÅ«tų matę, kad Å¡i bÅ«tų buvusi sužalota, nors kaip liudytoja teisme apklausta A. V. teigė, kad vakare nuėjusi pas R. M. aiÅ¡kiai matė Å¡iai ant kaklo raudonas žymes, Å¡i jai pasakė, kad B. K. jÄ smaugė, spardė, daužė rankomis, rodė rankas – jos buvo raudonai violetinės, matė sumuÅ¡tÄ ir Å¡launį. Tačiau byloje pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1855/2017(03) jokių duomenų apie R.

M. smaugimo žymes ar kojos sužalojimus nėra, konstatuota tik tai, jog R. M. jÄ konsultavusiam chirurgui nurodė, kad jÄ sumušė kaimynė, dabar skauda kairį žastÄ , mažiau deÅ¡inį, <...> kairiame žaste stebimos dvi – 8x6 cm bei 4-3 cm poodinės kraujosruvos, deÅ¡iniame žaste – 1,5 cm skersmens poodinė kraujosruva, diagnozė: kairio žasto sumuÅ¡imas bei poodinės kraujosruvos, deÅ¡inio žasto sumuÅ¡imas. <...> žastų kraujosruvos padarytos sumuÅ¡us bukais daiktais, galbÅ«t suduodant kumščiais.

Taigi, kaip matyti, R. M. jÄ konsultavusiam chirurgui apie tai, kad bÅ«tų buvusi smaugiama bei spardoma nenurodė, ir specialisto iÅ¡vadoje jokie kiti sužalojimai, iÅ¡skyrus kraujosruvas rankose, nenustatyti. Tačiau daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad R. M. specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti rankų sužalojimai yra B. K. smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ pasekmė, nesant jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus pačios nukentėjusiosios nenuoseklius parodymus, dėl kurių kyla abejonių ir dėl to, jog pati R.

M. patvirtino esant tarp jos ir B. K. konfliktiniams santykiams (esant tokioms aplinkybėms, reikia itin rezervuotai vertini proceso dalyvių parodymus, patikrinti jų patikimumÄ kitų bylos duomenų kontekste), negalima. Juolab, jog kaip liudytoja teisme apklausta R. Å . parodė, jog tÄ rytÄ eidama pasiimti pieno bidonų ji matė B. K. automobilį, nematė, kad Å¡i bÅ«tų buvusi iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, Å¡alia matė Å¡Å«kaujančiÄ R. M., Å¡i prieÅ¡ porÄ dienų kuliant grÅ«dus buvo „pasibėdavojusi“, kad jai karvė apspardė rankas, kliuvo į krÅ«tinę.

Abejonių kelia ir tas faktas, kad R. M. iÅ¡ karto po konflikto į policijÄ nesikreipė, nors teigė neturinti pinigų nuvažiuoti, tačiau sandėlyje buvusių vyrų neprašė, kad nuvežtų policijÄ , nors, kaip pati teigė ikiteisminio tyrimo apklausos metu, į sandėlį ėjo kaimyno A. J. papraÅ¡yti, kad Å¡is nuvežtų į SkuodÄ . Be to, praneÅ¡ti apie konfliktÄ ji galėjo ir telefonu, tačiau to nepadarė, į policijÄ kreipėsi tik kitÄ dienÄ kaimynės A. V. paraginta. Pažymėtina ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R.

M. teigė, jog po to, kai G. Å . ir A. J. pasakė, kad jÄ sumušė B. K., nors Å¡ie, kaip minėta, nenurodė, kad bÅ«tų matę, jog R. M. bÅ«tų buvusi sužalota, nuėjo pas savo vyrÄ A. M., buvusį kitame sandėlio gale, tačiau, kad bÅ«tų ir jam pasakiusi, jog buvo B. K. sumuÅ¡ta, ir bÅ«tų praÅ¡iusi jo pagalbos, nenurodė. Ä®vertinus Å¡ių aptartų duomenų visumÄ , negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1855/2017(03) R. M. konstatuoti rankų sužalojimai – kraujosruvos – yra B.

K. smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ pasekmė. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra paneigti B. K. parodymai, kad ji konflikto su nukentėjusiÄ ja metu prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, tik iÅ¡sakė pastabas dėl jos vaikų nederamo elgesio.Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, iÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime B.

K. nurodytų tyčinių veiksmų padarymÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. M., teismas pagrįstai visas abejones vertino kaltinamosios B. K. naudai ir jÄ pagrįstai iÅ¡teisino pagal BK 284 straipsnį.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prokuroro ir nukentėjusiosios atstovės apeliacinių skundų argumentais naikinti iÅ¡teisinamojo Plungės apylinkės teismo 2018-06-04 nuosprendžio ir B. K. priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantų skunduose iÅ¡dėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti skundžiamÄ nuosprendį niekiniu.Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, teikiant advokatei V. Pargaliauskienei teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai R. M., sudaro 182 Eur ir turi bÅ«ti priteistos valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo B. K. išteisinta, todėl atsižvelgiant į tai, kad turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos gali būti priteistos tik iš nuteisto asmens, bei įvertinus tai, jog pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintosios B. K. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. ir nukentėjusiosios R. M. atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                                                                              Arvydas Daugėla          Eduardas Maškevičius          Aurelija Sadauskaitė