cbacfcd3-967c-4529-83fc-7093dbcdc9e4 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-367/2014 (S)             Proceso Nr. 2-55-3-02737-2013-0             Procesinio sprendimo kategorija 110.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos plius“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6303-392/2013 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos plius“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas prašė teismo nutraukti su atsakovu 2008 m. lapkričio 7 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iÅ¡ atsakovo 3 300 000 Lt avanso, 621 848,70 Lt nuostolių ir 7,38 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.             PareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui priklausančiÄ 7 840 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, esančiÄ 67 539 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini), o likusiai pareikÅ¡to reikalavimo sumai areÅ¡tuoti kitus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, lėšas ar turtines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi vieninteliu motyvu, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio suma yra didelė, visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1.

Dėl sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymo ir pagrindų atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. IÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų matyti, kad ieÅ¡kovas sutartį siekia nutraukti sutarties 7.1.1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad atsakovas ilgiau kaip 120 dienų neįvykdė sutarties 3.1.1 punkte numatytos iÅ¡ankstinės sÄ lygos (finansavimo gavimas), dėl ko sandoris nustatytu laiku nebuvo baigtas. IeÅ¡kovo nurodytu pagrindu sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ne teikiant ieÅ¡kinį teismui dėl sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo, o laikantis joje specialiai aptartos nutraukimo procedÅ«ros (kreipiantis į notarÄ dėl liudijimo apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡davimo).

Atsižvelgiant į sutartyje įtvirtintÄ specialiÄ jos nutraukimo procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, kuriuo reikalaujama nutraukti sutartį teismo tvarka dėl esminio pažeidimo, nesilaikant pačioje sutartyje įtvirtintos tvarkos, apskritai negalėjo bÅ«ti priimtas ir civilinė byla negalėjo bÅ«ti pradėta. Nesant pagrindo priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, negalėjo bÅ«ti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo sumokėtÄ avansÄ ir nuostolius.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas, 2010 m. birželio mėn. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukęs sutartį (laikydamasis sutarties nutraukimo tvarkos), jau buvo kreipęsis į teismÄ su iÅ¡ esmės analogiÅ¡ku reikalavimu, tačiau jo atsisakė. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia atsakovui iÅ¡ esmės tapatų reikalavimÄ tuo pačiu pagrindu. Pakartotinis procesas dėl to paties yra negalimas. Teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir nevertino. Kadangi teismas nepagrįstai priėmė ieÅ¡kinį ir pradėjo civilinę bylÄ , skundžiama nutartis naikintina.             2.

Dėl akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės ir jo tariamai padaryto esminio pažeidimo yra visiškai nepagrįstas, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės.             3. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo. Atsakovo turto areštas nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai netikslingas ir perteklinis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principus.

             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Dėl sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymo ir pagrindų atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės teisme pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio atsakovui dėl sutarties nutraukimo. Be to, atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė tapatų ieÅ¡kinį.             2.

Dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, pagrindė savo reikalavimus, o atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių. Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su sutarties vykdymu, bus reikÅ¡mingi nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, tačiau nepakankami iÅ¡vadai apie akivaizdų ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ .             3. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo.

Apelianto argumentai, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus, yra nepagrįsti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Taigi laikinosios apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos yra Å¡ios: tikėtinas ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindimas ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti.             Pradėto proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso proceso metu, t. y. visose civilinio proceso stadijose bylÄ nagrinėjant teisme. Tai reiÅ¡kia, kad net ir tuomet, kai apeliacine tvarka sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su pradėto proceso teisėtumu, pavyzdžiui, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones arba atsisakyti jas taikyti teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas ex officio gali ir turi įsitikinti pradėto ir vykstančio proceso teisėtumu (CPK 337 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pradėto proceso teisėtumo klausimÄ kelia pats apeliantas (atsakovas), nurodydamas, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys apskritai neturėjo bÅ«ti priimtas, nes, visų pirma, ieÅ¡kovas nesilaikė Å¡alių sudarytoje sutartyje įtvirtintos jos nutraukimo procedÅ«ros, antra, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia iÅ¡ esmės tapačius reikalavimus, kurių vienÄ kartÄ jau atsisakė ir dėl kurių buvo priimtas teismo baigiamasis aktas (nutartis dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo).             Šioje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo nutraukti ieÅ¡kovo ir atsakovo 2008 m. lapkričio 7 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti atsakovui 7 040 kv. m (t. y. 7040/67539) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, pastatyti Å¡io sklypo dalyje pastatÄ (ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ ), sudaryti pastato pirkimo-pardavimo sutartį ir perduoti ieÅ¡kovui nuosavybės teise 7 040 kv. m sklypo dalį bei pastatytÄ pastatÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigojo pirkti 7 040 kv. m sklypo dalį, suteikti atsakovui teisę statyti pastatÄ , priimti sklypo dalį ir pastatytÄ pastatÄ nuosavybės teise, sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

Pagal sutarties 2.5.1 punktÄ ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 3 300 000 Lt dydžio avansÄ , kurį atsakovas turėjo teisę naudoti statybos darbams. IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl sutarties nutraukimo grindžia atsakovo padarytu esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 1 d.). Apelianto (atsakovo) teigimu, pagal CK 6.217-6.218 straipsnių nuostatas, nuraukiant sutartį dėl jos esminio pažeidimo, nėra taikoma teisminė tvarka ir kreipimasis į teismÄ nėra tikslingas, jis privalomas tik tuo atveju, kai sutarties nutraukimas grindžiamas ne esminiu pažeidimu, o kitomis aplinkybėmis.

Apeliantas nurodo, kad Å¡alys sutartyje atskirai aptarė ir numatė specialiÄ jos nutraukimo tvarkÄ , pagal kuriÄ , Å¡aliai neįvykdžius iÅ¡ankstinės sÄ lygos, sutartis gali bÅ«ti nutraukiama vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ , siunčiant sutartį pažeidusiai Å¡aliai praneÅ¡imÄ per notarÄ . Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl sutarties nutraukimo grindžia ne tik tai atsakovo sutartyje nustatytų iÅ¡ankstinių sÄ lygų neįvykdymu, tačiau ir kitų įsipareigojimų pažeidimais, kurie, ieÅ¡kovo nuomone, atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, sutarties pažeidimas yra esminis ar ne.

Kita vertus, teisinis reglamentavimas, kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CK 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d.) arba pačioje sutartyje aptartos tvarkos (CK 6.217 str. 5 d.), neužkerta kelio nukentėjusiajai Å¡aliai kreiptis į teismÄ ir teismine tvarka nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentais, kad civilinių santykių pobÅ«dis lemia, jog sutarties Å¡alis turi diskrecijos teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimÄ dėl esminio jos pažeidimo teismine tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus dėl avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo, t. y. dėl sutarties nutraukimo pasekmių. IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pagrįstai teigia, kad tik sutarties nutraukimu (vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atveju, nesikreipiant į teismÄ ) nebÅ«tų apginti ieÅ¡kovo teisėti interesai, nes nebÅ«tų iÅ¡spręstas sutarties nutraukimo pasekmių klausimas, kuris ieÅ¡kovui yra ypatingai svarbus.

Be to, bÅ«tina įvertinti aplinkybes, kad nukentėjusiajai Å¡aliai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį, kita Å¡alis turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ ginčyti teismine tvarka. Atsakovas jau yra iÅ¡reiÅ¡kęs savo pozicijÄ dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teisme ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės į sutarties pratęsimÄ pripažinimo ir sutarties pakeitimo (b. l. 23-32). Å i aplinkybė patvirtina, kad atsakovas nesutinka su sutarties nutraukimu.

Taigi nagrinėjamu atveju teisme sprendžiant ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl sutarties nutraukimo bÅ«tų patikrintas sutarties nutraukimo pagrindų buvimas ir iÅ¡spręstas sutarties nutraukimo pasekmių klausimas. Tai leistų užtikrinti Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimo operatyvumÄ (CPK 7 str.). PrieÅ¡ingu atveju, t. y. nutraukus sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ , ieÅ¡kovas vis tiek turėtų kreiptis į teismÄ dėl avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo, be to, yra didelė tikimybė, kad atsakovas taip pat teismine tvarka ginčytų ieÅ¡kovo vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ .             Apelianto (atsakovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuria teismas priėmė atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimų.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Ranga IV investicijos plius“ ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl sutarties pakeitimo, palÅ«kanų priteisimo ir Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį UAB „Ranga IV investicijos plius“ dėl sutarties pakeitimo ir 3 963 147 Lt avanso bei palÅ«kanų priteisimo, kuri buvo nutraukta teismui priėmus Å¡alių atsisakymus nuo savo reikalavimų (b. l. 35-36). Sprendžiant klausimÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio minėtoje byloje ir pareikÅ¡to ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje tapatumo, bÅ«tina nustatyti, ar: pirma, Å¡alys tos pačios; antra, sutampa ieÅ¡kinio dalykas; trečias; sutampa ieÅ¡kinio pagrindas (faktinės aplinkybės).

Minėtoje byloje Vilniaus miesto savivaldybė buvo pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo, kai sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai jau buvo nutraukta. Atsisakius savo reikalavimų minėtoje byloje, Å¡alys sudarė papildomÄ susitarimÄ , kuriuo pakeitė sutarties sÄ lygas (dėl žemės sklypo kainos, pastato statybos kainos, finansavimo ir kt.), viena iÅ¡ kurių yra termino pabaigti sandorį nustatymas, t. y. Å¡alys nustatė naujÄ sutarties įvykdymo terminÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, nes atsakovas pažeidė ir naujÄ sutarties įvykdymo terminÄ .

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo Å¡ioje byloje grindžiamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ieÅ¡kinyje nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti palÅ«kanų už atsakovo naudojimÄ si avansu (kurias ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje įvardija nuostoliais) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2010 m. liepos 23 d., kurias prašė priteisti minėtoje byloje pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, o Å¡ioje byloje palÅ«kanas skaičiuoja nuo 2010 m. liepos 24 d.             Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad procesas Å¡ioje byloje prasidėjo neteisėtai.             Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl akivaizdaus ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumo.

Apelianto nuomone, ieÅ¡kovas tikėtinai nepagrindė pareikÅ¡tų reikalavimų. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, tampa aiÅ¡ku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Dėl Å¡ios priežasties taikant laikinÄ sias apsaugos priemones neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

Todėl plačiau nepasisakoma dėl apelianto nurodytų argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumu, nes jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimÄ dėl ginčo esmės.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo pareigos apie Å¡io praÅ¡ymo nagrinėjimÄ praneÅ¡ti atsakovui, todėl atsakovo (apelianto) argumentai dėl nepraneÅ¡imo apie sprendžiamÄ klausimÄ atmestini kaip nepagrįsti (CPK 147 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas savo atsikirtimus į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo galimybę pateikti (ir pateikė) kartu su atskiruoju skundu.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė didele ieÅ¡kinio suma. Pažymėtina, kad paprastai pagal teismų praktikÄ Å¡i aplinkybė preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kuriÄ atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma yra didelė. Pažymėtina, kad atsakovas atskirajame skunde nepasisakė dėl Å¡io pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo finansinę padėtį.             Apeliantas skundžiamos nutarties prieÅ¡taravimÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principams iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad areÅ¡tuoto žemės klypo dalies vertė yra didesnė nei pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas, o atsakovas notariÅ¡kai yra patvirtinęs įsipareigojimÄ neperleisti žemės sklypo ar kaip jį apsunkinti, todėl atsakovo turto areÅ¡tas yra akivaizdžiai netikslingas ir perteklinis.

Skundžiama nutartimi yra areÅ¡tuota atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis, o jeigu jos vertės nepakaktų užtikrinti ieÅ¡kovo reikalavimus, nutarta areÅ¡tuoti kitÄ atsakovui priklausantį turtÄ , lėšas ir turtines teises, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡tų reikalavimų sumos. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad skundžiama nutartimi areÅ¡tuotos žemės sklypo dalies vertė yra žymiai didesne nei ieÅ¡kovo turtinis reikalavimas. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomasis dokumentas, kurį įstatymų nustatyta tvarka vykdo antstolis (CPK 152, 587 str.).

Pagal CPK 681 straipsnį antstolis turtÄ Ä¯kainoja rinkos kainomis. Antstolio veiksmai įvertinant areÅ¡tuotÄ Å¾emės sklypo dalį gali bÅ«ti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Po antstolio atlikto įkainojimo paaiÅ¡kėjus, kad Å¡io turto vertė yra didesnė nei ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas, atsakovas turės galimybę kreiptis į teismÄ dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, siÅ«lydamas areÅ¡tuoti kitÄ atsakovui priklausantį turtÄ (CPK 148 str.). Pažymėtina, kad Å¡iuo metu byloje esantys duomenys neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad minėto turto vertė akivaizdžiai virÅ¡ija ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo dydį, todėl apelianto argumentai dėl proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė