2024-01-03 Nr. AB-115-3-61-3-02819-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-163-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02819-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) pareiškime prašė ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 1-1459 „Dėl tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) pagal jo priėmimo tvarką atitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį atsakingo valdymo principą; Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir TPĮ) 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principą bei 5 punkte įtvirtintą efektyvumo principo nuostatą, numatančią, kad turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, 5 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinė sistema (toliau – ir TAIS) naudojama teisėkūrai „aplinkos“ (turi būti teisingumo) ministro nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 4 straipsnio 9 bei 12 punktus, 13 straipsnio 5 bei 8 dalis, įpareigojančias viešai skelbti sprendimų projektus. Nustačius, jog Sprendimas neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažinti jį prieštaraujančiu nurodytiems teisės aktams.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:

2.1. Tiek VSĮ, tiek TPĮ įpareigoja užtikrinti teisėkūros viešumą. VSĮ 4 straipsnio 9 punktas nustato savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principą, kuris reiškia, kad savivaldybės informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus. To paties straipsnio 12 punkte įtvirtintas reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principas, pagal kurį savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais.

VSĮ 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras <...> ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams <...>.

TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principas, reiškiantis, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti. TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas efektyvumo principas numato, kad turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai. TPĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti naudojama TAIS.

Vadovaujantis TPĮ 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, TAIS tvarkomi ir skelbiami teisės aktų projektai. Pagal šio straipsnio 6 dalį, TAIS teisėkūrai naudojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-312 „Dėl Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punkte nustatyta, kad TAIS naudotojas viešina dokumento rengimo eigą, tai yra skirtingus rengiamo dokumento variantus ir su dokumento rengimu susijusią informaciją.

2.2. Sistemiškai aiškinant šias įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad savivaldybės tarybos sprendimų projektų paskelbimas savivaldybės interneto svetainėje bei TAIS apima visų jų redakcijų paskelbimą, t. y. įpareigojama viešinti savivaldybės tarybos sprendimų projektus (visas jų redakcijas) ir tuo pačiu draudžiama priimti sprendimus dėl projektų, kurie nebuvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Kitoks šių nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su teisėkūros atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo reikalavimais ir ribotų vietos gyventojų teisę dalyvauti priimant savivaldybės sprendimus. Minėtos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios sprendimų projektų viešinimą, nustato esmines sprendimų priėmimo procedūras ir yra skirtos užtikrinti viešumo bei skaidrumo principų įgyvendinimą, nes tik tada, kai asmeniui sudaroma galimybė susipažinti su ketinamo priimti sprendimo projektu, asmuo gali efektyviai ir operatyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese (teikti pastabas, siūlymus, esant poreikiui, ginti savo teises ir pan.). Šių procedūrų pažeidimas laikytinas esminiu procedūrų pažeidimu, kuris yra savarankiškas pagrindas panaikinti tokį sprendimą.

2.3. Sprendimas priimtas pažeidžiant esmines procedūras.

2.3.1. Sprendimo projektas buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) interneto svetainėje bei TAIS (registracijos Nr. 22-6142). Tačiau priimto Sprendimo ir viešai paskelbto Sprendimo projekto tekstai reikšmingai skiriasi: pakeista projekte buvusi Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7.8 papunkčio redakcija, viešai paskelbtame Sprendimo projekte visai nebuvo Sprendime esančių Nuostatų 11.7, 11.8, 11.11, 14.3, 16.1, 25.3 papunkčių pakeitimų, nebuvo Nuostatų 141 punkto.

2.3.2. 2022 m. gegužės 18 d. vykusio savivaldybės tarybos posėdžio protokole nurodyta, kad komitetai pritarė po pateikimo Taryboje naujos redakcijos sprendimo projektui su siūlymais. Nuspręsta: priimti naujos redakcijos sprendimą „Dėl Tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ su Paslaugų ir miesto ūkio komiteto siūlymais (atkreiptinas dėmesys, kad Paslaugų ir miesto ūkio komiteto siūlymai (kurie nėra susieti su viešinamu projektu ir yra skelbiami atskiroje savivaldybės interneto svetainės skiltyje) susiję tik su 11.7, 11.8, 11.9 punktais, tačiau priimtame Sprendime yra ir daugiau naujų (pvz., 141 p. iš esmės keičia iki tol galiojusią automobilių stovėjimo vietų, kuriose netaikoma vietinė rinkliava, nustatymo ir žymėjimo tvarką), pakeistų nuostatų nei viešai skelbtame Sprendimo projekte.

2.3.3. Taigi, posėdžio metu buvo svarstomas visai kitos redakcijos nei buvo viešinamas Sprendimo projektas, kuriam dar ir posėdžio metu buvo pateikti papildomi siūlymai. Nei naujos redakcijos Sprendimo projektas, nei siūlomi ankstesnės projekto redakcijos pakeitimai, iš anksto nebuvo paviešintas nei savivaldybės interneto svetainėje, nei TAIS (Aprašas įpareigoja TAIS viešinti visą su projekto rengimu susijusią informaciją). Kokie pakeitimai buvo padaryti naujos redakcijos projekte net ir posėdžio metu nebuvo įvardinta. Todėl net nėra aišku, koks buvo Sprendimo projekto, už kurį buvo balsuojama tarybos posėdžio metu, turinys.

2.4. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad priimant Sprendimą turėjo būti viešinamas ne tik pirminis Sprendimo projekto variantas, bet ir visos kitos projekto redakcijos ir (ar) siūlymai koreguoti esamą projektą, nes tik tokiu atveju būtų užtikrintas teisėkūros efektyvumas, viešumas bei skaidrumas ir sudaryta reali visuomenės teisė dalyvauti teisėkūros procese. Tačiau Sprendimo projekto pakeitimai nebuvo paviešinti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, galimybė susipažinti su naujos redakcijos Sprendimo projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo pakeitimais vietos gyventojams nebuvo sudaryta. Tai apribojo vietos gyventojų teisę dalyvauti priimant Sprendimą. Sprendimo nuostatos, kurių nebuvo viešai skelbiamame Sprendimo projekte, reglamentuoja leidimų išdavimo tvarką, automobilių stovėjimo vietų nustatymo ir žymėjimo tvarką, todėl tokie Sprendimo projekto pakeitimai laikytini esminiais Sprendimo projekto pakeitimais, neabejotinai turintys esminės įtakos rinkliavos mokėtojams, rezervuotų automobilių stovėjimo vietų naudotojams.

2.5. Dėl Sprendimo projekto rengimo eigos viešinimo trūkumų yra pagrindas teigti, kad priimant Sprendimą buvo nesilaikyta iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančio atsakingo valdymo principo, VSĮ 13 straipsnio 5 dalyje nustatytos savivaldybės tarybos sprendimų projektų skelbimo tvarkos ir nepaisyta savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus bei reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principų, teisėkūros atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo reikalavimų, taip pat nesilaikyta iš TPĮ 5 straipsnio 6 dalies kylančios TAIS naudojimo teisėkūrai tvarkos. Šie Sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, atsižvelgiant į jų poveikį teisėkūros procedūrai, vertintini kaip esminiai teisėkūros procedūros pažeidimai. Todėl šis Sprendimas pagal jo priėmimo tvarką turi būti pripažintas prieštaraujančiu nurodytiems teisės aktams.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškimą prašė šią administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo pareiškimą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas pareiškimą grindžia iš esmės tik bendro pobūdžio nuostatomis apie teisėkūros viešumą, o ne konkrečiomis viešumą užtikrinančiomis taisyklėmis ir reikalavimais. Pareiškėjas nenurodo jokios konkrečios įstatyme nustatytos Savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarkos, kurios Savivaldybė neva nesilaikė. Pareiškėjo pareiškimas yra grindžiamas VSĮ ir TPĮ bendro pobūdžio nuostatomis ir reikalavimais – pareiškėjas ignoruoja, kad šiuose įstatymuose nustatyti reikalavimai yra išpildyti galiojančiu Savivaldybės tarybos veiklos reglamentu nustačius konkrečią tvarką, remiantis kuria Savivaldybės tarybos sprendimų projektai yra registruojami ir viešinami.

4.2. Bendrų viešosios teisės normų negalima aiškinti plečiamai, ką šiuo atveju daro pareiškėjas – nors nei viena jo cituojama teisės aktų nuostata nenustato, kad savivaldybės tarybos sprendimų projektų paskelbimas savivaldybės interneto svetainėje bei TAIS apima visų jų redakcijų paskelbimą, tačiau pareiškėjas vis tiek daro tokias išvadas. Įstatymų leidėjas labai aiškiai ir konkrečiai nustatė, kad pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje (VSĮ 13 str. 5 d.), t. y. pačios savivaldybės nusistato projektų rengimo ir viešinimo tvarką. Atitinkamai, esminės reikšmės sprendžiant Sprendimo teisėtumo klausimą gali turėti būtent Savivaldybės patvirtinto reglamento tvarka, kurios pareiškėjas savo pareiškime net nevertina. Pareiškėjui pateikus netinkamai grindžiamą pareiškimą (neįvertinus reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų, pareiškimą grindžiant bendro pobūdžio nuostatomis), galėtų būti sprendžiamą dėl tokio pareiškimo palikimo nenagrinėtu, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 6 punktas.

4.3. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių paaiškinimų, kaip nagrinėjamu atveju buvo apribota gyventojų teisė dalyvauti priimant savivaldybės sprendimus, atimta galimybė susipažinti su ketinamo priimti sprendimo projektu, atimta teisė dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir t. t. Priešingai, Sprendimas buvo priimtas griežtai laikantis nustatytos galiojančios tvarkos, todėl ir jokios gyventojų teisės ir teisėti interesai nagrinėjamu atveju negalėjo būti pažeisti. Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių įrodymų (skundų, pretenzijų), kad iš tiesų kokių nors gyventojų teisėti interesai dėl kažkokio konkretaus Sprendimo priėmimo taisyklių pažeidimo (nors tokio Savivaldybė neįžvelgia, o ir pats pareiškėjas nenurodo) būtų pažeisti.

4.4. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 43 straipsnio 5 dalis nustato, kad po Tarybos sprendimo projekto pateikimo sprendimo projekto tekstas negali būti redaguojamas. Pagrindinis komitetas Tarybos sprendimo projektą svarsto paskutinis, gavęs kitų komitetų išvadas. Rengėjai Tarybai svarstyti teikia pirminį sprendimo projektą, komitetų siūlymų suvestinę lentelę bei pirminio sprendimo projekto ir pagrindinio komiteto siūlymų lyginamąjį variantą. Išdėstytų nuostatų kontekste aiškiai matyti, kad registruojami yra parengti projektai, kurie po pateikimo Savivaldybės tarybai nebegali būti redaguojami – Savivaldybės tarybai svarstyti teikiamas pirminis sprendimo projektas su komitetų siūlymais. Atitinkamai, po pirminio projekto pateikimo jokie alternatyvūs projektai nėra ir neturi būti rengiami, registruojami ir skelbiami. Priešingu atveju tai neatitiktų galiojančio Reglamento nuostatų. Taigi, iš esmės šia viena Reglamento nuostata yra paneigiama visa pareiškėjo pozicija šioje administracinėje byloje, kad turėjo būti rengiami ir skelbiami kiti Sprendimo projekto variantai.

4.5. Pareiškėjas savo pareiškime neteisingai nurodo ir tai, kad Sprendimo projekto pakeitimai nebuvo paviešinti. Savivaldybės interneto tinklalapyje viešai yra skelbiama ne tik Savivaldybės tarybos posėdžių informacija, tačiau ir tarybos komitetų posėdžių informacija. Todėl bet koks Sprendimu suinteresuotas asmuo galėjo stebėti Sprendimo svarstymo eigą, sužinoti, kokie pasiūlymai sprendimui buvo pateikti. Be to, Savivaldybės tarybos posėdžiai yra transliuojami tiesiogiai – posėdžius stebėti ir jų įrašus galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės „Youtube“ kanale „Vilnius Video“. Iš Tarybos posėdžio Nr. 57 vaizdo įrašo (įrašo laikas nuo 2:17:43) matyti, kad svarstant klausimą buvo pritarta su integruotais pasiūlymais. Savivaldybė laiko, kad nagrinėjamu atveju teisėkūra buvo vieša – Sprendimo projektas buvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, buvo paskelbti ir komitetų siūlymai, Savivaldybės tarybos posėdžio metu taip pat buvo nurodyta, kad pritariama su integruotais siūlymais. Jokios faktinės aplinkybės ar kokie nors neišpildyti procedūriniai reikalavimai (buvo išpildyti visi Reglamente nustatyti procedūriniai reikalavimai) nesuponuoja, kad Sprendimo projektas ir jo papildymai būtų buvę nepakankamai paviešinti. Priešinga pareiškėjo pozicija neatitinka faktinių aplinkybių.

4.6. Remiantis TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėkūroje vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. TPĮ 3 straipsnio 2 dalimi, teisėkūroje vadovaujamasi ir efektyvumo principu, reiškiančiu, kad teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Pareiškėjo pareiškime nurodomos teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo nurodytų teisėkūros principų, t. y. tokiu būdu, kad toks aiškinimas didintų administracinę ir kitokią naštą Savivaldybės veiklai, ilgintų teisėkūros terminus ir kitokiu būdu sunkintų sprendimų priėmimą. Toks įpareigojimas po kiekvieno gauto pasiūlymo parengti ir viešai skelbti naują galimą sprendimo projektą būtų nelogiškas ir absoliučiai neproporcingas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu pripažino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimą teisėtu.

6. Teismas nustatė, kad Sprendimu Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu ir VSĮ 18 straipsnio 1 dalimi, nusprendė pakeisti Tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ patvirtintus Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatus.

7. Teismas, sistemiškai įvertinęs TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų, 5 straipsnio 6 dalies, VSĮ 4 straipsnio 9, 12 punktų, 13 straipsnio 5, 8 dalių nuostatas, darė išvadą, kad nei viena iš pareiškėjo nurodomų nuostatų netiesiogiai nenustato, kad gavus pasiūlymus turi būti rengiamos ir skelbiamos alternatyvių Tarybos sprendimų projektų redakcijos. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo nurodomų TPĮ nuostatų matyti, kad jose nėra sukonkretinta, kokiu konkrečiu būdu pastarieji principai yra įgyvendinami, kokia konkrečia tvarka savivaldybės privalo informuoti vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus. Pareiškėjo nurodomos TPĮ nuostatos pačios savaime išsamiai nesureguliuoja savivaldybių sprendimų priėmimo procedūrų. Teismas nurodė, kad, vertinant pareiškėjo nurodytas VSĮ nuostatas sistemiškai su VSĮ 13 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas suteikė išimtinę teisę savivaldybėms pačioms, patvirtinus reglamentus, nusistatyti sprendimų projektų rengimo, registravimo, svarstymo tvarką. Įvertinęs teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad klausimų viešinimas turi vykti Reglamento nustatyta tvarka.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės Taryba 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtino Savivaldybės Tarybos veiklos reglamentą, t. y. įstatymų leidėjo aiškiai ir konkrečiai nustatyta tvarka Savivaldybė nusistatė projektų rengimo, sprendimų priėmimo ir viešinimo tvarką. Reglamento 43 straipsnio 5 dalis nustato, kad po Tarybos sprendimo projekto pateikimo sprendimo projekto tekstas negali būti redaguojamas. Teismas pažymėjo, kad išdėstytų nuostatų kontekste matyti, jog registruojami yra parengti projektai, kurie po pateikimo Tarybai nebegali būti redaguojami – Tarybai svarstyti teikiamas pirminis sprendimo projektas su komitetų siūlymais. Atitinkamai po pirminio projekto pateikimo alternatyvūs projektai nėra ir neturi būti rengiami, registruojami ir skelbiami. Priešingu atveju tai neatitiktų galiojančio Reglamento nuostatų.

9. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad Sprendimo projekto pakeitimai buvo paviešinti Savivaldybės interneto tinklalapyje, be to, viešai buvo skelbiama ne tik Savivaldybės Tarybos posėdžių informacija, tačiau ir Tarybos komitetų posėdžių informacija. Taigi, bet koks Sprendimu suinteresuotas asmuo galėjo stebėti Sprendimo svarstymo eigą, sužinoti, kokie pasiūlymai Sprendimui buvo pateikti. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Sprendimo projektas, komitetų siūlymai buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės Tarybos posėdžio metu taip pat buvo nurodyta, kad pritariama su integruotais siūlymais. Sprendimo priėmimo metu Reglamente nustatyti procedūriniai reikalavimai buvo išpildyti, duomenų, kad Sprendimo projektas ir jo papildymai būtų buvę nepakankamai paviešinti, byloje nėra.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo pareiškimą grindžia iš esmės tik bendro pobūdžio nuostatomis apie teisėkūros viešumą, o ne konkrečiomis tą viešumą užtikrinančiomis taisyklėmis ir reikalavimais. Pareiškėjas nenurodo konkrečios įstatyme nustatytos Savivaldybės Tarybos sprendimų priėmimo tvarkos, kurios Savivaldybė nesilaikė. Pareiškėjo pareiškimas yra grindžiamas VSĮ ir TPĮ bendro pobūdžio nuostatomis ir reikalavimais, nevertindamas, kad šiuose įstatymuose nustatyti reikalavimai yra išpildyti galiojančiu Savivaldybės Tarybos veiklos Reglamentu, nustatančiu konkrečią tvarką, remiantis kuria Savivaldybės Tarybos sprendimų projektai yra registruojami ir viešinami.

11. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, įvertinęs tiek ginčijamą teisinį reguliavimą, tiek pareiškėjo nurodomą aukštesnės galios teisinį reguliavimą bei teisinius principus, teismas konstatavo, jog Taryba teisėtai (in primis (pirmiausia)), remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, 5 straipsnio 6 dalimi, VSĮ 4 straipsnio 9 ir 12 punktais, 13 straipsnio 5 ir 8 dalimis) nustatė ginčijamo Sprendimo teisinį reguliavimą, kadangi šis teisinis reguliavimas išplaukia iš minėtų hierarchiniu požiūriu aukštesnės galios teisės aktų nuostatų. Teismas nurodė, kad Taryba ginčijamo Sprendimo priėmimo nuostatomis nepažeidė savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, įstatymo viršenybės principų, VSĮ nustatytos Savivaldybės Tarybos kompetencijos ir TPĮ nustatytų atvirumo, skaidrumo ir efektyvumo principų.

III. 12. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog „duomenų, kad Sprendimo projektas ir jo papildymai būtų buvę nepakankamai paviešinti byloje nėra“, visiškai nevertino pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su Sprendimo projekto viešinimu bei priimto Sprendimo ir viešai paskelbto Sprendimo projekto turiniu. Teismas net neanalizavo, kokie yra viešai paskelbti komitetų siūlymai, koks jų turinys, ar jis sutampa su Sprendimo turiniu, nevertino ir nelygino paskelbto Sprendimo projekto ir priimto Sprendimo turinio, netyrė, kokie Tarybos posėdžio metu buvo pateikti ir pagarsinti siūlymai, susiję su Sprendimo projekto pakeitimais, nors Vyriausybės atstovas visas šias aplinkybes buvo detaliai nurodęs pareiškime. Teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl nevertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su viešai paskelbto Sprendimo projekto turinio pakeitimu. Todėl darytina išvada, kad teismas, neanalizuodamas ir nepasisakydamas dėl byloje pateiktų konkrečių faktinių aplinkybių, įrodančių, kad priimtas Sprendimas yra kitoks nei buvo paviešintas jo projektas, nepateikdamas jokių teisinių motyvų, kurie paneigtų pareiškėjo argumentus, kad nebuvo tinkamai atlikta Sprendimo projekto viešinimo procedūra, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.

13.2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, nepateikė jokių argumentų, kurių pagrindu konstatavo, kad „Sprendimo projektas, komitetų siūlymai buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės Tarybos posėdžio metu taip pat buvo nurodyta, kad pritariama su integruotais siūlymais“. Teismas neanalizavo, ar komitetų sprendimuose yra užfiksuoti konkretūs (tokie pat) siūlymai, kurie yra ir priimtame Sprendime, netyrė, ar posėdžio metu buvo aiškiai įvardinta, kokie pakeitimai yra siūlomi Sprendimo projekte. Teismas nepateikė jokių argumentų, kokiu teisiniu pagrindu jis padarė išvadą, kad komiteto sprendimas „pritarti po pateikimo Taryboje naujos redakcijos sprendimo projektui su siūlymais“, kuomet nėra įvardinta, kokios naujos nuostatos yra siūlomos, kas keičiama, atitinka atsakingo valdymo, teisėkūros viešumo ir skaidrumo principus. Tai, kad komitetų sprendimai yra skelbiami viešai, o savivaldybės tarybos posėdžiai yra transliuojami tiesiogiai, savaime nereiškia, kad užtikrinama sprendimų projektų viešinimo procedūra. Susipažinus su Savivaldybės Tarybos posėdžio protokolu bei peržiūrėjus Savivaldybės Tarybos posėdžio vaizdo įrašą, net nėra aišku, koks buvo svarstomas Sprendimo projektas. Akivaizdu tik tai, kad priimtas Sprendimas yra visai kitoks nei buvo viešinamas Sprendimo projektas ir jame yra pakeistos ne tik tos nuostatos, dėl kurių buvo pateikti komitetų siūlymai. Kokie pakeitimai buvo padaryti „naujos redakcijos“ Sprendimo projekte net ir Tarybos posėdžio metu nebuvo įvardinta. Todėl nėra aišku, koks buvo Sprendimo projekto, už kurį buvo balsuojama Savivaldybės Tarybos posėdžio metu, turinys.

13.3. Atsakingo valdymo principas, veiklos skaidrumo, teisėkūros efektyvumo principai įpareigoja būtent teisėkūros subjektus viešinti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus, inter alia (be kita ko) įpareigoja minėtą informaciją pateikti taip, kad suinteresuotas asmuo tą informaciją lengvai pasiektų, kad reikiama informacija būtų pateikta visa apimtimi. Teismas, konstatuodamas, kad bet koks Sprendimu suinteresuotas asmuo galėjo stebėti Sprendimo svarstymo eigą, sužinoti, kokie pasiūlymai Sprendimui buvo pateikti, nenurodė, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, byloje surinktais įrodymais grindžia savo išvadą, nenurodė, kur buvo skelbiamas naujos redakcijos Sprendimo projektas. Teismo sprendimas nėra pagrįstas objektyviais byloje esančiais įrodymais, priimtas neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

13.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nustatančias savivaldybės veiklos laisvės ir savarankiškumo ribas, dėl ko nepagrįstai neanalizavo teisinio reguliavimo, taikomo teisėkūros proceso viešumo užtikrinimui, ir priėmė neteisėtą sprendimą. Nors nurodyti teisės aktai detaliai ir nereguliuoja, kaip turėtų būti įgyvendinama teisėkūros viešumo procedūra, tačiau juose yra nustatyti esminiai reikalavimai, sąlygos, kurias turi įvykdyti teisėkūros subjektas, įgyvendindamas teisėkūros iniciatyvos teises. Teismas neanalizavo pareiškėjo nurodytų TPĮ bei VSĮ įtvirtintų teisės principų turinio, jų reikšmės, teisėkūros viešumo tikslo ir įtakos teisės aktų teisėtumui. Teisėkūros viešumas, nepaskelbus naujos redakcijos Sprendimo projekto, nebuvo užtikrintas, o ta aplinkybė, jog viešai yra skelbiama, kad komitetai pritarė naujos redakcijos Sprendimo projektui, negali būti vertinama kaip pakeičianti teisėkūros viešumo procedūrą. Juolab, kad nei komitetų sprendimuose, nei kituose šaltiniuose nėra užfiksuota, kokiam konkrečiam Sprendimo projekto turiniui yra pritariama. Nepaskelbus naujos redakcijos Sprendimo projekto, visuomenei buvo sutrukdyta įgyvendinti inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintas piliečių teises dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Teisėkūros procedūros reikalavimų nesilaikymas sudarė prielaidas neįtraukti visuomenės į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, inter alia nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su rengiamu teisės akto projektu ir kita su juo susijusia informacija, nors projekto pakeitimai turi tiesioginės įtakos rinkliavos mokėtojams, rezervuotų automobilių stovėjimo vietų naudotojams.

13.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Todėl vien ta aplinkybė, kad buvo užregistruotas ir viešai paskelbtas pirminis Sprendimo projektas, nereiškia, kad to savaime pakanka teisėkūros viešumo užtikrinimui ir neatleidžia savivaldybės tarybos nuo pareigos viešai paskelbti siūlomus projekto pakeitimus ir (ar) naują Sprendimo projekto redakciją.

13.6. VSĮ imperatyviai nustato terminus, prieš kiek laiko turi būti paskelbiami sprendimų projektai (VSĮ 13 str. 5, 6, 8 d.), nustato imperatyvų draudimą posėdyje svarstyti norminio pobūdžio sprendimų projektus, kurie įregistruoti vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios (VSĮ 13 str. 7 d.). TPĮ 8 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įstaigos privalo užtikrinti, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje būtų skelbiama aktuali informacija apie numatomas įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas. Sistemiškai analizuojant minėtas įstatymų nuostatas, teisėkūros atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo, atsakingo valdymo principus, darytina išvada, kad visuomenei turi būti sudaryta ne formali, o reali galimybė susipažinti su svarstomo sprendimo projektu, o tai reiškia, kad turi būti viešinama visa projekto rengimo, keitimo eiga – visos siūlomos projektų redakcijos, pateikti siūlymai dėl projektų pakeitimo ir pan. Nagrinėjamu atveju priimto Sprendimo turinys daugiau kaip 50 procentų skiriasi nuo viešai paskelbto Sprendimo projekto turinio, o komitetų sprendimuose akcentuojama, kad pritariama „naujos redakcijos projektui“, kas sudaro prielaidas abejoti, ar tai nėra naujas / kitas Sprendimo projektas, kuris turėjo būti registruojamas ir viešinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau duomenų, kad naujos redakcijos projektas buvo užregistruotas ir paviešintas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra.

13.7. Tai, kad sprendimų projektų paskelbimo reikalavimų laikymasis yra esminė procedūra, kuri lemia sprendimo (ne)teisėtumą, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-127-146/2017; 2021 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1734-1062/2021).

13.8. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad po pirminio projekto pateikimo alternatyvūs projektai nėra ir neturi būti rengiami, registruojami ir skelbiami, priešingu atveju tai neatitiktų galiojančio Reglamento nuostatų. Visų pirma, šioje byloje nėra prašoma ištirti, ar Sprendimas atitinka Reglamento nuostatas, nes, vadovaujantis ABTĮ 112 straipsnio 2 dalimi, teismo kompetencijai nėra priskirta tirti teisės aktų atitiktį žemesnės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams. Antra, teismas, galbūt suklaidintas atsakovo, neįvertino, kad jo nurodyta Reglamento nuostata reglamentuoja ne sprendimo viešinimo, o sprendimo projekto pateikimo tarybos posėdyje procedūrą. Reglamento 44 straipsnio 4 dalies, reguliuojančios sprendimo svarstymo pagrindiniame komitete procedūras, analizė leidžia daryti visiškai priešingą išvadą – gali būti rengiami alternatyvūs projektai, turi būti suredaguojamas patobulintas projektas. Trečia, Reglamentas nedetalizuoja sprendimų projektų viešinimo visuomenei procedūrų, todėl nagrinėjant ginčą turi būti vadovaujamasi aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis. Tai, kad Reglamente nėra nustatytos konkrečios sprendimų projektų viešinimo procedūros, kylančios iš aukštesnės galios teisės aktų nuostatų, nereiškia, kad sprendimų priėmimui nėra taikomos aukštesnės galios teisės aktų nuostatos. Pareiga laikytis aukštesnės galios teisės aktuose nustatytų reikalavimų kyla iš įstatymų viršenybės bei teisėtumo principų.

13.9. Pareiškėjas prašė ištirti, Sprendimo atitiktį konkrečioms teisės aktų nuostatoms, todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas, nenurodant konkrečių teisės aktų, kuriems, teismo įsitikinimu, Sprendimas neprieštarauja, darytina išvada, jog buvo peržengtos pareiškimo reikalavimo ribos (ABTĮ 80 str. 2 d.).

14. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

15.1. Apeliaciniame skunde dėstomas teiginys, neva teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su Sprendimo projekto viešinimu, neatitinka tikrovės. Teismas sprendime, būtent 9 ir 10 puslapiuose, išsamiai aptarė ir išanalizavo visas faktines aplinkybes, susijusias su Sprendimo projekto viešinimu – įvertino visus viešais prieinamus šaltinius, kuriuose projektas buvo skelbiamas, taip pat informacijos pateikimą šiuose šaltiniuose vertino kartu su aktualių teisės aktų reikalavimais, o būtent – TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principu, pagal kurį teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti <...>. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendime padarė pagrįstą ir objektyviais rašytiniais įrodymais (interaktyviomis nuorodomis į atliktą Sprendimo viešinimą) pagrįstą išvadą, kad visos šios nustatytos ir teismo išsamiai įvertintos faktinės aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei pareiškime dėstė Vyriausybės atstovas, Sprendimas nuo pat jo įtraukimo į Tarybos darbotvarkę, o taip pat ir komitetų pasiūlymai, buvo viešinami, todėl pats pareiškėjo reikalavimas ištirti Sprendimo teisėtumą pagal jo priėmimo tvarką yra grindžiamas neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis.

15.2. Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje viešai yra skelbiama ne tik Savivaldybės tarybos posėdžių informacija, tačiau ir tarybos komitetų posėdžių informacija. Iš Tarybos 2021 m. birželio 23 d. posėdžio Nr. 42 įrašo (įrašo laikas nuo 42:30) matyti, kad svarstant klausimą „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2022 metams nustatymo“ buvo dar kartą paviešinti konkretūs Sprendimo papildymai, kuriems buvo pritarta komitetuose. Apeliaciniame skunde dėstydamas, kad teismas sprendime neva nepagrįstai nevertino ir nelygino paskelbto Sprendimo projekto ir priimto Sprendimo turinio, netyrė, kokie Tarybos posėdžio metu buvo pateikti ir pagarsinti siūlymai, susiję su Sprendimo projekto pakeitimais, pareiškėjas nukrypsta nuo savo reikalavimo esmės – pareiškėjas gi prašė ištirti, ar Sprendimo projektas buvo pakankamai paviešintas. Būtent šiuo aspektu teismas sprendime išsamiai ir pasisakė, įvertindamas reikšmingas faktines aplinkybes dėl atlikto viešinimo procedūrų. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą.

15.3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas sutinka, kad nei vienoje iš jo nurodomų teisės aktų nuostatų, kuriomis jis remiasi, nėra numatyta, kad paviešinus tarybos sprendimo projektą toks viešinimas turi būti kartojamas pagal svarstymo metu gautus pasiūlymus. Pareiškėjas pripažįsta, kad VSĮ nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyta paviešintų tarybos sprendimų projektų koregavimo tvarka. Taigi, pats pareiškėjas supranta, kad tokios tvarkos, kuri numatytų, kad po kiekvieno pasiūlymo projektui turi būti skelbiami alternatyvūs projekto variantai, įstatymas nenumato. Pareiškėjo siūlomas įpareigojimas po kiekvieno gauto pasiūlymo parengti ir viešai skelbti naują galimą sprendimo projektą būtų nelogiškas ir neproporcingas. Apeliaciniame skunde nurodomos teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo šių teisėkūros principų, t. y. tokiu būdu, kad toks aiškinimas didintų administracinę ir kitokią naštą Savivaldybės veiklai, ilgintų teisėkūros terminus ir kitokiu būdu sunkintų sprendimų priėmimą. Dėl šios priežasties laikytina, kad teismas sprendime, įvertinęs reikšmingas aplinkybes apie tai, kad Sprendimo projektas ir komitetų siūlymai buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka, padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimo projekto viešinimo procedūra jokių esminių trūkumų neturėjo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje nagrinėjama, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 1-1459 „Dėl tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ pagal jo priėmimo tvarką atitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį atsakingo valdymo principą; Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principą bei 5 punkte įtvirtintą efektyvumo principo nuostatą, numatančią, kad turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, 5 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinė sistema naudojama teisėkūrai teisingumo ministro nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 bei 12 punktus, 13 straipsnio 5 bei 8 dalis, anot pareiškėjo, įpareigojančias viešai skelbti sprendimų projektus. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo pareiškimo, pripažino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimą teisėtu.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su Sprendimo projekto viešinimu bei priimto Sprendimo ir viešai paskelbto Sprendimo projekto turiniu. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, nepateikė jokių argumentų, kurių pagrindu konstatavo, kad „Sprendimo projektas, komitetų siūlymai buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės Tarybos posėdžio metu taip pat buvo nurodyta, kad pritariama su integruotais siūlymais“. Anot pareiškėjo, tai, kad komitetų sprendimai yra skelbiami viešai, o savivaldybės tarybos posėdžiai yra transliuojami tiesiogiai, savaime nereiškia, kad užtikrinama sprendimų projektų viešinimo procedūra. Susipažinus su Savivaldybės Tarybos posėdžio protokolu bei peržiūrėjus Savivaldybės Tarybos posėdžio vaizdo įrašą, net nėra aišku, koks buvo svarstomas Sprendimo projektas. Akivaizdu tik tai, kad priimtas Sprendimas yra visai kitoks nei buvo viešinamas Sprendimo projektas ir jame yra pakeistos ne tik tos nuostatos, dėl kurių buvo pateikti komitetų siūlymai. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad bet koks Sprendimu suinteresuotas asmuo galėjo stebėti Sprendimo svarstymo eigą, sužinoti, kokie pasiūlymai Sprendimui buvo pateikti, nenurodė, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, byloje surinktais įrodymais grindžia savo išvadą, nenurodė, kur buvo skelbiamas naujos redakcijos Sprendimo projektas. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjo nurodytų TPĮ bei VSĮ įtvirtintų teisės principų turinio, jų reikšmės, teisėkūros viešumo tikslo ir įtakos teisės aktų teisėtumui. Teisėkūros viešumas, nepaskelbus naujos redakcijos Sprendimo projekto, nebuvo užtikrintas, o ta aplinkybė, jog viešai yra skelbiama, kad komitetai pritarė naujos redakcijos Sprendimo projektui, negali būti vertinama kaip pakeičianti teisėkūros viešumo procedūrą. Juolab, kad nei komitetų sprendimuose, nei kituose šaltiniuose nėra užfiksuota, kokiam konkrečiam Sprendimo projekto turiniui yra pritariama.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Šioje norminėje administracinėje byloje nagrinėjama, ar Sprendimas būtent pagal jo priėmimo tvarką atitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį atsakingo valdymo principą; Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principą bei 5 punkte įtvirtintą efektyvumo principo nuostatą, numatančią, kad turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, 5 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinė sistema naudojama teisėkūrai teisingumo ministro nustatyta tvarka;

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 bei 12 punktus, 13 straipsnio 5 bei 8 dalis. Paminėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinį atsakingo valdymo principą įtvirtinančioje Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija (inter alia 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2021 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. birželio 21 d. nutarimai).

TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi atvirumo ir skaidrumo principu, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post (vėlesnį) vertinimą atliekantys subjektai.

TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi efektyvumo principu, be kita ko, reiškiančiu, kad turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai. TPĮ 5 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarką nustato teisingumo ministras. VSĮ 4 straipsnio 9 punkte buvo nustatytas vietos savivaldos principas, jog savivaldybės gyventojai dalyvauja tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus; savivaldybės informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus.

VSĮ 4 straipsnio 12 punkte buvo nustatytas reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę vietos savivaldos principas; savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą. VSĮ 13 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

To paties straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomas teisinis reguliavimas (žr. šios nutarties 19 punktą) reiškia viešosios valdžios institucijų, be kita ko, savivaldybių tarybų, pareigą užtikrinti teisėkūros proceso viešumą, atvirumą, skaidrumą, koncentruotumą, visuomenės įtraukimą į teisėkūros procesą, be kita ko, pareigą visuomenei ir interesų grupėms sudaryti sąlygas teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose. Ši pareiga tiesiogiai susijusi su Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo principu, iš esmės gali būti laikoma šio principo turinio elementu. Paminėtina, jog teisėkūros procesas yra paprastai ilgas ir sudėtingas, kurio metu to paties teisės norminio akto projektai gali būti koreguojami, todėl TPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas labai platus sąrašas informacijos, kuri skelbiama, t. y. TAIS tvarkoma ir skelbiama:

1) teisėkūros iniciatyvos;

2) teisės aktų projektai;

3) teisės aktų projektų lydimieji dokumentai (teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, jeigu šio vertinimo rezultatai nėra nurodyti aiškinamajame rašte, atlikto teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo ir kitų tyrimų, kuriais remtasi rengiant teisės akto projektą, išvados, kiti teisės aktuose nustatyti kartu su teisės akto projektu privalomi parengti ir pateikti teisės aktą priimančiam subjektui dokumentai);

4) informacija apie konsultavimąsi su visuomene, įskaitant konsultavimosi laiką, būdą, rezultatus;

5) informacija, susijusi su galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post (vėlesniu) vertinimu, ir šio vertinimo ataskaita;

6) numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos;

7) kiti su teisės aktų projektais susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai, kuriais teisės aktų projektai teikiami išvadoms gauti, kuriais teikiamos išvados dėl teisės aktų projektų, kuriuose įvertinamos pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų projektų arba kuriais įforminami pasitarimų, skirtų nesutarimams dėl teisės akto projekto ir dėl pareikštų pastabų ir pasiūlymų spręsti, rezultatai, taip pat su teisėkūra susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai ir informacija, kurių skelbimą Teisės aktų informacinėje sistemoje nustato teisės aktai.

Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas nėra teisus teigdamas, kad, TAIS nepaskelbus visų Tarybos teisės norminio akto projekto koregavimų (be kita ko, net kaip yra nagrinėjamu atveju, kai Sprendimas ir Sprendimo projektas skiriasi savo turiniu), bus padaryti esminiai teisėkūros procedūros pažeidimai. Naujausioje ir savo aplinkybėmis panašioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1375-1188/2023 konstatuota, kad: „Nėra pagrindo vienareikšmiai konstatuoti įstatymų leidėjo imperatyvų reikalavimą Vyriausybės atstovo nurodytose įstatymų nuostatose, kad nuolat neposėdžiaujančių visų 60 savivaldybių tarybų sprendimų pirminių projektų negalutinio svarstymo ir pasiūlymų dėl jų papildymo ar pakeitimo tarybos komitetuose rezultatai atsispindėtų ne tik savivaldybių interneto svetainėse ar vietinėje spaudoje pagal jų reglamentus viešai skelbiamuose tarybų komitetų pasiūlymų sąrašuose (lentelėse), bet ir pagal šiuos pasiūlymus skubiai parengtuose pakitusiuose tarybų sprendimų projektuose Nr. 2 ar Nr. 3 arba Nr. 4, kurie būtų skelbiami Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytoje Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir tuo prilygtų pagal Konstituciją nepertraukiamai veikiančio bei išskirtinį organizacinį teisinį aptarnavimą turinčio Lietuvos Respublikos Seimo svarstomo įstatymo projekto pakitusio projekto Nr. 2 ar Nr. 3 arba Nr. 4 tradiciniam paviešinimui minėtoje sistemoje.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai atskleidė bei įvertino, kad nagrinėjamu atveju savivaldybės interneto tinklapyje skelbiama Tarybos komitetų posėdžių informacija ir tuo bei kitomis papildomomis priemonėmis (tarybos posėdžių transliacijomis) užtikrinamas Sprendimo projekto papildymų, kuriems pritarta komitetuose, paviešinimas. Jis sudaro prielaidas suinteresuotiems asmenims numanyti atitinkamą tarybos posėdyje vyksiančio Sprendimo projekto svarstymo pagal komitetuose pasiūlytus papildymus ar pakeitimus raidą.“

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad viešai buvo skelbiama ne tik Savivaldybės Tarybos posėdžių informacija, tačiau ir Tarybos komitetų posėdžių informacija, kad bet koks Sprendimu suinteresuotas asmuo galėjo stebėti Sprendimo svarstymo eigą, sužinoti, kokie pasiūlymai Sprendimui buvo pateikti, kad Savivaldybės Tarybos posėdžio metu taip pat buvo nurodyta, kad pritariama su integruotais siūlymais. Pareiškėjas nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nors, siekdamas paneigti teisės norminio akto – Sprendimo – teisėtumo prezumpciją, būtent jis tokią pareigą turėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurių pareiškėjas nepaneigė, taip pat remdamasi teisiniu reguliavimu, susijusiu su savivaldybių tarybų teisėkūros proceso reglamentavimu (žr. šios nutarties 19–20 punktus), daro išvadą, kad šioje byloje buvo sudarytos sąlygos ir prielaidos suinteresuotiems asmenims numanyti atitinkamą tarybos posėdyje vyksiančio Sprendimo projekto svarstymo pagal komitetuose pasiūlytus papildymus ar pakeitimus raidą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teiginiams, kad buvo pažeistos esminės teisėkūros procedūros. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-127-146/2017, 2021 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1734-1062/2021 netaikytinos.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog priimant Sprendimą buvo laikomasi teisės aktuose nustatytos priėmimo tvarkos. Todėl pareiškėjo Vyriausybės atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė