Legislator Case Law & Legislation
cba83682-379a-4d86-b667-e695e3becc03 AI generated

cba83682-379a-4d86-b667-e695e3becc03 · Kauno apygardos teismas

Case Number cba83682-379a-4d86-b667-e695e3becc03
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Schema“ dėl rangos.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 2006 m. lapkričio 2 d. ieÅ¡kovas su UAB „Schema“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 32.4-1106, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (rangovas) įsipareigojo atlikti ir perduoti projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio KiÅ¡kių g. 20, Kaunas, projekto konstruktyvinę - statybinę dalį (KS techninio projekto stadijÄ ), kuri atitiktų projekto ekspertizės reikalavimus, o UAB „Schema“ įsipareigojo per deÅ¡imt darbo dienų sumokėti 97 000 Lt (28 093,14 Eur) ieÅ¡kovui po projekto perdavimo - priėmimo akto suraÅ¡ymo bei sÄ skaitos - faktÅ«ros gavimo dienos.

Legislator headnote

AI generated

cba83682-379a-4d86-b667-e695e3becc03 · Kauno apygardos teismas: Nurodo, kad iÅ¡ byloje nustatytos įvykių sekos akivaizdu, jog UAB „Schema“, vadovaujama atsakovo A. T. atliko veiksmus (gavo iÅ¡ieÅ¡kotas pinigines sumas iÅ¡ UAB „Rodena“, tačiau iÅ¡ jų neatsiskaitė su ieÅ¡kovu A. P., pateikė apeliacinį skundÄ , kurį atmetus vis tiek neatsiskaitė su ieÅ¡kovu) galimai siekiant nemokėti ieÅ¡kovui A. P. priteistos sumos, todėl teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-510-555/2015;Teisminio proceso Nr. 3-69-3-04740-2014-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1.;44.5.2.17.; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (pranešėjas) raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8347-475/2014 pagal ieÅ¡kovo A.

P. ieÅ¡kinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Schema“ dėl rangos.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 2006 m. lapkričio 2 d. ieÅ¡kovas su UAB „Schema“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 32.4-1106, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (rangovas) įsipareigojo atlikti ir perduoti projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio KiÅ¡kių g. 20, Kaunas, projekto konstruktyvinę - statybinę dalį (KS techninio projekto stadijÄ ), kuri atitiktų projekto ekspertizės reikalavimus, o UAB „Schema“ įsipareigojo per deÅ¡imt darbo dienų sumokėti 97 000 Lt (28 093,14 Eur) ieÅ¡kovui po projekto perdavimo - priėmimo akto suraÅ¡ymo bei sÄ skaitos - faktÅ«ros gavimo dienos.

IeÅ¡kovas sutartyje numatytus darbus atliko ir perdavė atsakovui 2007 m. vasario 16 d., UAB „Schema“ pretenzijų dėl darbo kokybės ar savalaikiÅ¡kumo ieÅ¡kovui nepateikė, tačiau su ieÅ¡kovu neatsiskaitė. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas 2008 m. birželio 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atsiskaitymo pagal projektavimo darbų sutartį. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-527/2012 ieÅ¡kinį tenkino: priteisė iÅ¡ UAB „Schema“ 97 000 Lt (28 093,14 Eur) skolÄ už atliktus projektavimo darbus bei 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ bei priteisė iÅ¡ UAB „Schema“ A. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. UAB „Schema“ nevykdant teismo sprendimo, Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 25 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-67-527/2012. Pagal iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ antstolės R. S. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0106/13/04280. 2014 m. kovo 5 d. antstolė R. S. pateikė ieÅ¡kovui A.

P. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ , kuriame nurodoma, jog patikrinus VÄ® „ Registrų centras“, VÄ® „Regitra“, Sodra, vykdomųjų bylų sÄ vado duomenų bazes, bankų sÄ skaitas, nustatyta, kad UAB „Schema“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų banko sÄ skaitose neturi, Sodros duomenimis joje nėra darbuotojų, veiklos nurodytu adresu nevykdo, kitas adresas nežinomas. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. T. 102 810 Lt (29 775,83 Eur) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2004 m. rugsėjo 22 d. buvo IÄ® „Schema“ direktorius, o nuo 2007 m. balandžio 4 d. yra vienintelis UAB „Schema“ dalyvis ir akcininkas bei bendrovės UAB „Schema“ direktorius. Atsakovas, veikdamas UAB „Schema“ vardu, sudarė su ieÅ¡kovu projektavimo darbų sutartį, prieÅ¡ jÄ sudarydamas privalėjo įvertinti UAB „Schema“ mokumo galimybes, UAB „Schema“ delsė atsiskaityti su ieÅ¡kovu, todėl galima spręsti, jog įmonės mokumas buvo žemas.

Galimai dėl šios priežasties IĮ „Schema“ 2007 m. balandžio 4 d. buvo pertvarkyta į UAB „Schema“, įmonės savininkams siekiant piktnaudžiauti ribota uždarosios akcinės bendrovės atsakomybe. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. T. ieškovui A. P. 102 810 Lt (29 775,83 Eur) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 058 Lt (885,66 Eur) žyminio mokesčio, 2 678,00 Lt (775,60 Eur) už teisines paslaugas, priteisė valstybei iš atsakovo A.

T. 34 Lt (9,85 Eur) už procesinių dokumentų siuntimÄ .Teismas sprendė, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog yra visos civilinei juridinio asmens vadovo atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos: neteisėti veiksmai (vengiant pinginių lėšų areÅ¡to atidaryta kita sÄ skaita, tuoj po piniginių lėšų iÅ¡ UAB „Rodena“ gavimo sudarytos sutartys, kurių pagrindu už neatliktus darbus avansu iÅ¡mokėta 240 000 Lt (69 508,80 Eur) suma bendrovei, kuriai po 9 mėnesių buvo paskelbtas bankrotas), žala (nuostoliai) (neareÅ¡tavus UAB „Schema“ 2011 m. gruodžio 23 d. gautų piniginių lėšų ieÅ¡kovo reikalavimų Kauno apygardos civilinėje byloje Nr. 2-67-527/2013 užtikrinimui, ieÅ¡kovui priteista 102 810 Lt (29 775,83 Eur) suma nebuvo padengta, nes UAB „Schema“ sprendimo vykdymo metu neturėjo jokio turto), priežastinį ryšį (jei 2011 m. gruodžio 23 d.

UAB „Schema“ sÄ skaitoje buvusios lėšos bÅ«tų areÅ¡tuotos, arba UAB „Schema“, atstovaujama atsakovo, bÅ«tų atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu gavusi pakankamai piniginių lėšų tai padaryti, o nesudarius kitas dvi sutartis ir iÅ¡mokėjusi 240 000 Lt (69 508,80 Eur) avanso, ieÅ¡kovui priteista 102 810 Lt (29 775,83) suma bÅ«tų padengta) (CK 6.246–6.247 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jo neteisėtus veiksmus, lėmusius nuostolių atsiradimÄ , paneigiančių įrodymų, todėl atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, jog dėl atsakovo veiksmų, vykdant UAB „Schema“ direktoriaus pareigas, ieÅ¡kovas patyrė 102 810 Lt (29 75,83 Eur) nuostolių ir Å¡i pinigų suma bei 5 procentų procesinės palÅ«kanos priteistina iÅ¡ atsakovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovas, nurodydamas, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas, žinodamas, kad negalės atsiskaityti su ieÅ¡kovu, sudarė didelio masto projektavimo darbų sutartį, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, jog UAB „Schema“ iÅ¡liktų mokia, nesiėmė visų galimų priemonių, kad bÅ«tų atsiskaityta su ieÅ¡kovu, galimai nepradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros iÅ¡ skolininko UAB „Rodena“, dėl ko ieÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio padavimo nėra atgavęs jam priteistos sumos, konkrečiai apibrėžė įrodinėjimo bei vertinimo ribas, todėl teismas privalėjo įvertinti byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia bÅ«tent ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes.

IeÅ¡kinys nebuvo tikslinamas, todėl teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, privalėjo pasisakyti dėl byloje nustatytų faktų, surinktų įrodymų, kurie patvirtina ar paneigia bÅ«tent ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes. Apeliantas mano, kad nurodyto reikalavimo teismas nesilaikė. Apeliantas taip pat mano, kad teismas, nepagrįstai teigė, jog atsakovas neįrodė, kodėl gavęs 264 772,19 Lt (76 683,33 Eur) iÅ¡ UAB „Rodena“ neatsiskaitė su ieÅ¡kovu. Apeliantas pabrėžia, kad ieÅ¡kovas tuo metu neturėjo neabejotinos ir neginčijamos teisės į 102 810 Lt (29 775,83 Eur) sumÄ , kadangi dar galutinai nebuvo iÅ¡spręstas ginčas tarp UAB „Rodena“ ir UAB „Schema“.

Apelianto vertinimu, teismas privalėjo pasisakyti dėl įrodymų, kurie patvirtina arba paneigia būtent ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y. kad atsakovas A. T., žinodamas, kad negalės atsiskaityti su ieškovu, sudarė didelio masto projektavimo darbų sutartį, nesiėmė visų būtinų priemonių, jog UAB „Schema“ išliktų mokia, nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų atsiskaityta su ieškovu, galimai nepradėjo išieškojimo procedūros iš skolininko UAB „Rodena“, dėl ko ieškovas iki ieškinio padavimo nėra atgavęs jam priteistos sumos.

Teismas nemotyvavo ir nenurodė kokie įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo argumentus. Teismas nurodė, kad UAB „Schema“ po pinigų iÅ¡ UAB „Rodena“ gavimo sudarė du sandorius, pervesdama 240 000 Lt (69 508,80 Eur) sumÄ Ä¯ UAB „Steila“ sÄ skaitÄ , kuriai neužilgo buvo iÅ¡kelta bankroto byla, tačiau teismas nepagrindė, kÄ Å¡is faktas visų aplinkybių kontekste reiÅ¡kia. Apeliantas mano, kad teismo sprendime visiÅ¡kai nepasisakyta dėl įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų ne teismo, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes, todėl jo vertinimu teismo sprendimas iÅ¡ dalies yra be motyvų.Apeliantas pažymi, kad teismas vertino ir sprendime pasisakė dėl kitos, ieÅ¡kinyje nenurodytos, bet iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nustatytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas 2011 m. atidarė UAB „Schema“ kitÄ sÄ skaitÄ banke, į kuriÄ nurodė pervesti lėšas, iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡ UAB „Rodena“.

Å is įrodymais patvirtintas faktas turi sÄ sajas su įrodinėjimo dalyku byloje, todėl teismas privalėjo įvertinti ir kitus įrodymus, susijusius su teismo vertinamu faktu, t. y. atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad kitos sÄ skaitos atidarymo metu buvo ne vengiama, o atvirkščiai siekiama atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Kaip byloje nurodė atsakovas ir patvirtino ieÅ¡kovas, 2011 m. pabaigoje kitos sÄ skaitos atidarymas buvo suderintas su ieÅ¡kovu ir taip pasielgta tik todėl, kad 2011 m. gruodžio mėnesį tapo žinoma, jog yra priimtas UAB „Rodena“ kasacinis skundas, todėl reikėjo spręsti dėl antstolio iÅ¡ieÅ¡kotų pinigų panaudojimo, nes tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovas negalėjo žinoti, kaip galutinai bus iÅ¡spręstas ginčas.

Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas, duodami paaiÅ¡kinimus teismui, patvirtino, jog tuo metu buvo susitarta dėl 45 000 Lt (13 032,90 Eur) ieÅ¡kovui sumokėjimo, bet ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu atsisakė paimti nurodytÄ sumÄ . Akivaizdu, jog pats naujos sÄ skaitos atidarymo faktas, neįvertinus kitų įrodymų gali bÅ«ti vertinamas kaip vengimas atsiskaityti, bet teismas privalo vertinti tiek kiekvienÄ atskirÄ Ä¯rodymÄ , tiek įrodymų visetÄ ir tik tada daryti iÅ¡vadas. Apelianto vertinimu, teismo sprendimo iÅ¡vada, kad jis nepasisako dėl kitų Å¡alių argumentų, kadangi jie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, yra neteisėta, kadangi tik tinkamai, pagal materialinių ir procesinių teisės normų reikalavimus pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti patenkintas, kai įrodomas ieÅ¡kinio pagrindas bei pasisakoma dėl visų, tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , privalėjo pasisakyti dėl atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyto argumento, t. y. dėl ieÅ¡kovo subjektinės teisės pateikti tiesioginį ieÅ¡kinį skolininko įmonės vadovui, kai patį ieÅ¡kovÄ su atsakovu nesieja kreditoriniai santykiai. Net darant prielaidÄ , kad ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės yra įrodytos, teismas turi atlikti jų teisinį įvertinimÄ , nustatyti kokias ginčo teisinį santykį reglamentuojančios teisės normos turi bÅ«ti taikomos ir spręsti, ar tokio pažeistų teisių gynimo bÅ«do pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi.IeÅ¡kovas atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad iÅ¡ byloje nustatytos įvykių sekos akivaizdu, jog UAB „Schema“, vadovaujama atsakovo A. T. atliko veiksmus (gavo iÅ¡ieÅ¡kotas pinigines sumas iÅ¡ UAB „Rodena“, tačiau iÅ¡ jų neatsiskaitė su ieÅ¡kovu A. P., pateikė apeliacinį skundÄ , kurį atmetus vis tiek neatsiskaitė su ieÅ¡kovu) galimai siekiant nemokėti ieÅ¡kovui A. P. priteistos sumos, todėl teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines ir procesines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 2 d. ieÅ¡kovas su UAB „Schema“ sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (rangovas) įsipareigojo atlikti ir perduoti projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio KiÅ¡kių g.

20. Kaunas, projekto konstruktyvinę - statybinę dalį, o UAB „Schema“ įsipareigojo per deÅ¡imt darbo dienų sumokėti 97 000 Lt (28 093,14 Eur) ieÅ¡kovui po projekto perdavimo - priėmimo akto suraÅ¡ymo bei sÄ skaitos - faktÅ«ros gavimo dienos. IeÅ¡kovas sutartyje numatytus darbus atliko ir 2007 m. vasario 16 d. perdavė atsakovui, UAB „Schema“ pretenzijų dėl darbo kokybės ar savalaikiÅ¡kumo ieÅ¡kovui nepateikė, tačiau su ieÅ¡kovu neatsiskaitė. IeÅ¡kovas 2008 m. birželio 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atsiskaitymo pagal projektavimo darbų sutartį.

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė iÅ¡ UAB „Schema“ 97 000 Lt (28 093,14 Eur) skolÄ už atliktus projektavimo darbus bei 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ bei priteisė iÅ¡ UAB „Schema“ A. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Taigi, byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas, tinkamai ir laiku atlikęs darbus, iÅ¡rašė UAB „Schema“ PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras, tačiau UAB „Schema“ už juos su ieÅ¡kovu neatsiskaitė. Dėl to, iÅ¡ atsakovo UAB „Schema“ ieÅ¡kovui pagrįstai priteista 97 000 Lt (28 093,14 Eur) skola už atliktus projektavimo darbus. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovo A. T. civilinės atsakomybės klausimas, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (ieÅ¡kovu).

Taigi byloje kilo ginčas dėl vadovo civilinės atsakomybės, taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Schema“ nevykdant įsiteisėjusio 2012 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimo, 2013 m. liepos 25 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-67-527/2012. Pagal iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ antstolės R. S. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0106/13/04280. 2014 m. kovo 5 d. antstolė R. S. pateikė ieÅ¡kovui A.

P. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ , kuriame nurodoma, jog UAB „Schema“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų banko sÄ skaitose neturi, Sodros duomenimis joje nėra darbuotojų, veiklos nurodytu adresu nevykdo, kitas adresas nežinomas. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ UAB „Schema“ vadovo A. T. 102 810 Lt (29 775,83 Eur) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kauno apylinkės teismas ieÅ¡kinį tenkino. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovas nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir priėmė nemotyvuotÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ . Su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pagal CK 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimÄ turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, bÅ«ti ieÅ¡kovu ar atsakovu teisme.

Taigi Å¡ioje normoje nustatyta, kad juridinis asmuo yra savarankiÅ¡kas teisės subjektas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu. Vienas svarbiausių juridinio asmens savarankiÅ¡kumo elementų yra jo savarankiÅ¡ka atsakomybė pagal savo prievoles. CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Pažymėtina, kad juridinio asmens savarankiÅ¡kumo principas lemia juridinio asmens savarankiÅ¡kÄ atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu.

Jei nėra jų pačių ar įstatymo leidėjo valios, pastarieji taip pat neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Viena vertus, savarankiÅ¡ka ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra reikÅ¡minga valstybės Å«kiui, todėl įtvirtinama įstatyme. Kita vertus, juridinio asmens vardu veikiantys asmenys gali, prisidengdami savarankiÅ¡ka ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesÄ Å¾iningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į kreditorių interesus, gali bÅ«ti iššvaistytas juridinio asmens turtas, dėl ko kreditorių reikalavimų patenkinimas taps neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas.

Dėl to, siekiant sutrukdyti nesÄ Å¾iningoms schemoms, kurių tikslas – kreditorių pinigus perkelti sau ar kitaip pažeisti jų interesus piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiÅ¡ka ir ribota atsakomybe, įstatymas nustato vadovų ir dalyvių civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams.

Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2008m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl skolos iÅ¡ UAB „Schema“ priteisimo.

Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 8 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje. Antstolė R. S., vykdydama Kauno apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatė, kad UAB „Schema“ vardu buvo atidaryta viena banko sÄ skaita „Swedbank“, AB. Kauno apygardos teismas kitoje civilinėje byloje sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi paliko nepakeistÄ , priteisė iÅ¡ UAB „Rodena“ UAB „Schema“ pagal 2006 m. rugpjūčio 17 d. 186 013 Lt (53 873,09 Eur) skolÄ už atliktus projektavimo darbus ir 9 031,73 Lt (2 615,77 Eur) delspinigius, viso 195 044,73 Lt (56 488,86), bei 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2007 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir kt. (1 t. b. l. 32-40).

Taigi ginčas tarp UAB „Rodena“ ir UAB „Schema“ buvo iÅ¡spręstas anksčiau nei priimtas sprendimas Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-67-527/2012 pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Schema“. Atsakovas, atstovaudamas UAB „Schema“ ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio UAB „Schema“ dėl skolos nagrinėjimo metu, po to kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areÅ¡tuota UAB „Schema“ sÄ skaita, atidarė kitÄ sÄ skaitÄ AB SEB banke, į kuriÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Rodena“ UAB „Schema“ naudai vykdančiam antstoliui M.

L. 2011 m. gruodžio 23 d. pateikė praÅ¡ymÄ pervesti UAB „Rodena“ sumokėtÄ skolÄ (1 t. b. l. 122). Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-527/2012 patenkino ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ UAB „Schema“ 97 000 Lt (28 093,14 Eur) skolÄ už atliktus projektavimo darbus, pagal 2006 m. lapkričio 2 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 32.4-1106, bei 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2008 m. birželio 26 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendinio įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t. b. l. 14-15). 2012 m. vasario 1 d. antstolis M.

L. patvarkymu užbaigė vykdomÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-88-230, konstatavęs, kad priteista suma buvo visiÅ¡kai iÅ¡ieÅ¡kota (1 t. b. l. 120). Taigi, UAB „Schema“, gavusi iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ iÅ¡ UAB „Rodena“ turėjo galimybę 2012 m. vasario 1 d. atsiskaityti su ieÅ¡kovu A. P., tačiau to nepadarė. Lietuvos apeliacinis teismas, sprendimÄ atsakovui apskundus, 2013 m. liepos 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ bei priteisė iÅ¡ UAB „Schema“ A.

P. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (1 t. b. l. 16-24).Atsakovas ginčija teismo sprendimÄ nurodydamas tai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Ginčo atveju žalos atlyginimo reikalavimÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ vienasmenio bendrovės vadovo nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų veiksmų, kuris grindžiamas 2006 m. lapkričio 2 d. ieÅ¡kovo su UAB „Schema“ sudaryta projektavimo darbų sutartimi Nr. 32.4-1106, UAB „Schema“ esant faktiÅ¡kai nemokiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar ginčo sandoris sudarytas bendrovei prisiimant įprastÄ jos veikloje Å«kinę–komercinę rizikÄ . Bendrovės vadovas teisiÅ¡kai bÅ«tų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymÄ ir turėtų atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ Ä¯rodžius, kad sandorių, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas kildina padarytÄ Å¾alÄ , sudarymu iÅ¡ anksto bÅ«tų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalÄ nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, jÄ nerÅ«pestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiÅ¡komis sÄ lygomis sandorio nebÅ«tų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastÄ veiklos praktikÄ , prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo rizikÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė, sudarydama sandorį su ieÅ¡kovu, buvo nemoki, jos mokėtinos sumos virÅ¡ijo įmonės turtÄ (CPK 353 straipsnio 1 dalis), ji, su ieÅ¡kovu sudariusi sandorį, turėjo tikslÄ gauti lėšas iÅ¡ UAB „Rodena“ ir jomis atsiskaityti su ieÅ¡kovu, tačiau iÅ¡siieÅ¡kojusi skolÄ iÅ¡ UAB „Rodena“ gautomis lėšomis su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, o gautÄ sumÄ pervedė kitai bendrovei, kuriai po 9 mėnesių buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad bendrovė nesiekė atkurti įmonės mokumo ir tęsti (plėtoti) Å«kinę–komercinę veiklÄ , be to, įmonės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Å iuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė.

Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei bÅ«klei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų.

Tai reiÅ¡kia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobÅ«džio (CK6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Tokia praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo rizikÄ siekiant pelno. Tačiau tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes pagrįstai sprendė, kad atsakovas A. T., bÅ«damas įmonės vadovu, turėdamas visÄ informacijÄ apie įmonės finansinę padėtį ir galimus padarinius, veikė neatidžiai ir nerÅ«pestingai, sudarydamas Projektavimo sutartį, virÅ¡ydamas normaliÄ verslo rizikÄ , dėl ko ieÅ¡kovas patyrė žalÄ .

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs visus byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir juos įvertinęs pagal vidinį savo įsitikinimÄ pagrįstai sprendė, kad yra visos civilinei juridinio asmens vadovo atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos: neteisėti veiksmai (bendrovės nemokumas sandorio sudarymo metu, vengimas atsiskaityti su ieÅ¡kovu, gavus lėšų), žala (nuostoliai) (ieÅ¡kovui prisiteisus iÅ¡ UAB „Schema“ skolÄ , jos iÅ¡ieÅ¡koti buvo neįmanoma, nes bendrovė sprendimo vykdymo metu neturėjo jokio turto), priežastinį ryšį.

Pažymėtina, kad teismas įvertino ir tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriui atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nustatęs visas atsakovo atsakomybės sÄ lygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos atlyginimÄ priteisė iÅ¡ atsakovo, tokį savo sprendimÄ tinkamai motyvavo. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendime neaptarė visų Å¡alių argumentų konstatuodamas, kad jie neturi teisinės reikÅ¡mės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir privalėjo pasisakyti dėl visų tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų, tarp jų ir atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyto argumento dėl ieÅ¡kovo subjektinės teisės pateikti tiesioginį ieÅ¡kinį skolininko įmonės vadovui, kai pati ieÅ¡kovÄ su atsakovu nesieja kreditoriniai santykiai, tai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ .

Pažymėtina tik tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos atlyginimÄ priteisęs iÅ¡ A. T., nenurodė, kad jo atsakomybė yra subsidiari su UAB „Schema“, kaip papildomo skolininko. Esminis subsidiariosios civilinės atsakomybės bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ subsidiariojo skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikÅ¡damas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingÄ terminÄ iÅ¡ skolininko negavo atsakymo į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , tai kreditorius gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinas sÄ lygas ir nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialiosios ir proceso teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme: iÅ¡ atsakovo priteistinos iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , sumažinant jas iki 450 Eur, kas atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad iÅ¡ atsakovo A. T. ieÅ¡kovui A. P. priteisiama nuostolių suma subsidiariai su UAB „Schema“.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                 Virginija Lozoraitytė                                                                  Arūnas Rudzinskas                                                                  Egidijus Tamašauskas