Legislator Case Law & Legislation
cba774eb-15f0-47ff-8092-7ff5632006bf AI generated

cba774eb-15f0-47ff-8092-7ff5632006bf · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cba774eb-15f0-47ff-8092-7ff5632006bf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimÄ dėl bankroto bylos UAB „Donardas“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; atsakovo vadovui skirti Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste – Ä®BÄ®) 9 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ maksimalaus dydžio baudÄ ;

Legislator headnote

AI generated

cba774eb-15f0-47ff-8092-7ff5632006bf · Lietuvos apeliacinis teismas: Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesÄ , tai yra sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė iÅ¡ tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                             Civilinė byla Nr. 2-1190-943/2015                     Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00128-2015-6                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 126.2; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Serpantinas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1099-524/2015 pagal nurodyto ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Donardas“ iÅ¡kėlimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Serpantinas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui UAB „Donardas“ bankroto bylÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas neatsiskaito su juo už suteiktas prekes ir yra skolingas 6 673,02 Eur. IeÅ¡kovo manymu, atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.Atsakovas UAB „Donardas“ prašė ieÅ¡kinio reikalavimų netenkinti, nurodė, kad įmonė yra moki, į 2014 metų įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė nevirÅ¡ijo pradelstų įsipareigojimų, atsakovas nevengia atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė UAB „Donardas“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ .Teismas įvertinęs atsakovo pateikto preliminaraus 2015 metų balanso duomenis sprendė, kad įmonės turto vertė (97 205 Eur) dengia įmonės vykdytinus įsipareigojimus, kurių suma sudaro 43 474,91 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad įmonė 2014 metus baigė pelningai. Remiantis Å¡iais duomenimis teismas konstatavo, kad atsakovas yra moki įmonė, o balanse nurodyta skola darbuotojams, neleidžia daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Ieškovas UAB „Serpantinas“ atskiruoju skundu prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimÄ dėl bankroto bylos UAB „Donardas“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo;

2) atsakovo vadovui skirti Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste – Ä®BÄ®) 9 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ maksimalaus dydžio baudÄ ;

3) iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo iÅ¡vardintus dokumentus.IeÅ¡kovo manymu, pirmosios instancijos teismas detaliai neiÅ¡analizavo atsakovo finansinės padėties, rėmėsi 2015 metų preliminariu balansu, neiÅ¡siaiÅ¡kino įmonės turto realumo, todėl priėmė nepagrįstÄ nutartį, dėl ko yra poreikis iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo papildomus įrodymus tinkamam klausimo nagrinėjimui ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o atsakovo vadovui skirti baudÄ už netinkamai įvykdytÄ pareigÄ pateikti klausimo nagrinėjimui visÄ bÅ«tinÄ medžiagÄ .

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „Donardas“ praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .Atsakovo manymu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų abejoti atsakovo pateiktų finansinių duomenų tikrumu, dėl ko nėra pagrindo atsakovo finansinės ataskaitos duomenų laikyti nepilnais ir tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo, be to įmonės vadovas pateikė visÄ pirmosios instancijos teismo reikalautÄ medžiagÄ dėl ko teismas neturi pagrindo įmonės vadovui skirti baudÄ , bei naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieÅ¡kovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimoTeismas, spręsdamas klausimÄ ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimÄ , prioritetÄ turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi bÅ«ti keliama tik tada, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesÄ , tai yra sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė iÅ¡ tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).

Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi nemokumas yra nustatomas, iÅ¡tyrus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės Å«kinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.Pažymėtina, kad bankroto bylų procese, kaip ir kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, galioja rungimosi principas, reiÅ¡kiantis, jog kiekvienas asmuo privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 1 str. 1 d., 12 str. ir 178 str.), todėl atsakovas, siekdamas paneigti ieÅ¡kovo praÅ¡yme dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytas aplinkybes, turėjo teismui pateikti ne tik įrodymus, nustatytus Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje, bet ir kitus, jo gerÄ turtinę padėtį ir įmonės gebėjimÄ tęsti veiklÄ pagrindžiančius įrodymus.

Be to, teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat privalo bÅ«ti aktyvus, kadangi byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso tenkinimu, privalo veikti ex officio, realizuodamas Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismo teises.Pagal teismų praktikÄ , tai, kad teismas, nustatydamas atsakovo nemokumo aplinkybę, ex officio nesurenka reikiamų duomenų apie atsakovo finansinę padėtį bylos iÅ¡kėlimo metu ir įmonės nemokumÄ sieja tik su per vienerius metus mokėtinomis sumomis, tačiau ne su įmonės pradelstų įsipareigojimų suma, vertinama kaip pagrindas konstatuoti, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu; sprendžiant klausimÄ dėl įmonės (ne)mokumo, bÅ«tina iÅ¡analizuoti ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti skolas ir pan. (Ä®BÄ® 9 str. 1 d., 5 d.;

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554/2011; 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009).Byloje nustatyta, kad atsakovo UAB ,,Donardas“ 2014 m. balanso duomenimis, atsakovo turtas sudarė 86 640,40 Eur (299 152 Lt), iš kurių ilgalaikis turtas sudarė 21 781,16 Eur (75 206 Lt), trumpalaikis turtas – 64 859,24 Eur (223 946 Lt) (iš kurio 61 505,05 Eur (212 375 Lt) – pirkėjų įsiskolinimas). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 64 963,50 Eur (224 306 Lt), iš kurių visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. 2015 metų pirmojo ketvirčio balanso duomenimis, įmonės turtas išaugo iki 97 205 Eur (335 629 Lt), iš esmės dėl išaugusių debitorinių įsiskolinimų, kurie 2015 metų kovo mėnesį sudarė 72 136 Eur (249 071 Lt).

Mokėtini per vienerius metus atsakovo įsipareigojimai sumažėjo iki 60 072 Eur (207 416,60 Lt). Pradelsti įmonės įsipareigojimai, teismo apskaičiavimu, sudarė 43 474 Eur (150 107 Lt) (29 065,91 Eur pradelsti mokėjimai kreditoriams ir 14 409 Eur skola susijusi su darbo santykiais), todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti jog įmonė yra moki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siaura riba tarp atsakovo turto vertės ir esamų įsipareigojimų, atsižvelgiant į atsakovo turto masę sudarančio turto rūšį (gautinos sumos), lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo detaliau vertinti įmonės mokumÄ ar nemokumÄ ir gebėjimÄ dengti susidariusias skolas, prireikus spręsti klausimÄ dėl įrodymų rinkimo, tačiau tai nebuvo padaryta, byloje esantys neaiÅ¡kumai bei prieÅ¡taravimai tarp surinktų duomenų nėra paÅ¡alinti, ir tai sudaro pagrindÄ naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

Vertinant atsakovo realiÄ finansinę bÅ«klę pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovo veikla nėra nuostolinga (2014 metus įmonė baigė pelningai), tačiau atsakovo turtÄ sudaro iÅ¡ esmės tik gautinos sumos, o duomenų apie realias galimybes jį gauti ar bent pastangas dedamas siekiant šį turtÄ susigrÄ Å¾inti, nepateikta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net 18 814,92 Eur (64 964,15 Lt) įmonės turto sudaro įmonės darbuotojams suteiktos paskolos, nors įrodymų apie jų suteikimÄ , nepateikta (b. l. 33).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iÅ¡ sÄ lygų, turinčių teisinę reikÅ¡mę, sprendžiant dėl įmonės mokumo, – tai į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto reali vertė. Å is įmonės finansinę bÅ«klę apibÅ«dinantis rodiklis nustatomas, vertinant ne įmonės balanse nurodytÄ turto vertę, bet į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto realiÄ vertę, o įmonės balanso duomenys apie įmonės turto vertę gali bÅ«ti reikÅ¡mingi tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl to, jog balanse nurodyti duomenys atitinka realiÄ atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1870/2014), todėl pirmosios instancijos teismui pakartotinai vertinant atsakovo mokumo klausimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡reikalauti papildomi duomenys, pagrindžiantys atsakovo balanse pateiktų duomenų tikrumÄ (suteiktų paskolų realumas, debitorinių įsiskolinimų atgavimo tikimybė ir pastangos dedamos siekiant jas susigrÄ Å¾inti).Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apygardos teismas, ir įpareigojo atsakovÄ pateikti Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis, tačiau nesiėmė visų procesinių galimybių nustatyti faktines aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui.

Atsakovas pateikė duomenis, apie esamus įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, ir nors atsakovas teigė, jog juos dengia, tačiau teismas neįsitikimo jų pagrįstumu. Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas pateikė duomenis apie turimÄ Ä¯sipareigojimÄ VSDFV, kuris jo teigimu sudaro 3 358,97 Eur (pradelsta suma 1 989,73 Eur), tačiau patikrinus vieÅ¡ai skelbiamus VSDFV duomenis paaiÅ¡kėjo, kad atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 5 055,04 Eur ir jos mokėjimas jau suėjęs. Todėl pakartotinai vertindamas atsakovo mokumo klausimÄ pirmosios instancijos teismas turi vadovautis ne tik Å¡alių pateikiamais duomenimis, tačiau, siekdamas nustatyti tikrÄ jÄ atsakovo finansinę padėtį, vertinti ir vieÅ¡ai skelbiamus bei kitus prieinamus duomenis apie atsakovo galimus įsiskolinimus (VMI, VSDFV ir kt.).Be įmonės finansinių duomenų analizės, vertinant įmonės nemokumo ar mokumo klausimÄ , ne mažiau svarbi yra aplinkybė, ar įmonė vykdo veiklÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų nei paneigiančių, nei patvirtinančių įmonės vykdomÄ veiklÄ , ir gebėjimÄ jÄ tęsti. Nors kaip nurodyta iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ Juridinių asmenų registro atsakovo veikla susijusi su didmenine ir mažmenine prekyba, tarpininkavimu ir panaÅ¡iai, tačiau sutarčių, užsakymų ar kitų veiklÄ patvirtinančių dokumentų atsakovas nepateikė, dėl ko teismas neturi galimybių įsitikinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl įmonės mokumo ir gebėjimo toliau vykdyti veiklÄ , pagrįstumu.Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, apygardos teismas priėmė skundžiamÄ nutartį, tinkamai neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs įrodymų, kuriais grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas, neiÅ¡nagrinėjęs kitų įrodymų, susijusių su atsakovo finansine – turtine bÅ«kle, ir nenustatęs reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo realia finansine bÅ«kle (tarp jų atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio bei jo santykio su atsakovo turimo turto realia verte), kurios yra reikÅ¡mingos konstatuojant įmonės (ne)mokumÄ , t. y. nenustatęs esminių faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, pažeisdamas CPK taisykles (CPK 179 str., 185 str., 327 str. 2 d.; 338 str.), kas sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo papildomus įrodymus Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tiesos neatitinkantys įrodymai apie atsakovo finansinę padėtį, todėl teismas priėmė nepagrįstÄ nutartį. Siekiant įvertinti tikrÄ jį atsakovo gebėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais, ieÅ¡kovo teigimu, bÅ«tina iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo papildomus dokumentus: atsakovo skolininkų ir kreditorių sÄ raÅ¡Ä 2014 ir 2015 metais, nurodant kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, datÄ , kada prievolė turi/turėjo bÅ«ti įvykdytÄ ; ataskaitÄ apie piniginių lėšų judėjimÄ kasoje ir banke 2014 ir 2015 metais; atsakovo paaiÅ¡kinimus apie įmonės veiklÄ , perspektyvas; 2014 ir 2015 metų pajamų – iÅ¡laidų žiniaraÅ¡tį; piniginių srautų 2014 ir 2015 metais ataskaitÄ .Apeliacinis teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.).

CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl vadovaujantis proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principais (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, <...> galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Å iuo atveju skundžiamÄ nutartį panaikinus ir klausimÄ dėl atsakovo mokumo ar nemokumo perdavus pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nevertina ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo, kadangi šį praÅ¡ymÄ , atsižvelgdamas ir į Å¡ioje nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, turės iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas.

Dėl baudos UAB „Donardas“ vadovui skyrimo Apeliantas be praÅ¡ymo apeliacine tvarka įvertinti skundžiamos nutarties pagrįstumÄ , taip pat prašė UAB „Donardas“ vadovui skirti, remiantis Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalimi, baudÄ už tai, kad jis, apelianto įsitikimu, netinkamai įvykdė pareigÄ pateikti per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯monės finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus.Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įmonei yra įteikti Å¡io įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sÄ raÅ¡us, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informacijÄ apie teismuose iÅ¡keltas bylas ir iÅ¡ieÅ¡kojimus ne ginčo tvarka, įkeistÄ turtÄ ir kitus įsipareigojimus.

Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytÄ terminÄ nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 Eur baudÄ . Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalies normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesÄ Å¾iningus, neveiklius įmonės, kurios atžvilgiu yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vadovus, ignoruojančios teismo sprendimų (nurodymų) privalomumÄ , priversti juos kuo greičiau pateikti įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, siekiant visapusiÅ¡kai įvertinti bendrovės mokumo/nemokumo bÅ«klę, sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ .

Todėl sprendžiant dėl baudos vadovui nurodytais pagrindais skyrimo, turi bÅ«ti įvertinta ar vadovas iÅ¡ties neteikė teismo praÅ¡omos informacijos, ar teikė tik dalinai, ar teikė aktualiÄ ir tiesÄ atitinkančiÄ informacijÄ apie įmonės finansinę padėtį, ar kitais nesÄ Å¾iningais tyčiniais veiksmai veikė prieÅ¡ greitÄ ir efektyvų bankroto bylos nagrinėjimÄ .Å iuo atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 18 d. praneÅ¡imu UAB „Donardas“ pranešė apie bankroto bylos inicijavimÄ ir pareikalavo, kad įmonės vadovas per 5 dienas nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos turi pateikti teismui praneÅ¡ime iÅ¡vardintus dokumentus (b. l. 21).

PraneÅ¡imas atsakovui buvo įteiktas 2015 m. kovo 19 d. (b. l. 25), atsakovo vadovas, nepraleisdamas teismo praneÅ¡ime nustatyto termino, pateikė teismui atsiliepimÄ ir visus teismo praneÅ¡ime iÅ¡vardintus įmonės finansinius dokumentus (b. l. 27-43), todėl nėra pagrindo atsakovo vadovui skirti Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalies pagrindu baudÄ . Tai, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismui pakartotinai įvertinti UAB „Donardas“ mokumÄ , kartu įvertinant ir papildomus įmonės finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, kurie paÅ¡alintų iÅ¡kilusias abejones dėl įmonės mokumo ar nemokumo, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonės UAB „Donardas“ vadovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdė teismo įpareigojimų ar veikė prieÅ¡ greitÄ bylos nagrinėjimÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Donardas“ iÅ¡kėlimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                  Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė