2024-06-26 Nr. AB-10074-3-61-3-02938-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-251-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02938-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys ‒ Valstybinė miškų tarnyba ir valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas, atsakovas) 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (21.3)-AD5-7385 „Dėl iškirsto miško atkūrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 21R-338 (AG-320/04-2022) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji ginčijamu Sprendimu buvo įpareigota iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti mišką (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype. Pareiškėja nesutiko su atsakovo Spendimu, teigė, kad 2021 m. gegužės 6 d. ji tapo bendrasavininke dviejų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja su kitais bendrasavininkais nusprendė atsidalinti paveldėtus sklypus, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų jie sužinojo, kad 2021 m. kovo 31 d. sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra atsiradęs įrašas apie sklype esantį 0,7592 ha miško plotą. Bendrasavininkų žiniomis, sklype buvo tik 0,3390 ha miško plotas, t. y. tik siauru miško ruožu apaugusi ežero pakrantė. Likęs žemės sklypo plotas visada buvo žemės ūkio paskirties, pagal šią paskirtį jis ir buvo naudojamas. Pareiškėja pažymėjo, kad analogiška situacija yra ir su kitu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame didžioji dalis žemės ploto buvo dirbama žemė, o mišką sudarė siauras ruožas prie ežero, sudarantis 0,3900 ha.

3. Pareiškėja paaiškino, kad ji kartu su kitais sklypų savininkais 2022 m. sausio 20 d. pateikė prašymą Valstybinei miškų tarnybai (toliau – ir Tarnyba) dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų valstybės kadastras, Kadastras) duomenų tikslinimo žemės ūkio paskirties sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnyba atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2015–2019 m. galimai savavališkai iškirstas miškas, kuris buvo inventorizuotas 2009 m. (10 Bt 22 m.), todėl buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl galimai neteisėtai iškirsto miško. Tyrimo metu pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype miško niekada nebuvo, o buvusius sužėlusius krūmynus savininkai 2008 m. pavasarį išvalė, nes buvo gavę įspėjimą dėl dirbamos žemės nepriežiūros. Pasak pareiškėjos, skundžiamu Sprendimu ji įpareigota atkurti mišką, kurio niekada nebuvo ir kuris 2009 m. inventorizuotas, neinformavus apie tai žemės sklypo savininkų. Pareiškėja mano, kad miško inventorizacija atlikta be faktinio patikrinimo, o remiantis tik ortofotografiniais žemėlapiais, pagal kuriuos bent jau iki 2008 m. 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype nebuvo jokių miško požymių, todėl neaišku, kaip 2009 m. šiame sklype galėjo būti suinventorizuotas 10 metų baltalksnių jaunuolynas.

4. Pareiškėja nurodė, kad dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo ji kreipėsi į Komisiją, kuri 2022 m. birželio 17 d. sprendime Nr. 21R-338 (AG-320/04-2022) konstatavo, jog pareiškėjai priklausančio sklypo 6 taksaciniame sklype buvo miškas, todėl nustačius miško sunaikinimo faktą, Aplinkos apsaugos departamentas teisėtai sprendė, kad miškas turi būti atkurtas. Pareiškėjos nuomone, tokia Komisijos išvada yra nepagrįsta, nes Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja dėl neteisėto miško įregistravimo 6 taksaciniame sklype dar 2022 m. sausio 20 d. kreipėsi į Tarnybą, kuri atsisakė tikslinti Kadastro duomenis ir vienas iš motyvų buvo tai, jog Aplinkos apsaugos departamentas nustatė faktą, kad 6 taksaciniame sklype neteisėtai iškirstas miškas. Komisijai taip pat nesukėlė abejonių tai, jog duomenys apie 6 taksaciniame sklype esantį papildomą miško plotą buvo įregistruoti praėjus daugiau nei 10 metų nuo miško inventorizavimo. Net ir nevertinant miško inventorizavimo teisėtumo, šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į aplinkybę, kad vadovaujantis vien viešojo NTR duomenimis, žemės savininkai jokio pažeidimo nepadarė, nes naudojo žemę pagal viešajame registre įregistruotą paskirtį.

5. Pareiškėjos teigimu, klaidos ir netikslumai inventorizuojant miškus galėjo atsirasti dėl to, kad nuo 1997 m. iki 2008 m. tose apylinkėse dėl neaiškių priežasčių buvo pakeisti taksacinių sklypų numeriai ir jiems priskiriami plotai. Pagal Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. pateiktus dokumentus, vietoj 1997 m. buvusio 6 taksacinio sklypo atsirado 5 taksacinis sklypas, o 6 taksaciniam sklypui buvo priskirtas naujas plotas. Taigi 6 taksacinis sklypas buvo perkeltas į tą vietą, kurioje miško 1997 m. nebuvo. Ten, kur 1997 m. buvo aiškiai matomas didelis miško plotas (3 taksacinis sklypas), 2008 m. šis miško plotas beveik išnyko.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad miško inventorizavimą atlikusių institucijų nustatytas miško požymių atsiradimas gali būti paaiškinimas tik savaiminukų apaugimu. Savaiminukų įtraukimą į miško apskaitą reguliavo tuo metu galiojusi Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 371/237 patvirtinta tvarka, kuri numatė savaiminukų aukštį, rūšį bei kiekį hektare, kaip sąlygą, kuomet galima inventorizuoti juos kaip mišką. Būtent šioje tvarkoje nenumatyta procedūra, kad privačioje žemės ūkio paskirties žemėje miškas galėtų būti įveisiamas be savininko žinios ir sutikimo. Galimybė inventorizuoti mišką privačioje žemėje be miško savininko valios atsirado tik 2012 m., kai įsigaliojo Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 patvirtintas Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, kuris numatė, kad savaiminukais apaugęs ne miško plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai vidutinis savaiminukų amžius ne mažesnis kaip 20 metų (nepriklausomai nuo to, ar savaiminukai inventorizuoti privačioje ar valstybinėje žemėje).

7. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu NTR esančius žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, bendras žemės sklypo plotas yra 1,7134 ha, tačiau jį sudarančių naudmenų plotas yra 2,1336 ha (t. y. 1,3392 ha žemės ūkio naudmenos, 0,7592 ha miško plotas ir 0,0352 ha kelių plotas). Pagal šiuo metu NTR esančius žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, bendras žemės sklypo plotas yra 3,0001 ha, o jį sudarančių naudmenų plotas yra 3,5043 ha (t. y. 2,6101 ha žemės ūkio naudmenos ir 0,8942 ha miško plotas). Taigi, pagal šiuo metu esančius NTR duomenis, pareiškėjai priklausančių žemės sklypų naudmenų plotai viršija bendrą žemės sklypo plotą. Minėti neatitikimai reiškia, kad šiai dienai pagal oficialius viešo registro duomenis tas pats pareiškėjai priklausantis žemės plotas yra priskirtas tiek žemės ūkio naudmenoms, tiek miško žemei, o tokia situacija yra negalima.

8. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad ginčo miškas nuo 2019 m. buvo registruotas NTR kaip pareiškėjos paveldėto sklypo dalis. Iš NTR duomenų matyti, kad miško žemės plotas sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas nuo 2006 m. sausio 26 d., įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-516-81. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos pranešimas apie ketinimą 2022 m. sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (661 miško kvartalo 7 taksaciniame sklype) kirsti 45 vnt. baltalksnių, 15 vnt. juodalksnių ir 5 vnt. beržų. Rašte nurodyta, kad sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype) miškas galimai savavališkai iškirstas nuo 2015 m. iki 2019 m. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad faktiškai miškas neegzistavo, paneigė Kadastre 2012–2013 m. fiksuoti duomenys, patvirtinantys miško buvimo faktą – ortofoto nuotraukos skirtingu laikotarpiu iš kadastro ir www.geoportal.lt, o NTR duomenys patvirtino, kad miško žemės plotas sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas nuo 2006 m. sausio 26 d., įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-516-81; nuo 2020 m. sausio 2 d. įregistruotas 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 ir 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-711 pagrindu.

10. Atsakovas teigė, kad Tarnybos surinkti ir pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo teritorijoje – Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 0,9274 ha plote nėra išlikusio miško, kuris buvo inventorizuotas, remiantis 2008 m. duomenimis bei vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2001 m. balandžio 10 d. Nr. IX-240 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Miškas (8 metų baltalksnių jaunuolynas, pagal inventorizacijos duomenis apie sklype augusių medžių rūšį) yra neteisėtai iškirstas.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl miško inventorizavimo, už kurį Aplinkos apsaugos departamentas nėra atsakingas. Visi su miško inventorizavimu susiję klausimai yra Tarnybos kompetencijoje, nes Aplinkos apsaugos departamentas nenagrinėja Kadastro duomenų teisingumo klausimų. Miškų įstatymas, be kita ko, nenumato atsakovo pareigos užtikrinti Kadastro duomenų teisingumą, nes būtent Tarnyba yra Kadastro tvarkytoja ir visi pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl, jos manymu, Kadastre neteisingai įregistruotų duomenų, yra susiję su Tarnybos ir VĮ Valstybinės miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija) kompetencija.

12. Atsakovas akcentavo, kad, esant nenuginčytiems Kadastro duomenims, Aplinkos apsaugos departamentas palaiko skundžiamą Komisijos Sprendimą, įvertinus tai, kad Komisija detaliai išanalizavo visą pateiktą medžiagą, pasisakė dėl visų argumentų ir įrodymų bei pagrįstai konstatavo, jog miško savininkui pareiga atkurti mišką kyla iš įstatymo. Atsakovo nuomone, Komisija pagrįstai nustatė, kad šioje byloje negali būti nagrinėjamas ginčo sklypo įrašymo į Kadastrą ar jo inventorizavimo teisėtumas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Urėdija nurodė, kad Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksacinis miško žemės sklypas, kuris patenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), mišku buvo inventorizuotas 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos (toliau – ir Inventorizacija) metu, vadovaujantis Miškotvarkos paslaugų atlikimo 2008 m. birželio 30 d. sutartimi Nr. SBMURP8-2-VP (toliau – ir Sutartis). Sutartyje buvo numatyta, kad 2008 m. miškų inventorizacija visų nuosavybės formų miškuose atliekama, vadovaujantis Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcijos), reikalavimais.

15. Urėdija teigė, kad visi duomenys, kurie buvo nurodyti abrisuose ar fotoabrisuose, taksacinėse kortelėse buvo perkelti į duomenų bazes ir perduoti Aplinkos ministerijai, kuri duomenų saugojimo ir tvarkymo funkcijas delegavo Tarnybai. Tarnyba Kadastre įregistravo visus miško masyvus pagal sklypų duomenų bazės įrašus, suformuotus valstybinių miškų inventorizacijų duomenų pagrindu, tarp jų ir 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizuotus miško žemės plotus, patenkančius į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Urėdija pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai), Kadastro tvarkytoja yra Tarnyba (iki 2012 m. gegužės 31 d. Kadastro tvarkymo įstaiga buvo Valstybinė miškotvarkos tarnyba). Tiek Valstybinė miškotvarkos tarnyba, atlikusi Inventorizaciją, tiek Tarnyba, Kadastre įregistruodama minėtuose sklypuose užaugusį ir inventorizacijos metu inventorizuotą mišką, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nėra duomenų, kad Inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta ar Inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Esant nenuginčytiems Kadastro duomenims, Urėdija nurodė palaikanti skundžiamus Aplinkos apsaugos departamento ir Komisijos sprendimus.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. P. skundą.

18. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad ginčo sklype niekada nebuvo miško, pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartale 661 sklype 6 atsisakoma tikslinti duomenis dėl galimai sunaikinto miško; nurodoma, kad 2009 m. minėtuose plotuose inventorizuotas miškas (10 Bt 22 m.), (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 kv. 6 sklype 2015–2019 m. galimai savavališkai iškirstas ir sunaikintas miškas, tyrimą vykdo Aplinkos apsaugos departamento Kontrolės skyrius. Tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjai priklausančiame sklype (taksacinis sklypas 6) buvo miškas. Dėl to atsakovas kreipėsi į Tarnybą, kuri 2022 m. sausio 25 d. raštu pranešė ir pateikė duomenis, kad miško ir miško žemės plotai, kurie buvo priskirti Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 kvartalo 6 taksaciniam miško sklypui, buvo registruoti Kadastre 2009 m. liepos 10 d. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, vadovaujantis 2009 m. birželio 29 d. Duomenų perdavimo-priėmimo aktu. Be to, žemėlapyje 661 kvartalo 6 taksaciniam miško sklypui priskirtas 1,1 ha plotas, rūšinė sudėtis 10 Bt (baltalksnių), amžius – 10, aukštis – 6, skalsumas – 0,7. Patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog 661 kvartalo 6 taksaciniame miško sklype 2015–2019 m. galimai savavališkai iškirstas ir sunaikintas miškas. Tokie duomenys patvirtinti ir 2022 m. vasario 18 d. patikrinimo akte, atsisakius tikslinti Kadastro duomenis dėl galimai sunaikinto miško. Teismas akcentavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčo sklypas atitiko miško sąvoką, t. y. ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs arba dėl žmonių veiklos arba dėl gamtinių veiksnių jame laikinai nėra medžių.

19. Teismas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas, gavęs informaciją apie galimai neteisėtai iškirstą mišką pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, atlikęs patikrinimą ir atsižvelgęs į patikrinimo metu nustatytą faktą, kad 661 kvartalo 6 taksaciniame miško sklype 0,9274 ha plote (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,4202 ha ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,5072 ha), nėra išlikusio miško, priėmė ginčijamą Spendimą. Toks Sprendimas priimtas, remiantis oficialiais Kadastro ir NTR duomenimis, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti. Todėl, teismo vertinimu, vadovaudamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, atsakovas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją atkurti mišką per vienerius metus nuo neteisėto kirtimo fakto nustatymo.

20. Dėl pareiškėjos teiginių, kad galbūt miškas 2009 m. inventorizuotas, neinformavus apie tai žemės sklypo savininkų, kad miško inventorizacija atlikta be faktinio patikrinimo, o remiantis tik ortofotografiniais žemėlapiais, pagal kuriuos bent jau iki 2008 m. 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype nebuvo jokių miško požymių, kad pareiškėjai neaišku, kaip 2009 m. šiame sklype galėjo būti suinventorizuotas 10 metų baltalksnių jaunuolynas, teismas nurodė, jog Aplinkos apsaugos departamentas neatlieka miškų inventorizacijos ir nevykdo Kadastro valdytojo funkcijų, o tik remiasi oficialiais Tarnybos pateiktais duomenimis. Esant tokiai situacijai, teismas dėl pareiškėjos argumentų, kad ginčo sklype galėjo būti neteisėtai suinventorizuotas sklypas, negalėjo plačiau pasisakyti, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pritarė Aplinkos apsaugos departamento išdėstytai pozicijai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja siekia ginčyti aplinkybę dėl miško buvimo (inventorizacijos), ji turėtų nuginčyti Kadastro duomenų pagrįstumą ir teisėtumą, nes šiai dienai šie duomenys yra galiojantys. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjos paaiškinimus dėl galimai padarytų institucijų klaidų, dėl kurių pagal šiuo metu esančius NTR duomenis pareiškėjai priklausančių žemės sklypų naudmenų plotai viršija bendrą žemės sklypo plotą. Šioje byloje šie klausimai nėra spręstini (tai gali būti kito ginčo nagrinėjimo dalykas).

21. Teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ‒ VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, darė išvadą, kad atsakovas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo panaikinti Komisijos Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo.

III. 22. Pareiškėja A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjos teigimu, teismas sprendime nepateikė jokios individualios argumentacijos, nepasisakė dėl skunde pateiktų argumentų, o tik formaliai atkartojo Komisijos Sprendime išdėstytus argumentus. Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas negalėjo priimti sprendimo, kol Valstybinės miškų tarnyba neišsprendė 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjos prašymo dėl Kadastro duomenų tikslinimo. Kitaip tariant, atsakovas negalėjo priimti sprendimo, neįsitikinęs Kadastre įregistruotų duomenų teisingumu. Pareiškėja skunde taip pat akcentavo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai Aplinkos apsaugos departamentas nurodė neturintis teisės vertinti Kadastro duomenų teisingumo, Valstybinė miškų tarnyba nurodė negalinti tikslinti / ištaisyti Kadastro duomenų, nes Aplinkos apsaugos departamentas jau yra priėmęs sprendimą dėl įpareigojimo atkurti mišką. Pasak pareiškėjos, tokiomis aplinkybėmis iš jos atimama galimybė ginti pažeistą teisę, t. y. ginčyti neteisėtą miško inventorizavimą jai priklausančiuose žemės ūkio paskirties sklypuose.

24. Pareiškėja pažymi, kad ji tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, jog 2005–2006 m. ortofoto žemėlapis rodo, kad 6 taksasaciniame sklype nebuvo jokių miško augimo požymių ir kėlė klausimą, kaip tokiu atveju 2008 m. galėjo egzistuoti 10 metų amžiaus miškas, tačiau teismas šių argumentų nevertino ir neanalizavo. Taip pat pareiškėja buvo atkreipusi dėmesį į tai, kad Aplinkos apsaugos departamentas, nusprendęs, kad pareiškėjos sklype neabejotinai egzistavo miškas, rėmėsi NTR išrašų duomenimis, bet šiuos duomenis klaidingai taikė ir interpretavo, nes NTR išrašo įrašais vadovavosi apie miško plotą priskirtiną 7 taksaciniam sklypui, nors ginčas vyksta dėl 6 taksacinio sklypo. Į šiuos pareiškėjos argumentus teismo sprendime taip pat nebuvo atsižvelgta, dėl jų nebuvo pasisakyta. Pareiškėjos nuomone, teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. Sprendimas, kuriuo tik formaliai atkartojami Komisijos Sprendime išdėstyti argumentas, nepasisakoma dėl, pareiškėjos vertinimu, bylai svarbių aplinkybių, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

25. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nors Aplinkos apsaugos departamentas neatlieka kadastro duomenų tikslinimo ir nevertina miškų valstybės kadastro duomenų teisingumo, tačiau tai nereiškia, kad atlikdamas tyrimą atsakovas vykdo tik techninę funkciją ir formalų patikrinimą (t. y. tik patikrina Kadastro duomenis ir sulygina su faktine situacija) ir pagal tai sprendžia dėl sankcijos skyrimo. Pareiškėjos teigimu, tirdamas galimai padarytą administracinį nusižengimą Aplinkos apsaugos departamentas turi išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes. Vadovaudamasis gero administravimo principu, Aplinkos apsaugos departamentas turėjo atsižvelgti į faktą, kad pareiškėja 2022 m. sausio 20 d. pradėjo procedūrą dėl Kadastro duomenų klaidų ištaisymo, ir prieš priimdamas sprendimą dėl miško atkūrimo turėjo palaukti, kol paaiškės esminę reikšmę turinti aplinkybė ‒ ar miškas pareiškėjos sklypuose egzistavo ir Kadastre buvo registruotas pagrįstai. Nesulaukęs, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl Kadastro duomenų tikslinimo ir priėmęs ginčijamą Sprendimą atkurti mišką, atsakovas apsunkino pareiškėjos galimybes apginti savo teises, nes Tarnyba 2022 m. birželio 23 d. sprendimu atsisakė tikslinti Kadastro duomenis ir vienas iš tokio atsisakymo motyvų buvo tai, kad Aplinkos apsaugos departamentas nustatė faktą, jog 6 taksaciniame sklype yra neteisėtai iškirstas miškas ir savininkai įpareigoti jį atkurti.

26. Pareiškėja nurodo, kad yra pateikusi teismui skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimo, kuris nėra išnagrinėtas (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI3-8256-402/2022). Teigia, kad buvo prašiusi teismo stabdyti šią bylą iki bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-8256-402/2022, tačiau teismas šio jos prašymo netenkino.

27. Pareiškėja pažymi, kad nors teismas sprendime akcentavo, jog miško inventorizavimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pasisakė dėl miško inventorizavimo teisėtumo vertinimui reikšmingų faktų, konstatuodamas, jog bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sklypas atitiko miško sąvoką, t. y. teismas pripažino, kad miškas sklype 2008 m. egzistavo. Pareiškėjos nuomone, konstatuodamas, kad inventorizacijos ir įrašymo į Kadastrą teisėtumo klausimai šioje byloje neturi būti nagrinėjami, tačiau tuo pačiu pripažindamas faktą, kad miškas sklype buvo, teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Pareiškėja teigia nesutinkanti su teismo išvada dėl ginčo miško egzistavimo. Taip pat nesutinka su vertinimu, kad ginčo miško egzistavimo faktą patvirtina ortofoto nuotraukos ir NTR registro išrašo duomenys.

28. Pareiškėja akcentuoja, kad nei ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusi Komisija, nei teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra aiškus ir nėra paremtas tiksliais duomenimis. Aplinkos apsaugos departamento Sprendimas neatitinka aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų, taip pat VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl turi būti panaikintas kaip nepagrįstas.

29. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad priimdamas skundžiamą Sprendimą jis vadovavosi Tarnybos pateikta informacija ir įrodymais bei Kadastro duomenimis. Tai reiškia, kad Aplinkos apsaugos departamentas, prieš priimdamas sprendimą dėl įpareigojimo atkurti mišką, nesirėmė vien tik Kadastro duomenimis, bet stengėsi išsiaiškinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nenustatęs duomenų, kurių pagrindu Kadastro duomenys galėtų būti laikomi neteisingais, atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą. Visa surinkta informacija ir ją pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti Komisijai ir teismui, todėl nėra pagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog įpareigojimą atkurti mišką atsakovas priėmė visapusiškai ir objektyviai neįvertinęs visų reikšmingų faktų.

31. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Aplinkos apsaugos departamentas negalėjo priimti sprendimo, kol Tarnyba neišsprendė 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjos prašymo dėl Kadastro duomenų tikslinimo, atsakovas nurodo, jog teismas, įvertinęs visas aplinkybes, įrodymus ir šalių paaiškinimus, skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl visų įrodymų, aplinkybių ir paaiškinimų bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas pareiškėjos teiginius, kad galimai miškas 2009 m. inventorizuotas, neinformavus apie tai žemės sklypo savininkų, kad miško inventorizacija atlikta be faktinio patikrinimo, o remiantis tik ortofotografiniais žemėlapiais, pagal kuriuos bent jau iki 2008 m. 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype nebuvo jokių miško požymių, kad pareiškėjai neaišku, kaip 2009 m. šiame sklype galėjo būti suinventorizuotas 10 metų baltalksnių jaunuolynas, atmetė kaip nepagrįstus, dėl to, kad, kaip teisingai nustatė Komisija, atsakovas neatlieka miškų inventorizacijos ir nevykdo Kadastro valdytojo funkcijų, o remiasi tik oficialiais Tarnybos pateiktais duomenimis. Atsakovas sutinka su tokiu vertinimu ir pažymi, kad teismas plačiau nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, jog ginčo sklype galėjo būti neteisėtai suinventorizuotas sklypas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

32. Atsakovo nuomone, teismas dėl galimai padarytų institucijų klaidų, dėl kurių pagal šiuo metu esančius NTR duomenis pareiškėjai priklausančių žemės sklypų naudmenų plotai viršija bendrą žemės sklypo plotą, pagrįstai nurodė, jog šie klausimai nėra spręstini šioje byloje ir gali būti kito ginčo nagrinėjimo dalykas.

33. Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginių, kad įpareigojęs ją atkurti mišką, kol dar nėra aiški situacija dėl Kadastro duomenų tikslinimo, Aplinkos apsaugos departamentas sukūrė tokią procesinę situaciją, jog pareiškėjai pirma tenka ginčyti įpareigojimą atkurti mišką (kuris paremtas galiojančiais Kadastro duomenimis), o tik po to paaiškės rezultatas dėl Kadastro duomenų teisėtumo, atsakovas nurodo, kad pareiškėja, naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba, pirmiausia turėjo ginčyti Kadastro duomenų pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau pati pareiškėja pasirinko kitą teisėtų interesų gynimo eiliškumą ir vietoj to, kad ginčytų Kadastro duomenų teisėtumą, pirmiausia nutarė ginčyti atsakovo Sprendimo pagrįstumą. Atsakovas pažymi, kad jis jau buvo išsakęs poziciją, jog pareiškėja pirmiausia turėtų ginčyti Kadastro duomenų pagrįstumą ir teisėtumą, nes šiai dienai duomenys yra galiojantys.

34. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja Sprendimą pirmosios instancijos teisme ginčijo, kaip priimtą nepagrįstai ir neatitinkantį nustatytų aplinkybių, o ne kaip aktą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje reikalavimų. Visgi teismas sprendime įvertino, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, apeliaciniame skunde grįsdama ginčijamo Sprendimo nepagrįstumą, išplečia ginčo ribas ir nurodo argumentus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo, aptaręs bylos faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reguliavimą, pažymi, kad tiek Urėdija, atlikusi Inventorizaciją, tiek Tarnyba, Kadastre įregistruodama minėtame sklype užaugusį ir inventorizacijos metu Urėdijos inventorizuotą mišką, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Trečiasis suinteresuotas asmuo neturi duomenų, kad Inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad Inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, visi duomenys apie Kadastre registruotus miškų plotus yra vieši, per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikytini teisingais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (21.3)-AD5-7385 „Dėl iškirsto miško atkūrimo“, kuriuo pareiškėja įpareigota iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti mišką, ir Komisijos 2022 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 21R-338 (AG-320/04-2022), kuriuos atmestas pareiškėjos skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento Sprendimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento ir Komisijos Sprendimų panaikinimo, spręsdamas, kad Aplinkos apsaugos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad miško žemės plotas sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas Miškų valstybės kadastre ir NTR, tačiau atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad 661 kvartalo 6 taksaciniame miško sklype 0,9274 ha plote (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,4202 ha ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,5072 ha) nėra išlikusio miško, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Spendimą įpareigoti pareiškėją atkurti neteisėtai išskirstą mišką; taip pat Komisija Sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento Sprendimo panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, susiję su galbūt neteisėtai atlikta ginčo miško ploto Inventorizacija ir padarytomis klaidomis įrašant duomenis į NTR, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šių pareiškėjos teiginių plačiau nepasisakė.

39. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, sprendime atkartodamas Komisijos Sprendime nurodytus argumentus ir neįsigilinęs į bylos faktines aplinkybes bei netinkamai taikydamas byloje esančius įrodymus. Pareiškėja mano, kad atsakovas neturėjo pagrindo priimti šioje byloje ginčijamo Sprendimo, kol nebuvo išnagrinėta administracinė byla dėl Kadastro duomenų teisėtumo. Taip pat pareiškėja mano, kad atsakovo Sprendimas neatitinka aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo bei VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjos reikalavimus ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjos teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

44. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pirmiausia mano esant tikslinga akcentuoti esmines bylos faktines aplinkybes: 2021 m. gegužės 6 d. pareiškėja tapo bendrasavininke dviejų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytų žemės sklypų dalis pareiškėja įgijo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. 2021 m. liepos mėn. pareiškėja kartu su kitais žemės bendrasavininkais nusprendė atsidalinti paveldėtą sklypą, tačiau iš NTR duomenų nustatė, kad 2021 m. kovo 31 d. sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra atsiradęs įrašas apie sklype esantį 0,7592 ha miško plotą, nors sklype miško plotas buvo nurodytas tik 0,3390 ha (I t., b. l. 17‒19). Aiškindamasi aplinkybes pareiškėja sužinojo, kad analogiška situacija yra ir su kitu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. NTR išraše yra atsiradęs įrašas apie sklype esantį 0,8942 ha miško plotą, nors sklype miško plotas buvo nurodytas tik 0,3900 ha (I t., b. l. 20‒21). Pareiškėja kartu su kitais žemės savininkais 2022 m. sausio 20 d. pateikė prašymą Valstybinei miškų tarnybai dėl Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo žemės ūkio paskirties sklypuose. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistas atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2015‒2019 m. galimai savavališkai iškirstas miškas, kuris buvo inventorizuotas 2009 m. Patikrinimo metu buvo surašytas 2022 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas Nr. A3-2202-23, kurio pagrindu Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo administracinių nusižengimų teiseną dėl galimai neteisėtai iškirsto miško (I t., b. l. 23), kuri buvo nutraukta atsakovo priimtu šioje byloje ginčijamu Sprendimu (dėl šios Sprendimo dalies byloje ginčas nekilo).

46. Tarnyba 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė Aplinkos apsaugos departamentui raštą, kuriame nurodė, kad Tarnyba el. paštu gavo A. P. ir E. I. pranešimą, kuriuo jie informavo, kad 2022 m. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ketina kirsti 45 vnt. baltalksnių, 15 vnt. juodalksnių ir 5 vnt. beržų (toliau – ir Pranešimas). Miškų valstybės kadastro duomenų bazėje patikrinus galimybę vykdyti Pranešime nurodytų medžių kirtimą šioje miško valdoje nustatyta, kad Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 kvartalo 7 sklype medyno skalsumas yra 0,59, todėl atrankiniai kirtimai yra negalimi, o to paties kvartalo 6 sklype, apie 0,53 ha plote galbūt sunaikintas miškas. Miškų valstybės kadastre Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 kvartalo 6 sklype yra inventorizuotas pribręstantis (22 metų amžiaus) medynas, kurio rūšinė sudėtis – 10Bt, skalsumas – 0,67. Tikrinant Miškų valstybės kadastro duomenų bazės ir portalo geoportal.lt 2012–2013 m., 2015–2017 m. ir 2017–2019 m. ortofotonuotraukas matyti, kad miškas galbūt iškirstas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m. Leidimų kirsti mišką privačioje miško valdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Tarnyba nėra išdavusi ir pranešimų apie ketinimus kirsti mišką nebuvo gauta. Vadovaudamasi Miškų įstatymo 5 straipsnio 41 dalimi, Tarnyba informavo apie galbūt savavališkai iškirstą mišką ir prašė pagal kompetenciją atlikti tyrimą bei apie jo rezultatus informuoti Tarnybą (I t., b. l. 71).

47. Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. sausio 6 d. apžiūros akte nustatyta, kad natūroje yra tiktai 0,37 ha ploto 7 taksacinis sklypas. Tai apie 20 m pločio (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė, apaugusi savaiminės kilmės baltalksniais. Medelyno rūšinė sudėtis (10Bt(72)J(72). Skalsumas 0,59. Yra daug sausuolių ir virtelių. Medelynas pasiekęs gamtinę brandą. Medžiai žūsta savaime. Jokie kirtimai šiame sklype nevykdyti. Taksacinio sklypo Nr. 6 vietoje, apie 0,53 ha plote galbūt sunaikintas miškas, nustatyta, kad dabar čia yra suarta žemė. Dėl galbūt sunaikinto miško 661 kvartalo 6 taksaciniame sklype bus pradėtas administracinis tyrimas (I t., b. l. 72).

48. Tarnyba 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. R6-480 pateikė Aplinkos apsaugos departamentui informaciją, kad miško ir miško žemės plotai, kurie šiuo metu priskirti Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 kvartalo 6 taksaciniam miško sklypui, 2009 m. liepos 10 d. buvo registruoti Miškų valstybės kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu ‒ VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, vadovaujantis 2009 m. birželio 29 d. Duomenų perdavimo-priėmimo aktu (I t., b. l. 76).

49. Pareiškėja su kitais sklypų savininkais pateikė Aplinkos apsaugos departamentui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tuometiniai sklypo savininkai (Č. R. ir I. I.) 2008 m. pavasarį organizavo savaiminio užžėlimo krūmynų išvalymą (kirtimą), nes buvo gavę įspėjimą dėl dirbamos žemės nepriežiūros. Pirmasis krūmų valymas vyko 2008 m. gegužės 31 d., vėliau dalinis valymas pakartotas 2012 m., o galiausiai 2016 m. birželio mėn. dirbamos žemės sklypas buvo sufrezuotas. Pareiškėja paaiškinime pažymėjo, kad nei tuometiniams savininkams, nei perėmus nuosavybę 2016 m. ir 2021 m. nebuvo žinoma apie dalies žemės ūkio paskirties pakeitimą į miško paskirtį. Teigė, kad 2021 m. liepos mėn. ji nusprendė atsidalinti aptariamą sklypą ir dalį jo parduoti, tačiau susipažinusi su NTR duomenimis nustatė, jog yra papildomas miško plotas pagal Tarnybos duomenis. Pareiškėja nebuvo informuota apie šį pakeitimą, todėl prarado galimybę apskųsti tokio įrašo atsiradimo faktą. Pareiškėja prašė administracinę teiseną nutraukti (I t., b. l. 24).

50. Aplinkos apsaugos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad Tarnyba perdavė Aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie galbūt neteisėtai iškirstą mišką pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kadastrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype. Atsakovas paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams atlikus patikrinimą vietoje buvo nustatyta, jog sklype yra ariama žemė, dėl galimo pažeidimo buvo pradėtas administracinis tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad pirmasis miško kirtimas atliktas 2008 m. pavasarį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu, numatančiu, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, administracinio nusižengimo tyrimas buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytą faktą, kad Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 0,9274 ha plote (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,4202 ha ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,5072 ha) nėra išlikusio miško, miškas (8 metų baltalksnių jaunuolynas) yra neteisėtai iškirstas, bei, vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, miškas turi būti atkurtas per vienerius metus nuo neteisėto kirtimo fakto nustatymo. Pareiškėja informuota, kad mišką turi atkurti iki 2023 m. sausio 5 d. Sprendime atsakovas nurodė jo apskundimo tvarką (I t., b. l. 15).

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemė ir miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, augalija yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą). Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, augalijos apsauga, atkūrimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus).

52. Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus (4 dalis).

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 45‒50 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai, be kita ko, Miškų valstybės kadastro ir NTR duomenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, patvirtina faktą, jog pareiškėjai priklausančioje žemės sklypo dalyje buvo įregistruotas miško plotas. Tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas, atlikę patikrinimus, nustatė, kad miškas buvo neteisėtai iškirstas (kirtimo faktą patvirtinto pati pareiškėja savo teiktame paaiškinime apie 2008‒2016 m. laikotarpį vykdytus krūmynų išvalymo (kirtimo) darbus), todėl atsakovas, vadovaudamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, ginčijamame Sprendime pagrįstai įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti neteisėtai iškirstą mišką.

54. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas turėjo atsižvelgti į jos 2022 m. sausio 20 d. pradėtą procedūrą dėl Kadastro duomenų klaidų ištaisymo ir prieš priimdamas sprendimą dėl miško atkūrimo turėjo palaukti, kol paaiškės esminę reikšmę turinti aplinkybė – ar miškas pareiškėjos sklype egzistavo ir Kadastre buvo registruotas pagrįstai, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti šią bylą iki bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-8256-402/2022, kurioje pareiškėja ginčijo Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. R2-1715, kuriuo atsisakyta tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pagal pareiškėjos ir kitų bendrasavininkų 2022 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą, bei prašė įpareigoti Tarnybą patikslinti Kadastro duomenis pagal minėtų asmenų prašymą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-8256-402/2022, kuriuo pareiškėjų skundas tenkintas ir Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. R2-1715 panaikintas, o Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. sausio 20 d. prašymą, 2024 m. sausio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-369-1188/2024 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 22 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad „esant byloje nepaneigtam faktui, jog Miškų kadastre 2009 m. teisėtai registruoti duomenys apie miško žemės plotą ginčo teritorijoje pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, 2022 m. nustačius, kad Miškų kadastre registruoto medyno neliko, nepriklausomai nuo aplinkybės, kurie savininkai (ankstesni ar dabartiniai) pagal minėtą (90 punkte nurodytą) nuosavybės socialinę funkciją ir iš jos kylančius įpareigojimus turėjo domėtis viešai paskelbta valstybine sklypine miškų inventorizacija ir galėjo būti susiję su medyno atsiradimu (užžėlimu) ir neišlikimu, nėra jokio pagrindo išregistruoti duomenis apie miško žemę pagal klaidos paaiškėjimą, numatytą Miškų valstybės kadastro nuostatų 30.3 punkte („paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi“) ar 30.4 punkte („paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos“).

Miškų kadastre 2009 m. registruotas miško žemės plotas buvo ir išlieka atitinkančiu tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) nustatytus medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimo miškotvarkos metu ir šios žemės kaip miško įtraukimo į apskaitą reikalavimus, kurie nebuvo susieti su savaiminukų minimaliu vidutiniu amžiumi ir pareiga per tam tikrą terminą nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoti žemės savininkus apie būsimą ar atliktą inventorizuotų plotų įrašymą į Miškų valstybės kadastrą (įtraukimą į valstybinę miškų apskaitą)“.

55. Taigi nepaneigtas faktas, jog Miškų valstybės kadastre 2009 m. buvo teisėtai registruoti duomenys apie miško žemės plotą ginčo teritorijoje pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kurie įrašyti į NTR, patvirtina anksčiau teisėjų kolegijos padarytą išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamentas skundžiamu Sprendimu pagrįstai, vadovaudamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, nurodė pareiškėjai atkurti mišką iki 2023 m. sausio 5 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškos pozicijos buvo laikytasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-248-556/2024, kurioje buvo spręstas klausimas dėl Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. balandžio 25 d. sprendimų Nr. (21.3) AD5-7383, Nr. (21.3)-AD5-4368, Nr. (21.3)-AD5-3739 „Dėl iškirsto miško atkūrimo“, priimtų vienos iš ginčo sklypų bendrasavininkės atžvilgiu, teisėtumo.

56. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos argumentai, susiję su galbūt neteisėtai atlikta ginčo miško ploto Inventorizacija ir padarytomis klaidomis įrašant duomenis į NTR, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus ir kelia klausimus dėl miško inventorizacijos, duomenų įrašymo į Miškų valstybės kadastrą 2009 m. bei įrašo NTR teisėtumo, tačiau nagrinėjamu atveju šie pareiškėjos argumentais nėra teisiškai reikšmingi, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra Sprendimo, kuriuo pareiškėjai, vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, nurodyta atkurti mišką, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teisėjų kolegija minėtų pareiškėjos argumentų ir keliamų klausimų nevertina.

57. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, jog administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, apskundimo tvarka. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad pareiškėjai yra aiškus priimto Sprendimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai, t. y. netgi vertinant, kad pareiškėjos skundžiamas administracinis aktas ir turi trūkumų, tačiau jie yra neesminiai, nes jie pareiškėjai nekliudė suprasti teisinių santykių esmę, identifikuoti jos teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimo, šio pasikeitimo pagrindų ir apimties, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

59. Kiti šioje nutartyje neaptarti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo, taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014; ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams.

60. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas juose nurodytais motyvais atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, galutinis teismo sprendimas yra priimamas ne jos naudai, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Skirgailė Žalimienė