cba69596-811b-4819-8ebf-eafd1b9ea5a6 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-439-988/2019 Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02845-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties, kuria netenkintas M.

J. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. J. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam skirtos 200,00 Eur baudos bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams.

Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Algio Tučinsko 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. vasario 6 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ SOLARIS URBINO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) keitė važiavimo kryptį, t. y. rikiavosi iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ jÄ neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima antrÄ ja eismo juosta važiuojančiam automobiliui SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. K., priversdamas vairuotojÄ K. K. keisti važiavimo kryptį ir iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui ir eismo dalyviams, t. y. marÅ¡rutinio autobuso SOLARIS URBINO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviams ir automobilio SUBARU LEGACY vairuotojui K. K.. Šiais savo veiksmais M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 104 punktus (2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija). M. J. paskirta administracinė nuobauda – 200,00 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams (b. l. 8–9).

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J. skundu, pateiktu nutarimÄ priėmusiai institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 2–5).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-466-1017/2019 netenkintas pareiškėjo M. J. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. Tučinsko 2019 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartyje teismas sprendė, jog, įvertinus visumÄ aplinkybių, abejonių dėl M. J. veiksmų kvalifikacijos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį teismui nekyla, jo kaltė įrodyta tinkamai nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Teismo vertinimu, Å¡onine vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad autobusas nebuvo pilnai persirikiavęs iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ jÄ ir nevažiavo visiÅ¡kai tiesiai, kai automobilis SUBARU LEGACY pasirodė jo kairiajame Å¡one.

Taip pat teismas sprendė, jog autobusas rikiavosi į kairę (iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ jÄ eismo juostÄ ) tuo metu, kai pro jį antrÄ ja eismo juosta jau važiavo automobilis SUBARU LEGACY. Skundžiamoje nutartyje teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai raÅ¡ytiniuose K. K. paaiÅ¡kinimuose nurodytas frazes, kad jis lenkė autobusÄ , vertina kaip jo kaltės pripažinimÄ . Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad pareigÅ«nui nagrinėjant bylÄ ne teismo tvarka nebuvo padaryta jokių esminių procesinių pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisingumui ar pažeistų pareiÅ¡kėjo procesines teises.

Teismas pažymėjo, jog bylÄ tiriantis pareigÅ«nas negali bÅ«ti atsakingas dėl to, kad jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik vienos autobuso kameros (priekinės) vaizdo įraÅ¡Ä . Teismui iÅ¡reikalauti ilgesnio Å¡oninės autobuso kameros vaizdo kameros įraÅ¡o nepavyko, nes juo disponavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašų nesaugojo. Kai policija gavo antrÄ jį vaizdo įraÅ¡Ä , jau buvo praėję 10 dienų, kurias, bendrovės teigimu, saugomi vaizdo kamerų įraÅ¡ai, todėl nustačius, jog vaizdo kameros įraÅ¡as yra labai trumpas, iÅ¡reikalauti ilgesnio jau nebuvo objektyvios galimybės. Teismas sprendė, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo M.

J. paskirta teisinga nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobÅ«dį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ (b. l. 87–98). II. Apeliacinio skundo argumentai 5. Apeliaciniu skundu M. J. praÅ¡o panaikinti skundžiamus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Algio Tučinsko priimtu 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 200,00 Eur baudÄ , bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

Apelianto M. J. teigimu, priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas visapusiÅ¡kai, objektyviai ir iÅ¡samiai neiÅ¡siaiÅ¡kino bylos faktinių aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ bei in dubio pro reo principÄ ir priėmė neteisingÄ procesinį sprendimÄ . Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaizdo įraÅ¡e „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas faktines aplinkybes, autobuso salono geltono turėklo atspindį, matomÄ Å¡oninio stiklo viduryje, galimai palaikė balta punktyrine linija, skiriančia eismo juostas.

Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog autobusas artėja prie dvigubos iÅ¡tisinės linijos ir jÄ palydinčios artėjimo linijos. Tai yra nereguliuojama Naujakiemio g. – Kalvarijų g. sankryža, pažymėta pirmumo teisės ženklais ir kelio žymėjimu. M. J. teigimu, teismas nepagrįstai netyrė M. J. piktybiÅ¡kumo, pastarajam autobusu užbaigiant manevrÄ , ir kuo piktybiÅ¡kumas pasireiÅ¡kė. Apeliantas nurodė, jog pateiktas autobuso salono vaizdo kameros įraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“ nėra objektyvus ir neįrodo, kad M.

J. kaltas. M. J. saugiai persirikiavo. Pastebėjo, kad autobusui persirikiavus į antrÄ jÄ eismo juostÄ 70 proc., fotonuotraukose (b. l. 78­ –79) nesimato automobilio SUBARU LEGACY autobusui iÅ¡ kairės. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad neatitinka vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių liudytojo K. K. paaiÅ¡kinimai, jog autobuso persirikiavimo metu jis buvo kairėje autobuso pusėje, viduryje. M. J. nuomone, teismas nepagrįstai nenagrinėjo automobilio SUBARU LEGACY vairuotojo K. K. tyčios klausimo, pastarajam trukdant autobusui užbaigti manevrÄ .

Be to, teismas nepakankamai atsižvelgė į K. K. teismo posėdyje duotus paaiÅ¡kinimus, kurie patvirtina, jog K. K. pamatė autobusÄ , pradedantį rikiuotis į antrÄ jÄ eismo juostÄ , jo automobiliui iki autobuso likus 50 metrų ar daugiau. Apeliantas pažymėjo, kad, nesant autobuso galinės vaizdo kameros įraÅ¡o, nėra galimybės nustatyti automobilio SUBARU LEGACY greičio ir Å¡io automobilio atstumo iki autobuso. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog K. K., pamatęs, kad autobusas rikiuojasi, privalėjo stabdyti, o ne didinti greitį tam, kad aplenkti autobusÄ ar autobusui sutrukdyti užbaigti manevrÄ .

M. J. pastebėjo, jog iÅ¡ fotonuotraukų (b. l. 78­ –79) matyti, kad nuo autobuso kairės pusės iki dvigubos iÅ¡tisinės linijos neužtenka pločio važiuoti lengvajam automobiliui. K. K. nesiėmė jokių priemonių, kad neįvyktų eismo įvykis, tikslingai matydamas, kad nepravažiuos. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog teismas nenagrinėjo automobilio SUBARU LEGACY greičio, nors peržiÅ«rėjus vaizdo kameros įraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog automobilis SUBARU LEGACY aplenkia autobusÄ per 2,5 sekundes.

Laikas skaičiuotas nuo automobilio SUBARU LEGACY priekinės dalies / autobuso galinės dalies įsivaizduojamos susikirtimo ribos iki automobilio SUBARU LEGACY pasisukimo priekyje po staigaus stabdymo ir autobuso kliudymo. M. J. argumentavo, jog teismas neatkreipė dėmesio į K. K. neteisingÄ teiginį, kad autobusas neleido jam užbaigti manevrÄ . Apeliantas apibendrino, kad K. K. matė kliÅ«tį, tačiau nesiėmė priemonių saugiam eismui užtikrinti. Jis, neįsitikinęs, kad saugiai pravažiuos antrÄ ja eismo juosta, aplenks antrojoje eismo juostoje autobusÄ , toliau važiavo, todėl jo veiksmai buvo tyčiniai.

Apelianto vertinimu, M. J. bÅ«tų galima kaltinti padarius administracinį nusižengimÄ tik tuo atveju, jeigu automobilis SUBARU LEGACY bÅ«tų atsitrenkęs ar prisilietęs prie autobuso galinės dalies. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas nenustatė, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais. Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti duomenys ir K. K. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas K.

K.. M. J. pastebėjo, kad teismas neteisingai nurodė eismo įvykio vietÄ . Eismo įvykis įvyko prie Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už Naujakiemio stotelės, o ne važiuojant link Naujakiemio stotelės. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas negalėjo žinoti ar spręsti vidiniu įsitikinimu, kÄ reiÅ¡kia lenkimas K. K. paaiÅ¡kinimų „Lenkiau, beveik buvau aplenkęs“ kontekste. Teismas neapklausė K. K., kÄ jis turi omenyje teigdamas, kad jis lenkė. Apeliaciniame skunde minima, jog teismas neatkreipė dėmesio į K.

K. teismo posėdyje duotų paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taravimÄ , kad, pagal K. K., automobiliui SUBARU LEGACY važiuojant prieÅ¡prieÅ¡iniu eismu, bÅ«nant autobuso kairėje pusėje, neva ties autobuso viduriu, matyti autobuso galinė dalis dar pirmojoje eismo juostoje. Teismo posėdyje K. K. teigė, jog automobilis SUBARU LEGACY iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , kirto juostas, vėliau tęsė judėjimÄ prieÅ¡inga juosta, autobuso kairėje pusėje. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad K.

K. teiginys, jog atvykę policininkai nupiešė schemÄ po eismo įvykio, kurioje matyti, kad autobusas pirmojoje eismo juostoje, yra klaidingas, nes schemoje autobusas nupieÅ¡tas antrojoje juostoje. M. J. atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog autobusas nekirto dvigubos iÅ¡tisinės linijos ir neatsitrenkė į automobilį SUBARU LEGACY. Vaizdo įraÅ¡as „(duomenys neskelbtini) Copy 2“ patvirtina, kad automobilis SUBARU LEGACY grįždamas sukelia eismo įvykį, o ne autobusas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Vaizdo įraÅ¡o „(duomenys neskelbtini)“ 5-7 sek. matyti, kad K. K., beveik aplenkęs autobusÄ prieÅ¡inga eismo juosta, stabdė ir suko į deÅ¡inę. Eismo įvykis kilo K. K. grįžtant iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos į deÅ¡inės pusės eismo kryptį, pravažiavus apie 70-80 metrų už autobuso persirikiavimo vietos, neaplenkus autobuso ar iÅ¡sigandus prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančio automobilio. K. K. nesiėmė jokių priemonių, kad neįvyktų eismo įvykis, tikslingai matydamas, kad nepravažiuos, kirto iÅ¡tisines linijas, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , lenkė, grįždamas neįsitikino saugaus Å¡oninio atstumo iki autobuso, jį užkabino ir dėl to kilo eismo įvykis.

Apeliantas remiasi specialisto Algio Tučinsko teigimu, jog M. J. galimas persirikiavimas nebuvo pagrindinis priežastinis veiksmas eismo įvykiui kilti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pateikė klaidingÄ teiginį, jog buvo pareikÅ¡ti kaltinimai dėl eismo įvykio sukėlimo ir K. K.. 2019 m. balandžio 16 d. atsakyme į praÅ¡ymÄ M. J. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) virÅ¡ininko E. Tučio raÅ¡oma, jog kaltinimas pateiktas M. J.. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismas iÅ¡kreipė M.

J. teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus nurodydamas, jog M. J. neva namuose parašė paaiÅ¡kinimÄ ir pateikė vaizdo įraÅ¡Ä . Teismo posėdyje M. J. teigė, jog nerašė namie paaiÅ¡kinimų, nes įtarė neteisėtus policijos pareigÅ«nų A. Tučinsko ir Juliaus Buračiausko susitarimus. Apeliantas akcentavo, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad sutrumpintÄ autobuso antrÄ jį (salono) vaizdo kameros įraÅ¡Ä („(duomenys neskelbtini)“) policijos pareigÅ«nas Julius Buračiauskas pristatė į VPK tarp 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. balandžio 12 d.

M. J. jau buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas. Policijos pareigÅ«nas A. Tučinskas M. J. apie antrÄ jį vaizdo kameros įraÅ¡Ä pranešė tik M. J. atvykus į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ 2019 m. balandžio 12 d. Teismui nepavyko iÅ¡reikalauti 2019 m. vasario 6 d. autobuso salono kameros įraÅ¡o, nors vaizdo kameros veikia, filmuoja tolygiai tuo pačiu laiku. Tuo tarpu, priekinės autobuso vaizdo kameros įraÅ¡as buvo pateiktas 2019 m. vasario 8 d.

Å ios aplinkybės įrodo, jog specialisto A. Tučinsko nutarimas galėjo bÅ«ti įtakojamas. M. J. apeliaciniame skunde pateikiamas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ir policijos pareigÅ«nas A. Tučinskas turėjo galimybę gauti GPS duomenis iÅ¡ VVT, tačiau tuo nepasinaudojo. M. J. darė iÅ¡vadÄ , jog pareigÅ«nas A. Tučinskas dėl asmeninių paskatų nubaudė M. J.. Apeliaciniame skunde pastebima, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje VPK buvo paduotas 2019 m. gegužės 27 d., tačiau skundas kartu su byla perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. birželio 13 d., tai yra 10 dienų pažeidus ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 5 darbo dienų terminÄ .

Tai rodo, jog buvo bandoma daryti įtakÄ galutiniam sprendimui. Apeliaciniame skunde M. J. nurodo, jog teismas nenagrinėjo K. K. ir M. J. paskirtų administracinių nuobaudų adekvatumo. PrieÅ¡ingomis eismo juostomis važiavęs ir kirtęs dvi iÅ¡tisines linijas K. K. nubaustas 10,00 Eur bauda, o M. J. 200,00 Eur bauda ir 4 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Teismas galimai netikrino ir į bylÄ nepateikė administracinių nusižengimų registro duomenų apie K. K. už pastaruosius 5 metus.

Apeliantas pastebėjo ir tai, kad 2019 m. liepos 15 d. teismo posėdyje, 33 min. 48 sek., 30 min. 21 sek., teismas nepagrįstai nutraukė K. K. paaiÅ¡kinimus (b. l. 105–107). III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai M. J. apeliacinis skundas atmetamas 6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir M.

J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga.

7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XIII-640 redakcija) nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingÄ situacijÄ sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlęs įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt iki dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų Å¡imtų iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų.

ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Kartu aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nepateikiamas baigtinis aplinkybių, rodančių, jog buvo sukelta pavojinga situacija, sÄ raÅ¡as.

8. Institucijos nutarimu M. J. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vienÄ iÅ¡ ANK 420 straipsnio 1 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – KET 9, 101, 104 punktų pažeidimus, sukėlusius pavojingÄ situacijÄ automobilio SUBARU LEGACY vairuotojui K. K. ir autobuso keleiviams, tai yra privertusį automobilio SUBARU LEGACY vairuotojÄ keisti važiavimo kryptį ir iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ (b. l. 8). Pagal KET 9 punktÄ eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 101 punkte numatyta, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti keliÄ deÅ¡inėje esančiai transporto priemonei.

Nutarime konstatuojama, kad M. J. prieÅ¡ persirikiuodamas iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ jÄ eismo juostÄ neįsitikino, jog tai daryti saugu, nedavė kelio gretima antrÄ ja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui SUBARU LEGACY, kurį vairavo K. K., priversdamas jį keisti važiavimo kryptį ir iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , ir tokiu bÅ«du sukėlė pavojų autobuso keleiviams bei automobilio SUBARU LEGACY vairuotojui K. K..

9. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog abejonių dėl M. J. veiksmų kvalifikacijos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį teismui nekyla, jo kaltė įrodyta tinkamai nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad M. J. vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ , rikiavosi iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ jÄ neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui SUBARU LEGACY, priversdamas jo vairuotojÄ K.

K. keisti važiavimo kryptį ir iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas KET 9, 101, 104 punktus (b. l. 93). Apeliaciniame skunde teigiama, jog M. J. tinkamai įvykdė minėtuose KET punktuose nustatytas pareigas: tai yra nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui (KET 9 punktas), prieÅ¡ persirikiuodamas įsitikino, kad tai daryti saugu, ir davė keliÄ kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas), davė keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi (KET 104 punktas).

M. J. nuomone, jis prieÅ¡ persirikiuodamas įsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiavo nekliudydamas ir nesukeldamas pavojaus autobuso keleiviams, automobilio SUBARU LEGACY vairuotojui K. K., važiavusiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, todėl jis nepažeidė minėtų KET punktų. TokiÄ apeliacinio skundo pozicijÄ apeliantas grindžia fotonuotraukomis (b. l. 78–79), vaizdo įraÅ¡u „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 43, 63), liudytojo K. K. parodymais teismo posėdžio metu (b. l. 74–75).

Nurodo, kad K. K. teisme parodė, jog jis pamatė autobusÄ , pradedantį rikiuotis į antrÄ jÄ eismo juostÄ , jo automobiliui iki autobuso likus 50 metrų ar daugiau. Autobusui persirikiavus į antrÄ jÄ eismo juostÄ 70 proc., Å¡iose fotonuotraukose vis dar nematomas automobilis SUBARU LEGACY autobusui iÅ¡ kairės antroje eismo juostoje. Be to, minėto vaizdo įraÅ¡o 00 val. 00 min. 00 sek. taip pat nematomas Å¡is automobilis (matyti tuščia) kairiajame autobuso Å¡one, galinėje jo dalyje. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka.

Daroma priešinga išvada – M. J. prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiavo sukeldamas pavojų automobilio SUBARU LEGACY vairuotojui K. K., važiavusiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi bei autobuso keleiviams.

10. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog, visų pirma, vaizdo kamerų įraÅ¡ai paneigia apelianto argumentus, kad jis persirikiuodamas tinkamai įvykdė minėtas KET 9, 101, 104 punktuose nustatytas pareigas. Pirmosios instancijos teismas nutartyje visiÅ¡kai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad autobusas rikiavosi į kairę (iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ jÄ eismo juostÄ ) tuo metu, kai pro jį antrÄ ja eismo juosta jau važiavo (artėjo link autobuso) automobilis SUBARU LEGACY (b. l. 92).

PeržiÅ«rėjus byloje esančius vaizdo įraÅ¡us nustatyta, kad autobuso manevro (persirikiavimo) pradžia yra užfiksuota vaizdo įraÅ¡o „(duomenys neskelbtini)“ 04 min. 11 sek. ir vaizdo įraÅ¡o „(duomenys neskelbtini)“ 00 min. 01 sek. IÅ¡ Å¡ių vaizdo įrašų momentų matyti, kad autobusas pradėjo persirikiavimo manevrÄ , kai jo priekinė dalis pravažiavo siaurÄ brÅ«kÅ¡ninę linijÄ , kurios brÅ«kÅ¡nių ir tarpų ilgis vienodas, ir buvo lygiagreti dvigubai iÅ¡tisinei linijai, tačiau galinė dalis vis dar buvo lygiagreti siaurai brÅ«kÅ¡ninei linijai, kurios brÅ«kÅ¡nių ir tarpų ilgis vienodas.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o „(duomenys neskelbtini)“ 00 min. 01 sek. matyti, jog tuo momentu, kai autobusas pradėjo persirikiuoti iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ jÄ eismo juostÄ , ne daugiau kaip prieÅ¡ kelis metrus iki autobuso galinės dalies, lygiagrečiai siaurai brÅ«kÅ¡ninei linijai, kurios brÅ«kÅ¡nių ir tarpų ilgis vienodas, antroje eismo juostoje pasirodė automobilis SUBARU LEGACY, kuris vėliau tolygiai bei palaipsniui, autobusui besukant iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , suko iÅ¡ antrosios eismo juostos link dvigubos iÅ¡tisinės juostos, o vėliau jÄ kirto iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Tokie duomenys paneigia apelianto argumentÄ , jog autobusas persirikiavimo manevrÄ pradėjo nuo automobilio SUBARU LEGACY iki autobuso dar buvus saugiam atstumui. IÅ¡ vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad automobiliui SUBARU LEGACY esant antroje eismo juostoje ir bÅ«nant ne daugiau kaip kelių metrų atstumu iki autobuso galinės dalies, autobusas iÅ¡ esmės didžiÄ ja savo dalimi dar važiavo pirmÄ ja eismo juosta ir tik tuo momentu pradėjo manevrÄ Ä¯ antrÄ jÄ eismo juostÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, sprendžiama, kad M.

J. matė arba turėjo matyti netoli autobuso galinės dalies buvusį automobilį SUBARU LEGACY, o jį matydamas ne tikėtis, kad Å¡io automobilio vairuotojas stabdys, bet pats nekelti pavojaus eismo saugumui ir netęsti persirikiavimo į kitÄ eismo juostÄ .

11. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad vaizdo įraÅ¡o „(duomenys neskelbtini)“ 00 min. 00 sek. automobilio SUBARU LEGACY dar nebuvo, tačiau jau po 1 sekundės Å¡is automobilis jau pasirodė. Todėl teismas negali sutikti su apeliantu, kad jis pakankamai įsitikino, jog persirikiuoti yra saugu. Pastebima ir tai, jog teismo posėdyje M. J. paaiÅ¡kino, kad, kai jis nusprendė rikiuotis į antrÄ jÄ eismo juostÄ , automobilis buvo dar toli nuo jo, jis matė jo Å¡viesas (b. l. 74). Taigi M. J. pripažino, kad prieÅ¡ persirikiuodamas jis matė automobilį, tačiau subjektyviai vertino, kad jis dar toli.

Apeliantas nurodo, kad fotonuotraukose (b. l. 78–79) automobilis SUBARU LEGACY nėra nematomas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios fotonuotraukos yra 00 min. 02 sek. ištraukos iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrėjus šio vaizdo įrašo 00 min. 02 sek., aiškiai matyti pravažiuojantis automobilis SUBARU LEGACY. Kadangi šios fotonuotraukos ne visiškai informatyvios, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog šio įrašo 00 min. 02 sek. nėra pasirodžiusi automobilio SUBARU LEGACY priekinė dalis, o teismas tokiu atveju vadovaujasi vaizdo įrašu, kaip patikimesniu įrodymu.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nenustatė ir nenagrinėjo automobilio SUBARU LEGACY greičio. Be to, nesant autobuso galinės vaizdo kameros įrašo, nėra galimybės nustatyti automobilio SUBARU LEGACY greičio ir šio automobilio atstumo iki autobuso. Apygardos teismo vertinimu, viena vertus, nesant stabdymo žymių ir kitų pėdsakų įvykio vietoje, nustatyti automobilio greitį būtų sudėtinga; kita vertus, automobilio greitis šioje situacijoje nėra itin reikšmingas kriterijus nustatinėjant M.

J. vairavimo pavojingumÄ , kadangi aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl abiejų transporto priemonių iÅ¡sidėstymo kelyje įrodo nesaugų atstumÄ tarp automobilio SUBARU LEGACY ir autobuso prieÅ¡ persirikiuojant autobusui. Be to, kaip minėta, M. J. prieÅ¡ persirikiuodamas neįsitikino, jog tai daryti saugu, nors matė artėjantį automobilį. Pažymima, kad nepaisant to, ar automobilis SUBARU LEGACY važiavo leistinu greičiu, ar šį greitį virÅ¡ijo, M. J. turi pareigÄ keisti eismo juostas tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu.

Vien ta aplinkybė, jog K. K. galimai virÅ¡ijo greitį, nereiÅ¡kia, jog M. J. turi teisę persirikiuoti į kitÄ eismo juostÄ nekreipdamas dėmesio į gretima eismo juosta artėjantį automobilį. O tuo atveju, jeigu Å¡is automobilis artėjo greičiau nei leistinas greitis, M. J. privalėjo netęsti pradėto persirikiavimo manevro, o grįžti atgal į savo eismo juostÄ . Nepagrįstas lÅ«kestis, jog kito automobilio vairuotojas, autobusui iÅ¡važiuojant į gretimÄ eismo juostÄ , stabdys, negali Å¡alinti M.

J. pareigos jam nekliudyti. PrieÅ¡ingai, M. J. vairavo vieÅ¡ojo transporto priemonę, buvo atsakingas už keliasdeÅ¡imt ja važiuojančių žmonių saugumÄ , todėl jam keliami ypatingai dideli reikalavimai bÅ«ti pareigingam ir atidžiam bei jokiomis aplinkybėmis nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog nepagrįsti apeliacinio teismo argumentai, kad M. J. tinkamai įvykdė visas KET 9, 101, 104 punktuose nustatytas pareigas.

13. Taip pat neteisingas apelianto teiginys, kad M. J. bÅ«tų galima kaltinti padarius administracinį nusižengimÄ tik tuo atveju, jeigu automobilis SUBARU LEGACY bÅ«tų atsitrenkęs ar prisilietęs prie autobuso galinės dalies. ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicija numato administracinę atsakomybę už pavojingos situacijos sukėlimÄ , nesukeliant apelianto nurodomų padarinių. Todėl Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga aplinkybė, į kuriÄ autobuso dalį atsitrenkė automobilis ir ar apskritai jis į jį atsitrenkė. M. J. padaryti pažeidimai vertinami apsektu, ar buvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams – reali žala jiems nėra bÅ«tinas ANK 420 straipsnio 1 dalies požymis.

14. Apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaizdo įraÅ¡e „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas faktines aplinkybes, autobuso salono geltono turėklo atspindį, matomÄ Å¡oninio stiklo viduryje, galimai palaikė balta punktyrine linija, skiriančiÄ eismo juostas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, jog „Sulėtinus įraÅ¡Ä , įraÅ¡o pradžioje matyti Å¡alia autobuso laisva jo judėjimo krypties eismo juosta, jos kairiame Å¡one matyti dviguba iÅ¡tisinė linija, pereinanti į punktyrinę, po to vėl į iÅ¡tisinę, ir matyti, kaip kairė autobuso pusė priartėja prie dvigubos iÅ¡tisinės juostos, kai juodas automobilis Subaru važiuoja pro autobuso Å¡onÄ â€œ (b. l. 92).

Tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės atitinka vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas aplinkybes. Šio vaizdo įrašo 00 min. 01 sek. – 00 min. 02 sek. aiškiai matyti geltono turėklo atspindys autobuso šoninio lango kairėje pusėje ir aiškiai matyti balta siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kurioje konkrečiai vietoje geltono turėklo atspindys galėjo būti supainiotas su balta siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, bei kuo tai susiję su nagrinėjama situacija.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti K. K. tyčios klausimÄ , pastarajam trukdant autobusui užbaigti manevrÄ . M. J. teigia, kad K. K., prieÅ¡ ne mažiau kaip 50 metrų pamatęs, kad autobusas rikiuojasi, privalėjo stabdyti, o ne didinti greitį tam, kad aplenktų autobusÄ ar autobusui sutrukdytų užbaigti manevrÄ . M. J. pastebėjo, jog iÅ¡ fotonuotraukų (b. l. 78­ –79) matyti, kad nuo autobuso kairės pusės iki dvigubos iÅ¡tisinės linijos neužtenka pločio važiuoti.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas K. K. teismo posėdyje pripažino, kad, kai autobusas pradėjo rikiuotis į jo eismo juostÄ , buvo apie 50 metrų atstumas tarp automobilio SUBARU LEGACY ir autobuso. Taip pat parodė, kad jis automobilio nestabdė, kadangi tikėjosi, jog autobusas jį praleis, be to, automobilio gale buvo daug maÅ¡inų (b. l. 74–75). Ä® Å¡iuos skundo argumentus buvo atsakyta nutarties 13 punkte, todėl jų nekartojant apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinius K.

K. veiksmus, jam nestabdant ir tokiu bÅ«du trukdant autobusui užbaigti manevrÄ . Å iuo atveju K. K. veiksmai nelėmė M. J. pavojingo vairavimo.

16. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog autobusas artėja prie dvigubos iÅ¡tisinės linijos ir jÄ palydinčios artėjimo linijos. Apelianto vertinimu, tai yra nereguliuojama Naujakiemio g. – Kalvarijų g. sankryža, pažymėta pirmumo teisės ženklais ir kelio žymėjimu. Apygardos teismas nustatė, kad skundžiamoje nutartyje raÅ¡oma „<...> kairė autobuso pusė priartėja prie dvigubos iÅ¡tisinės juostos <...>“, toks teiginys atitinka bylos medžiagÄ : vaizdo įraÅ¡us (b. l. 63), fotonuotraukas (b. l. 48).

KET 1.3 papunktyje nustatyta, kad dviguba iÅ¡tisinė linija skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostomis. Å iÄ linijÄ kirsti draudžiama. KET 1.7 papunktyje nurodoma, kad siaura brÅ«kÅ¡ninė linija, kurios brÅ«kÅ¡nių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į keliÄ (iÅ¡važiavimo iÅ¡ kelio) vietÄ ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ . Å iÄ linijÄ leidžiama kirsti iÅ¡ abiejų pusių.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o „(duomenys neskelbtini)“ 04 min. 08 sek. – 04 min. 10 sek. matyti, jog dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ keičia siaura brÅ«kÅ¡ninė linija, kurios brÅ«kÅ¡nių ir tarpų ilgis vienodas, o jÄ pakeičia dviguba iÅ¡tisinė linija. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, KET nenustato, kad toks horizontalusis ženklinimas suteikia tam tikriems eismo dalyviams pirmumo teisę. Pastebima, jog KET 1 priedo 3 punktas numato pirmumo kelio ženklus, nurodančius vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę.

Taigi atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, jog autobusas artėja prie dvigubos iÅ¡tisinės linijos, o apie tai, kad autobusas artėjo prie dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ palydinčios artėjimo linijos, skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakyta. Apeliaciniame skunde nemotyvuojama, kokiÄ reikÅ¡mę nagrinėjamai situacijai turi aplinkybė, jog Naujakiemio g. – Kalvarijų g. sankryžoje yra KET 1.3 ir KET 1.7 papunkčiuose numatytas horizontalusis ženklinimas.

17. M. J. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas nepagrįstai netyrė M. J. piktybiÅ¡kumo, pastarajam autobusu užbaigiant manevrÄ , ir kuo piktybiÅ¡kumas pasireiÅ¡kė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nepadaryta žala; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas.

Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį - jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus Å¡altinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rÅ«pestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iÅ¡ protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo laipsnis turėtų bÅ«ti toks, kad nebÅ«tų sudaryta prielaidų žalai atsirasti (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-478/2018).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis, žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-120-493/2019). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nesant įrodymų apie tyčinį M. J. elgesį, nustačius, kad M. J. prieš persirikiuodamas matė atvažiuojantį automobilį SUBARU, LEGACY, pripažinus, kad M. J. neįvykdė KET 9, 101, 104 punktuose nustatytų pareigų, nesielgė ypač rūpestingai ir apdairiai, jo kaltė pasireiškė neatsargumu, tai yra nepagrįstu pasitikėjimu.

M. J. numatė, kad rikiuodamasis į antrÄ jÄ eismo juostÄ jis gali sukelti pavojingÄ situacijÄ kitiems eismo dalyviams, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai – nuspręsdamas dėl kito vairuotojo K. K. veiksmų stabdant automobilį, tikėjosi to iÅ¡vengti.

18. Apeliantas argumentuoja, jog teismas nepagrįstai nenustatė, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji eismo įvykio padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais eismo įvykio padariniais. M. J. atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog autobusas nekirto dvigubos iÅ¡tisinės linijos ir neatsitrenkė į automobilį SUBARU LEGACY. Apeliantas yra teisus, kad nagrinėjant bylas, susijusias su transportu ir kelių Å«kiu, bÅ«tina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmÄ , kitas aplinkybes, taip pat, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su kilusiais padariniais.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Å¡is klausimas neturi reikÅ¡mės priimtų nutarimo ir nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. vasario 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Ji nustatoma modeliuojant situacijÄ tokiu bÅ«du: paeiliui eliminuojamas vieno iÅ¡ eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimÄ , ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais.

M. J. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojaus sukėlimÄ (privertimÄ kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį) padarytais KET pažeidimais, o ne už eismo įvykio sukėlimÄ , jo pažeidimas įrodytas, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymo taisyklę.

19. M. J. atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismas neteisingai nurodė eismo įvykio vietÄ . Eismo įvykis įvyko prie Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už Naujakiemio stotelės, o ne važiuojant link Naujakiemio stotelės. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties turinį, nenustatė, kad joje bÅ«tų nurodyta, jog eismo įvykis įvyko važiuojant link Naujakiemio stotelės, todėl toks skundo argumentas nėra pagrįstas.

20. Nors apeliantas nurodo, kad vaizdo kameros įraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjančiam pareigÅ«nui tik po nutarimo priėmimo, todėl M. J. neturėjo galimybės su juo susipažinti, tačiau teismas su tokiu argumentu nesutinka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M. J. 2019 m. balandžio 12 d. pateikė praÅ¡ymÄ pateikti administracinio nusižengimo byloje antrojo (salono) vaizdo kameros įraÅ¡o kopijÄ , 2019 m. balandžio 24 d. pasirašė, jog gavo CD laikmenÄ (b. l. 25).

Ä®rodymų tyrimas Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje baigtas 2019 m. gegužės 3 d. (b. l. 26). Ginčijamas nutarimas buvo priimtas 2019 m. gegužės 8 d. (b. l. 8). Skundžiamoje nutartyje yra teisingai nurodyta, jog nustačius aplinkybę, kad byloje yra reikÅ¡mingas ir kitos kameros (Å¡oninės) vaizdo įraÅ¡as, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, antrasis įraÅ¡as gautas, abu įraÅ¡ai žiÅ«rėti ir vertinti tiek bylÄ tiriančio pareigÅ«no, tiek teismo (b. l. 96). Aplinkybė, jog antrasis vaizdo įraÅ¡as buvo pateiktas vėliau, nesudaro pagrindo abejoti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo objektyvumu.

Šiame kontekste pažymima ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pavėluotas skundo ir administracinio nusižengimo bylos pateikimas turėjo įtakos skundžiamos nutarties priėmimui. Taip pat nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ir policijos pareigūnas A. Tučinskas turėjo galimybę gauti GPS duomenis iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tuo nepasinaudojo. Apeliantas nenurodo, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti GPS duomenys.

Byloje nėra ginčo dėl apelianto padarytų KET pažeidimų konkrečios vietos ir jos įtakos padarytų nusižengimų vertinimui.

21. Apeliaciniame skunde M. J. teigia, jog teismas nenagrinėjo K. K. ir M. J. paskirtų administracinių nuobaudų adekvatumo. Be to, teismas galimai netikrino ir į bylÄ nepateikė K. K. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ administracinių nusižengimų registro už pastaruosius 5 metus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės yra individualizuojamos kiekvienam pažeidėjui asmeniÅ¡kai. ANK 34 straipsnis nustato jų rÅ«Å¡ies parinkimÄ , baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymÄ . Å iose taisyklėse nėra numatyta, jog, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatant administracinės nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės trukmę, turi bÅ«ti palyginamos ir kitiems pažeidėjams skirtinos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės.

22. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios M. J. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikomos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai bÅ«tina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai vertino, kad bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas skirtos, tinkamai pritaikius įstatymÄ , pagrįstai atsižvelgus į M.

J. ankstesnius administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių Å«kiu (b. l. 13), administracinio nusižengimo pobÅ«dį, jo pavojingumÄ , taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (b. l. 97). Skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėta, kad paskirtos baudos dydis atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ baudos vidurkį, o specialiosios teisės – teisės variuoti transporto priemones – terminas nustatytas trumpesnis, nei ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas Å¡io termino vidurkis.

Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui gali bÅ«ti reikalinga nuvykti į darbÄ (Å¡iuo metu M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba), irgi negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu, kad bÅ«tų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas buvo padarytas dienos metu, keliu judėjo pakankamai daug transporto priemonių, M.

J. vairavo vieÅ¡ojo transporto priemonę, kuria važiavo daug žmonių, todėl dėl tokių jo pavojingų veiksmų galėjo kilti neigiamų ir (ar) sunkių padarinių. M. J. padarė administracinį nusižengimÄ , keliantį realų pavojų transporto eismo saugumui, kadangi dėl jo veiksmų K. K. iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , ir, jeigu ne kitų transporto priemonių vairuotojų veiksmai, kuriais buvo siekiama iÅ¡vengti eismo įvykio, Å¡i situacija galėjo baigtis eismo įvykio sukėlimu.

Nors Å¡iuo atveju tokių padarinių M. J. veiksmai nesukėlė, Å¡i aplinkybė padaryto nusižengimo pavojingumo iÅ¡ esmės nemažina. Todėl vertinti padarytÄ nusižengimÄ kaip mažareikÅ¡mį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankiÄ aplinkybę Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo. Ä®vertinus tai, kad M. J. už įvairius KET pažeidimus anksčiau jau buvo skirtos administracinės nuobaudos, sprendžiama, kad jo padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis,  jis yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų.

Aptarti duomenys rodo, kad iÅ¡imtinės aplinkybės, kurioms Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ administracinio poveikio priemonę, nebÅ«tų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. M. J.skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per Å¡velni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

23. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamÄ praktikÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , todėl atmesdamas skundÄ teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). IÅ¡ aptartos EŽTT praktikos daroma iÅ¡vada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , nes jam yra keliama pareiga iÅ¡analizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikÅ¡mingus argumentus.

AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti Å¡io apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistÄ institucijos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimÄ , todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : M. J. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-466-1017/2019 palikti galioti nepakeistÄ . Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas Darius Pranka