2013-03-14 Nr. AB-531-3-63-3-00359-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-301/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00359-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. M., A. L., S. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. M., A. L., S. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Georamas“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai M. M., A. L., S. Ž. (buvusi R.) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 3–12) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 99–102), kuriuose prašė: 1) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Georamas“ atlikto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastrinius matavimus; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2012 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 4-2611-(1.3) „Dėl M. M., S. R. ir A. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų pakeitimo“ (toliau - ir Įsakymas); 3) priteisti pareiškėjams turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą dalyje dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2012 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 4-2611-(1.3) „Dėl M. M., S. R. ir A. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimo“ panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo.

Pareiškėjai 2013 m. vasario 1 d. pateikė teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjai prašė uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) patvirtinti kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypus) turinčius bendras ribas su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo netenkino. Motyvavo tuo, kad ginčijamas Įsakymas priimtas išimtinai pareiškėjų atžvilgiu ir su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis nesusijęs, todėl spręsti, jog gretimų žemės sklypų savininkams atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus bei juos įregistravus bus pažeisti pareiškėjų interesai ir (ar) tokiais matavimais bus apsunkintas būsimo sprendimo vykdymas, nėra pagrindo. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad šioje byloje atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Georamas“ (toliau – ir UAB „Georamas“) atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl kildinti iš šio ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą nėra pagrindo.

III. Pareiškėjai M. M., A. L. ir S. Ž. padavė atskirąjį skundą (II t., b. l. 1–2), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį ir tenkinti jų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartyje išdėstytais argumentai pareiškėjai nurodo, kad administracinės bylos pagal pareiškėjų patikslintą skundą nagrinėjimo dalykas yra Įsakymo, kuriuo buvo pakeisti 18,63 ha žemės sklypo, į kurį pareiškėjams 1995 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 2031 buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, duomenys, atsižvelgiant į UAB „Georamas“ atliktus kadastrinius matavimus, jog natūra galima suformuluoti tik 17,7145 ha ploto žemės sklypą. Suformuotas 17,7145 ha žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo neįvertinęs pareiškėjų argumentų, kad kaimyninių žemės sklypų naudotojai šiuo metu rengia jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jiems suformavus žemės sklypus (juos įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre), pareiškėjai neturės galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisę į jiems priklausantį 18,63 ha žemės sklypą visa apimtimi ir suformuoti žemės sklypą be neleistino 0,9155 ha trūkumo. Teismui panaikinus skundžiamą Įsakymą, bus panaikinti ir UAB „Georamas“ nustatyti netikslūs kadastriniai duomenys, tikslinant kadastrinius matavimus pasikeis pareiškėjų Žemės sklypo koordinatės bei ribos. Jei iki skundo išnagrinėjimo kaimyninių žemės sklypų savininkai atliktų kadastrinius matavimus ir suformuotų savo žemės sklypus, jie būtų susieti ginčijamu Įsakymu patvirtintomis pareiškėjų žemės sklypo ribomis. Tokiu būdu, pareiškėjų skundo tenkinimo ir Įsakymo panaikinimo atveju nebebūtų įmanoma atkurti iki Įsakymo panaikinimo buvusios faktinės padėties.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėju atskiruoju skundu nesutinka. Atsakovas atkreipė dėmesį į aplinkybes, kad pareiškėjų žemės sklypo gretimybėje esantys žemės sklypai jau yra registruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai neginčija gretimų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų todėl jų kadastriniai matavimai negali apsunkinti būsimo sprendimo įvykdymą bei pažeisti pareiškėjų interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypus) turinčius bendras ribas su žemės sklypu, esančiu Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš paminėtos įstatymo normos formuluotės akivaizdu, jog įstatymų leidėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą susiejo su tikslu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, t. y. garantuoti teisingumo vykdymą, o ne prevenciškai apsaugoti proceso dalyvius nuo galimų jiems nepalankių teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus ir veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, LVAT 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5‑155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011 ir kt.). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, LVAT 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011).

Ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienu atveju sprendžia, atsižvelgdamas į individualiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios turi būti išdėstytos motyvuotame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir atitinkamai pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Įsakymo, kuriuo buvo pakeisti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo duomenys (plotas, specialiosios naudojimo sąlygos), taip pat nurodyta kokiu būdu bus kompensuojamas kadastrinių matavimų nustatytas neleistinas mažesnis (0,9155 ha) ploto žemės skirtumas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą atskirojo skundo ribose dėl ABTĮ 71 straipsnio nuostatų taikymo konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taikant reikalavimo užtikrinimo priemones negali būti siekiama kokių nors kitų tikslų, nė numatyti ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje, o taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti susiję tik su byloje iškelto ginčo dalyku. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nukreiptas į trečiųjų asmenų, t.y. gretimų sklypų naudotojų (net nenurodant kurių, nors iš pareiškėjų sklypo plano matosi, kas sklypas ribojasi su keturiais sklypais) teisių apribojimą, nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjas gretimų sklypų savininkų atžvilgiu nesuformulavo jokių reikalavimų, t.y. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės išeina už teismo priimto nagrinėti reikalavimo ribų.

Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad pareiškėjų sklypo gretimybėje esantys žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, patvirtina, jog pareiškėjai prašo uždrausti atlikti veiksmus, kurie jau buvo atlikti iki pareiškėjai iškėlė ginčą dėl Įsakymo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, jog reikalavimų užtikrinimo priemonės atitinkamų įvykdytų sprendimų atžvilgiu netaikytinos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio mėn. 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-734/11, 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63 - 290/2009). Taigi net ir tuo atveju, jei būtų nustatytas pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jos pritaikytas nebūtų galimas dėl tos aplinkybės, kad yra įvykę teisiškai reikšmingi faktai, kuriuos pareiškėjai prašo uždrausti.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų M. M., A. L., S. Ž. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. M., A. L. ir S. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d.. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis