2015-10-07 Nr. AB-19322-3-63-3-01087-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1151-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01087-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Telšių apskrities viršininko administracijai dėl sprendimų ir įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu dėl praleisto termino prašymui paduoti atnaujinimo ir Telšių apskrities viršininko sprendimų ir įsakymų panaikinimo (b. l. 2–7), prašydamas pripažinti neteisėtais Telšių apskrities viršininko 2003 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 68-16979, 2003 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 795, 2002 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 68-15385, 2002 m vasario 18 d. įsakymą Nr. 305, 1999 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. 1386 bei 2003 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 68-16873. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1669-609/2015 atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl sprendimų ir įsakymų panaikinimo, nes pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą nurodytiems administraciniams aktams ginčyti. Toks sprendimas priimtas teismui padarius prielaidą, kad tiek pareiškėjui, tiek jo atstovui informacija apie pagrindinius ginčijamų administracinių aktų turinio dokumentus tapo prieinama 2015 m. sausio 19 d. Teigė, jog pareiškėjui apie sprendimus ir įsakymus sužinojus tik 2015 m. sausio 19 d., o 2015 m. vasario 9 d. kreipusis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Telšių apskrities viršininko sprendimų ir įsakymo pripažinimo neteisėtais bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo terminas yra nepraleistas, nepraleistu laikytinas ir terminas Telšių apskrities viršininko sprendimams ir įsakymams apskųsti. Pareiškėjo teigimu, kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties – nepraleidžiant įstatyme nustatytų terminų prašymas panaikinti minėtus aktus buvo paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi (b. l. 35–36) pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

Teismas nustatė, jog yra tikėtina, kad apie ginčijamus administracinius aktus pareiškėjas sužinojo 2015 m. sausio 19 d., nes teismui pateiktas lydraštis patvirtina, jog pagal advokato padėjėjo S. G. 2014 m. gruodžio 28 d. prašymą ginčo administracinių sprendimų kopijos galimai jam buvo išsiųstos 2015 m. sausio 7 d. Nepaisant to, pareiškėjo prašyme nurodytos termino paduoti skundą praleidimo priežastys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nelaikytinos svarbiomis ir tokiomis, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujinamas.

Teismas pažymėjo, jog iš kartu su prašymu pateiktų dokumentų matyti, kad dėl ginčo administracinių sprendimų gavimo į valstybės įmonę Registrų centrą buvo kreiptasi jau po to, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą nuosavybės teises į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. nuosavybės teise valdytą žemę, buvo atmestas. Sprendė, jog pareiškėjo elgesys, kai jis per laiką, kada vyko nuosavybės teisių į J. G. nuosavybės teise valdytą žemę atkūrimo procesas, nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teises, nelaikytinas rūpestingo, sąžiningo ir atidaus asmens elgesiu, siekiant savo galbūt pažeistų teisių gynimo, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti netenkino.

III. Pareiškėjas J. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 39–41), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį bei tenkinti pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir Telšių apskrities viršininko sprendimų ir įsakymų panaikinimo.

Nurodo, kad sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo padaryta išvada, jog į valstybės įmonę Registrų centrą dėl ginčo administracinių sprendimų gavimo kreipėsi jau po to, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą nuosavybės teisę į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. nuosavybės teise valdytą žemę, buvo atmestas. Mano, jog dar 2011 m. vasario 11 d. ir 2011 m. balandžio 26 d. pareiškėjui kreipusis į valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialą, kur pareiškėjui nebuvo suteikta jokia jam galėjusi būti reikšminga informacija, bei atsižvelgus į visas pastangas, kurias pareiškėjui teko įdėti, kad jis tik 2015 m. pradžioje galėtų sužinoti apie neteisėtų Telšių apskrities viršininko įsakymų ir sprendimų egzistavimą, konstatuotina, jog pareiškėjas domėjosi ir dėjo nepaprastai aktyvias pastangas, kad minėtas aplinkybes išsiaiškintų anksčiau nei buvo priimtas pirmosios instancijos teismo nutartyje minimas sprendimas byloje dėl termino atnaujinimo nuosavybės teisę į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Teigia, jog jei Tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 9 d. arba 2011 m. gegužės 2 d. rašte būtų buvusi pateikta informacija dėl ginčijamų Telšių apskrities viršininko įsakymų ir sprendimų, pareiškėjas prašymą dėl jų panaikinimo būtų pateikęs dar 2011 m. Pabrėžia, jog yra akivaizdu, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl aktyvumo, rūpestingumo ar sąžiningumo stokos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius, atstovaujantis Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, be to, priežasčių, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas galėtų būti atnaujintas pareiškėjas nenurodo ir atskirajame skunde. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje subjektyvaus pobūdžio priežastys, priklausančios nuo paties pareiškėjo valios, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo elgesys nuosavybės teisių į J. G. nuosavybės teise valdytą žemę atkūrimo proceso metu nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi yra praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė prašymą jį atnaujinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjo teigimu terminas buvo praleistas ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad jam laiku (2011 m.) nebuvo pateikta aktuali informacija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, nėra, pabrėžtina, jog praleistas skundo padavimo terminas pareiškėjo prašymu gali būti atnaujintas, jei administracinis teismas pripažins, jog šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). Tačiau, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Reikia pabrėžti, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).

Šiuo atveju pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis – tai, kad apie skundžiamus aktus jis nesužinojo 2011 m., o tik 2015 m. sausio 19 d., negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, taigi ir svarbia termino praleidimo priežastimi. Pažymėtina, jog pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė priežasčių, kodėl jau po to, kai 2015 m. sausio 19 d. sužinojo apie ginčijamus administracinius aktus, laiku ir tinkamai nesikreipė į teismą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, kreipdamasis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą buvo praleidęs skundo padavimo terminą net jei jis būtų skaičiuojamas nuo pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. P-61-525/2015, kurioje, be kita ko, pareiškėjui išaiškinta, kad byloje pateikti jo reikalavimai dėl sprendimų ir įsakymų panaikinimo yra teismingi apygardos administraciniam teismui, priėmimo. Tokio savo delsimo ginti galimai pažeistas savo teises ir teisėtus interesus pareiškėjas nepagrindė jokiomis aplinkybėmis, todėl laikytina, kad šiuo atveju pareiškėjas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas prašyme nenurodė objektyvių aplinkybių ir nepaaiškino, kodėl anksčiau nesikreipė į teismą. Toks pareiškėjo delsimas rodo jo paties subjektyvų pasirinktą elgesio modelį. Pridurtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Taigi pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą praleidus skundo padavimo terminą ir teismui jo neatnaujinus (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo J. G. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė