cba23654-85ea-4b53-afbf-b1da0b5268a3 · Panevėžio apygardos teismas

        Civilinė byla Nr. 2S –768– 198 / 2014Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00834-2014-7  Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1;122.2;122.4 (S)                                                                                                                                                                                        PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirÄ jį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1002-504/2014 pagal kreditoriaus UAB “ITM Inkasso“ pareiÅ¡kimÄ dėl sutartinių palÅ«kanų ir kitų iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ I.

R. ir n u s t a t ė:Pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kreditorius be pagrindinės 572,36 Lt skolos, praÅ¡o priteisti iÅ¡ skolininkės I. R. 420,00 Lt sutartinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2013-01-02 iki 2013-05-02 ir 393,21 Lt kitų iÅ¡laidų, įvardintų kreditoriaus negautomis pajamomis, už laikotarpį nuo 2013-05-03 iki 2014-08-04 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 55,43 proc.), kurios per dienÄ sudaro 0,15 proc. laiku negrÄ Å¾intos sumos. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiÅ¡kimÄ skolininkei I.

R. dalyje dėl 420,00 Lt sutartinių palÅ«kanų, 393,21 Lt kitų iÅ¡laidų (kreditoriaus negautų pajamų) priteisimo atsisakė priimti kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ . Likusioje dalyje kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ priėmė. Pažymėjo, kad praÅ¡omos priteisti sutartinės palÅ«kanos kartu su kitomis iÅ¡laidomis (kreditoriaus negautomis pajamomis) virÅ¡ija pagrindinės skolos sumÄ ir vertintinos kaip neprotingai didelės, neatitinkančios Å¡alių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų.

Darė iÅ¡vadÄ , jog visiÅ¡kai patenkinus kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , bÅ«tų nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė. Teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais, teismui pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kuriame reikalaujama aiÅ¡kiai per didelių netesybų (ar palÅ«kanų), kitų iÅ¡laidų, į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palÅ«kanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, pateiktÄ kreditoriaus reikalavimÄ dalyje dėl 420,00 Lt sutartinių palÅ«kanų, 393,21 Lt kitų iÅ¡laidų (kreditoriaus negautų pajamų) priteisimo laikė aiÅ¡kiai nepagrįstu ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti. Atskiruoju skundu kreditorius UAB „ITM Inkasso“ praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-1002-504/2014 panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad kreditoriaus reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo nėra nei absurdiÅ¡kas, nei nepagrįstas materialiosios teisės prasme, todėl negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiai nepagrįstu CPK 435 str. 2 d. prasme. Kreditorius reikalavimÄ dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų ir negautų pajamų priteisimo iÅ¡ skolininko grindė 2012-05-07 vartojimo kredito sutartimi SP 62374 bei vadovavosi LR CK 6.57 str., LR CK 6.249 str., todėl kreditoriaus pareikÅ¡tas reikalavimas iÅ¡ esmės yra realus ir pagrįstas.

Mano, kad skolininkei pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimÄ ir tokiu bÅ«du tęsiant procesÄ ginčo teisenos tvarka ir bÅ«tų galima įrodyti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumÄ . Nurodo, jog tarp Å¡alių 2012-05-07 sudarytos vartojimo kredito sutarties bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 55,43 proc., tai yra nesiekia maksimaliai įstatymo leidžiamos ribos. Todėl kreditoriaus manymu, Å¡ios įstatymo nuostatos laikymasis suponuoja, kad Vartojimo kredito sutartyje nurodyta metinių palÅ«kanų norma 55,43 proc. yra protinga ir pagrįsta.

Teigia, jog visi teismo nutartyje iÅ¡kelti klausimai gali bÅ«ti sprendžiami pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka dėl kreditoriaus pareiÅ¡kimo pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, kurie gali bÅ«ti absoliučiai nemotyvuoti.  Atskirasis skundas netenkintinas             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiÅ¡kia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kreditorius UAB “ITM Inkasso“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priimti teismo įsakymÄ dėl 572,36 Lt skolos, prašė priteisti iÅ¡ skolininkės I.

R. 420,00 Lt sutartinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2013-01-02 iki 2013-05-02 ir 393,21 Lt kitų iÅ¡laidų, įvardintų kreditoriaus negautomis pajamomis, už laikotarpį nuo 2013-05-03 iki 2014-08-04 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 55,43 proc.), kurios per dienÄ sudaro 0,15 proc. laiku negrÄ Å¾intos sumos. Pirmosios instancijos teismas atsisakymÄ priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dalyje dėl 420,00 Lt sutartinių palÅ«kanų, 393,21 Lt kitų iÅ¡laidų (kreditoriaus negautų pajamų) motyvavo tuo, jog Å¡iuo atveju skolininkas yra fizinis asmuo - vartotojas bei kad kreditoriaus praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos laikytinos aiÅ¡kiai per didelėmis.

Apeliantas nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo pozicija ir praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, kuria jo pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo dalyje dėl sutartinių palÅ«kanų ir kitų iÅ¡laidų iÅ¡davimo buvo atsisakyta priimti.Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismÄ CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjimo ypatumus.

Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., teismas nutartimi atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu yra CK 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiÅ¡kimas neatitinka CK 431str. 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Taigi, viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių teismas privalo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, laikytinas aiÅ¡kus pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. Nors CPK 435 str. 3 d. numato, kad spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, bet sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytÄ teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog, pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo stadijoje teismas nevertina pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, o pasisako tik dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galimumo iÅ¡ esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Kartu pažymėtina, kad procesinės teisės doktrina ir įstatymai nedraudžia iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tik dėl dalies reikalavimų nurodytų kreditoriaus pareiÅ¡kime. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli iÅ¡ pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų yra akivaizdžiai nepagrįsti, gali nutartimi atsisakyti iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl tokio ar tokių reikalavimų ( palÅ«kanų priteisimo, kitų iÅ¡laidų ), nurodydamas, jog pareiÅ¡kėjas turi teisę reikÅ¡ti juos ginčo teisenoje, o dėl kitų reikalavimų iÅ¡duoti teismo įsakymÄ ( pagrindinės skolos priteisimo).Pažymėtina tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita, dėl Å¡ių priežasčių tuo atveju, kai yra pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kuriame reikalaujama aiÅ¡kiai per didelių netesybų (ar palÅ«kanų), teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palÅ«kanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Pirmosios instancijos teismas CPK 435 str. 2 d. pagrindu atsisakydamas priimti pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti 420,00 Lt sutartinių palÅ«kanų, 393,21 Lt kitų iÅ¡laidų (kreditoriaus negautų pajamų) vertintinas kaip aiÅ¡kiai nepagrįstas, nes tokios palÅ«kanos, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifikÄ , į sutarties sudarymo prisijungimo bÅ«du aplinkybės bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, yra aiÅ¡kiai per didelės. Nagrinėjamu atveju sutartyje nustatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 55,43 %.

Apelianto teigimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡iuo atveju palÅ«kanos yra neprotingai didelės, nes dėl tokių palÅ«kanų Å¡alys susitarė sutartimi, be to, jos nevirÅ¡ijo paskolos sutarties sudarymo metu aktualioje LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str. numatytos bendros vartojimo kredito kainos, t. y. 200 proc. Pažymėtina, kad nustatant palÅ«kanas Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palÅ«kanų vertinimas susijęs su vieÅ¡o intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palÅ«kanų normos gali peraugti į lupikavimÄ , o tai prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palÅ«kanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iÅ¡ esmės Å¡alių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-830/2003).Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neginčija skundžiama nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kad ji sudaryta prisijungimo bÅ«du, dėl ko skolininkės galimybės derėtis dėl sutarties sÄ lygų buvo ribotos. Todėl siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sutarties sÄ lygas.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-541/2009).Kaip nurodyta, dėl tokių bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo stadijoje teismas turi diskrecijos teisę įvertinti pareiÅ¡kimo atitiktį (neprieÅ¡taravimÄ ) imperatyvioms teisės normoms. Ä®statymas numato teisinį instrumentÄ , apribojantį akivaizdžiai (aiÅ¡kiai, matomai) neapgrįsto pareiÅ¡kimo priėmimÄ - CPK 435 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, siekiant nustatyti ir įvertinti, ar apelianto reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo yra pagrįstas, ar atitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia skolininko, kaip vartotojo, ir apelianto interesų pusiausvyros, bÅ«tina atlikti iÅ¡samų teisminį tyrimÄ ir Å¡io apelianto reikalavimo pagrįstumo klausimÄ iÅ¡spręsti pagal ginčo teisenos taisykles.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dalyje dėl procesinių palÅ«kanų ir kitų iÅ¡mokų kas sudaro pagrindÄ teigti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:             RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                            Birutė Jonaitienė