cba1c17d-e535-4a1d-93cc-4d246e3b2c1a · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasNuorašas Baudžiamoji byla Nr.1 – 108/2010 m.Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                          2.3.6.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.;1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.10.;1.2.4.5.;                                                                                    2.1.10.1.; 2.1.10.3.2; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.2;                                                                                                              2.1.15.3.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 9 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,gynėjui advokatui K. A. MikÅ¡iui, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei J. B., nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovei advokatei Irenai Slavinskaitei,teismo medicinos ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui.,vertėjai Ingridai Kaplun, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Č.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbęs iki suėmimo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :                          Kaltinamasis Č. Å . nesunkiai sužalojo J. B., o bÅ«tent: 2009 m. liepos 20 d. apie 20.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, po įvykusio apie 14.00 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje Trakų m. konflikto su M.

B., kurio metu M. B. stikline trenkė Č. Å . vienÄ kartÄ Ä¯ kairę akį, iÅ¡ savo namų, esančių (duomenys neskelbtini)., paėmęs legaliai laikomÄ savigynai iÅ¡duotÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ â€žMakarov“ Nr. GN 0309, atėjo į M. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemÄ , kur iÅ¡ maždaug 1,4 m atstumo, taikydamas į namo sienÄ , tyčia vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ atsineÅ¡to pistoleto ir pataikė į stovėjusiÄ prie namo įėjimo (lauko) durų M.

B. žmonÄ J. B. –perÅ¡ovė jai kairiÄ jÄ krÅ«tį iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę ir tuo padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Č. Å . parodė, kad 2009-07-20 dienos metu, valandos neprisimena, savo vardadienio proga atėjo į kaimynystėje esančiÄ parduotuvę (duomenys neskelbtini) iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų. PrieÅ¡ tai namuose buvo iÅ¡gėręs 100 g degtinės. Nusipirkęs 0,5 l degtinės, sėdo gerti jÄ parduotuvėje prie staliuko.

Tuo metu į parduotuvę atėjo dvi kaimynystėje gyvenančios moterys, kurias jis pakvietė prie stalo ir vaiÅ¡ino degtine. Jiems besivaiÅ¡inant, į parduotuvę atėjo iÅ¡ matymo pažįstamas M. B., kuris taip pat atsisėdo prie staliuko. Neprisimena, kad bÅ«tų susiginčijęs su M. B., tačiau pamena, kad pastarasis stikline trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę akį. Prisimena, kad grįžo namo ir užmigo. KelintÄ valandÄ pabudo nežino, tačiau, bÅ«damas piktas ant M. B., iÅ¡ seifo paėmė „Makarov“ pistoletÄ , kurį prieÅ¡ pusmetį įsigijo savigynai.

Kiek Å¡ovinių įdėjo ir kiek apkabų paėmė, pasakyti negali. Paėmęs pistoletÄ , įsidėjo jį į kelnių kiÅ¡enę ir nuėjo ieÅ¡koti M. B. sodybos. GinklÄ paėmė tuo tikslu, kad, jei kils muÅ¡tynės su M. B., tai muÅ¡ jį pistoleto rankena. Suradęs M. B. namÄ , užėjo į kiemÄ , kur jį pasitiko M. B. žmona. Pokalbis tarp jų vyko ant laiptų, prie namo laiko durų, stovint 1-2 m atstumu vienas nuo kito. Prisimena, kad, nueidamas nuo laiptų, sukosi ir, iÅ¡siėmęs pistoletÄ , vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovė taikydamas į namo kampÄ , o M.

B. žmona tuo metu stovėjo ant laiptų prie turėklų atstumu apie 1 m nuo namo sienos. Ar pataikė Å¡audamas ir kur pataikė nematė, nes apsisukęs nuėjo namo. Tikslo žudyti M. B. žmonÄ neturėjo. Atėjo pas M. B. tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl Å¡is trenkė jam stikline į akį ir jį sužalojo. Buvo įsitikinęs tuo, kad M. B. yra name, tačiau nenori iÅ¡eiti pasiaiÅ¡kinti. Todėl iÅ¡ pykčio sugalvojo paleisti įspėjamÄ jį Å¡Å«vį. Svarstė tokį Å¡Å«vį paleisti į laukus, tačiau pagalvojo, kad toje vietoje gali staiga atsirasti žmogus, kurį jis netyčia sužalos arba nuÅ¡aus.

Po to, sugalvojo iÅ¡Å¡auti į metalinį stogelį, esantį virÅ¡ namo lauko durų, bet, vėl gi, pagalvojo, kad, rikoÅ¡etu atÅ¡okusi kulka, gali pataikyti į stovėjusiÄ ant laiptų po stogeliu J. B., todėl nusitaikė į gyvenamojo namo bei garažo sienų kampÄ ir iÅ¡Å¡ovė. Tyčios nužudyti J. B. neturėjo. Su ja nebuvo pažįstamas ir neturėjo jokių konfliktų. Prisipažino buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, įpykęs dėl sužalotos akies, kuriÄ jam be priežasties sužalojo M.

B., įvykio vietoje pasakęs „aÅ¡ supÅ«siu kalėjime, bet jį – M. B. – nuÅ¡ausiu“. Tačiau Å¡ių žodžių tikrai nepasakė J. B. atžvilgiu. Teisiamojo posėdžio metu jis daug kartų atsiprašė J. B. ir pasakė, kad jam, bÅ«nant suėmime, jo žmona, norėdama atlyginti jo padarytÄ Å¾alÄ , pirmÄ kartÄ padavė J. B. 500 Lt, antrÄ kartÄ buvo atneÅ¡usi 1000 Lt, tačiau nukentėjusioji jų nepaėmė, sakydama lauksianti teismo sprendimo. Kaltinamasis Č.

Å . sutinkÄ s atlyginti savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , dėl įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi.              Savo parodymus Č. Å . patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 129-138).             Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2009-07-20 apie 20.00 val., į kiemÄ užėjo Č. Å . ir, eidamas namo link takeliu, paklausė, kur yra jos vyras. Ji atsakė, jog nežino, ir pati paklausė, ko jam reikia. Č. Å . atsakė, kad jam reikia pakalbėti.

Tuomet ji, eidama prie namo laiptų, pasiÅ«lė jam ateiti iÅ¡siblaiviusiam, nes akivaizdžiai matėsi, kad Č. Å . yra girtas. Užlipusi laiptais, ji pasisuko ir pamatė Č. Å ., stovintį ant pirmo-antro laiptelio (ne daugiau 2 m atstumu), kuris iÅ¡tarė: „aÅ¡ kalėjime supÅ«siu, bet jį, t.y. jos vyrÄ , nuÅ¡ausiu“. Jai nespėjus nieko pasakyti, Č. Å . iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės pistoletÄ ir Å¡ovė. BÅ«dama Å¡oke, nematė, kur ir kaip jis nuėjo. Dėl kokios priežasties Č.

Å . į jÄ Å¡ovė, pasakyti negali. Č. Å . pažįsta kaip kaimynÄ , tačiau anksčiau pas juos jis užėjęs nebuvo, jie niekada tarpusavyje nekonfliktavo. Jos turėtus turtinius nuostolius: už benzinÄ , jÄ vežiojant į poliklinikÄ , už tvarsčių ir medikamentų pirkimÄ , už sugadintus įvykio metu drabužius, už atsidėkojimÄ kaimynėms dėl suteiktos pagalbos buityje, kuriuos ji įvertino 500 Lt, jai atlygino kaltinamojo Č. Å . sutuoktinė. PadarytÄ jai neturtinę žalÄ ji įvertino 30000 Lt ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ kaltininko.

Dėl jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ ir didelį dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , turėjo didelių nepatogumų buityje. Be to ji sudarė sutartį su advokatu, kuris teisiamojo posėdžio metu jÄ atstovautų. Už advokato paslaugas ji sumokėjo 2000 Lt ir teismui pateikė kvitÄ .             Savo parodymus J. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t 1, b.l. 51-57).     Liudytojas M. B. parodė, kad 2009-07-20, jam bÅ«nant (duomenys neskelbtini) parduotuvėje ir geriant vynÄ , tarp jo ir girto Č.

Å . įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Č. Å . jam trenkė alkÅ«ne į kaktÄ , o jis paėmė stiklinę ir sudavė jam atgal į galvÄ ir išėjo namo. Anksčiau jokių konfliktų jie neturėjo, o susitikę tik pasisveikindavo. Vėliau, jam gulint miegamajame, iÅ¡girdo Å¡Å«vio (vieno) garsÄ ir iÅ¡ pradžių pagalvojo, jog lauke žaidžia vaikai. Tačiau, atėjusi į kambarį, susiėmusi už krÅ«tinės, iÅ¡ kurios bėgo kraujas, žmona pasakė, kad jÄ perÅ¡ovė Č.

Å ..             Liudytoja V. Č. parodė, kad 2009-07-20 apie 13.00 val. su kaimyne V. Å . nuėjo į parduotuvę-barÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡gerti alaus. Ten pamatė geriantį vynÄ M. B.. Jos prisėdo prie kito staliuko gerti alaus. Po 10 min. į parduotuvę atėjo neblaivus Č. Å . ir, nupirkęs degtinės, atsisėdo prie jų staliuko. Tuomet M. B. taip pat prisėdo Å¡alia jų. Jokių konfliktų iÅ¡ pradžių nebuvo. Po kurio laiko M. B. ir Č. Å . išėjo parÅ«kyti, o jiems sugrįžus, Č.

Å . nupirko dar vienÄ butelį degtinės. Sėdėdami, M. B. su Č. Å . pradėjo konfliktuoti. M. B. pradėjus įžeidinėti Č. Å ., pastarasis paklausęs už kÄ , stuktelėjo jam alkÅ«ne. Tuomet M. B. paėmė stiklinę ir vienÄ kartÄ trenkė Č. Å . į akį. Ji atėmė stiklinę iÅ¡ M. B., tuomet Å¡is kumščiu sudavė Č. Å . į kaktÄ , po ko ji su V. Å . vyrus iÅ¡skyrė. M. B. išėjo, o Č. Å . jos iÅ¡eiti neleido, nes suprato, jog gali įvykti muÅ¡tynės. IÅ¡gėrus visÄ degtinę, jie iÅ¡siskirstė.

Č. Å . buvo labai girtas, M. B. atžvilgiu negrasino, tik pats sau kalbėjo „už kÄ jam sudavė M. B.“.             IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus davė liudytoja V. Å ..             Liudytoja J. S. parodė, kad 2009-07-20 ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pardavėja. Apie 13 val. į parduotuvę atėjo M. B., kuris, užsisakęs 200 g vyno, atsisėdo prie staliuko. Po kurio laiko į parduotuvę atėjo V. Å . ir V. Č., kurios nupirko alaus ir atsisėdo prie kito staliuko, po to atėjo jau neblaivus Č.

Å ., kuris nupirko butelį degtinės ir atsisėdo prie moterų, o prie jų trijų prisėdo ir M. B.. Ä® juos ji atkreipė dėmesį, kai prie jų staliuko kilo triukÅ¡mas. M. B. pradėjo vadinti Č. Å . necenzÅ«riniais žodžiais. Dar prieÅ¡ tai M. B. nupirko 200 g vyno, o Č. Å . – dar vienÄ butelį degtinės. Kilus konfliktui, ji matė, kaip M. B. stikline trenkė Č. Å . į akį ir puolė jį muÅ¡ti kumščiais. Moterys ėmė ginti Č. Å ., tuomet ji pareikalavo baigti triukÅ¡mÄ ir pagrasino iÅ¡kviesti policijÄ .

Po to, M. B. išėjo. Kada iÅ¡ parduotuvės išėjo Č. Å . ir abi moterys, ji pasakyti negali, tačiau matė, kad Č. Å . buvo labai girtas. Vakare, apie 19.00 val., į parduotuvę vėl atėjo Č. Å ., nupirko 150 g degtinės ir, jÄ gerdamas, sakė , kad „atsiskaitys“ su M. B. ir pats savęs klausė, už kÄ M. B. jį sumušė. IÅ¡gėręs degtinę, Č. Å . išėjo.             Liudytoja J. O. P. parodė, kad 2009 m. liepos mėnesį, dienos ir valandos tiksliai pasakyti negali, ji iÅ¡girdo savo lauko durų skambutį.

Atidarius duris, ji pamatė Č. Š., kuris paklausė, ar čia gyvena M. B.. Jai atsakius, kad Babaičiai gyvena šalia, Č. Š. išėjo. Praėjus maždaug 20 min., ji išgirdo lauke šūvį, tačiau pagalvojo, jog tai vaikai žaidžia, o po kurio laiko pas kaimynus kieme pamatė greitosios pagalbos ir policijos automobilius. Nuėjusi ten, sužinojo, jog Č. Š. peršovė kaimynę J. B..             Iš liudytojos Z. U. LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu perskaitytų parodymų seka, kad 2009-07-20 dienos metu (valandos pasakyti negali) jos žentas Č.

Š. sugrįžo namo girtas ir, kiek pabuvęs namuose, vėl išėjo. Kai grįžo apie 17.00 val., žento akis buvo pamušta. Jis pasakė, kad jam parduotuvėje stikline į akį sudavė kažkoks vyras. Kadangi ji buvo savo kambaryje, nematė, kada jis išėjo iš namų (t. 1, b.l. 106).             Iš 2009-07-20 įvykio apžiūros protokolo matyti, kad prie M. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). sienos ir laiptelių, ant žemės tarp takelio ir plytelių aptikta ir paimta 9 mm kalibro tūtelė, (162 mm iki namo laiptelių) ir deformuota kulka; išdaužtas namo įėjimo durų stiklas (t. 1, b.l. 4-13).

             2009-09-17, atlikus papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ , (dalyvaujant nukentėjusiajai J. B. ir LP KTC vyr. specialistui T. B.) matyti, kad Å¡Å«vio metu tarp J. B. ir Å¡ovusio asmens buvo apie 1,40 m atstumas. J. B. kÅ«no sužalojimas, įdubimas sienoje ir pažeidimai durų stikle padaryti vienu Å¡Å«viu, kulkai perÅ¡aunant J. B. krÅ«tį, atsitrenkiant į sienÄ , rikoÅ¡etuojant į stiklÄ ir krentant ant takelio (t. 1, b.l. 14-22).              Daiktų pateikimo metu Z.

U. pateikė pistoletÄ PM („Makarov“) Nr. CN 0309 ir dvi pistoleto apkabas su Å¡oviniais, keturias dėžutes su Å¡oviniais „Barnaul“, Å¡ovinius plastikinėse dėžutėse (t. 1, b.l. 23, 24-28, 29-31).              IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(6583)-IS1-8719 matyti, kad tirti pateiktas 9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoletas PM Nr. GN 0309 yra tinkamas Å¡audyti. IÅ¡ Å¡io pistoleto po paskutinio valymo buvo Å¡auta. Tirti pateikta 9 mm kalibro „Makarov“ (9X18 mm) Å¡ovinio tÅ«telė buvo iÅ¡Å¡auta tirti pateiktame pistolete PM Nr. GN 0309 (teigiama identifikacija).

Tikimiausia, kad tirti pateikta 9 mm kalibro „Makarov“ (9X18) šovinio kulka buvo iššauta iš tirti pateikto pistoleto PM Nr. GN 0309 (tikėtinai teigiama identifikacija (t. 1, b.l. 35-42).             Iš 2009-08-11 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3202/09/01 seka, kad J. B. nustatytos kairės krūties šautinės žaizdos, padarytos šaunamuoju ginklu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu šūviu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Å i iÅ¡vada buvo duota iÅ¡ pateiktos VÄ® Trakų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos (t. 1, b.l. 61-62). Atlikus papildomÄ tyrimÄ , 2009-10-09 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 3947/09/01 nurodyta, kad pagal iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų ir pagal gydytojo R. S. paaiÅ¡kinimus darytina iÅ¡vada, jog sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviem trauminiais poveikiais – J. B. krÅ«tyje keturios žaizdos su dviem kanalais negalėjo bÅ«ti padarytos vienu Å¡Å«viu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra pakankamai duomenų patvirtinti ilgesnį nei 10 dienų sveikatos sutrikdymÄ (t 1, b.l. 67-68).             IÅ¡ 2009-11-10 specialisto iÅ¡vados Nr. G 4481/09/01 matyti, kad specialistas Jonas M.

P., remdamasis apraÅ¡ytais J. B. medicininių dokumentų ir jos pačios apžiÅ«rėjimo duomenimis, atsižvelgdamas į anksčiau duotas iÅ¡vadas apie jos krÅ«ties sužalojimÄ , davė iÅ¡vadÄ apie tai, kad J. B. kairės krÅ«ties sužalojimas – 4 Å¡autinės žaizdos – galėjo bÅ«ti padarytos vienu Å¡Å«viu. Tikėtina, Å¡Å«vio kryptis iÅ¡ deÅ¡inės į kairę. Apie sužalojimÄ vienu Å¡Å«viu, vienu sviediniu užtaisytu Å¡oviniu, padarymo galimybę sprendžiama iÅ¡ žaizdų krÅ«tyje pobÅ«džio, apraÅ¡yto ligos istorijoje, iÅ¡ randų krÅ«tyje pobÅ«džio ir lokalizacijos vienas kito atžvilgiu, esant labai dideliam krÅ«ties mobilumui, dėl kurio priklausomai nuo kÅ«no padėties ir krÅ«ties (ne)imobilizavimo liemenuku ar kitaip, labai keičiasi krÅ«ties dalių topografija.

Å iuo atveju, krÅ«tį iÅ¡ apačios pakėlus ranka ar liemenuku, visi randai atsiduria vienoje menamoje skersinės krypties linijoje, kurios galai orientuoti maždaug į 2.30 val. ir 8.30 val. (pagal laikrodžio ciferblatÄ ). J. B. padarytas kÅ«no sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes krÅ«ties žaizdų gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgiau nei 10 dienų) ir tai yra dėsninga, kadangi Å¡autinės žaizdos visuomet bÅ«na užterÅ¡tos ir gyja antriniu bÅ«du lėtai, be to, vienas sužalojimo kanalas, jungiantis žaizdas (virÅ¡ spenelio ir Å¡oniniame krÅ«ties pavirÅ¡iuje), gana gilus (t. 1, b.l. 75-77).

Dalyvavęs teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas J.M. P. patvirtino Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad Å¡i iÅ¡vada skiriasi nuo ankstesnių todėl, kad Å¡is tyrimas buvo atliktas pagal pirminių medicinos dokumentų originalus, o ne pagal iÅ¡raÅ¡us, kritiÅ¡kai vertinant dokumentuose padarytus įraÅ¡us, sužalojimų schemas ir buvo iÅ¡tirta pati nukentėjusioji J. B.. Be to, ekspertas paaiÅ¡kino, kad, apžiÅ«rint nukentėjusiosios J. B. krÅ«tį, jÄ pakėlus ir jai esant liemenuko dubenėlyje, krÅ«ties pavirÅ¡ius lengvai raukÅ¡lėjasi, transformuodamas kaip skersinės, taip ir iÅ¡ilginės krypčių odos dublikatÅ«ros raukÅ¡les.

Per tokiÄ , pakeltÄ , raukÅ¡lėtu pavirÅ¡iumi krÅ«tį praeidama kulka odos pavirÅ¡ių gali kirsti kelis kartus, padarydama ne du, bet ir daugiau skylinių sužalojimų (žaizdų). Žaizdų (randų) J. B. kairėje krÅ«tyje lokalizacija tokiam krÅ«ties sužalojimo vienu Å¡Å«viu mechanizmui neprieÅ¡tarauja.             Remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aptariamo įvykio aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vadÄ apie tai, kad kaltinamojo Č.

Å . kaltė yra įrodyta.             Teismas, siekdamas nustatyti aptariamojo įvykio eigÄ , vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kiekvieno byloje apklausto asmens – įrodymų Å¡altinio – parodymus įvertino, atsižvelgdamas į tai, kiek jie objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitų asmenų parodymais. Kaltinamojo Č. Å . ir nukentėjusiosios J. B. parodymai atskleidė visÄ Ä¯vykio esmę ir sutapo dalyje, turinčioje reikÅ¡mės dėl nusikalstamos veikos tinkamo kvalifikavimo.

Sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimÄ , teismas vadovaujasi tiek kaltinamojo Č. Å ., tiek nukentėjusiosios J. B. parodymais ir tiek, kiek jie pasitvirtino kitų iÅ¡tirtų įrodymų visete.             Kaltinamasis Č. Å . buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino nužudyti kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, po konflikto su M. B., iÅ¡ savo namų paėmęs legaliai laikomÄ savigynai iÅ¡duotÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ â€žMakarov“, atėjo į M.

B. priklausančio namo kiemÄ ir, norėdamas patekti į vidų, turėdamas tikslÄ nužudyti, iÅ¡ maždaug 1,4 m atstumo tyčia vienÄ kartÄ Å¡ovė iÅ¡ specialiai atsineÅ¡to pistoleto į stovėjusiÄ prie namo ėjimo (lauko) durų M. B. žmonÄ J. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes stovinčiai Å¡onu J. B. buvo padarytas Å¡autinis kairės krÅ«ties Å¡oninis sužalojimas ir tuo nesunkiai sutrikdyta sveikata.             Veikos kvalifikacijai, siekiant atriboti tyčinį kÅ«no sužalojimÄ nuo pasikėsinimo nužudyti, lemiamÄ reikÅ¡mę turi tyčios rÅ«Å¡ies nustatymas, taigi, norint Č.

Å . veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. kaip pasikėsinimÄ nužudyti, bÅ«tina įrodyti, kad jis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, nes veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę, kai veikiama siekiant atimti gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punktas). Kitaip tariant, reikia nustatyti, kad Č.

Å . tikrai norėjo ir ketino nužudyti J. B.. Pagal LR BK 15 str. 2 d. 2 p. nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 129 str. numatyti padariniai ir jų norėjo. Å is nusikalstamos veikos požymis nustato atitinkamus reikalavimus ir jų įrodinėjimo procesui – bÅ«tina įrodyti kaltininko tyčiÄ ir atskleisti jos turinį. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, bÅ«dÄ , pastangas juos padarant. Todėl apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.             Kaltinamasis Č. Å . teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ėjo pas M.

B. tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl pastarasis stikline trenkė jam į veidÄ ir sužalojo paakį. Jo parodymus Å¡ioje dalyje patvirtina liudytojos J. S. parodymai bei 2009-07-20 Trakų ligoninės pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad jam padaryta deÅ¡inės akies apatinio voko hematoma (t. 1, b.l. 179). IÅ¡ Č. Å . parodymų seka, kad ginklÄ jis pasiėmė tuo tikslu, jei kils muÅ¡tynės su M. B., tai muÅ¡ pastarÄ jį pistoleto rankena. Å ie Č. Å . parodymai liko nepaneigti. Esant nepaneigtoms prielaidoms, teismas jas vertina kaltinamojo naudai.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad, užėjęs į kiemÄ , Č. Å ., eidamas takeliu, paklausė, kur yra jos vyras. Ji paklausė, ko jam reikia, gi, Č. Å . atsakė, kad jam reikia su juo pasikalbėti. Kadangi akivaizdžiai matėsi, kad Č. Å . yra girtas, ji jam pasiÅ«lė ateiti kitÄ kartÄ negirtam. Užlipusi laiptais, ji pasisuko ir pamatė Č. Å ., stovintį ant pirmo-antro laiptelio, ne daugiau 2 m atstumu nuo jos, kuris iÅ¡tarė: „supÅ«siu kalėjime, bet jį nuÅ¡ausiu“. Jai nespėjus nieko pasakyti, Č.

Å . iÅ¡Å¡ovė į namo ir garažo sienų kampÄ ir pataikė į jÄ , t. y. perÅ¡ovė jai kairę krÅ«tį. Su Č. Å . ji iki tol nebuvo pažįstama, jis niekada nesilankė jų namuose. Kaltinamasis Č. Å . paaiÅ¡kino, kad, supratęs, jog M. B. yra namo viduje, tačiau nenori iÅ¡eiti pasiaiÅ¡kinti dėl sužalotos akies, nutarė paleisti įspėjamÄ jį Å¡Å«vį. Svarstė galimybę iÅ¡Å¡auti į orÄ , po to – į esantį virÅ¡ įėjimo į namÄ durų metalinį stogelį, tačiau suabejojęs, ar nepataikys į atsitiktinį praeivį arba nuo stogelio, įveikdama kliÅ«tį, rikoÅ¡etu atsimuÅ¡usi kulka nepataikys į J.

B., todėl nutarė iÅ¡Å¡auti į garažo ir namo sienų kampÄ ir iÅ¡Å¡ovė. Å ie Č. Å . parodymai taip pat liko nepaneigti, todėl vertinami kaltinamojo naudai. AiÅ¡kinant tolesnę įvykio sekÄ , Č. Å . parodė, kad nematė kur iÅ¡Å¡ovęs pataikė, nes apsisukęs nuėjo namo. Tikslo nužudyti J. B. neturėjo. VisÄ Ä¯vykio esmę teismas atskleidė iÅ¡ nukentėjusiosios J. B. ir kaltinamojo Č. Å . parodymų. Vertindamas nustatytÄ Ä¯vykio eigÄ pagal jų parodymus, teismas neįžiÅ«ri tikslo nužudyti J.

B.. Aplinkybė, kad kaltinamasis Č. Å . prieÅ¡ tai buvo iÅ¡ dalies provokuojamas M. B. dėl pavartotų agresyvių veiksmų (smÅ«gio stikline į akį), duoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad paskata griebtis ginklo buvo, bÅ«tent, pykčio protrÅ«kis, o ne konkretus motyvas – įgyvendinti tikslÄ â€“ atimti gyvybę J. B.. Atliktų veiksmų pasekmių atžvilgiu, kaltinamasis Č. Å . veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.), tai yra, Å¡audydamas Miko ir J. B. kieme, suvokė nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Taigi, teismas neturi teisinio pagrindo Č. Å . veiksmus kvalifikuoti kaip pasikėsinimÄ nužudyti. Todėl Č. Å . nusikalstama veika iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. pagal realiai kilusias pasekmes – nesunkų J. B. sveikatos sutrikdymÄ .             Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Kaltininko prisipažinimas aiÅ¡kinamas, kaip esminių, kvalifikacijai reikÅ¡mingų, objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Ä®statymo nereikalaujama, kad asmuo pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi. Jis turi teisę į gynybÄ , taigi turi teisę ginčyti kaltinimÄ , gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto jam nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti arba apriboti, nurodant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (baudžiamoji byla Nr. 2K-420/2006).             Kaltinamasis Č.

Å . nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, davė nuoseklius parodymus, prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, atsiprašė nukentėjusiosios, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi bei iÅ¡ dalies atlygino savo neteisėtais veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ , sutiko atlyginti teismo nustatytÄ konkretų dydį neturtinės žalos. Tuo remdamasis, teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).             Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J.

B. patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad po 2009-07-20 patirtos traumos ji buvo nuvežta į Trakų ligoninę, kurioje buvo gydoma iki 2009-07-25. Po to buvo gydoma ambulatoriÅ¡kai. Žaizdos perriÅ¡imams pirkdavo tvarsčius, medikamentus. Turėtus turtinius nuostolius – už benzinÄ , vežiojant jÄ Ä¯ poliklinikÄ , už tvarsčių ir vaistų pirkimÄ , už sugadintus įvykio metu drabužius, už atsidėkojimÄ kaimynėms, suteikiant jai pagalbÄ buityje, įvertino 500 Lt, kuriuos Č.

Å . sutuoktinė jai atlygino. Taigi, kaltinamasis Č. Å . iki teismo posėdžio atlygino nukentėjusiajai neteisėtais veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ . Å iÄ aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).             Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei nusikalstamÄ veikÄ padarė naudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ (BK 60 str. 1 d. 10 p.).

Nors Č. Š. teigė, kad išgėrė jau po nusikaltimo padarymo, tačiau iš jo paties ir apklaustų liudytojų J. S. – parduotuvės pardavėjos, V. Č. ir V. Š. parodymų seka, kad 2009-07-20 nuo 13.00 val. jis gėrė parduotuvėje, buvo nupirkęs du butelius degtinės, apie 19.00 val. toje pačioje parduotuvėje vėl nusipirko 150 g degtinės ir išgėrė. Nustatyta, kad įvykis buvo apie 20.00 val. Iš Trakų PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulio tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l.

3) matyti, kad Č. Å . buvo sulaikytas 2009-07-20 apie 20.30 val., jam buvo nustatytas sunkus (2,66 prom.) girtumo laipsnis, kÄ patvirtino alkotesterio rodmenys (t. 1, b.l. 177). Taigi, Å¡ie įrodymai paneigia Č. Å . tvirtinimÄ , kad jis iÅ¡gėrė jau po įvykio.             Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas kaltinamajam Č. Å . bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , jos pasekmes, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1,2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų nesuteikiant iÅ¡skirtinės dominuojančios reikÅ¡mės. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai , kad yra dvi atsakomybę lengvinančios ir dvi sunkinančios aplinkybės. BK 62 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.             Kaltinamasis Č.

Å . padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka. BK 55 str. nustatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teistam už nesunkų nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . BK 138 str. 1 d. nustatyta, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ skiriama laisvės apribojimo bausmė, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.             Teigiamai charakterizuojantys Č.

Å . duomenys: neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbo, turi Å¡eimÄ , atlygino turtinę žalÄ â€“ duoda teismui pakankamo pagrindo manyti kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, parenkant jam BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ alternatyvių bausmių – laisvės apribojimÄ . Teismas mano, kad tokios bausmės parinkimas iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo, bausmės individualizavimo ir ekonomijos principus.              Teismas nustatė Č. Å . dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir dvi jÄ sunkinančias.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymui Č. Å . pasirinko grėsmingÄ Ä¯rankį – ginklÄ â€“ teismas parenka jam maksimaliÄ laisvės apribojimo bausmę. atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes , vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., Č. Å . skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ .              Atsižvelgiant į tai, kad pakankamai ilgas laisvės apribojimo bausmės laikotarpis ir Č.

Å . paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ bus pakankamai efektyvÅ«s, sulaikant jį nuo galimų naujų nusikaltimų darymo, tokiu bÅ«du jis bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujus nusikaltimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tuo bus užtikrintas teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas. Be to, bÅ«damas laisvėje ir gaudamas iÅ¡ darbinės veiklos pajamas, jis greičiau galės atlyginti savo nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ .

             Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J. B. jos patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 30.000 Lt.             Neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja LR CK 6.250 str. Nurodyto straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.             Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – kuo teisingiau kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybės sumažėjimÄ ir kt.

Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ tokiÄ Å¾alÄ atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekuo – pinigais ar kitu materialiniu turtu – neįmanoma kompensuoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes – konkrečiu atveju – į nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę – netiesioginė tyčia, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį – 500 Lt, nukentėjusiosios J. B. patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį – nesunkiai sužalota krÅ«tis, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika rodo, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinė žala dažniausiai įvertinama vienetais tÅ«kstančių litų ir teismas negali ignoruoti Å¡ių neturtinės žalos atlyginimo principų bei siekia nustatyti teisingÄ pinigų kompensacijÄ už nukentėjusiosios J. B. patirtÄ skriaudÄ , atsižvelgiant į patirtus nepatogumus, pažeminimus bei destruktyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus.              Akivaizdu, kad tarp nukentėjusiosios J. B. patirtos neturtinės žalos ir kaltinamojo veiksmų yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmai konkrečioje situacijoje bÅ«tų įvertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5 str.). Ä®vertinus bylos bei aukščiau aptartas aplinkybes, manytina, kad bÅ«tų teisinga civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai.              Nukentėjusioji J. B. prašė teismo priteisti jai iÅ¡ kaltininko 2000 Lt už advokato paslaugas.

BPK 106 str. 2 ir 3 dalyse yra suteikta teisė teismui nuspręsti, ar iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti, ar nepriteisti, ar dydį mažinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Toks nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. B. praÅ¡ymas Å¡io straipsnio nuostatoms neprieÅ¡tarauja, todėl tenkintinas visa apimtimi, atsižvelgiant į tai, kad advokatė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose bei surašė nukentėjusiajai patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį.             Baudžiamojoje byloje (t. 2, b.l. 9-15) pareikÅ¡tas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1153,10 Lt civilinis ieÅ¡kinys, dėl žalos atlyginimo atsakovui Č.

Å . už nukentėjusiosios J. B. gydymÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, tenkintinas visiÅ¡kai. IeÅ¡kinys pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u bei stacionarinių paslaugų balo vertės ir nestacionarinių paslaugų koeficiento lentelės kopija. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

CK 6.280 str. numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Tokiu bÅ«du, iÅ¡ Č. Å . Valstybinei ligonių kasai priteistina 1153,10 Lt už nukentėjusiosios J. B. gydymÄ .             2009-11-13 Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato nutarimu nutarta daiktus, nurodytus 2009-11-13 kvituose B Nr. BBB 001 ir BBB 701, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Trakų PK saugojimo patalpÄ (t. 1, b.l. 43-44, 83,84).

             Šių daiktų klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. 1 d. 2 p. tvarka. Pistoletas „Makarov“ konstrukcijos PM Nr. GN 0309, viena tūtelė, viena kulka, keturios dėžutės šoviniams „Barnaul“, 11 vnt. 9 mm šovinių, viso 27 vienetai perduotini Ginklų fondui (t. 1, b.l. 43-44). Kitų daiktų – J. B. rūbų: chalato, žiursto klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. 1 d. 4 p. tvarka – jie sunaikintini (t. 1, b.l. 84).             Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono Viešosios policijos skyriaus viršininko 2009-02-18 Č.

Å . iÅ¡duotas leidimas Nr. 794 laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ perduotinas jį iÅ¡davusiai įstaigai (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Č. Å . tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) gražintina jam (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)             Vadovaujantis BK 66 str. 1,2 d.d., kardomasis kalinimas įskaitytinas į paskirtÄ bausmę remiantis BK 65 str. numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (1:2).             Kardomoji priemonė – suėmimas Č.

Å . panaikintina.                                           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,              n u s p r e n d ė:              Č. Å . a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės apribojimu dvejiems metams.

Č. Å . privalo:be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ ir laikytis teismo nustatyto draudimo;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimÄ ar įpareigojimÄ .              Uždrausti Č. Å . prisiartinti ir bendrauti su M. B..             Įpareigoti Č. Å . iki 2010 spalio 1 d. atlyginti nukentėjusiajai J. B. 1/3 jai priteistos neturtinės žalos.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str., uždrausti Č.

Å . trejus metus naudotis specialia teise – laikyti ir neÅ¡iotis ginklÄ .              Bausmės pradžiÄ nustatyti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdymo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo – suėmimo terminÄ nuo 2009-07-21 iki 2010-03-09, prilyginat vienÄ suėmimo dienÄ dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).             KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ panaikinti, paleisti Č.

Å . iÅ¡ suėmimo teismo salėje.              Priteisti iÅ¡ Č. Å . J. B. aÅ¡tuonis tÅ«kstančius litų neturtinei žalai atlyginti.             Priteisti iÅ¡ Č. Å . J. B. du tÅ«kstančius litų už teisinę pagalbÄ advokatei apmokėti.             Priteisti iÅ¡ Č. Å . Valstybinei ligonių kasai vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tris litus ir deÅ¡imt centų už nukentėjusiosios J. B. gydymÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.             Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono VieÅ¡osios tvarkos skyriaus virÅ¡ininko 2009-02-18 Č.

Å . iÅ¡duotÄ leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ perduoti jį iÅ¡davusiai įstaigai – Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK.              Č. Å . tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti jam.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai, laikomus Vilniaus apskrities VPK Trakų PK saugojimo patalpoje: pistoletÄ â€žMakarov“ konstrukcijos PN Nr. GN 0309, vienÄ tÅ«telę, vienÄ kulkÄ , keturias dėžutes Å¡oviniams „Barnaul“, 11 vnt. 9 mm Å¡ovinių, viso 27 vienetus perduoti Ginklų fondui;

J. B. rÅ«bus: chalatÄ ir žiurstÄ sunaikinti.              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tÄ patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .                        Teisėja (paraÅ¡as)                                                                                                 Leonarda Gurevičienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                                                                                 Leonarda Gurevičienė                 Â