2024-04-10 Nr. AB-6021-3-61-3-00263-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-158-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00263-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. sausio 2 d. sprendimą (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti pareiškėjo skundą dėl VDI vyriausiojo inspektoriaus G. Z. veiksmų nagrinėti iš naujo.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 25 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, jog VDI pareiškėjo ginčijamame sprendime nurodė, kad vyriausiasis darbo inspektorius G. Z., kartu su kolega R. N., atlikęs inspektavimą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ruscargo“, šios bendrovės ir / ar V. Č., kaip šios įmonės direktoriaus, teisių bei teisėtų interesų nepažeidė. Minėtų darbuotojų veiksmai, atlikti tiek pirminio, tiek papildomo tyrimo metu, buvo teisėti ir objektyviai pagrįsti, o pareiškėjo teiginiai apie sąmoningai vilkinamą tyrimo procesą bei asmeninį suinteresuotumą nepasitvirtino. Atsižvelgiant į tai, administracinė procedūra yra baigta šio sprendimo priėmimu. Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos.

Iš ginčijamo sprendimo turinio teismas nustatė, kad sprendimas pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria, ginčijamu sprendimu pareiškėjas tik informuotas, jog yra priimtas administracinis sprendimas, kuriuo pripažinta, jog VDI darbuotojai, atlikdami tyrimą, UAB „Ruscargo“, šios bendrovės ir / ar V. Č. teisių bei teisėtų interesų nepažeidė, o tai, jog jame nurodyta apskundimo tvarka, nepatvirtina, kad sprendimas laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas pažymėjo, jog valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-517-520/2016).

Teismas konstatavo, jog, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti sprendimą, nes jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, taip pat teismas atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti pareiškėjo skundą dėl VDI vyriausiojo inspektoriaus G. Z. veiksmų nagrinėti iš naujo. Teismas, atsisakęs priimti skundą, vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjui grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas V. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 2 dalį pareiškėjo ginčijamas sprendimas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tik formaliai ir paviršutiniškai vertino pareiškėjo pateiktą skundą ir visiškai nevertino aplinkybės, jog skundu yra siekiama pripažinti priimto sprendimo neteisėtumą, nustatyti administracinių procedūrų pažeidimo faktą, sąlygojusį nepagrįsto ir neteisingo ginčijamo sprendimo priėmimą. Teismas nevertino aplinkybės, kad VDI inspektoriui, nepagrįstai ir neproporcingai susiklosčiusiai situacijai, vilkinant tyrimą, yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai, taip pat, kad dėl šių neteisėtų veiksmų yra sukeliami neigiami padariniai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodo, kad ginčijamas sprendimas nėra vien tik informacinio pobūdžio dokumentas, tačiau yra tam tikras teisines pasekmes sukeliantis administracinis sprendimas. Be to pažymi, kad kreipimasis į teismą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, šioje situacijoje, yra vienintelė galima pareiškėjo pažeistų teisių gynimo priemonė.

Pareiškėjas dėsto faktines aplinkybes ir teigia, kad kol nėra priimtas procesinis sprendimas dėl V. Č., UAB „Ruscargo“ direktoriaus, administracinio nusižengimo padarymo, susiklosčiusi situacija, kad bauda paskirta UAB „Ruscargo“, nors ir apskųsta Regionų administraciniam teismui, laikoma paskirta nepagrįstai ilgą laiką, o būtent dėl tos priežasties, kad VDI inspektorius nepagrįstai ilgą laiką vilkino administracinę procedūrą. UAB „Ruscargo“ skirtos baudos administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d., kuris iki šios dienos nėra atnaujintas, o tai reiškia, kad bendrovė laikoma bausta nepagrįstai ilgą laiką.

Pareiškėjas tvirtina, kad priimtas ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, be kita ko, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, sukelia neigiamus padarinius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus. Taigi, teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad teismas nevertino, jog VDI inspektoriui atliekant tyrimą, kurio metu yra nepaisoma operatyvumo principo, nukrypstama nuo procedūrinio teisingumo, yra pažeidžiamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundo priėmimo, neteisingai įvertino ginčo esmę, todėl buvo priimta nepagrįsta nutartis, t. y. teismas nevertino, ar veiksmai, kuriuos įgyvendinant buvo priimtas ginčijamas sprendimas, yra laikomi kaip viešojo administravimo veiksmai, kuriems taikomos viešosios teisės normos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, yra akivaizdu, kad pareiškėjo ginčijamo sprendimo turinys pagrindžia faktą, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas individualus aktas sukuria tam tikras teisines pasekmes, todėl tampa nepagrįstas teismo motyvas, kad ginčijamas sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo skundo priėmimo stadijoje atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Skundo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę paduoti skundą, ar skundas paduotas laikantis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas neturėjo ABTĮ įtvirtintos teisės / pareigos vertinti, kokią įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams daro ginčijamas sprendimas, ar kaip pasikeis pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis panaikinus šį administracinį aktą, nes šie aspektai vertintini bylą nagrinėjant iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo skundu ginčijamo sprendimo turinio nustatęs, kad jis pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria, ginčijamu sprendimu pareiškėjas tik informuotas, jog yra priimtas administracinis sprendimas, konstatavo, jog, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti sprendimą, nes jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Taip pat teismas atsisakė priimti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas tik formaliai ir paviršutiniškai vertino pareiškėjo pateiktą skundą ir visiškai nevertino aplinkybės, jog skundu yra siekiama pripažinti priimto ginčijamo sprendimo neteisėtumą, nustatyti administracinių procedūrų pažeidimo faktą. Pareiškėjas pažymi, kad kreipimasis į teismą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, šioje situacijoje, yra vienintelė galima pareiškėjo pažeistų teisių gynimo priemonė. Pareiškėjas nurodo, kad dėl akivaizdaus tyrimo vilkinimo ir neteisėtų VDI inspektoriaus veiksmų, nėra tinkamai ginami ir užtikrinami pareiškėjo teisės ir interesai. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundo priėmimo, neteisingai įvertino ginčo esmę, t. y. teismas nevertino, ar veiksmai, kuriuos įgyvendinant buvo priimtas ginčijamas sprendimas, yra laikomi kaip viešojo administravimo veiksmai, kuriems taikomos viešosios teisės normos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijamas sprendimas gali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. sausio 2 d. sprendimą ir įpareigoti pareiškėjo skundą dėl VDI vyriausiojo inspektoriaus veiksmų nagrinėti iš naujo. VDI pareiškėjo ginčijamame sprendime nurodė, kad VDI buvo gautas UAB „Ruscargo“ 2023 m. gruodžio 7 d. skundas dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus G. Z. veiksmų, kuomet jis kartu su kolega R. N. atliko inspektavimą dėl galimo nelegalaus darbo UAB „Ruscargo“. Vykdant administracinę procedūrą, skundas buvo išnagrinėtas VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriaus specialisto, kuris dėl to 2024 m. sausio 2 d. pateikė savo išvadą Nr. ADI-1. Prie ginčijamo sprendimo pateiktoje 2024 m. sausio 2 d. išvadoje padaryta išvada, kad inspektoriaus ir jo kolegos veiksmai, atlikti tiek pirminio, tiek papildomo tyrimo metu, buvo teisėti ir objektyviai pagrįsti, o pareiškėjo teiginiai apie inspektoriaus sąmoningai vilkinamą tyrimo procesą bei asmeninį suinteresuotumą nepasitvirtino. Ginčijamame sprendime informuojamas pareiškėjas, kad atsižvelgdamas į atlikto tyrimo išvadas ir vadovaudamasis VAĮ 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pripažįsta, kad: 1) VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius G. Z., kartu su kolega R. N. atlikęs inspektavimą UAB „Ruscargo“, šios bendrovės ir / ar V. Č. teisių bei teisėtų interesų nepažeidė; 2) administracinė procedūra yra baigta šio sprendimo priėmimu. Taip pat minėtame sprendime nurodoma, kad vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniu, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijamo sprendimo turinį, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis sprendimas pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria. Ginčijamu sprendimu pareiškėjas tik informuotas, jog yra priimtas administracinis sprendimas, kuriuo pripažinta, jog VDI darbuotojai, atlikdami tyrimą, UAB „Ruscargo“, šios bendrovės ir / ar V. Č. teisių bei teisėtų interesų nepažeidė, o tai, jog jame nurodyta apskundimo tvarka, nepatvirtina, kad ginčijamas sprendimas laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016 ir kt.).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-517-520/2016 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-502/2022).

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą, nes jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti pareiškėjo skundą dėl VDI vyriausiojo inspektoriaus G. Z. veiksmų nagrinėti iš naujo.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai 2024 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė