2019-07-24 Nr. AB-14784-3-63-3-01363-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-23-502/2019 pagal pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, priėmimo klausimą.
Legislator headnote
AI generated2019-07-24 Nr. AB-14784-3-63-3-01363-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 3R2-29(AG2-20/14-2018); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2018 m. gegužės 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-618(16.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 3) iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eP-72-662/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01363-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 60.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-23-502/2019 pagal pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 3R2-29(AG2-20/14-2018); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2018 m. gegužės 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-618(16.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 3) iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarė pareiškėjos R. B. skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 3R2-29(AG2-20/14-2018), nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-23-502/2019 pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą atmetė, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėja R. B. 2019 m. liepos 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eAS-23-502/2019, kuriame prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.
ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.
ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, priimta ir įsiteisėjo 2019 m. sausio 8 d., o pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas tik 2019 m. liepos 8 d., t. y. po 7 mėnesių po minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009, 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016).
Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą ir jame išdėstytus motyvus, atsižvelgdama, kad pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas, t. y. advokatas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja apie nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, yra proceso atnaujinimo pagrindas, sužinojo (turėjo sužinoti) dar nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties priėmimo ir paskelbimo minėtoje administracinėje byloje, todėl šiuo atveju ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo minėto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 8 d.
Pažymėtina, kad Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmės – administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį, buvo nurodyta pačiame Privalomajame nurodyme. Todėl pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodomos aplinkybės, kuriomis, kaip galima spręsti iš prašymo turinio, ji grindžia ABTĮ 159 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimą, pareiškėjai turėjo būti žinomos vėliausiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus ir paskelbus 2019 m. sausio 8 d. nutartį. Be to, pareiškėjai apskundus nuobaudą, paskirtą pagal surašytą administracinio nusižengimo protokolą, būtų galimybė nustatyta tvarka patikrinti ir Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą.
Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jį atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 161 str. 1 d.).
ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėja už prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-23-502-2019 sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjai grąžintina jos sumokėta žyminio mokesčio suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsnio 1 dalimi, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsisakyti priimti pareiškėjos R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eAS-23-502/2019.
Grąžinti pareiškėjai R. B. 22,50 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt centų) už prašymą atnaujinti procesą sumokėtą žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rytis Krasauskas
Ričardas Piličiauskas