cba0fa0b-bf63-4755-9b01-69b4e474a538 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-415-1187/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19768-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės–Sungailienės, RÅ«tos Latvelės, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Labanoro dÅ«da“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Labanoro dÅ«da“ ieÅ¡kinį atsakovui P. M. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R.

K. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Labanoro dÅ«da“ (toliau – ieÅ¡kovė, apeliantė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo P. M. (toliau – atsakovas) 3 000 Eur be pagrindo ieÅ¡kovės sÄ skaita įgytÄ sumÄ ir 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. tarp ieÅ¡kovės ir pardavėjų P. M. bei J. S. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu pardavėjai pardavė ieÅ¡kovei pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte buvo numatyta 45 000 Eur sutarties kaina. Tame pačiame sutarties punkte pardavėjai patvirtino, kad gavo visÄ sutarties kainÄ Ä¯ savo nurodytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke, tačiau kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, pardavėjai nutylėjo, jog iki sandorio P. M. buvo gavęs 3 000 Eur didesnę sumÄ iÅ¡ turto pirkėjo, nei deklaruota sutarties 2.1 punkte turto kaina. IeÅ¡kovė laiko, kad tokiu bÅ«du atsakovas neteisėtai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita.

3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad turtÄ jis įsigijo varžytynėse 2018 m. rugpjūčio 13 d. pagal turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S-18-56-15641. Atsakovui įsigijus turtÄ , į jį kreipėsi trečiasis asmuo R. K., kuris nurodė, kad Å¡iuo turtu naudojasi jis ir su juo susiję asmenys, kurie norėtų ir toliau juo naudotis, pasikeitus turto savininkui. Atsakovas su tuo sutiko ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarė su R. K. nuomos sutartį, pagal kuriÄ R.

K. įsipareigojo mokėti 500 Eur nuomos mokestį kas mėnesį. Kaip paaiškėjo vėliau, išnuomotu turtu naudojosi ne R. K., kaip buvo susitarta nuomos sutartyje, o su juo susiję asmenys, tame tarpe ir ieškovė. Ieškovė ir R. K. yra susiję asmenys, kadangi pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. liepos 16 d. priklausė UAB „Labanoro pramogos“, kuriai nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2012 m. liepos 20 d. vadovavo R. K., o nuo 2010 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d.

– pastatas priklausė J. K.. Pastate nenutrÅ«kstamai buvo vykdoma vieÅ¡bučio – restorano „Labanoras“ veikla. Kitas vieÅ¡bučio veikloje naudojamas pastatas 2011 m. lapkričio 29 d. buvo įgytas J. K. ir jau kitÄ dienÄ perleistas ieÅ¡kovei. Be to, UAB „Labanoro amatai“, kurios direktorius yra R. K., o akcininkė - J. K., elektroninis paÅ¡tas ir telefono numeris, nurodyti Juridinių asmenų registre bei kituose vieÅ¡uose internetiniuose portaluose, sutampa su ieÅ¡kovės elektroniniu paÅ¡tu bei telefonu, nurodytais Juridinių asmenų registre.

R. K. per visÄ nuomos laikotarpį nuomotojui (atsakovui) turėjo sumokėti 11 806,45 Eur nuomos mokesčio, tačiau faktiÅ¡kai sumokėjo tik 1 750 Eur. Atsakovas 2020 m. liepos 26 d. iÅ¡siuntė R. K. praneÅ¡imÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo. Po minėto praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo R. K. kreipėsi į atsakovÄ su pasiÅ«lymu parduoti nuomojamÄ turtÄ ieÅ¡kovei. Atsakovas sutiko su sÄ lyga, jog R. K. pradės atsiskaitinėti su atsakovu pagal nuomos sutartį ir padengs visÄ susidariusiÄ skolÄ . BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio 8 d. pervedė atsakovui 3 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už patalpų nuomÄ â€œ, t. y. tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies įvykdė prievolę atsakovui už R.

K. Gavęs 3 000 Eur dydžio mokėjimÄ už nuomÄ , atsakovas sutiko perleisti ieÅ¡kovei turtÄ už 45 000 Eur. Visus turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo klausimus atsakovas derino su R. K. IeÅ¡kovė tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sudaryta turto pirkimo–pardavimo sutartis, keturiais mokėjimais sumokėjo atsakovui turto kainÄ â€“ 45 000 Eur, kas patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimas 3 000 Eur sumai ir 2020 m. rugsėjo 10 d. mokėjimai 45 000 Eur sumai, buvo atlikti pagal du atskirus sandorius.

IeÅ¡kovė neturi teisės naudotis CK 6.242 straipsnyje įtvirtintu teisių gynimo bÅ«du, nes ieÅ¡kovė, prievolę įvykdžiusi už trečiÄ jį asmenį, negali vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti savo valios ir reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ .

4. IeÅ¡kovė dublike papildomai nurodė, kad tarp Å¡alių nebuvo jokių susiformavusių ikisutartinių nuomos teisinių santykių, todėl, prieÅ¡ prikimo–pardavimo sutarties sudarymÄ atlikto 3 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodyta „patalpų nuoma“ tėra techninis apsirikimas, permokÄ atliko per klaidÄ , neteisingai apskaičiuodama galutinę sandorio kainÄ , tačiau tai nebuvo prievolės vykdymas už trečiÄ jį asmenį, tai buvo avansinis mokėjimas. IeÅ¡kovė neturi jokių sÄ sajų su R. K. ar jo Å¡eima, taip pat ir su UAB „Labanoro amatai“. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad R. K. nurodė, jog ieÅ¡kovė nori įsigyti turtÄ ir kad turtu naudojosi be teisinio pagrindo.

5. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad vien faktas, jog R. K. niekuomet nebuvo ieÅ¡kovės savininku ar vadovu, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė ir R. K. yra nesusiję asmenys. Atsakovas iÅ¡nuomojo R. K. turtÄ , tačiau faktiÅ¡kai, nežinomu pagrindu, turtu naudojosi ieÅ¡kovė. Visus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo klausimus atsakovas derino su R. K., tai patvirtina atsakovo, R. K. ir sandorį tvirtinusios notarės darbuotojos susiraÅ¡inėjimas. 2020 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymo paskirtyje yra nurodyta „Patalpų nuoma“, nors ieÅ¡kovė teigia, kad tai tėra raÅ¡ymo apsirikimas, tačiau su tuo sutikti nėra jokio pagrindo.

Jeigu Å¡iuo mokėjimu ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų bÅ«tų siekusi iÅ¡ dalies sumokėti dalį turto kainos pagal pirkimo–pardavimo sutartį, ji mokėjimo paskirtyje bÅ«tų nurodžiusi, kad mokėjimas yra atliekamas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, arba bÅ«tų nurodžiusi, kad yra atliekamas avansinis mokėjimas ar panaÅ¡iai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė ne tik pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, ieÅ¡kovė dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktiÅ¡kai naudojo pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantį nekilnojamÄ jį turtÄ savo komercinėje veikloje, t. y. vykdė vieÅ¡bučių ir restoranų veiklÄ adresu (duomenys neskelbtini).

Tai liudija interneto svetainių www.booking.com ir www.aparkai.lt ir kt. duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad 2021 m. lapkričio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), veikė restoranas ir vieÅ¡butis „Labanoras“. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina vieÅ¡bučių, motelių klasifikavimo pažymėjimo kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad UAB „Labanoro dÅ«da“ veiklos adresas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. nurodomas (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡ai liudija, kad tiek UAB „Labanoro amatai“, tiek UAB „Labanoro dÅ«da“ kontaktiniai duomenys yra tie patys: tel. 865520530, elektroninio paÅ¡to adresas: info@hotellabanoras.lt.

IeÅ¡kovė neatskleidė, kokiu pagrindu naudojosi nekilnojamuoju turtu iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Nors ieÅ¡kovė nebuvo sudariusi tiesioginės Å¡io turto nuomos ar kitokios Å¡io turto naudojimo sutarties su Å¡io turto savininku atsakovu P. M., tačiau minėtas turtas buvo iÅ¡nuomotas trečiajam asmeniui R. K. pagal P. M. ir R. K. 2018 m. rugpjūčio 27 d. nuomos sutartį. PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų kopijos ir P. M. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad iki ieÅ¡kovės ir atsakovo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo trečiasis asmuo R.

K. buvo skolingas atsakovui P. M. 9 936,45 Eur už turto nuomÄ . Atsakovas 2020 m. liepos 26 d. praneÅ¡imu pareikalavo R. K. sumokėti skolÄ iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., o skolos nesumokėjus, nuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės vadovė V. G. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 18 d. metu pripažino, kad įsigyti nuosavybės teise turtÄ iÅ¡ atsakovo P. M. jai pasiÅ«lė bÅ«tent R. K., kuris taip pat nurodė sumokėti 3 000 Eur sumÄ atsakovui P. M. Mokėjimo nurodyme, kuriuo pervesta atsakovui 3000 Eur suma, nurodyta mokėjimo paskirtis – „už nuomÄ â€œ. IeÅ¡kovės vadovė nurodė, kad minėtÄ pavedimÄ atliko ji pati, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti mokėjimo paskirties nurodymo aplinkybių, taip pat kodėl nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas pardavėjui įskaityti minėtÄ sumÄ Ä¯ pirkimo–pardavimo sutarties kainÄ . IÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygos buvo derinamos tarp sandorio Å¡alių.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių elgesį iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, 3 000 Eur sumos sumokėjimo aplinkybes, jog nurodymÄ sumokėti minėtÄ sumÄ ir Å¡ios sumos gavėjo rekvizitus ieÅ¡kovei nurodė ne atsakovas, o R. K., taip pat mokėjimo nurodyme nurodytÄ mokėjimo paskirtį, padarė iÅ¡vadÄ , jog 3 000 Eur sumÄ ieÅ¡kovė sumokėjo ne pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o už turto adresu (duomenys neskelbtini), nuomÄ , taip įvykdydama dalį trečiojo asmens R. K. prievolės sumokėti nuomos mokestį pagal 2018 m. rugpjūčio 7 d. su P. M. sudarytÄ nuomos sutartį.

9. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas P. M. 3 000 Eur sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės įgijo nepagrįstai, t. y. nepagrįsto praturtėjimo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog minėtÄ sumÄ atsakovas įgijo kaip trečiojo asmens prievolės įvykdymÄ už skolininkÄ R. K. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, paneigiančių R. K. skolÄ atsakovui ginčo sumos įgijimo momentu.

10. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog 3 000 Eur suma buvo sumokėta kaip avansas pagal pirkimo–pardavimo sutartį bei, kad suklysta dėl mokėjimo paskirties, grindžiama tik deklaratyviais ieÅ¡kovės vadovės teiginiais. Å ių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens R. K. skolÄ už patalpų nuomÄ minėto pavedimo metu ir apskritai nusiÅ¡alino nuo Å¡ių aplinkybių įrodinėjimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, o teismui manant, kad pirmosios instancijos teismo pažeidimai negali bÅ«ti paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme – bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo;

2) iÅ¡ skundžiamo sprendimo paÅ¡alinti teismo motyvus, jog: „tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė ne tik pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, ieÅ¡kovė dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktiÅ¡kai naudojo pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantį nekilnojamÄ jį turtÄ savo komercinėje veikloje, t. y. vykdė vieÅ¡bučių ir restoranų veiklÄ adresu Å venčionių m. sav., Labanoro mstl., SeniÅ«nijos g. 17“;

3) prijungti prie bylos naujai teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė teisinį pagrindÄ 3000 Eur, gautiems iÅ¡ ieÅ¡kovo, pasilikti. Visgi pasisakant dėl konkretaus teisinio pagrindo atsakovui lėšas pasilikti, teismo pozicija nenuosekli ir dviprasmiÅ¡ka. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojosi svetimu daiktu, t. y. faktiÅ¡kai nuomojosi turtÄ iÅ¡ atsakovo, tačiau teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė visgi iki sutarties sudarymo turto faktiÅ¡kai nesinuomojo.

Tokių faktinių nuomos santykių ir negalėjo bÅ«ti, nes nebuvo net ir žodinio tokio Å¡alių susitarimo. Dar daugiau, pastatas nuomos sutartimi buvo iÅ¡nuomotas R. K., kuris jį ir naudojo, todėl Å¡is turtas negalėjo bÅ«ti antrÄ kartÄ tuo pačiu laikotarpiu iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovei. Vadinasi, versija, kad atsakovas 3 000 Eur sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo kaip atlygį už faktinę turto nuomÄ iki sutarties sudarymo, yra atmestina. 12.2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.50 straipsnio nuostatas, kadangi į bylÄ buvo pateiktas R.

K. 2022 m. birželio 6 d. raÅ¡tas, kuriuo jis nesutiko, kad prievolė atsakovui bÅ«tų už jį įvykdyta. 12.3. Teismas nenustatė (byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų), kad kreditorius (atsakovas) bÅ«tų skolininkÄ R. K. informavęs apie tai, kad priima 3 000 Eur prievolės įvykdymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. R. K., iki į jį pasikreipė ieÅ¡kovė, nežinojo, kad atsakovas bÅ«tų priėmęs 3 000 Eur prievolės įvykdymÄ už jį (prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra), todėl R.

K. neturėjo galimybės iÅ¡reikÅ¡ti savo valios dėl tokio prievolės įvykdymo. 12.4. IeÅ¡kovės vadovė teikdama parodymus, žodžiu atsakant į klausimÄ kaip susitarta dėl avanso, aiÅ¡kiai nurodė, jog (garso įraÅ¡as nuo 32:09 sek.) „žinojom, kad ((duomenys neskelbtini) - aut. past.) parduoda, derinomės dėl kainos ir paskui savaitgalį jie atvažiavo, kad jeigu norit, tai tiesiog dabar perveskit avansÄ â€“ 3 000 ir viskas.<...> Derino viskÄ K., siÅ«lė jam (K. - aut. past.) kad nupirktų, paskui pasiÅ«lė man, ta prasme buvo savaitgalis, davė sÄ skaitÄ Ä¯ kuriÄ pervesti ir taip buvo pervesta“.

Ä® teismo klausimÄ , kokiÄ paskirtį įraÅ¡yti ar K. nurodė, vadovė atsakė: „buvo kalba jo klausiau ar jis nėra skolingas už nuomÄ M., ar tikrai viskas bus gerai ir per klaidÄ neparaÅ¡iau kad avansas ir _paraÅ¡iau, kad už nuomÄ , tiesiog.“ Ä® teismo klausimÄ ar jis (R. K.) skolingas už nuomÄ ? vadovė atsakė „Ne, jisai neskolingas. Jis gal buvo skolingas, bet buvo viskas kalbėta, kad aÅ¡ (R. K. - aut. past.) skolÄ atiduosiu iki sutarties, ta prasme iki pirkimo – pardavimo. Man automatiÅ¡kai gavosi raÅ¡yti už nuomÄ , bet čia buvo avansas.“.

Todėl prieÅ¡ingai, negu nurodyta sprendime, R. K. nenurodė ieÅ¡kovės vadovei mokėti už jį nuomÄ , prieÅ¡ingai, R. K. vadovei nurodė, kad savo skolas už nuomÄ jis susimokės atsakovui ir skolų pirkimo–pardavimo sandorio metu nebus. 12.5. Atsakovas neįrodinėjo ir byloje buvo neįrodyta, jog R. K. 3 000 Eur pavedimo atlikimo metu buvo atsakovui skolingas 3 000 Eur už nuomÄ , nors Å¡iÄ aplinkybę turėjo įrodyti atsakovas, o ne ieÅ¡kovė, kaip teigė teismas. Be to, pavedimo metu nuomos sutartis jau buvo nutrÅ«kusi, todėl ieÅ¡kovė negalėjo mokėti R.

K. tariamÄ skolÄ už nuomÄ , siekdama sutarties iÅ¡saugojimo. 12.6. Teismas sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai pasisakė dėl tariamo ieÅ¡kovo naudojimosi pastatu ir vieÅ¡bučio veiklos vykdymo iki sutarties sudarymo, nes tai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė nagrinėjamai bylai. Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga kitai Å venčionių rÅ«muose nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-4002-405/2022, pagal atsakovo ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei, todėl tokie Å¡iai bylai nereikÅ¡mingi teismo motyvai, jeigu bÅ«tų, pažeistų ieÅ¡kovės teisėtus interesus bei kaip prejudiciniai faktai užkirstų jai keliÄ gintis kitoje byloje nuo nepagrįstų kaltinimų, esÄ ieÅ¡kovė iki pastato įsigijimo, juo neteisėtai naudojosi savo veikloje. 12.7.

Atsakovui pateikus klaidingus Licencijų informacinės sistemos duomenis, ieÅ¡kovė kreipėsi į Licencijų informacinės sistemos administratorių dėl Å¡ių duomenų iÅ¡taisymo, kas ir buvo padaryta, t. y. 2022 m. spalio 18 d. pateiktas naujas Licencijų IS iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis, kad VieÅ¡bučių, motelių kvalifikacinis pažymėjimas 2018 m. gruodžio 20 d. buvo iÅ¡duotas veiklos adresu (duomenys neskelbtini), t. y. vieÅ¡bučio pastate, kuriame anksčiau ieÅ¡kovė vykdė veiklÄ , tačiau teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nepatikėjo, kad Licencijų informacinėje sistemoje buvo klaida. 12.8.

Svetainių www.booking.com ir www.aparkai.lt duomenys bei buvusių UAB „Labanoro dÅ«da“ kontaktiniai duomenys Registrų centre nepatvirtinta, jog UAB „Labanoro dÅ«da“ iki sutarties sudarymo faktiÅ¡kai naudojo pastatÄ savo veikloje, t. y. priėmė lankytojus ir generavo pajamas. 12.9. Naujai teikiami įrodymai yra aktualÅ«s nagrinėjamai bylai, jų ieÅ¡kovas neturėjo galimybės pateikti teismui anksčiau.

13. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. IeÅ¡kovė dar iki 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio turėjo galimybę rinkti įrodymus, patvirtinančius kad tiek vieÅ¡bučių, motelių klasifikavimo pažymėjime, tiek licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiu ir tabako gaminiais, nurodant veiklos adresus buvo įsivėlusi klaida, kadangi su atsakovo pateiktomis licencijomis susipažino iki minėtos datos.

Vis dėlto ieÅ¡kovė to nedarė, todėl nauji įrodymai neturėtų bÅ«ti priimami. Be to, ieÅ¡kovės atstovas nepasinaudojo teise reikÅ¡ti papildomus praÅ¡ymus, o ieÅ¡kovės vadovė atsisakė į bylÄ teikti papildomus įrodymus. Be to, Å¡ie įrodymai nėra esminiai ir nepaneigia, kad ieÅ¡kovė iki sutarties sudarymo naudojosi turtu. Visgi, jeigu bus priimti ieÅ¡kovės pateikti nauji įrodymai, praÅ¡o priimti ir atsakovo teikiamus naujus įrodymus, kurie patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 20 d. vieÅ¡bučių, motelių klasifikavimo pažymėjime vieÅ¡bučio veiklos adresas (duomenys neskelbtini) buvo deklaruotas teisingai. 13.2.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turtÄ naudojo, o ne turtÄ nuomojo nuomos sutarties, sudarytos su atsakovu, pagrindu. Dėl to nesutiktina su ieÅ¡kovės teiginiu, kad teismas sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovė vykdė savo prievolę – atsiskaitė už turto nuomÄ . IÅ¡ teismo sprendimo turinio yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kokį atsakovo 3 000 Eur piniginių lėšų įgijimo pagrindÄ nustatė teismas – jo motyvuose net kelis kartus nurodyta, kad atsakovas turi teisę pasilikti 3 000 Eur, nes 2020 m. rugpjūčio 8 d. bankiniu pavedimu ieÅ¡kovė vykdė R.

K. prievolę atsakovui. 13.3. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį teismui pateikė: nuomos sutartį, patvirtinančiÄ R. K. prievolę mokėti atsakovui nuomos mokestį; sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas R. K. pagal nuomos sutartį - iÅ¡ viso 11 806,45 Eur sumai; banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kuriuose yra pateikti duomenys apie iÅ¡ R. K. gautus mokėjimus pagal nuomos sutartį. Taigi, atsakovas įrodė 2020 m. rugpjūčio 8 d. turėjęs reikalavimo teisę į R. K., todėl ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti aktyvi ir įrodinėti, kad prievolė neegzistavo, t. y. kad atsakovas į bylÄ pateikė ne visus mokėjimus. 13.4.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde grįsdama, kad sumokėti 3 000 Eur yra avansas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, pateikė iÅ¡traukÄ iÅ¡ teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 18 d., tačiau ieÅ¡kovė pateikė tik citatos dalį, kitÄ dalį iÅ¡trindama, taip siekdama suklaidinti teismÄ ir neatskleisdama esmės. Vertinant visÄ citatÄ , o ne jos dalį, matyti, kad ieÅ¡kovės vadovė su atsakovu niekada nebuvo susitarusi dėl avanso mokėjimo. Be to, ieÅ¡kovės vadovė teismo posėdžio metu teikė nepatikimus melagingus parodymus, todėl ieÅ¡kovės vadovės parodymai dėl avanso mokėjimo turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. 13.5.

IeÅ¡kovės vadovė apklausos metu negalėjo atsakyti į klausimus, kuriuos realiai ieÅ¡kovės vadovo pareigas einantis asmuo neabejotinai bÅ«tų galėjęs atsakyti, t. y. kam priklauso Juridinių asmenų registre registruotas ieÅ¡kovės telefono numeris, kas Å¡iuos duomenis Juridinių asmenų registre registravo, kodėl Juridinių asmenų registre registruoti R. K. vadovaujamos UAB „Labanoro amatai“ kontaktai sutampa su ieÅ¡kovės registruotais kontaktais, kokia bendrovė tvarko ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ ir kt.

Tai patvirtina atsakovo teiginius, kad ieÅ¡kovės faktinis vadovas iÅ¡ tiesų yra R. K.. 13.6. Nagrinėjamu atveju, nors R. K. yra į bylÄ Ä¯trauktas trečiuoju asmeniu nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. K. 2022 m. birželio 6 d. raÅ¡tÄ teismui pateikė ieÅ¡kovė, Å¡is raÅ¡tas yra adresuotas ne atsakovui, o ieÅ¡kovei. Taigi, R. K. prieÅ¡taravimų atsakovui nėra pateikęs. Taip pat, raÅ¡tas nėra pasiraÅ¡ytas kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u ir pats R. K. savo pozicijos nurodytu klausimu byloje nereiÅ¡kė, nors apie bylos nagrinėjimÄ buvo informuotas.

Be to, Å¡iame raÅ¡te nėra pateiktas prieÅ¡taravimų pagrindas, o prieÅ¡taravimai bÅ«ti pagrįsti, t. y. R. K. turėtų pagrįsti kodėl jis reiÅ¡kia prieÅ¡taravimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Å¡iuo raÅ¡tu. 13.7. Su ieÅ¡kovės reikalavimu iÅ¡ teismo sprendimo paÅ¡alinti motyvus nesutiktina, kadangi aplinkybė, ar ieÅ¡kovė naudojo turtÄ savo veikloje iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, yra svarbi vertinant atsakovo atsikirtimų pagrįstumÄ , nes nustačius, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojo turtÄ , taip pat yra pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovė turėjo suinteresuotumÄ vykdyti prievolę už R.

K.. Taip pat, nurodyta aplinkybe atsakovas taip pat atsikirtinėjo į ieÅ¡kovės teiginius, kad ieÅ¡kovė atlikdama 2020 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimÄ neva manė atliekanti avansinį mokėjimÄ už turtÄ . Be to, aplinkybė, kad Å¡iuo metu tarp Å¡alių yra kilęs ir kitas teisminis ginčas, kurio nagrinėjimo dalykui yra reikÅ¡mingos teismo nustatytos faktinės aplinkybės Å¡ioje byloje, nesudaro pagrindo iÅ¡ teismo sprendimo Å¡alinti motyvus.

14. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Kaip ir nurodė 2022 m. birželio 6 d. raÅ¡te, prieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovė už jį vykdytų prievoles atsakovui ar kitiems asmenims, taip pat nesutinka, kad ginčo suma bÅ«tų vertinama kaip sumokėta už jį. 14.2. Su atsakovu yra pilnai atsiskaitęs pagal nuomos sutartį, likusiÄ sumÄ sumokėjo grynais pinigais. Jokių pretenzijų dėl skolos iÅ¡ atsakovo nėra gavęs. Nuomos laikotarpiu pats nuomojosi vieÅ¡butį, ieÅ¡kovė nuomos laikotarpiu jo nesinuomojo.

IeÅ¡kovė vieÅ¡butį tik reklamavo jo praÅ¡ymu. 14.3. PrieÅ¡ ar po nuomos sutarties nutraukimo, atsakovas pasiÅ«lė įsigyti vieÅ¡butį su žemės sklypu, kadangi pinigų neturėjo, pasiÅ«lė jį įsigyti ieÅ¡kovei ir tarpininkavo įsigyjant. Su ieÅ¡kovės vadove buvo kalbėta, kad iÅ¡spręs atsiskaitymo už nuomÄ klausimÄ pats. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nepagrįsto praturtėjimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 19. IeÅ¡kovė UAB „Labanoro dÅ«da“ (pirkėja) ir atsakovas P. M. bei J. S. (pardavėjai) 2020 m. rugsėjo 10 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėjai pardavė, o ieÅ¡kovė nupirko pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) (1 t., b. l. 8-14).

20. Sutarties 2.1 punkte Å¡alys susitarė, kad turtas parduodamas už bendrÄ 45 000 Eur kainÄ , pardavėjai patvirtino, kad visÄ turto pirkimo–pardavimo kainÄ gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį pavedimu į P. M. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Akcinės bendrovės SEB banko 2020 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo pavedimais ieÅ¡kovė sumokėjo į Sutartyje nurodytÄ P. M. banko sÄ skaitÄ bendrÄ 45 000 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodyta „pagal pirkimo–pardavimo sutartį“ (1 t., b. l. 16-19).

21. PrieÅ¡ Sutartimi ieÅ¡kovei įsigyjant turtÄ , 2018 m. rugpjūčio 27 d. nuomos sutarties pagrindu atsakovas jį nuomojo R. K. už 500 Eur/mėn. nuomos mokestį (1 t., b. l. 41-45).

22. IeÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu į tÄ pačiÄ P. M. banko sÄ skaitÄ sumokėjo 3 000 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydama „patalpų nuoma“ (1 t., b. l. 15).

23. IeÅ¡kovės teigimu, pagal Sutartį atsakovui buvo sumokėta daugiau negu buvo sutarta Sutartyje, t. y. vietoj 45 000 Eur faktiÅ¡kai buvo sumokėta 48 000 Eur. Tokia klaida įsivėlė, nes ieÅ¡kovė dar iki Sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovui 2020 m. rugpjūčio 8 d. pavedimu buvo pervedusi 3 000 Eur, kuriuos pamirÅ¡o įskaityti į pagal Sutartį mokėtinÄ kainÄ . Atsižvelgdama į tai, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3000 Eur sumÄ bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme 24.

IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Licencijų informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡us dėl tabako bei alkoholio licencijų (tabako ir alkoholio licencijų kopijas); Å venčionių rajono savivaldybės bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakymus. IeÅ¡kovės teigimu, Licencijų informacinėje sistemoje buvo padaryta klaida (nurodant klaidingÄ ieÅ¡kovės veiklos adresÄ ), kuri bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡taisyta.

Naujais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ji naudojosi turtu iki Sutarties sudarymo. Prašo teikiamus įrodymus priimti bei vertinti, kadangi naujai teikiami įrodymai yra aktualūs nagrinėjamai bylai, jų ieškovė neturėjo galimybės pateikti teismui anksčiau.

25. Atsakovas nesutinka su naujų įrodymų priėmimu, teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prie bylos prijungti ieÅ¡kovės teikiamus naujus įrodymus, nes ieÅ¡kovė juos galėjo pateikti į bylÄ jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu; ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė iki Sutarties sudarymo naudojosi turtu, pagrįstumo.

26. Atsakovas taip pat praÅ¡o prie bylos prijungti jo teikiamus naujus įrodymus, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovė iki Sutarties sudarymo naudojosi turtu – 1) 2019 m. birželio 6 d. klasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovė teikia vieÅ¡bučių apgyvendinimo paslaugas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini);

2) Internetinio portalo www.hotellabanoras.lt istorinius duomenis, iš kurių matyti, kad viešbučio internetiniame portale buvo skelbiama, kad viešbučio-restorano adresas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).;

3) Booking.com elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame yra nurodyti du vieÅ¡bučio adresai – (duomenys neskelbtini);

4) Maisto tvarkymo subjektų sÄ raÅ¡o iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį, kad 2015 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas pažymėjimas dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos kaimo turizmo sodybų maitinimo veiklai adresu (duomenys neskelbtini);

5) Valstybinio turizmo departamento 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. lapkričio 7 d. kvietimus, kurie patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 20 d. buvo išduotas pirmasis viešbučių klasifikavimo pažymėjimas – taigi, jokios klaidos perkeliant duomenis šio pažymėjimo atžvilgiu įvykti negalėjo;

6) Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä bei UAB „Labanoro Å¡altinis“ dalyvių sÄ raÅ¡Ä .

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje yra nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos Å¡io ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktÄ ; 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 16 punktÄ ; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktÄ ).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinio proceso metu atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės apeliacinio skundo motyvai yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra paminėtų naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui objektyvių aplinkybių, leidžiančių taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintÄ iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas į bylÄ ieÅ¡kovei iÅ¡duotų vieÅ¡bučių, motelių klasifikavimo pažymėjimo ir licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais kopijas, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovė laikotarpiu, kai turtas priklausė atsakovui, buvo deklaravusi veiklÄ turto adresu, pateikė dar 2022 m. rugpjūčio 12 d. (1 t., b. l. 167-168).

IeÅ¡kovė iki 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio į bylÄ pateikė pakeistÄ vieÅ¡bučių, motelių klasifikavimo pažymėjimÄ (su pakeistu ieÅ¡kovės veiklos adresu) (1 t., b. l. 182). Taigi, ieÅ¡kovė dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo galimybę rinkti įrodymus, patvirtinančius kad tiek vieÅ¡bučių, motelių klasifikavimo pažymėjime, tiek licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiu ir tabako gaminiais, nurodant veiklos adresus buvo įsivėlusi klaida.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų Å venčionių rajono savivaldybės bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakymų matyti, kad ieÅ¡kovė užklausas Å¡ioms institucijoms iÅ¡siuntė jau po pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, kad naujai teikiami įrodymai dėl (nesi)naudojimo turtu iki Sutarties sudarymo, galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina ieÅ¡kovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų.

Atitinkamai byloje nėra poreikio priimti atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikiamų naujų įrodymų. Dėl nepagrįsto parturtėjimo sÄ lygų (ne)egzistavimo 31. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014, ir kt.).

32. Nepagrįsto praturtėjimo institutÄ reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iÅ¡ skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kuriÄ turi teisę kreditorius. IeÅ¡kiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso) tenkinti turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos: pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo.

Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017; 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, kt.).

34. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos yra kumuliatyvios – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo bÅ«dÄ pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡kas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

35. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) Å¡alių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos Å¡alies perduotas, o kitos įgytas nesant iÅ¡ tų santykių kylančios prievolės jį perduoti.

Tuo atveju, kai Å¡alis, kurių viena reikalauja grÄ Å¾inti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp Å¡alių buvimas nepaneigia galimybės vienos Å¡alies kitai perduotÄ turtÄ iÅ¡reikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo bÅ«ti perduotas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, 18 punktÄ ; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019, 18 punktÄ ; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktÄ , kt.).

36. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui dėl nepagrįsto praturtėjimo nurodydama, kad ieÅ¡kovė yra permokėjusi atsakovui 3000 Eur sumÄ (toliau ir –ginčo suma) pagal tarp ieÅ¡kovės ir pardavėjų P. M. bei J. S. sudarytÄ turto pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, pagrindinis apeliantės keliamas klausimas Å¡ioje byloje yra tai, ar atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ 3000 Eur, gautiems iÅ¡ ieÅ¡kovės, pasilikti. Atitinkamai atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, įrodinėjo konkretų 3000 Eur gavimo pagrindÄ , t. y.

įrodinėjo, kad atsakovÄ ir trečiÄ jį asmenį R. K. siejo turto nuomos teisiniai santykiai, o kadangi turtu faktiÅ¡kai naudojosi ne trečiasis asmuo, o ieÅ¡kovė, praÅ¡omas priteisti lėšas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovas gavo ieÅ¡kovei iÅ¡ dalies įvykdžius prievolę už trečiÄ jį asmenį. Tokio teisinio pagrindo egzistavimÄ patvirtinančius argumentus atsakovas iÅ¡dėstė atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike, teikė įrodymus Å¡iems argumentams pagrįsti.

37. Minėta, kad viena iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygų yra ta, kad atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, jog visi jos į atsakovo sÄ skaitÄ atlikti mokėjimai yra atlikti pagal tÄ pačiÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir ieÅ¡kovė yra permokėjusi atsakovui 3000 Eur sumÄ , kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovės sÄ skaita įgijo be įstatymu ar sutartimi nustatyto pagrindo, todėl privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

38. Apeliaciniame skunde apeliantė visų pirma teigia, kad iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neaiÅ¡ku, ar, teismo nuomone, ieÅ¡kovė pati faktiÅ¡kai nuomojosi turtÄ (pastatÄ ir sklypÄ ) iÅ¡ atsakovo ir už save sumokėjo 3000 Eur nuomos mokestį, ar Å¡io turto pati nesinuomojo, jį nuomojosi R. K. ir bÅ«tent už pastarÄ jį ieÅ¡kovė sumokėjo 3000 Eur, taip įvykdydama prievolę už trečiÄ jį asmenį. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka.

39. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta nuomos sutartimi turtas buvo iÅ¡nuomotas R. K., ginčo dėl to byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktiÅ¡kai naudojo pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantį nekilnojamÄ jį turtÄ savo komercinėje veikloje. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovė turtÄ naudojo, o ne turtÄ nuomojo, kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sprendime nustatė, jog ieÅ¡kovė su atsakovu atsiskaitinėjo kaip turto nuomininkė. Å ie apeliacinio skundo teiginiai prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė nustatytas faktines aplinkybes. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo motyvais, nereiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡vados yra nenuoseklios ar dviprasmiÅ¡kos.

40. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovė ginčo sumÄ sumokėjo už trečiÄ jį asmenį CK 6.50 straipsnio pagrindu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Å¡ia suma atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę pasilikti 3000 Eur, nes 2020 m. rugpjūčio 8 d. bankiniu pavedimu ieÅ¡kovė vykdė R. K. prievolę atsakovui.

41. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.50 straipsnį, t. y.: 2020 m. rugpjūčio 8 d. 3000 Eur mokėjimo metu R. K. neturėjo piniginės prievolės atsakovui; teismas neatsižvelgė į tai, jog R. K. buvo pareiÅ¡kęs pagrįstų prieÅ¡taravimų dėl to, kad jo prievolę atsakovui vykdytų ieÅ¡kovė ar bet koks kitas trečiasis asmuo; skolininkui apie prievolės įvykdymÄ nebuvo praneÅ¡ta, todėl jis prieÅ¡taravimus dėl tokio prievolės įvykdymo gali reikÅ¡ti Å¡ioje byloje.

42. Trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininkÄ reglamentuoja CK 6.50 straipsnis. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iÅ¡ trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieÅ¡taraujÄ s tokiam įvykdymui, iÅ¡skyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ atvejį. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Toks prievolės įvykdymas laikomas tinkamu skolininko prievolės kreditoriui įvykdymu.

43. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, kad prievolę už skolininkÄ kreditoriui visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko praÅ¡ymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010).

44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė vykdė prievolę už trečiÄ jį asmenį R. K. nenustatęs, kad tokia R. K. prievolė apskritai egzistavo bei neteisingai tarp Å¡alių paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Kitaip tariant, apeliantės teigimu atsakovas, įrodinėdamas teisinį pagrindÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės gautiems 3000 Eur pasilikti, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti faktÄ , kad R. K. neįvykdyta prievolė 3000 Eur apimtyje egzistavo 2020 m. rugpjūčio 8 d. pavedimo atlikimo metu.

45. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei atsakovas mano, kad gavo turtÄ esant teisiniam pagrindui, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018, 24 punktÄ ).

46. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas teismui pateikė: Nuomos sutartį, patvirtinančiÄ R. K. prievolę mokėti atsakovui nuomos mokestį; sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas R. K. pagal Nuomos sutartį – iÅ¡ viso 11 806,45 Eur sumai; banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kuriuose yra pateikti duomenys apie iÅ¡ R. K. gautus mokėjimus pagal Nuomos sutartį. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas ginčo mokėjimo atlikimo metu turėjo reikalavimo teisę į R. K., ir pagrįstai nurodė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei teko pareiga įrodyti prieÅ¡ingai.

47. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. pavedimu ieÅ¡kovė 3000 Eur atsakovui pervedė vykdydama R. K. prievolės atsakovui dalį. Su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais sutikti nėra pagrindo.

48. IÅ¡ ieÅ¡kovės vadovės paaiÅ¡kinimų, teiktų 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ji patvirtino, jog bÅ«tent R. K. nurodė ieÅ¡kovės vadovei 3000 Eur sumokėti atsakovui, taip pat perdavė duomenis pavedimui atlikti. Pati ieÅ¡kovės vadovė su atsakovu niekada nebuvo susitarusi mokėti avansÄ už turtÄ , nes komunikacija tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nevyko (teismo posėdžio laikas nuo 0:32:15 iki 0:34:22; nuo 0:35:42 iki 0:37:35). Nors ieÅ¡kovės vadovė, duodama parodymus nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodyme įraÅ¡ant paskirtį „Patalpų nuoma“ buvo padaryta raÅ¡ymo klaida, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad mokėjimo paskirtyje ieÅ¡kovės vadovei nurodžius, jog mokama už patalpų nuomÄ , pirkimo–pardavimo sutartyje nesant ieÅ¡kovės pozicijÄ atspindinčių nuostatų, bei nustačius, jog ieÅ¡kovė iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo naudojosi turtu – taigi buvo suinteresuota bÅ«ti neiÅ¡keldinta iÅ¡ turto, pagrindo vadovautis ieÅ¡kovės vadovės deklaratyviais parodymais nėra.

Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus ieškovės vadovės paaiškinimus, klaidos fakto neįrodinėjo.

49. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pagrįstai nurodoma atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimu vykdė R. K. prievolę, darė vadovaudamasis ne tik ieÅ¡kovės vadovės 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu duotais parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. faktu, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo paskirtyje yra nurodyta, jog yra mokama už patalpų nuomÄ ; faktu, kad turto pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nuostatų, patvirtinančių avansinio mokėjimo 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvimÄ ; ieÅ¡kovės vadovės negalėjimu paaiÅ¡kinti, kodėl ji į sutartį neprašė įtraukti nuostatų dėl Å¡io avansinio mokėjimo įskaitymo ir turto kainos; ieÅ¡kovės suinteresuotumu vykdyti R. K. prievolę.

50. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad R. K. neįvykdyta prievolė 3000 Eur apimtyje 2020 m. rugpjūčio 8 d. pavedimo atlikimo metu neegzistavo, kadangi ginčo pavedimas buvo atliktas pasibaigus atsakovo 2020 m. liepos 26 d. praneÅ¡ime R. K. nustatytam terminui, per kurį skola turėjo bÅ«ti padengta. Teisėjų kolegijos vertinimu skolininkui per kreditoriaus nustatytÄ terminÄ nepasiÅ«lius nedelsiant įvykdyti savo įsipareigojimÄ , nebuvo priežasčių dėl ko kreditorius negalėtų priimti prievolės įvykdymo iÅ¡ trečiojo asmens.

51. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.50 straipsnio 2 dalimi, t. y. laikė, kad R. K. 2022 m. birželio 6 d. pareikÅ¡tas prieÅ¡taravimas dėl prievolės atsakovui vykdymo už jį, nesukelia teisinių pasekmių. Taigi apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl skolininko teisės prieÅ¡tarauti, kad prievolę už jį įvykdytų kitas asmuo, įgyvendinimo sÄ lygų.

52. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, pagal bendrÄ jÄ taisyklę skolininko sutikimas dėl reikalavimo teisės perleidimo nėra reikalingas, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis. Antai CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės iÅ¡imtis, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimÄ , jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikÅ¡mę.

Pavyzdžiui, sutartyje gali bÅ«ti sÄ lyga, kad skolininkas sudaro sutartį bÅ«tent su tam tikru kreditoriumi ir kreditoriaus asmuo yra esminė sutarties sÄ lyga. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad Å¡alys turto nuomos sutartyje bÅ«tų nustačiusios sÄ lygÄ , jog prievolę kreditoriui įvykdys tik pats skolininkas asmeniÅ¡kai, todėl Å¡iuo atveju galioja bendrosios taisyklės, kad skolininko sutikimas, jog už jį prievolę įvykdys trečiasis asmuo, nėra bÅ«tinas.

53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.50 straipsnyje reglamentuojama trečiojo asmens teisė įvykdyti kito asmens prievolę nustatyta kreditoriaus ir apskritai civilinės apyvartos interesais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kreditoriaus teisių ribojimas, kuris taikomas tik esant bet kokia forma aiškiai išreikštam skolininko prieštaravimui, jog už jį prievolę įvykdytų trečiasis asmuo. Minėta teisės norma prieštaravimo pareiškimo tvarkos bei formos nereglamentuoja, todėl toks prieštaravimas gali būti įtvirtintas tiek šalių sutartyje, tiek gali būti išreikštas ir vėliau.

Taigi, CK 6.50 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji prievolių vykdymÄ reglamentuojanti nuostata, kad prievolę už skolininkÄ gali įvykdyti trečiasis asmuo, todėl prievolinių teisinių santykių dalyvis, nepageidaujantis, jog prievolę už jį įvykdytų kitas asmuo, gali iÅ¡ anksto apie tai pareikÅ¡ti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018).

54. Teisėjų kolegija, vertindama ieÅ¡kovės argumentus dėl R. K. iÅ¡reikÅ¡to prieÅ¡taravimo, kad prievolę už jį įvykdytų ieÅ¡kovė, sprendžia, kad kreditorius neturi teisės priimti įvykdymÄ iÅ¡ trečiojo asmens jeigu skolininkas dar prieÅ¡ įvykdydamas prievolę pareiÅ¡kia kreditoriui (bet kokia forma), kad įvykdys prievolę asmeniÅ¡kai ir prieÅ¡tarauja trečiojo asmens siÅ«lomam įvykdymui. Tuo tarpu jeigu skolininkas prieÅ¡taravimus pareiÅ¡kia vėliau, jie turi bÅ«ti pareikÅ¡ti per protingÄ terminÄ ir bÅ«ti pagrįsti.

55. Å iame kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad nagrinėjamu atveju, nors R. K. yra į bylÄ Ä¯trauktas trečiuoju asmeniu nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. K. 2022 m. birželio 6 d. raÅ¡tÄ teismui pateikė ieÅ¡kovė, Å¡is raÅ¡tas yra adresuotas ne atsakovui, o ieÅ¡kovei. Taigi, R. K. prieÅ¡taravimų atsakovui nėra pateikęs. Be to, 2022 m. birželio 6 d. raÅ¡tas nėra pasiraÅ¡ytas kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u ir pats R. K. savo pozicijos nurodytu klausimu bylos nagrinėjimo metu nereiÅ¡kė. Å iame raÅ¡te taip pat nėra nurodytas prieÅ¡taravimų pagrindas.

56. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieÅ¡kovės teismui pateiktu R. K. 2022 m. birželio 6 d. raÅ¡tu, adresuotu ieÅ¡kovei. Kartu pažymėtina, kad Å¡is raÅ¡tas pateiktas nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo praėjus beveik dvejiems metams, bei nenurodant prieÅ¡taravimų pagrindo.

57. Galiausiai, apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad R. K. nežinojo, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. ieÅ¡kovės mokėjimÄ atsakovas įskaitė kaip R. K. prievolės įvykdymÄ , atsakovas apie tai R. K. neinformavo, dėl to skolininkas turėjo teisę pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl tokio prievolės įvykdymo Å¡ios bylos nagrinėjimo metu.

58. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantė, cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018, iÅ¡ esmės teigia, kad, kadangi R. K. nebuvo informuotas apie mokėjimo įskaitymÄ , jis turi teisę CK 6.50 straipsnio 2 dalyje nurodytus prieÅ¡taravimus pareikÅ¡ti nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, kad ieÅ¡kovė netinkamai interpretuoja nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡aiÅ¡kinimai, kuriais remiasi ieÅ¡kovė, buvo pateikti skirtingoje procesinėje ir faktinėje situacijoje, nei yra susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018 bylÄ nagrinėjo pagal prievolę už skolininkÄ Ä¯vykdžiusio naujojo kreditoriaus atgręžtinį reikalavimÄ skolininkui. Taigi, pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai galėtų bÅ«ti taikytini byloje, nagrinėjamoje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį R.

K., o ne ieškovės ieškinį atsakovui (pirminiam kreditoriui).

59. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.50 straipsnio nuostatas. Byloje nenustačius skolininko R. K. piniginės prievolės atsakovui asmeninio pobÅ«džio ar skolininko prieÅ¡taravimo, kad jo prievoles kreditoriui įvykdytų ieÅ¡kovė, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ gauti atsiskaitymus nuomos sutarties pagrindu.

Tai, kad už turto nuomÄ iÅ¡ dalies atsiskaitė ne R. K., o ieÅ¡kovė, nekeičia teisinio vertinimo, nes, remiantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai. BylÄ nagrinėjęs teismas nenustatė, kad atsakovo ir R. K. sudarytoje turto nuomos sutartyje buvo iÅ¡lygų, jog mokėti už nuomÄ gali iÅ¡imtinai tik sutartyje nurodytas asmuo.

Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad atsakovas turėjo teisę priimti ieÅ¡kovės atliktÄ ginčo mokėjimÄ , kurio paskirtyje buvo nurodyta, jog mokama už „Patalpų nuomÄ â€œ. Toks mokėjimas, vertintinas kaip teisėtas turto įgijimo pagrindas, kuriam esant mokėtojas (ieÅ¡kovė) netenka teisės iÅ¡sireikalauti pervestų lėšų CK 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl apeliacinio skundo reikalavimo paÅ¡alinti pirmosios instancijos teismo motyvus, susijusius su faktiniu turto naudojimu 60.

IeÅ¡kovė reikalavimÄ paÅ¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo motyvus, jog: „tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo P. M. susiklostė ne tik pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, ieÅ¡kovė dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktiÅ¡kai naudojo pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantį nekilnojamÄ jį turtÄ savo komercinėje veikloje, t. y. vykdė vieÅ¡bučių ir restoranų veiklÄ adresu (duomenys neskelbtini)“, - grindžia Å¡iais motyvais:

1) teigia, kad aplinkybės, ar ji naudojo turtÄ savo veikloje iki Sutarties sudarymo, neturi reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, nes trečiojo asmens teisė vykdyti prievolę už skolininkÄ nėra siejama su kokiu nors specifiniu trečiojo asmens ir skolininko ryÅ¡iu;

2) šios aplinkybės yra nagrinėtinos Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4002-405/2022, todėl teismo motyvai, kuriais yra pasisakoma dėl šių aplinkybių, yra šalintini iš teismo sprendimo.

61. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neįžvelgia pagrindo tenkinti minėtÄ apeliantės praÅ¡ymÄ . Minėta, kad ieÅ¡kovės faktinio turto naudojimo iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybe atsakovas rėmėsi atsikirsdamas į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ir siekdamas, be kita ko, paneigti ieÅ¡kovės argumentus, kad atlikdama 2020 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimÄ ieÅ¡kovės vadovė manė atliekanti avansinį mokėjimÄ už turtÄ ; R. K. nežinojo apie 2020 m. rugsėjo 8 d. atliktÄ mokėjimÄ , jo paskirtį ir kt.

Pažymėtina, kad iš dispozityvumo ir rungimosi principų (CPK 12, 13 straipsniai) išplaukia, kad pareiga (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) teikti teismui įrodymus tenka šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepagrįsto parturtėjimo sÄ lygų (ne)egzistavimo nagrinėjamu atveju, vertino į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ . Aplinkybė, kad Å¡iuo metu tarp Å¡alių yra kilęs ir kitas teisminis ginčas, kurio nagrinėjimo dalykui yra reikÅ¡mingos teismo nustatytos faktinės aplinkybės Å¡ioje byloje, nesudaro pagrindo iÅ¡ teismo sprendimo Å¡alinti motyvus. Dėl bylos procesinės baigties 62. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetęs, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 64. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

65. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad įrodymai dėl patirtų atstovavimo išlaidų bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byla išnagrinėta teisme 2023 m. vasario 21 d. bei šios dienos nutartimi buvo atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Atsakovas iki 2023 m. vasario 21 d. nepateikė įrodymų pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo atveju atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliantės (ieÅ¡kovės) apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Asta Jakutytė–Sungailienė RÅ«ta Latvelė Ieva Navickaitė–Sakalauskienė