cb9e9bea-6134-4c66-86cd-e1c02a1aded5 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-689-798/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01112-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ATRASA“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mortaga“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Magum“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Magum“. Bankroto administratore paskirta mažoji bendrija „Nemokumo valdymas“. 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartimi BUAB „Magum“ bankroto byloje patvirtintas kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as, tarp jų ir trečiosios eilės kreditorės UAB „ATRASA“ 41 861,22 Eur finansinis reikalavimas, kuris 2018 m. spalio 24 d. teismo nutartimi padidintas iki 45 513,15 Eur.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi BUAB ,,Magum“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. IeÅ¡kovė UAB „ATRASA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Mortaga“ 41 861,22 Eur skolÄ , ieÅ¡kinio reikalavimus grįsdama 2017 m. birželio 28 d. sutartimi dėl įsipareigojimų įvykdymo, kuria UAB „ATRASA“ (kreditorė) ir BUAB „Magum“ (skolininkė) susitarė, kad skola sudaro 43 097,39 Eur sumÄ , o už Å¡ios prievolės įvykdymÄ laidavo UAB „Mortaga“ 2017 m. birželio 28 d. sudaryta laidavimo sutartimi.

3. Atsakovė UAB „Mortaga“ su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, teigdama, kad ieÅ¡kovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių skolos atsiradimo faktÄ bei galimÄ skolos dalies padengimÄ , ir kad, anot atsakovės, buvo nustatyti darbų trÅ«kumai vykdant 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovei UAB „ATRASA“ iÅ¡ solidariosios skolininkės atsakovės UAB „Mortaga“ 41 861,22 Eur skolÄ , 275,25 Eur palÅ«kanų, 40,00 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų kompensavimÄ , 8 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 2 178,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 28 d. sutartimi dėl įsipareigojimų įvykdymo UAB „ATRASA“ (kreditorė) ir BUAB „Magum“ (skolininkė) susitarė, kad skola sudaro 43 097,39 Eur sumÄ , kuriÄ BUAB „Magum“ įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. vasario 28 d., jei sumokama visa skolos suma, arba iki 2018 m. kovo 31 d., jei skolos suma sumokama dalimis. Skolos suma grindžiama 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos Nr. MAG-2015-002 ir 2017 m. birželio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis.

O ieÅ¡kovės reikalavimo teisė į atsakovę, kaip solidariÄ jÄ skolininkę, atsirado laidavimo sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡alių sudarytoje laidavimo sutartyje nenumatytos jokios kitos sÄ lygos, nei nustatyta įstatyme dėl solidariosios skolininko ir laiduotojo atsakomybės. Teismas atsakovės nurodytus argumentus dėl dokumentų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nepateikimo vertino kaip deklaratyvius. PrieÅ¡ingai, byloje pateikti ne tik raÅ¡ytiniai įrodymai, pagrindžiantys skolos susidarymo aplinkybes, bet ir iÅ¡samÅ«s paaiÅ¡kinimai dėl skolos susidarymo aplinkybių.

Taip pat teismas vertino kaip niekuo nepagrįstus ir atsakovės teiginius, jog į bylÄ nepateikta įrodymų, kad galbÅ«t dalis skolos ieÅ¡kovei buvo sumokėta. Teismas pažymėjo, kad pagrindinė skolininkė skolÄ pripažino, ir tai lėmė, kad BUAB „Magum“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „ATRASA“ finansinis reikalavimas, kurio suma 45 513,15 Eur (2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi dėl pagrindinės skolos – 41 861,22 Eur, 2018 m. spalio 24 d. nutartimi padidintas 3 651,93 Eur suma, kuriÄ sudaro 275,25 Eur palÅ«kanos ir 3 376,68 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos).

Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal nurodytÄ 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002 nei užsakovė BUAB „Magum“, nei laiduotoja UAB „Mortaga“ jokių reikalavimų rangovei UAB „ATRASA“ nėra pareiÅ¡kusios, o vienintelis pateiktas dokumentas, t. y. atsakovės UAB „Mortaga“ suraÅ¡ytas 2018 m. liepos 10 d. defektinis aktas, nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6.

Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Mortaga“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-4115-866/2018 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodė, kad ieÅ¡kovė statybos rangos darbus atliko nekokybiÅ¡kai, ir tai įrodo į bylÄ pateiktas defektinis aktas. Jame nurodyta, kad ant Å¡iuo metu įrengto įvažiavimo panduso (nuovažos) betono pavirÅ¡iaus yra matomi žymÅ«s ir grubÅ«s nelygumai, taip pat betonas tinkamai nesutankintas, todėl nėra galimybės suformuoto panduso padengti betono impregnantu.

IeÅ¡kovė nukrypo nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir numatytų statybos darbų rodiklių, todėl neįgijo teisės į mokėjimus pagal 2015 m. liepos 24 d. sudarytÄ statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002, o apeliantė – pareigos atlikti mokėjimus ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai apeliantės pateiktÄ defektinį aktÄ vertino kaip nepakankamÄ Ä¯rodymÄ ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumui įrodyti. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė nepateikė dokumentų, įrodančių darbų atlikimÄ pagal UAB „Gincity“ ir trečiojo asmens BUAB „Magum“ 2016 m. lapkričio 18 d. sudarytÄ statybos rangos sutartį.

Pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009 ir neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių bei priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo skolÄ pripažino, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas buvo patvirtintas trečiojo asmens bankroto byloje. Apeliantės teigimu, laiduotojas turi teisę pareikÅ¡ti kreditoriaus reikalavimui atsikirtimus net ir tais atvejais, kai bankroto byloje įsiteisėjusia nutartimi yra patvirtintas kreditoriaus reikalavimas pagrindiniam skolininkui ir tai negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, įrodančia kreditoriaus, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės, pateikto ieÅ¡kinio pagrįstumÄ .

7. Atsiliepime į atsakovės UAB „Mortaga“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „ATRASA“ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad BUAB „Magum“ pažeidė sutartyje nustatytÄ terminÄ skolai sumokėti. Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi trečiojo asmens bankroto byloje, taip pat kad BUAB „Magum“ yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama bei kad skolos sumokėjimas užtikrintas atsakovės laidavimu, ieÅ¡kovė pagrįstai reikalavimÄ sumokėti skolÄ nukreipė į laiduotojÄ .

Nors apeliantė ir nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, pagrindžiančių darbų atlikimÄ pagal 2016 m. lapkričio 18 d. sudarytÄ statybos rangos sutartį, ieÅ¡kovės teigimu, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ji pateikė ne tik darbų priėmimo–perdavimo aktus, bet ir UAB „Gincity“ patvirtinimÄ , kad ji perleido 36 711,70 Eur dydžio reikalavimÄ Ä¯ BUAB „Magum“ kreditorei UAB „ATRASA“ ir kad BUAB „Magum“ nėra įvykdžiusi Å¡io reikalavimo UAB „Gincity“.

Atsakovė, pasirašydama laidavimo sutartį, patvirtino, kad BUAB „Magum“ skola ieškovei yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės pateiktas defektinis aktas nėra pakankamas įrodymas ieškinio reikalavimams paneigti. Be to, jis pasirašytas praėjus daugiau nei metams po to, kai buvo sudarytas paskutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas. Iki defektinio akto surašymo nei atsakovė, nei trečiasis asmuo ieškovei pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų nereiškė.

Net jeigu bÅ«tų nustatyta, kad atlikti darbai turi trÅ«kumų, tai bÅ«tų pagrindas mažinti skolÄ , reikalauti Å¡iuos darbus atlikti iÅ¡ naujo arba atlyginti nuostolius, o ne atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo pagal laidavimo sutartį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos iÅ¡ solidariojo skolininko pagal laidavimo sutartį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Dėl praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį 10. 2019 m. gruodžio 3 d. byloje buvo gautas atsakovės UAB „Mortaga“ praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį ir suteikti Å¡alims galimybę susitarti dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi. TÄ pačiÄ dienÄ nagrinėjamoje byloje taip pat buvo gautas ir ieÅ¡kovės UAB „ATRASA“ prieÅ¡taravimas dėl atsakovės praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį.

11. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nesutiko su atsakovės praÅ¡ymu atidėti teismo posėdį suteikiant Å¡alims galimybę derėtis dėl taikos sutarties sÄ lygų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atidėti teismo posėdį. Nustatytos faktinės aplinkybės 12. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. BUAB „Magum“ ir UAB „ATRASA“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002 (sutarties kaina 36 000 Eur). 13. 2016 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta BUAB „Magum“ ir UAB „Gincity“ statybos rangos sutartis Nr. MAG-2016-II-001-1 (preliminari darbų atlikimo kaina – 36 905 Eur, iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros suma – 41 711,70 Eur). 14. 2017 m. birželio 21 d. triÅ¡ale dalies skolos perkėlimo sutartimi, kuriÄ sudarė UAB „ATRASA“ (kreditorė), BUAB „Magum“ (pradinė skolininkė) ir UAB „Mortaga“ (naujoji skolininkė), pradinės skolininkės BUAB „Magum“ 16 074,32 Eur skola kreditorei UAB „ATRASA“, kilusi iÅ¡ 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos sutarties Nr. MAG-2015-002, perkelta naujajai skolininkei UAB „Mortaga“.

Sulygta, kad sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ BUAB „Magum“ skola, kilusi iÅ¡ statybos rangos sutarties Nr. MAG-2015-002, ieÅ¡kovei iÅ¡ viso sudarė 22 460,01 Eur. Naujoji skolininkė UAB „Mortaga“ įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei 16 074,32 Eur sumÄ iki 2017 m. liepos 1 d. Taigi po sutarties pasiraÅ¡ymo BUAB „Magum“ nesumokėta skolos dalis ieÅ¡kovei pagal statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002 sudarė 6 385,69 Eur. 15. 2017 m. birželio 27 d. sutartimi, kuriÄ sudarė UAB „Gincity“ ir UAB „ATRASA“, UAB „Gincity“ perleido 36 711,70 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Magum“ pagal 2016 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartį Nr. MAG-2016-II-001-1 ieÅ¡kovei.

Tos pačios dienos praneÅ¡imu skolininkė BUAB „Magum“ buvo informuota apie reikalavimo perleidimÄ bei kreditoriaus pasikeitimÄ .

16. Sudėjus pirmiau nurodytas BUAB „Magum“ skolas UAB „ATRASA“, t. y. perleistÄ 36 711,70 Eur sumÄ ir likusiÄ mokėti 6 385,69 Eur sumÄ , susidarė bendra 43 097,39 Eur skola. 2017 m. birželio 28 d. sutartimi dėl įsipareigojimų įvykdymo UAB „ATRASA“ (kreditorė) ir BUAB „Magum“ (skolininkė) susitarė, kad skola pagal 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002 ir 2017 m. birželio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį iÅ¡ viso sudaro 43 097,39 Eur sumÄ . BUAB „Magum“ įsipareigojo nurodytÄ sumÄ sumokėti iki 2018 m. vasario 28 d., jei sumokama visa skolos suma, arba iki 2018 m. kovo 31 d. (galutinis skolos grÄ Å¾inimo terminas), jei skolos suma sumokama dalimis.

17. TÄ pačiÄ dienÄ , 2017 m. birželio 28 d., buvo sudaryta UAB „ATRASA“ ir UAB „Mortaga“ laidavimo sutartis, kuria pastaroji laidavo už BUAB „Magum“ 43 097,39 Eur prievolę ieÅ¡kovei UAB „ATRASA“ pagal pirmiau nurodytÄ 2017 m. birželio 28 d. sutartį dėl įsipareigojimų įvykdymo. 18. 2018 m. kovo 5 d. UAB „ATRASA“ ir BUAB „Magum“ pasirašė skolų suderinimo aktÄ , kuriame patvirtino, kad skolininkės neįvykdytų įsipareigojimų kreditorei suma yra 41 861,22 Eur, kuriÄ ieÅ¡kovė ir prašė priteisti pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. 19. 2018 m. liepos 10 d. buvo suraÅ¡ytas defektinis aktas Nr. MO-S-2018-34, kuris pasiraÅ¡ytas atsakovės direktoriaus ir statybos techninės priežiÅ«ros vadovo.

Jame nurodyta, kad po darbų atlikimo buvo nustatyta, kad pagal 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002 įvažiavimo pandusas į (automobilių) aikštelę įrengtas nesivadovaujant statybos projektu. Dėl apeliacinio skundo argumentų 20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kuriÄ laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimÄ pareikÅ¡ti laiduotojui.

21. Laidavimo teisiniuose santykiuose dalyvauja trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir laiduotojas; greta paprastai jau egzistuojančių (arba bÅ«simų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir laiduotojo prievoliniai santykiai. Laiduotojas yra asmuo, kuris įsipareigoja atsakyti kito asmens (skolininko) kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigÄ kito asmens (skolininko) kreditoriui, o kreditorius įgyja papildomÄ reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu.

Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja tik pareigÄ Ä¯vykdyti užtikrintÄ prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – tik teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų Å¡iÄ savo pareigÄ . Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali bÅ«ti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

22. Jeigu kitaip nenustatyta laidavimo sutartyje, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininkÄ ir kreditorių, bei Å¡ios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, Å¡alutinė) prievolė, siejanti laiduotojÄ ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis).

Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Nagrinėjamu atveju tai įrodo tas faktas, kad BUAB „Magum“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

23. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl skolos priteisimo, iÅ¡ esmės pakartoja jau anksčiau į bylÄ teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip Å¡ias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas netinkamai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės reikalavimus.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretacijÄ . Taigi apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylÄ nagrinėjęs teismas. Kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

24. Ä®monių bankroto teisiniu reglamentavimu nustatyta, kad iÅ¡kėlus skolininkui bankroto bylÄ laikoma, kad visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo Å¡alutinę prievolę. Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali iÅ¡ karto reikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui. Pažymėtina, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui iÅ¡lieka tiek teisė pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje, tiek iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) iÅ¡plaukianti teisė atskirai pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui, tiek abiem kartu.

25. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai, skolininkei BUAB „Magum“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , jos kreditorė UAB „ATRASA“ savo reikalavimÄ nukreipė į skolininkės laiduotojÄ UAB „Mortaga“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ Ä¯vykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę ir Å¡is įgyja teisę reikalauti iÅ¡ skolininko įvykdyti prievolę jam.

26. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡alių sudarytoje laidavimo sutartyje iÅ¡ esmės nenustatytos kitokios sÄ lygos, nei nustatyta įstatyme. PrieÅ¡ingai, joje nustatyta solidarioji skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui.

27. Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių skolos susidarymo aplinkybes. PrieÅ¡ingai, apeliantė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomus argumentus apie ieÅ¡kovės reikalavimų nepagrįstumÄ (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino apeliantės argumentus, jog ieÅ¡kovė turėjo teismui pateikti įrodymus, kad skolos dalis jau gali bÅ«ti sumokėta. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodyti. Å iose proceso teisės normose nustatyta bendroji onus probandi (įrodinėjimo naÅ¡tos) paskirstymo taisyklė. Nagrinėjamu atveju, esant pareikÅ¡tiems reikalavimams dėl skolos priteisimo, įrodinėjimo pareiga dėl skolos (ar jos dalies) sumokėjimo tenka bÅ«tent skolininkui. O ieÅ¡kovui, pareiÅ¡kusiam reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, tenka pareiga įrodyti skolos dydį, jos susidarymo aplinkybes, tai, kad jis į skolininkÄ turi reikalavimo teisę, bei kitas ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes.

Kadangi nagrinėjamu atveju bankrutavusi bendrovė pripažino susidariusiÄ skolÄ ieÅ¡kovei (tai įrodo ir Å¡alių pasiraÅ¡ytas skolų suderinimo aktas), ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „Magum“ bankroto byloje, ieÅ¡kovė laikytina tinkamai įvykdžiusia jai tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ . Ir nors yra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsikirsti į ieÅ¡kovės reikalavimÄ net ir tuo atveju, jei pagrindinė skolininkė pripažino skolÄ , tačiau, kaip minėta, ji į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadas apie ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumÄ .

28. Atsakovės gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio bÅ«dÄ visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo bÅ«dai. Tais atvejais, kai pagal tarp Å¡alių atsiradusį teisinį santykį abi Å¡alių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos Å¡alies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos Å¡alies prievolės vykdymo ir kai Å¡alys taiko savo teisių gynimo bÅ«dus, nustatytus CK 6.58 arba CK 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo bÅ«dus, apibrėžtus atskiras sutarčių rÅ«Å¡is reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai Å¡aliai pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita Å¡alis turi teisę gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu jÄ vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus.

BylÄ nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iÅ¡ esmės įvertinti Å¡alies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu jÄ vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-289-1075/2018).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovė nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kovės reikalavimo gynėsi, be kita ko, nurodydama, kad ieÅ¡kovė tinkamai neįvykdė rangos sutarties, darbus atliko nekokybiÅ¡kai. Atsakovė atliktų darbų nekokybiÅ¡kumÄ grindė tik vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytu defektiniu aktu, kuris nebuvo pateiktas ieÅ¡kovei, reikalaujant darbų trÅ«kumus paÅ¡alinti, o buvo pateiktas į bylÄ , kartu su atsiliepimu. Pastebėtina, kad kitų įrodymų (tokių, kaip pavyzdžiui, ekspertizės aktas ir pan.), įrodančių atsakovės nurodomas aplinkybes dėl netinkamai atliktų darbų, į bylÄ pateikta nėra.

30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad užsakovas, pastebėjęs darbų rezultato kokybę bloginančius nukrypimus nuo rangos sutarties sÄ lygų ar kitus trÅ«kumus, privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik pats savaime vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarytas defektinis aktas nėra pakankamas ir svarbus įrodymas ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo nepagrįstumui nustatyti.

Å is aktas turėjo bÅ«ti siunčiamas UAB „ATRASA“ kartu su pretenzija (arba kitais bÅ«dais praneÅ¡ama apie defektus), reikalaujama paÅ¡alinti akte nurodomus defektus bei nurodomi defektų nepaÅ¡alinimo padariniai. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovei atsakovės sudarytas defektinis aktas buvo iÅ¡siųstas kartu su reikalavimu paÅ¡alinti jame nurodomus defektus. Å ių aplinkybių nepaaiÅ¡kina ir apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad iki 2018 m. liepos 10 d. (iki defektinio akto sudarymo dienos) nei atsakovė, nei trečiasis asmuo jai nereiÅ¡kė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Defektinis aktas buvo sudarytas ne tik, kaip teigia ieÅ¡kovė, po vienerių metų nuo tada, kai buvo pasiraÅ¡ytas paskutinis statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas, bet ir po bylos dėl skolos priteisimo iÅ¡kėlimo (2018 m. birželio 18 d.) Vilniaus apygardos teisme.

UAB „Mortaga“ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės UAB „ATRASA“ ieÅ¡kinį pateikė 2018 m. liepos 12 d., kartu pridėdama ir 2018 m. liepos 10 d. defektinį aktÄ Nr. MO-S-2018-34. Be to, iÅ¡ defektiniame akte esančių nuotraukų akivaizdu, kad atsakovės nurodomi trÅ«kumai galėjo paaiÅ¡kėti ir bÅ«ti užfiksuoti iÅ¡ karto tik atlikus statybos darbus ir (ar) pasiraÅ¡ant darbų priėmimo–perdavimo aktÄ . Pati apeliantė skunde nurodė, kad ant Å¡iuo metu įrengto įvažiavimo panduso betono pavirÅ¡iaus yra vizualiai matomi žymÅ«s ir grubÅ«s nelygumai, taip pat betonas tinkamai nesutankintas.

Todėl lieka neaišku, kodėl šiuo atveju apeliantė delsė ilgiau nei metus ir negynė savo interesų iškart po to, kai ieškovės atlikti statybos darbai buvo baigti ir perduoti užsakovams, o vizualiai matomi defektai galėjo būti nustatyti iš karto.

31. Ä®statyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikÅ¡ti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trÅ«kumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintÄ reguliavimÄ apžiÅ«rėti ir priimti atliktÄ darbÄ yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rÅ«pestingai – apžiÅ«rėti rangos darbų rezultatu esantį daiktÄ , kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trÅ«kumų; pagal įstatymÄ iÅ¡ užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiÅ«ra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trÅ«kumų, jis neįpareigotas daikto trÅ«kumų paieÅ¡kai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta Å¡alių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbÄ jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trÅ«kumų, netenka teisės remtis trÅ«kumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trÅ«kumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų po darbų priėmimo, jei tie trÅ«kumai ar nukrypimai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (paslėpti trÅ«kumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos praneÅ¡ti rangovui per protingÄ terminÄ po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trÅ«kumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

32. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje esančiÄ medžiagÄ , aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ bei atsakovės pateiktÄ 2018 m. liepos 10 d. defektinį aktÄ Nr. MO-S-2018-34, konstatuoja, kad jame nurodyti trÅ«kumai buvo akivaizdÅ«s ir galėjo bÅ«ti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, o reikalavimas dėl darbų trÅ«kumų paÅ¡alinimo galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kovei įstatymų numatytais terminais.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimÄ ir aptartÄ teismų praktikÄ , sprendžia, kad apeliantės UAB „Mortaga“ apeliacinio skundo argumentai visiÅ¡kai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų dėl skolos priteisimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei UAB „ATRASA“ iÅ¡ atsakovės UAB „Mortaga“ priteistina atlyginti 1 028,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

IeÅ¡kovės nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra realios ir pagrįstos, o praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Dėl bylos procesinės baigties 35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „ATRASA“, juridinio asmens kodas 186716368, buveinės adresas: Vilniaus r., ZujÅ«nų k., Gegužės Pirmosios g. 8, naudai iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Mortaga“, juridinio asmens kodas 303287715, buveinės adresas:

Vilnius, Tuskulėnų g. 58, 1 028,50 Eur (tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Asta Radzevičienė Antanas Rudzinskas