cb9e84d0-a3f3-4f70-9dda-3efdbe816b3c · Vilniaus apygardos teismas

?                                                                        Civilinė byla Nr. 2S-1757-803/2019                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09355-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.5. (S)                                                                                                                                                      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 7 d.

Vilnius  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.  Teismas  n u s t a t ė: I. Ginčo esmė  1.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 229948,66 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi byloje buvo paskirti posėdžiai: 2019 m. rugsėjo 11 d., 13.00 val., numatant pertraukas iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 9.00 val. ir iki 2019 m. rugsėjo 13 d. 13.00 val.

4. Ä® 2019 m. rugsėjo 11 d., 13.00 val. vykusį teismo posėdį ieÅ¡kovas neatvyko. Teismo Å¡aukimas ieÅ¡kovui buvo įteiktas 2019 m. liepos 26 d. Atsakovės atstovė prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, paliko nenagrinėtÄ .

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui apie 2019 m. rugsėjo 11 d., 13.00 val. vyksiantį teismo posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai, tačiau į minėtÄ teismo posėdį ieÅ¡kovas neatvyko, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ neteikė. Teismui neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra žinomos.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog į teismo posėdį atvykusi atsakovės atstovė prašė palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ir neprašė priimti sprendimo už akių, sprendė, kad yra įstatyme nustatytas pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 8. IeÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kaip nepagrįstÄ , pažeidžiančiÄ apelianto procesines, pilietines ir žmogaus teises į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ bylos nagrinėjimÄ , teisminę gynybÄ .

9. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismo Å¡aukimas ieÅ¡kovui buvo įteiktas 2019 m. liepos 26 d., bet jokie praÅ¡ymai nebuvo pateikti. IeÅ¡kovas neatvyko į teismo posėdį, apie kurį buvo tinkamai informuotas, o atsakovei praÅ¡ant palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu, buvo visos CPK 246 straipsnyje numatytos sÄ lygos ieÅ¡kinio palikimui nenagrinėtu. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kovui neatvykus į teismo posėdį, apie kurį ieÅ¡kovui buvo tinkamai praneÅ¡ta.

11. IeÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. IeÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 5 punktÄ teismas ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtÄ , jeigu atsakovas nepraÅ¡o priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieÅ¡kovas, kuriam tinkamai nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimÄ atideda.

Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieÅ¡kovas bylÄ veda per atstovÄ , tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieÅ¡kovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nepraneÅ¡ta ieÅ¡kovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas ieÅ¡kovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu ieÅ¡kovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbÄ Ä¯vertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadijÄ , ieÅ¡kovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

Kitais atvejais teismas atsakovo praÅ¡ymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimÄ už akių. Kai atsakovas nepraÅ¡o priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

12. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas Å¡alims už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti Å¡alis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taikÄ (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). IeÅ¡kinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesÄ . Vadinasi, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesÄ inicijavusiai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) galėtų bÅ«ti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesÄ Å¾iningas procesinis elgesys ir kai taikant ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto institutÄ nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

IeÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieÅ¡kovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbÅ«t piktnaudžiauja procesu, nusiÅ¡alina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieÅ¡kovui už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, prieÅ¡ingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti Å¡alis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Kaip minėta, ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesÄ , todėl Å¡i priemonė negali bÅ«ti taikoma formaliai, vien nustačius ieÅ¡kovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktÄ .

14. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitÄ , bet ir teisingÄ ginčų iÅ¡sprendimÄ . Ä® pirmÄ vietÄ iÅ¡kėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslÄ , proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus Å¡ių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybė turi bÅ«ti suteikiama tiesos nustatymo tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-303/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Todėl nustačius, jog neatvykimas į teismo posėdį nereiÅ¡kia ieÅ¡kovo siekio ar noro vilkinti bylÄ arba galutinio teismo procesinio sprendimo joje priėmimÄ , ieÅ¡kinys neturėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtas.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Civilinio proceso įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis proceso dalyvius sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, bendradarbiauti su teismu ir sprendė, kad yra pagrindas ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

16. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai Å¡ios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali pritarti. Palikdamas ieÅ¡kinį nenagrinėtu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad Å¡ios bylos nagrinėjimas tęsėsi jau ilgÄ laikÄ â€“ ieÅ¡kinys teisme gautas 2018 m. kovo 26 d., byloje buvo paskirti du parengiamieji teismo posėdžiai, į kuriuos ieÅ¡kovas atvyko. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 23 d. nutartimi bylÄ skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2019 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val., 2019 m. rugsėjo 12 d. 9.00 val., 2019 m. rugsėjo 13 d. 13.00 val. (tomas VI, b. l. 132).

Nėra ginčo, kad apie posėdžio laikÄ ir vietÄ apeliantui buvo praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimas į 2019 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val. teismo posėdį apeliantui V. J. įteiktas asmeniÅ¡kai 2019 m. liepos 26 d. (tomas VI, b. l. 135). IeÅ¡kovas, kuriam apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, į 2019 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val. vykusį teismo posėdį neatvyko. IÅ¡ ieÅ¡kovo negauta praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant, iki teismo posėdžio pradžios jis nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį.

Atsakovė byloje teismo sprendimo už akių institutu nesinaudojo, neprašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės.

17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagÄ sprendžia, kad didelės apimties (6 tomų) civilinėje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bylos iÅ¡ esmės negalima iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovui nedalyvaujant. Taip pat nėra pagrindo vertinti ieÅ¡kovo veiksmų, kaip nesiekiančių greito bylos iÅ¡nagrinėjimo.

18. Taigi įvertinus bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobÅ«dį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir aukščiau aptartÄ teismų praktikÄ , yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, kuria nebuvo iÅ¡spręstas bylos Å¡alių ginčas iÅ¡ esmės, neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, be pagrindo neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantas viso proceso metu buvo aktyvus, leidžia spręsti, kad nebuvo siekiama nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo ir apeliantas buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl nurodytų aplinkybių, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo trukmę, teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja pakankamas pagrindas nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, o ne palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

19. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ir Å¡itaip iÅ¡spręsdamas apelianto neatvykimo į teismo posėdį klausimÄ , kai bylos procesas jau vyko tokį ilgÄ laikÄ , neiÅ¡naudojo kitų įstatyme nustatytų teisinių pasekmių už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį, jeigu sprendė, kad tai padaryta be svarbios priežasties pavyzdžiui, baudos paskyrimo.

20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ ieÅ¡kovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo iÅ¡nagrinėjimo trukmė, nes ieÅ¡kovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iÅ¡ naujo inicijuoti kitÄ procesÄ , kuriame pakartotinai bÅ«tų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės, kas nebÅ«tų suderinama su proceso ekonomiÅ¡kumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).

Tokia situacija prieÅ¡tarautų vienam iÅ¡ pamatinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių.

21. Nagrinėjamos bylos atveju Å¡is principas itin aktualus bei svarbus dar ir tuo aspektu, kad Å¡is Å¡alių ginčas vyksta nuo 2018 m. kovo 26 d. Todėl ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ , kai nėra duomenų apie tai, kad apeliantas nebesuinteresuotas bylinėtis, dėl kreipimosi į teismÄ pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos iÅ¡nagrinėjimo trukmė, galėtų bÅ«ti pažeista apelianto teisė į bylos iÅ¡sprendimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , apie tai jau buvo taip pat pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

22. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto atžvilgiu dėl jo neatvykimo į teismo posėdį Å¡iuo konkrečiu atveju neatitiko ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 8 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais, n u t a r i a : apelianto (ieÅ¡kovo) V. J. atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Petkuvienė