2018-06-01 Nr. AB-11023-3-61-3-04592-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1229-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04592-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA prie ŽŪM, Agentūra, atsakovas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 3R-368(AG-300/03-2016) ir pareiškėjo J. M. skundą atmesti.

2. Agentūra skunde nurodė, kad pareiškėjas J. M. 2011 m. balandžio 11 d. pateikė Agentūrai paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, kurios reg. Nr. 1VM-KK-11-1-003099-PR001 (toliau – ir Paraiška) ir Agentūros direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas paramos gavėju pagal įsipareigotą įgyvendinti projektą „J. M. ūkio plėtra“ Nr. 1VM-KK-11-1-003099-PR001. Pareiškėjas projektą įgyvendino trimis etapais. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (2014 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-690 redakcija) 253 punktu (toliau – ir Administravimo taisyklės), pareiškėjui arba paramos gavėjui gali nustatyti pažeidimą, jei pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų (Administravimo taisyklių 253.2 papunktis); pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (Administravimo taisyklių 253.13 papunktis). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 3D-120 patvirtintų „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2011 metų patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklių) 29.9 papunktį, pareiškėjas įsipareigoja apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų (išskyrus vagystę) projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas).

3. Vertinant 2015 m. balandžio 30 d. pateiktą metinę ataskaitą laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pagal pateiktus draudimo liudijimus nustatyta, kad už paramos lėšas įsigyta sėjamoji nebuvo apdrausta nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. liepos 13 d., t. y. 346 kalendorines dienas (taigi pažeisti Įgyvendinimo taisyklių 29.9 papunktyje nustatyti įsipareigojimai). Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 12 d. pateikė paaiškinimą, kad už paramos lėšas įgytas turtas nebuvo apdraustas ne dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, tad šiuo atveju netaikoma 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL 2006 L 368, p. 15) 47 straipsnio 1 dalies nuostata, kai priežiūros rodiklio reikšmės nepasiekiamos dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių ir netaikomos sankcijos.

4. Pažymėjo, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 74 punktu ir Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais, pareiškėjui pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, t. y. susigrąžinama 191,15 Eur (2 proc. paramos sumos, t. y. 9 557,46 (sėjamosios deklaruota tinkamų išlaidų suma) x 2 proc. = 191,15 Eur) paramos suma, dėl neapdraustos sėjamosios. Taip Agentūra, vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 17 punktu, sprendimą dėl sankcijų priima, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, lėmusias pažeidimo padarymą. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. KK-08-35 dėl paramos dalies susigrąžinimo, kurį pareiškėjui išsiuntė 2016 m. rugpjūčio 31 d. kartu su lydraščiu Nr. BRK-4668.

5. Nurodė, kad Administravimo taisyklių 256 punkte nustatyta, jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“.

Agentūros teigimu, už konstatuotą pažeidimą Administravimo taisyklės numato paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankciją. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju gali būti susigrąžinama visa pareiškėjui išmokėta parama. Tačiau Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80, 17 punkte numatyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui.

Atsižvelgdama į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, Agentūra skyrė pareiškėjui 191,15 Eur sankciją. Siekiant palengvinti tokio pobūdžio pažeidimų atvejais skiriamų sankcijų skaičiavimą, Agentūroje egzistuoja atitinkama vidinė procedūra - Agentūros Pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai bei Europos žuvininkystės fondu, administravimo procedūros aprašas, patvirtintas Agentūros direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. BR1-327 (toliau – ir Sankcijų sąvadas, Aprašas). Aprašo 14 priede apibendrinamas sankcijų už pareigos drausti turtą nesilaikymą skiriamų sankcijų skaičiavimo metodas. Tai, kad skaičiuojant pareiškėjui skirtą sankciją, Agentūra rėmėsi savo vidinėmis procedūromis, kurios taip pat reglamentuoja ir sprendimo derinimo tvarką institucijos viduje, nedaro priimto sprendimo negaliojančiu ar neteisėtu. Sprendime nurodyta, jog taikoma 2 proc. sankcija už tai, jog iš paramos lėšų įsigytas turtas tam tikru laikotarpiu nebuvo apdraustas.

Taip pat nurodyta, kokiais atvejais taikoma 0,1 proc., 1 proc., 2 proc. sankcija nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės.

6. Agentūra skunde taip pat nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog sankcijos pritaikytos nepagrįstai. Pareiškėjas, pasirašydamas Paraišką, įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Taip pat Įgyvendinimo taisyklių 29.9 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Įgyvendinimo taisyklių 74 nurodyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Kaip vieną iš sankcijų rūšių – paramos lėšų susigrąžinimą – nustato Administravimo taisyklių 197.3.14 papunktis. Agentūros sprendimas pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas minėtame sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jis pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu, todėl visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, dėl to nėra pagrindo jį naikinti. Pareiškėjas aiškiai suprato sprendimo turinį bei jo sukeliamas teisines pasekmes.

7. Pareiškėjas J. M. atsiliepime į atsakovo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

8. Atsiliepime nurodė, kad nei viename teisės akte nėra nustatyta, kokiais atvejais ir kokias kriterijais remiantis taikoma konkretaus dydžio (procentine išraiška) piniginė sankcija (konkrečios paramos dalies susigrąžinimas). Sankcijos dydis buvo nustatytas vadovaujantis vidiniu Agentūros dokumentu - Sankcijų sąvadu, patvirtintu Agentūros direktoriaus įsakymu, tačiau nei šis dokumentas, nei Agentūros direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. BR1-237 nebuvo oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre, todėl yra negaliojantys. Viešojo administravimo subjektas negali veikti dispozityviai (savo nuožiūra) bei priimti galimai teisės aktais nepagrįstų sprendimų dėl teisinio pagrindo neturinčios konkrečios piniginės sankcijos taikymo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu Agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. KK-08-35, kuriuo Agentūra pritaikė pareiškėjui 191,15 Eur dydžio paramos susigrąžinimo sankciją nustačiusi, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. liepos 13 d. už paramos lėšas įsigyta sėjamoji nebuvo apdrausta.

11. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 11 d. pateikė Agentūrai Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007- 2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė kaip 150 000 Lt. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą paramai gauti pagal minėtos programos priemonę, kuriame deklaravo 33 000 Lt (9 557,46 Eur) tinkamų finansuoti išlaidų sumą, patirtą įsigijus sėjamąją „Kongskilde Demeter Classic CS-3000S“ 25 R.

Nr. 300520000, ser. 23290001. Prašė išmokėti 13 200 Lt (3 822,99 Eur) sumą. Agentūros 2014 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. S-KK-0078367 pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad jam yra skirta jo prašoma 13 200 Lt parama. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendime Nr. KK-08-35 nurodė, kad vertinant 2015 m. balandžio 30 d. pateiktą metinę ataskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pagal pateiktus draudimo liudijimus buvo nustatyta, jog už paramos lėšas įsigyta sėjamoji nebuvo apdrausta nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. liepos 13 d., t. y. 346 kalendorines dienas.

Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2011 m., patvirtintų žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 3D-120 29.9 punktas, įpareigojantis pareiškėją apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų (išskyrus vagystę) projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus projektą - likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas.

Sprendime teigiama, jog iš 2014 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad turtas nebuvo apdraustas ne dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 74 punktu ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (2014 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-690 redakcija) 197.3.1 punktu, 197.3.14 punktu, pritaikyta paramos dalies susigrąžinimo sankcija, t. y. susigrąžinama 191,15 Eur (2 proc. paramos sumos) paramos suma dėl neapdraustos sėjamosios.

Agentūra 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. BRK-4668 paprašė per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos susidariusią 191,15 Eur skolos sumą pervesti į Agentūros sąskaitą.

12. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas pateikė skundą Komisijai dėl atsakovo 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. KK-08-35 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kurį išnagrinėjusi, 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 3R-368(AG-300/03-2016) tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Agentūros 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. KK-08-35.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija paties pažeidimo padarymo (minėtu laikotarpiu sėjamosios neapdraudimo) ir sankcijos taikymo fakto, tačiau nesutinka su sankcijos dydžio apskaičiavimu. Pareiškėjui neaišku, kuo vadovaujantis buvo apskaičiuota grąžintinų lėšų suma, kodėl ji sudaro 2 proc. ir nuo kokių išlaidų turėtų būti skaičiuojama - nuo gautos paramos sumos, ar nuo deklaruotų tinkamų išlaidų sumos.

14. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 74 punkte nustatyta, jog paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Įgyvendinimo taisyklėse ir paramos paraiškoje, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Skundžiamame sprendime Agentūra nurodė pareiškėjo atžvilgiu taikanti paramos susigrąžinimo sankciją, numatytą Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 punktuose, kuriais atitinkamai nustatyta, jog paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Minėtomis Administravimo taisyklių normomis nėra detalizuoti konkretūs pareiškėjui pritaikytos sankcijos dydžiai. Jie buvo nustatyti Agentūros direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. BR1- 327 patvirtinto Pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai bei Europos žuvininkystės fondu, administravimo procedūros aprašo 14 priedu - Sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones ir pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų programos priemones, sąvadu ir takoskyra. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2 proc. dydžio sankciją Agentūra pareiškėjui apskaičiavo remdamasi Sankcijų sąvadu. Jame nustatyta, jog, jeigu paramos gavėjas nepagrindžia turto draudimo fakto nuo 241 iki 365 kalendorinių dienų (12 mėn.), taikoma 2 proc. sankcija, skaičiuojama nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės, bet ne mažiau nei 100,01 Eur.

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo apdraudęs sėjamosios 346 kalendorines dienas, todėl remiantis Sankcijų sąvadu, jam buvo pritaikyta 2 proc. dydžio sankcija nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės, kuri sudaro 33 000 Lt (9 557,46 Eur), t. y. 9 557,46 Eur x 2 proc. = 191,15 Eur.

16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog ginčijamas sankcijos dydis nustatytas vadovaujantis Administravimo taisykles papildančiu teisės aktu - Sankcijų sąvadu, patvirtintu Agentūros direktoriaus įsakymu. Juo buvo patvirtintas sankcijų už padarytus pažeidimus sąvadas (galimi paramos gavėjų pažeidimai, pažeidimų esmė/turinys, taikoma sankcija ir jos dydis/ribos) bei nustatyta sankcijų skyrimo tvarka. Savo pobūdžiu tai yra norminis teisės aktas, juo nustatytos elgesio taisyklės individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnį, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Komisija skundžiamame sprendime konstatavo, kad nei Agentūros direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. BR1-327, nei juo patvirtintas Sankcijų sąvadas nebuvo oficialiai paskelbti Teisės aktų registre. Komisija nurodė, kad jokiais teisės aktais Agentūrai nebuvo deleguota teisė rengti bei tvirtinti (priimti) Sankcijų sąvadą, kad minimas teisės aktas buvo priimtas viršijant atsakovui teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir yra negaliojantis. Komisija sprendė, kad pareiškėjui apskaičiuotas ir paskirtas sankcijos dydis nėra pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl panaikino ginčijamą 2016 m. rugpjūčio 3 d. Agentūros sprendimą Nr. KK-08-35.

17. Teismas nurodė, kad Agentūros teigimu, sprendimo teisiniu pagrindu laikytinas Įgyvendinimo taisyklių 74 punktas, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 255, 256 punktai, šios teisės normos yra aiškiai nurodytos pačiame sprendime ir pareiškėjui žinomos. Sankcijų sąvadas yra vidinis dokumentas, kuris neskelbtas viešai. Agentūros atstovė per teismo posėdį paaiškino, kad sankcija buvo paskaičiuota pagal Sankcijų sąvadą, nes Administravimo taisyklėse nenustatyta, kaip turi būti skaičiuojama sankcija. Teismas taip pat nurodė, kad individualus administracinis sprendimas turi būti aiškiai pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Atsakovo sprendime nurodytas teisinis pagrindas – Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklių atitinkami punktai, tačiau nėra pateikta nuoroda į konkretų paskaičiavimą pagrindžiančią normą. Teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui paskirtas sankcijos dydis nėra pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl teisėtai panaikino skundžiamą atsakovo sprendimą.

III. 18. Agentūra apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

19. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad Administravimo taisyklių 256 punkte nustatyta, jog jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklėmis. Agentūros nuomone, iš ginčijamo sprendimo bei dokumentų, kuriais remiantis ir buvo priimtas sprendimas, neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, t. y. pareiškėjui išmokėtos paramos lėšos susigrąžinamos nustačius, jog pareiškėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgus į sprendime nurodytas faktines aplinkybes bei įvertinus kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai, Agentūra mano, jog ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis, yra aiškus ir išsamus.

20. Atsakovas pažymi, kad už konstatuotą pažeidimą Administravimo taisyklės numato paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankciją. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju gali būti susigrąžinama visa pareiškėjui išmokėta parama. Tačiau Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80, 17 punkte numatyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Įvertinusi nagrinėjamo atvejo aplinkybes, pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, Agentūra skyrė pareiškėjui 191,15 Eur sankciją. Siekiant palengvinti tokio pobūdžio pažeidimų atvejais skiriamų sankcijų skaičiavimą, Agentūroje egzistuoja atitinkama vidinė procedūra - Agentūros Pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai bei Europos žuvininkystės fondu, administravimo procedūros aprašas, patvirtintas Agentūros direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. BR1-327 (toliau – ir Aprašas), kurio 14 priede apibendrinamas sankcijų už pareigos drausti turtą nesilaikymą skiriamų sankcijų skaičiavimo metodas. Tai, kad skaičiuojant pareiškėjui skirtą sankciją, Agentūra rėmėsi savo vidinėmis procedūromis, kurios, be kita ko, taip pat reglamentuoja, pavyzdžiui, sprendimo derinimo tvarką institucijos viduje, nedaro priimto sprendimo negaliojančiu ar neteisėtu. Priešinga logika reikštų, kad ir visos kitos vidinės procedūros, taikytos priimant ginčijamą sprendimą (procedūros, reglamentuojančios atsakingų asmenų vizavimo tvarką ir eiliškumą), lemtų priimto sprendimo negaliojimą. Pabrėžia, kad Agentūros vidinės procedūros, taip pat ir Aprašas, nenustato pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, ir nelaikytini jam skirtos sankcijos teisiniu pagrindu.

21. Agentūros įsitikinimu, sprendimo teisinis pagrindas, t. y. Įgyvendinimo taisyklių ir Administravimo taisyklių nuostatos, nurodytos ir pačiame sprendime ir pareiškėjui žinomos. Skirta sankcija yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui, kurį pripažįsta padaręs pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, Agentūra neturi teisinio ar faktinio pagrindo neskirti pareiškėjui sankcijos. Priešingas elgesys reikštų Agentūrai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimą. Pareiškėjo nesutikimas su skirtos sankcijos dydžiu turi būti argumentuotas ir įrodinėjimo našta priskirtina pareiškėjui.

22. Atkreipia dėmesį, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nurodyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 5 straipsnyje. Vadovaujantis Reglamento Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Paramos gavėjui per nustatytą laiką negrąžinus nurodytos paramos lėšų dalies, pradedamos skaičiuoti skolos palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punktu, kuriame numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, bei 15.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, jog palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte minėtame laiške skolininkui, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

23. Agentūra nesutinka su teismo sprendimo argumentu, jog nėra aišku, kaip buvo paskaičiuota ginčijama sankcijos suma. Sprendime nurodyta, kad taikoma 2 proc. sankcija už tai, jog iš paramos lėšų įsigytas turtas tam tikru laikotarpiu nebuvo apdraustas. Taip pat nurodyta, kokiais atvejais taikoma 0,1 proc., 1 proc., 2 proc. sankcija nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės.

24. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju turto draudimo egzistavimas yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas sankcijos taikymas ar netaikymas. Įgyvendinimo taisyklių 29.9 papunktyje nustatyta turto draudimo sąlyga užtikrina ne tik pareiškėjo turtinius interesus nuo galimų neigiamų pasekmių, tačiau ir Agentūros interesus. Pareiškėjui buvo skirta parama Projektui vykdyti. Agentūra, išmokėjus paramą, kontroliuoja paramos panaudojimą ir Projekto įgyvendinimo eigą ir po lėšų išmokėjimo, lėšų panaudojimas ir jų grąžinimas priklauso nuo paramos panaudojimo tikslų, paramos gavėjai negali laisvai disponuoti įgytu turtu. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad turtas, įsigytas už paramos lėšas, buvo tinkamai apdraustas visą laikotarpį, todėl Agentūra taikė sankcijas.

25. Agentūra nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog sankcijos pritaikytos nepagrįstai. Pareiškėjas pasirašydamas Paraišką, įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų (išskyrus vagystę) projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas). Taip pat Įgyvendinimo taisyklių 29.9 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų (išskyrus vagystę) projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas). Be to, Įgyvendinimo taisyklių 74 punkte nurodyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Kaip vieną iš sankcijų rūšių – paramos lėšų susigrąžinimą – nustato Administravimo taisyklių 197.3.14 papunktis. Todėl atmestini Komisijos teiginiai, kad Agentūra nepagrįstai pritaikė sankcijas, kai tokią sankciją aiškiai nustato teisės aktai, tuo tarpu pareiškėjas nėra įrodęs, kad tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus.

26. Agentūra pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas, išnagrinėjęs analogišką bylą, konstatavo, jog paramos gavėjas privalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl turto draudimo. Taigi teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas, priėmė nepagrįstą ir neargumentuotą sprendimą, kuris naikintinas.

27. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 3R-368(AG-300/03-2016), kuriuo Komisija tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Agentūros 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. KK-08-35, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas Agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą iš esmės konstatavęs, jog Agentūra sankciją apskaičiavo pagal Sankcijų sąvadą, kuris nėra paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl Komisija pagrįstai konstatavo, jog buvo nesilaikyta VAĮ 8 straipsnio, nes pareiškėjui paskirtos sankcijos dydis nėra pagrįstas galiojančiais teisės aktais.

30. Agentūra apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė netinkamą sprendimą.

31. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu sutinka.

32. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

33. Bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos, ne kita ko, Administravimo taisyklės, Įgyvendinimo taisyklės ir Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

34. Administravimo taisyklių 253 punkte nurodyta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų (253.2 papunktis); pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (253.13 papunktis).

35. Administravimo taisyklių 197 punkte nurodyta, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas: paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas: vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.3.1 papunktis); pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14 papunktis).

36. Be to Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, padarytą įgyvendinant investicines EŽŪFKP, EŽF ar EJRŽF priemones, už kurį siūlomos sankcijos suma nesiekia 100 000 Lt (28 962,00 Eur), arba pažeidimą, padarytą įgyvendinant kompensacines EŽŪFKP, EŽF, EJRŽF ar EŽŪGF priemones, priima sprendimą dėl sankcijų ir per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo apie jį informuoja pareiškėją arba paramos gavėją.

37. Taisyklių 17 punkte yra nurodyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui.

38. Iš pirmiau minėtų Administravimo taisyklių ir Taisyklių nuostatų matyti, kad jose yra įtvirtinta Agentūros teisė nustatyti pažeidimą (Administravimo taisyklių 253 punktas) ir priimti sprendimą dėl sankcijų taikymo (Taisyklių 9 punktas). Administravimo taisyklių 197 punkte yra įtvirtintos sankcijų, kurios gali būti taikomos paramos gavėjui, rūšys, tuo tarpu Taisyklių 17 punkte yra įtvirtinti principai, kuriais remiantis turi būti nustatomas konkretus taikomos sankcijos dydis. Nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad šie teisės aktai yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

39. Iš byloje ginčijamo Sprendimo (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, b.l. 5-7) turinio matyti, kad jame yra išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės, įvardintas konkretus pažeidimas, taip pat nurodytos teisės normos, kurias, Agentūros manymu, pažeidė pareiškėjas, bei teisės normos, kurių pagrindu Agentūra priėmė sprendimą dėl dalies paramos sugrąžinimo.

40. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog ginčijamas Sprendimas dėl motyvavimo trūkumų yra ydingas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu. Vien tai, priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas vadovavosi viešai neskelbta vidine darbo tvarka savaime nereiškia, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant galiojančiais teisės aktais. Viena vertus, galiojantys aukštesnės galios teisės aktai savaime nedraudžia viešojo administravimo subjektams nusistatyti vidines taisykles. Be to kaip minėta, priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas rėmėsi konkrečiomis Administravimo taisyklių ir Taisyklių nuostatomis.

41. Atsižvelgus į pirmiau minėtus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, nevertino faktinių bylos aplinkybių iš esmės, todėl teismo sprendimas panaikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad neginčydamas Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, jis iš esmės nesutinka su Sprendime pritaikytos sankcijos proporcingumu. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, turėtų įvertinti, ar ginčijamas Sprendimas atitinka Taisyklių 17 punkte įtvirtintus sankcijų dydžio nustatymo principus.

43. Dėl pirmiau minėtų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė