cb9bc72e-ef08-4a47-9b36-e7f70e1f45f4 · Å iaulių apygardos teismas

                                                        Â

                         Administracinė byla Nr. ATP-273-300/2013

                                                                       Teisminio

proceso Nr. 4-70-3-00627-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7; 79.1.

 (S)

 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 6 d.

         Šiauliai

            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal A. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria A. R. skundas netenkintas ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Å iaulių AVPK) Kelių policijos biuro 2013 m. sausio 31 d. nutarimas, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 1 ir 2 dalis ir nubaustas subendrinta 1000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, paliktas nepakeistas.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

Å iaulių AVPK 2013 m. sausio 31 d. nutarimu A. R. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2012 m. liepos 3 d., 17.08 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), lenkė marÅ¡rutinį autobusÄ kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ , iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir priversdamas iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį keisti judėjimo kryptį, aplenkęs užvažiavo prieÅ¡ autobusÄ ir staigiai stabdė, priversdamas autobuso vairuotojÄ staigiai stabdyti. Pastovėjęs apie 10 sekundžių pavažiavo į priekį, apsisuko, kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ ir važiuodamas prieÅ¡ eismÄ , vėl blokavo autobusui keliÄ , tokiais savo chuliganiÅ¡kais veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir kitų žmonių saugumui.

Be to, A. R. tuo pačiu nutarimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 straipsnio 1 dalį, buvo nubaustas 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 1 d., 17.11 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdamas į kairę, specialiai nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio, priversdamas jį staigiai stabdyti ir sustoti sankryžoje, Å¡io automobilio vairuotojas dar bandė apvažiuoti automobilį, tačiau filmuotos medžiagos autorius savo automobiliu trukdė jam tai padaryti, taip sukeldamas pavojingÄ situacijÄ . Vadovaujantis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, A. R. paskirta subendrinta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti

transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

A. R., nesutikdamas su Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-01-31 nutarimu, Å iaulių apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo prašė minėtÄ nutarimÄ pakeisti.

Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi A. R. skundÄ atmetė.

Skundu Å iaulių apygardos teismui A. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013-04-11 nutartį ir pakeisti Å iaulių AVPK 2013-01-31 nutarimÄ Nr. 40N-2294661-13, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį 1000 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimu dvylikai mėnesių, pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį 400 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimu trims mėnesiams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda 1000 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas dvylikai mėnesių, – 2012-07-03 epizode jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ ATPK 1242 straipsnio 2 dalies į ATPK 1241 straipsnio 2 ar 3 dalį bei pritaikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir, esant galimybei, sumažinti paskirtÄ baudÄ , neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesniam nei numato įstatymas terminui.

Dėl 2012-07-03 įvykio skunde nurodo, kad pripažįsta, jog kirto lenkimo metu dvigubÄ iÅ¡tisinę juostÄ , pažeidė Kelių eismo taisyklių 123 punktÄ , tačiau, pasak apelianto, tai jis padarė dėl staigaus autobuso manevro, jo vairuotojo padarytų Kelių eismo taisyklių 88.2, 92, 93 punktų pažeidimo. Teigia, kad autobuso vairuotojas prieÅ¡ persirikiuodamas į antrÄ eismo juostÄ nerodė jokio signalo, atliko staigų manevrÄ , kurio jis negalėjo numatyti, kartu pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 28, 106, 109 punktų reikalavimus. Nurodo, kad atstumas iki pavojingai manevruojančio autobuso buvo nedidelis, nevirÅ¡ijo 15–16 m, tai matyti iÅ¡ pateikiamos fotonuotraukos, o leistinas judėjimo greitis Å¡ioje atkarpoje –

70 km per valandÄ . Pažeidėjas teigia, kad jis neturėjo jokių chuliganiÅ¡kų paskatų sustodamas iÅ¡ karto po autobuso aplenkimo, tai buvo reakcija į patirtÄ stresÄ , o iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , buvo netinkamai pasirinktas manevras susidariusioje eismo situacijoje. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, nes, pasak apelianto, antra eismo juosta prieÅ¡ jį nevažiavo jokia transporto priemonė, kol į jÄ , padarydamas neleistinÄ manevrÄ , neįvažiavo autobusas.

Ar apsisukdamas dar kartÄ kirto dvigubÄ iÅ¡tisinę juostÄ , neprisimina, tačiau, dar kartÄ nuvykęs į įvykio vietÄ , įsitikino, kad toje vietoje yra punktyrinė juosta, tai patvirtina pateikiama fotonuotrauka, todėl mano, kad apsisukdamas Kelių eismo taisyklių nepažeidė. A. R. pripažįsta, kad privažiuodamas prie autobuso prieÅ¡ eismo kryptį ir sustodamas prieÅ¡ais, pažeidė kelių eismo taisyklių 123, 124, 146 punktų reikalavimus, tačiau A. R. nurodo, prieÅ¡ingai nei konstatavo apylinkės teismas, kad jis privažiavo prie stovinčio autobuso, norėdamas jį nufilmuoti, užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidėjÄ , jokio kelio blokavimo nebuvo, dėl to mano, kad toks jo manevras negalėjo sukelti pavojaus eismo ir kitų žmonių saugumui.

Administracine tvarka nubausto asmens nuomone, jo veiksmai negalėjo bÅ«ti kvalifikuojami kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas, pažeidėjas teigia, kad jis padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 straipsnio 2 ar 3 dalyje. Dėl 2012-08-01, apie 17 val., įvykusio įvykio nurodo, kad Å¡ioje situacijoje jo veiksmai galėjo bÅ«ti įvertinti kaip pažeidimas, numatytas ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis tyčia netrukdė atvažiavusiam automobiliui jį apvažiuoti. Po vos neįvykusio susidÅ«rimo jis buvo labai susijaudinęs ir iÅ¡sigandęs, todėl nesugebėjo nedelsdamas patraukti automobilio iÅ¡ sankryžos, be to, už jo taip pat buvo automobilių.

Taip pat nurodo ir tai, kad savo kaltę padarius administracinės teisės pažeidimus suprato, permÄ stė buvusį elgesį ir atsakingai įvertino. Teigia, kad ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų teisės pažeidimų. Apeliantas mano, kad tai rodo, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam reikÅ¡tų darbo praradimÄ , o jo Å¡eima liktų be pajamų Å¡altinio, tik su finansiniais įsipareigojimais.

Atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones nubaudžiamas ne tik jis, bet ir kiti jo šeimos nariai, ypač nukenčia mažametė dukra. Pažeidėjas pažymi, kad pažeidimai padaryti 2012-07-03 ir 2012-08-01, o po to žymiai pablogėjo jo šeimos materialinė padėtis – 2012-07-12 surašytas vartotojo padarytos žalos nustatymo aktas Nr. 15-12, kuriuo priskaičiuota padaryta žala už gamtines dujas AB (duomenys neskelbtini) ir 2012-08-24 buvo sudaryta žalos atlyginimo atidėjimo sutartis Nr. 15-12; 2012 m. lapkričio mėnesį jo žmona R.

R. neteko darbo ir nuo 2012-12-04 jai suteiktas bedarbio statusas; moka už žmonos studijas (duomenys neskelbtini) universitete.

  Atsiliepimu į A. R. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Å iaulių AVPK) Kelių policijos biuras praÅ¡o A. R. skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutartį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracine tvarka nubaustas asmuo A. R., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį ir ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, iš esmės ginčija

įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas

nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl jo veikų kvalifikavimo ir teigia, kad 2012-07-03 epizode jo veika turi bÅ«ti perkvalifikuotina iÅ¡ ATPK 1242 straipsnio 2 dalies į ATPK 1241 straipsnio 2 ar 3 dalį, o 2012-08-01 epizode į ATPK 1242 straipsnio 1 dalį. Taigi, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas savaip interpretuoja byloje esančius duomenis ir siÅ«lo besÄ lygiÅ¡kai jais remtis priimant sprendimÄ . Jau savaime toks pažeidėjo siÅ«lymas prieÅ¡tarauja įrodinėjimo turiniui, nes suponuoja prioriteto teikimÄ vienai įrodymų grupei kitų atžvilgiu. Å ios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad A. R. tik jam palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jų, todėl pagrįstai paliko nepakeistÄ Å iaulių AVPK 2013 m. sausio 31 d. nutarimÄ , kuriuo A. R. nubaustas pagal jam inkriminuotus pažeidimus, numatytus ATPK 1242 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK

256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtos teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756−450/2010, Nr. N63-992/2010).

  Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog A. R. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus, t. y. pavojingai ir chuliganiÅ¡kai vairavo automobilį – lenkė marÅ¡rutinį autobusÄ kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ , iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir priversdamas iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį keisti judėjimo kryptį, aplenkęs užvažiavo prieÅ¡ autobusÄ ir staigiai stabdė, priversdamas autobuso vairuotojÄ staigiai stabdyti, pastovėjęs apie 10 sekundžių pavažiavo į priekį, apsisuko, kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ ir važiuodamas prieÅ¡ eismÄ , vėl blokavo autobusui keliÄ , ir Å¡iais savo chuliganiÅ¡kais veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir kitų žmonių saugumui, bei tai, kad jis vairuodamas automobilį, gatvių sankryžoje sukdamas į kairę, tyčia nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio, priversdamas jį staigiai stabdyti ir sustoti sankryžoje, Å¡io automobilio vairuotojui dar bandant apvažiuoti automobilį, jis savo automobiliu trukdė jam tai padaryti, taip sukeldamas pavojingÄ situacijÄ .

  Taigi, nors A. R. iÅ¡ dalies neigia padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, pateikia savo subjektyvų įvykusių situacijų vertinimÄ ir praÅ¡o 2012-07-03 epizode jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ ATPK 1242 straipsnio 2 dalies į ATPK 1241 straipsnio 2 ar 3 dalį, o 2012-08-01

epizode – į ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, tačiau, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos

medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos

teismo išvada, jog byloje esančių įrodymų pakanka padaryti išvadoms dėl A. R. kaltės padarius aptariamus pažeidimus.

  Tai, kad A. R. kaltas dėl jam inkriminuotų

pažeidimų padarymo, įrodo vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. R. vairuojamas automobilis 2012-07-03 važiuoja antra eismo

juosta, po to, atsiradus kliūčiai, į jo naudojamÄ eismo juostÄ persirikiuoja autobusas, tada jis, privalėdamas kelyje elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, vietoj to, kad sulėtintų automobilio greitį, signalizuodamas aplenkia autobusÄ , kerta dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ , iÅ¡važiuoja į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , ir taip priverčia prieÅ¡inga eismo juosta važiuojančius automobilius keisti judėjimo kryptį, po to iÅ¡važiuoja prieÅ¡ais autobusÄ , staiga sustabdo savo automobilį ir taip užkerta keliÄ autobusui. Toks pažeidėjo elgesys, kai dėl mažareikÅ¡mės dingsties (neva autobuso vairuotojo padarytu KET pažeidimu) nesivadovaujama kelio ženklinimu ir yra kertamos dvigubos iÅ¡tisinės ženklinimo linijos, po to iÅ¡važiuojama į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , priverčiama prieÅ¡inga eismo juosta važiuojančius automobilius keisti judėjimo kryptį, iÅ¡važiuojama prieÅ¡ais autobusÄ ,  užkertamas kelias autobusui, tokiu bÅ«du sukeliant realų pavojų sau ir kitiems asmenims, pagrįstai vertinamas kaip

chuliganiškos paskatos. Taip pat byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina ir A. R. kaltę 2012-08-01 įvykyje, iš įrašo turinio matyti, kad

pažeidėjas įvažiavęs į sankryÅ¾Ä degant žaliam Å¡viesoforo signalui privalėjo praleisti prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, tačiau, nepaisant to, jis jo nepraleido bei dar trukdė jam pravažiuoti.

  Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nubaustojo asmens apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutartį, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

  Pritardamas apylinkės teismo išvadai dėl A. R. kaltės pastarajam padarius jam inkriminuotus pažeidimus, apygardos teismas pritaria ir motyvams, kuriais remiantis konstatuota, kad šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. balandžio 11 d. nutartį A.

R. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Â

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistÄ ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                    Vidmantas

Mylė