cb9baf3e-e6db-4ba0-a2dc-29ce5a068c25 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-768-162/2013                                                Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00383-2013-5                                   Procesinio sprendimo kategorijos 4.5; 74(S)                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 23 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėos), Aušrelės Mažrimienės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

Ch., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Jonui Plateliui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Guboja“ atstovams – V. D., advokatui RamÅ«nui Girevičiui, 2013 m. rugpjūčio 12 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Ch. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Guboja“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimų – 2012 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-749; 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-422 bei 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-423 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė:                   pareiÅ¡kėjas A. Ch. skundu (b.l. 5-9) bei patikslintu skundu (b.l. 122) praÅ¡o:       1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. liepos 16 d. sprendimÄ Nr. 12SD (14.12.104)-749;       2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013 m. vasario 12 d. sprendimÄ Nr. 12SD (14.12.104)-422;       3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013 m. vasario 12 d. sprendimÄ Nr. 12SD (14.12.104)-423;       4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriame bÅ«tų projektuojami įsiterpę valstybinės žemės sklypai 0,0322 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėse, besiribojantys su pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), rengimÄ .

       Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso 0,0800 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0972 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog 2012 m. vasario 27 d. pareiÅ¡kėjas ir Å¡eÅ¡i sodininkų bendrijos „Guboja“ (toliau – ir SB „Guboja“) nariai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Klaipėdos skyrius) pateikė praÅ¡ymÄ leisti iÅ¡sipirkti valstybinės žemės plotus, besiribojančius su jiems nuosavybės teise priklausančiais sodų sklypais. 2012 m. kovo 20 d. raÅ¡tu Nr. 12SD-(14.23.104)-345 Klaipėdos skyrius pareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kino, kad pageidaujami iÅ¡sipirkti žemės sklypai yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurie parduodami sodo žemės sklypų savininkams tik tuomet, kai sodininkų bendrija atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai.

       Nurodo, jog 2012 m. balandžio 11 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Klaipėdos skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ prie jam nuosavybės teise priklausančių sklypų prijungti papildomus (apie 0,0322 ha) žemės plotus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėse. 2012 m. gegužės 11 d. Klaipėdos skyrius kreipėsi į SB „Guboja“, praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ , ar praÅ¡omi privatizuoti žemės sklypai reikalingi sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. 2012 m. birželio 7 d. sodininkų bendrija raÅ¡tu informavo Klaipėdos skyrių, jog nepritaria valstybinių žemės sklypų privatizavimui, kadangi pageidaujami prijungti žemės sklypai reikalingi bendrijos reikmėms; be to, SB „Guboja“ yra įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės vandentvarkos plėtros ir atnaujinimo projekto poreikio 2014-2020 m.

Europos SÄ jungos projektų finansavimo laikotarpio sÄ raÅ¡Ä , kuriame yra numatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimas. Atsižvelgdamas į tai, 2012 m. liepos 16 d. Klaipėdos skyrius raÅ¡tu Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad pageidaujamus prisijungti papildomas žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos. Be to, atsižvelgus į sodininkų bendrijos nurodytas priežastis Klaipėdos skyrius nesutinka pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimo privatizuoti žemės sklypus, rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 25 d. raÅ¡tu Nr. (5.1.22)-A5-5553 pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, jog SB „Guboja‘ nėra įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės vandentvarkos plėtros ir atnaujino projekto poreikio 2014-2020 m. Europos SÄ jungos projektų finansavimo laikotarpio sÄ raÅ¡Ä . PareiÅ¡kėjas 2012 m. spalio 26 d. dar kartÄ pateikė Klaipėdos skyriui praÅ¡ymÄ dėl leidimo iÅ¡sipirkti 0,0322 ha valstybinės žemės plotus, besiribojančius su jam nuosavybės teise priklausančiais sodų sklypais.

Negavęs atsakymo, 2013 m. sausio 9 d. pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl leidimo iÅ¡davimo. Atkreipia dėmesį, jog 2012 m. spalio 26 d. praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡nagrinėtas per įstatymų nustatytÄ terminÄ . 2013 m. sausio 15 d. kreipėsi į Klaipėdos skyriaus vedėjÄ nurodydamas, kad Seimo kontrolierius pažymoje Nr. 4D-2012/1-1441 padarė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl papildomos žemės įsigijimo buvo pažeistos įstatymo nuostatos, kadangi Klaipėdos skyrius nesilaikė nuoseklios, teisės aktais paremtos pozicijos.

Pažymi, jog 2013 m. vasario 12 d. Klaipėdos skyrius sprendimu 12SD-(14.12.104)-423 dar kartÄ atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ , savo sprendimÄ motyvuodamas 2012 m. liepos 16 d. raÅ¡te Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 nurodytomis priežastimis. Papildomai Klaipėdos skyrius nurodė, jog 2002 m. vasario 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 102 yra įregistruotas 2011 m. gruodžio 13 d. SB „Guboja“ raÅ¡tas Nr. 59, kuriame nurodyta, kad bendrijos įstatų 29.1 punkte nustatyta neleisti praplėsti sklypų melioracijos griovių, kelių apsauginėse zonose ir jų sÄ skaita, taip pat laikytis gretimybių.       PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, juos apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5.)-729 pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.        PareiÅ¡kėjas nesutinka su Klaipėdos skyriaus sprendimais ir teigia, jog tokie Klaipėdos skyriaus sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl Å¡ių priežasčių. Klaipėdos skyrius nepagrįstai nurodė, jog SB „Guboja“ turi teisę spręsti valstybinės žemės, esančios mėgėjų sodų teritorijoje, privatizavimo klausimÄ , nes pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas sodininkų bendrijos ir jų valdymo organai nepriskirti prie subjektų, turinčių teisę valdyti žemės sklypus ir jais disponuoti.

Taip pat Klaipėdos skyrius nesilaikė nuoseklios teisės aktais paremtos pozicijos dėl praÅ¡omo privatizuoti žemės ploto teisinio statuso, t.y. Å¡is žemės plotas laikytinas įsiterpusiu ar ne. Teigia, jog vertinant Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692, 2.15 punktÄ , Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 2 punktÄ bei Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punktÄ , darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡omas privatizuoti žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu ir jam taikytina Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje taisyklėse nustatyta privatizavimo tvarka.

Klaipėdos skyrius neteisėtai pripažino, jog SB „Guboja“ įstatai ir valdybos nutarimai yra tinkamos formos dokumentais, patvirtinantys sodininkų bendrijos valiÄ Ä¯gyti valstybinės žemės plotus statiniams ir rekreacijai. Klaipėdos skyrius nepagrįstai pripažino, kad 2012 m. birželio 7 d. SB „Guboja“ pateikė tinkamÄ praÅ¡ymÄ privatizuoti valstybinės žemės sklypus bendrijos reikmėms, kadangi bendrijos narių susirinkimas dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo įsigijimo nuo 2012 m. birželio 7 d. nebuvo rengtas.

Klaipėdos skyrius nepagrįstai atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ pareiÅ¡kėjui privatizuoti valstybinius žemės sklypus po to, kai SB „Guboja“ nepateikė Taisyklių 27 punkto reikalavimų atitinkančio praÅ¡ymo per 30 kalendorinių dienų nuo žemėtvarkos skyriaus praneÅ¡imų iÅ¡siuntimo dienos.       PareiÅ¡kėjas A. Ch. ir jo atstovas advokatas Jonas Platelis praÅ¡o tenkinti skundÄ ir patikslintÄ skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.       Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Reda Siautilė su pareiÅ¡kėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atsiliepimuose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

       Atsakovas atsiliepimuose (b.l. 47-51, 138-139) nurodo, jog pareiÅ¡kėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-729 neskundžia, todėl mano, jog pareiÅ¡kėjas dėl Klaipėdos skyriaus sprendimų panaikinimo praleido skundo padavimo teismui terminÄ .        Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodo netikslias faktines aplinkybes, kadangi 2012 m. vasario 27 d. pareiÅ¡kėjo ir kitų sodininkų bendrijos narių praÅ¡ymas buvo pateiktas po Klaipėdos rajono skyriaus administracinio teisės pažeidimo 2012 m. vasario 14 d. protokolo dėl savavaliÅ¡kos valstybinės žemės užėmimo suraÅ¡ymo.

Pažymi, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimu pareiÅ¡kėjui už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės užėmimÄ paskirta bauda, tačiau pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol tęsia padarytÄ pažeidimÄ ir neatlaisvina savavaliÅ¡kai užimtos valstybinės žemės.        Teigia, kad žemės sklypas, kurį pareiÅ¡kėjas siekia įsigyti, nelaikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, kadangi jis yra žymiai didesnis nei 0,04 ha ir prie jo yra privažiuojamasis kelias, todėl nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Å¡i nuostata neturėjo bÅ«ti taikoma.

Klaipėdos skyrius suklaidino pareiÅ¡kėjÄ 2012 m. kovo 20 d. raÅ¡te Nr. 12SD-(14.12.104.)-345 nurodydamas, kad su jo sklypais besiribojantys žemės plotai yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai. Pažymi, jog nagrinėjant pakartotinÄ 2012 m. balandžio 11 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2012 m. liepos 16 d. atsakyme Nr. 12SD-(14-12-104)-743 buvo tiksliai nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo pageidaujamas prisijungti 0,0322 ha ploto valstybinės žemės sklypas neatitinka teisės aktuose įtvirtintos sÄ vokos „įsiterpęs valstybinės žemės sklypas“, todėl Klaipėdos skyrius neiÅ¡davė leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.         Nurodo, jog sodininkų bendrija savo įstatuose ar savo valdybos nutarimuose turi teisę spręsti dėl valstybinės žemės pardavimo.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai. Taip pat pažymi, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.

SB „Guboja“ primininkė Klaipėdos skyriui 2011 m. gruodžio 13 d. pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad bendrijos įstatų 29.1 punkte nustatyta neleisti praplėsti sklypų melioracijos griovių, kelių apsauginėse zonose ir jų sÄ skaita bei laikytis atstumų tarp gretimybių. SB „Guboja“ valdybos 2006 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 06/03 nustatyta neleisti jokiam bendrijos nariui plėsti savo valdomų sklypų ribas žaliųjų zonų sÄ skaita, nes ateityje galimas jų panaudojimas bendriems narių poreikiams tenkinti.

Klaipėdos skyrius, gavęs pareiÅ¡kėjo 2012 m. balandžio 11 d. praÅ¡ymÄ , 2012 m. gegužės 11 d. iÅ¡siuntė SB „Guboja“ raÅ¡tÄ Nr. 12SD-511 dėl įsiterpusio sodo žemės sklypo pardavimo, į kurį 2012 m. birželio 7 d. buvo gautas atsakymas, jog visi bendrijos bendrieji plotai bendrijai yra reikalingi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei nesant visuotiniam sodininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimui leisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡sipirkti ginčo žemę, Klaipėdos skyrius 2012 m. liepos 16 d. pateikė pareiÅ¡kėjui atsakymÄ Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 į jo 2012 m. balandžio 11 d. praÅ¡ymÄ dėl papildomo ploto prijungimo, kuriame nurodė, kad leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ nebus iÅ¡duotas.

       Trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Guboja“ atstovai V. D. ir advokatas RamÅ«nas Girevičius su pareiÅ¡kėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o jų netenkinti atsiliepimuose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.        Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose (b.l. 66-69, 130-132) nurodo, kad 1988 m. gruodžio 29 d. tuometinis Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas bei Klaipėdos rajono vyriausiasis žemėtvarkos inžinierius SB „Guboja“ iÅ¡davė valstybinės žemės naudojimo aktÄ Nr. B 004820, kuriame nurodyta, jog kolÅ«kių užimama žemė priskiriama sodininkų bendrijai naudotis neterminuotai.

Prie jo buvo pridėtas žemės planas ir analogiÅ¡kas planas, tačiau jau su suformuotais žemės sklypais buvo patvirtintas 1993 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos virÅ¡ininko, todėl mano, jog nėra paneigtas aukščiau minimas aktas, o tęsiama tÄ sa planuojant sklypus ir žemės planus. Teigia, jog SB „Guboja“ administruoja jau suformuotÄ bendrojo naudojimo žemę, todėl formuoti naujus įsiterpusius sklypus jau suformuotame žemės generaliniame plane privatizavimui bÅ«tų nelogiÅ¡ka.

Pažymi, kad tokia praktika bÅ«tų ydinga žemės teisės atžvilgiu, kadangi įsiterpusio sklypo sÄ voka yra suprantama ir konstatuojama nuo jau suformuotų ir esamų sklypų padėties, o ne specialiai tokius sklypus formuojant. Be to, jei bÅ«tų įsiterpęs žemės sklypas, kurį nori įsigyti pareiÅ¡kėjas, tokiu atveju yra privaloma taikyti procedÅ«rÄ tokiam sklypui suformuoti įsigijimui. Miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse mėgėjų sodo teritorijose valstybinės žemės sklypai formuojami pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ir aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-542/D1-513. Atkreipia dėmesį, jog pagal šį įsakymÄ sodo teritorijos plano pertvarkymo iniciatyvos teisę turi sodininkų bendrija. Pažymi, kad Å¡iuo atveju SB „Guboja“ neinicijuoja sodo teritorijos plano pertvarkymo, kadangi žemė yra reikalinga bÅ«simiems infrastruktÅ«riniams objektams formuoti. Nurodo, jog SB „Guboja“ vidaus tvarkos taisyklių 70 punkte nurodyta, kad neleidžiama plėsti sklypų melioracijos griovių, kelių, apsauginių zonų sÄ skaita.

Pabrėžia, jog pareiškėjas, įgyvendindamas savo turtines teises, yra savavališkai padidinęs savo sklypus, juos aptverdamas tvora, o dėl šio pažeidimo yra priimtas teismo sprendimas, tačiau pareiškėjas jo nevykdo ir neatlaisvina savavališkai užimtų žemės sklypų. Akcentuoja, jog visi kelkraščiai ir žaliosios zonos yra bendrijos strateginės paskirties teritorijos, paliktos visų sodininkų interesus ir poreikius tenkinančių komunikacijų-įrenginių (vandentiekis, kanalizacija, dujotiekis ir t.t.) tiesimui.

Pažymi, jog bendrijos įstatų 29.1 punktas nurodo neleisti praplėsti sklypų melioracijos griovių, kelių apsauginių zonų sÄ skaita, be to tokia pozicija yra iÅ¡sakyta ir bendrijos valdybos 2006 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 06/3. Atkreipia dėmesį, jog yra numatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimas Dituvos soduose ir SB „Guboja“. Taip pat pažymi, kad žemės plotai, einantys palei pareiÅ¡kėjo sklypų ribÄ , yra naudojami kaip sanitarinės zonos žiemos metu valyti sniegÄ , o pareiÅ¡kėjo norimas privatizuoti žemės plotas palei (duomenys neskelbtini) gatvę sodininkų bendrijai tarnauja kaip Å¡alikelė, kadangi Å¡i gatvė yra asfaltuota, o pėstiesiems palikta tik Å¡alikelė, Turgaus gatvė yra pagrindinė sodininkų bendrijas „Guboja“ ir „Dituva“ jungianti gatvė.       Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas privatizuoti žemės sklypas nėra laisva žemė Žemės įstatymo atžvilgiu, kadangi žemė, nesudaranti sodo sklypų, yra bendrijos administruojama žemė, kuri yra suplanuota brėžiniais (topografiniais planais) ir valdoma pagal patikėjimo teisę.

Patikėjimo teisės aktas yra 1988 m. gruodžio 19 d. iÅ¡duotas valstybinės žemės naudojimo aktas Nr. B 004820. Å is aktas nėra panaikintas ir jo pagrindu nustatinėjamos žemės ribos, kurias administruoja SB „Guboja“.       Nurodo, kad SB „Guboja“ pirmininkė kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti klausimÄ , susijusį su bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės pardavimu. Seimo kontrolierius 2012 m. spalio 2 d. pažymoje pripažino, kad SB „Guboja" pirmininkės skundas dėl pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su įsiterpusio sklypo neteisingu traktavimu, pagrįstas ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas privatizuoti žemės sklypas nėra įsiterpęs žemės sklypas, o žemės plano pakeitimus turi inicijuoti sodininkų bendrija.

       Pateiktu atsiliepimu trečiasis suinteresuotas asmuo „Guboja“ taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimo iÅ¡laidas, netekinus jo skundo reikalavimų.        Teisėjų kolegija konstatuoja       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimų – 2012 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-749, 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-422, 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-423, kuriais buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti minėtus sprendimus ir įpareigoti atsakovÄ organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriame bÅ«tų projektuojami įsiterpę valstybinės žemės sklypai 0,0322 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėse, besiribojantys su pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), rengimÄ .        Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai       PareiÅ¡kėjas A.

Ch. 2012 m. balandžio 11 d. prašymu (b.l.

15) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių (minėta, toliau – ir Klaipėdos skyrius), praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ Å¾emės sklypų (apie 0,0150 ha) suformavimui ir pardavimui Å¡alia besiribojančių sodo žemės sklypų Nr. 1-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 1-2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). 2012 m. gegužės 11 d.

Klaipėdos skyrius raÅ¡tu Nr. 12SD-511 kreipėsi į SB „Guboja“, praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ , ar praÅ¡omi privatizuoti žemės sklypai reikalingi sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (b.l. 63). 2012 m. birželio 7 d. SB „Guboja“ informavo Klaipėdos skyrių, jog nepritaria valstybinių žemės sklypų privatizavimui, nes pageidaujami prijungti žemės sklypai nelaikytini įsiterpusiais, jie reikalingi bendrijos reikmėms; taip pat pažymėjo, kad SB „Guboja“ yra įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės vandentvarkos plėtros ir atnaujinimo projekto poreikio 2014-2020 m.

Europos SÄ jungos projektų finansavimo laikotarpio sÄ raÅ¡Ä , kuriame yra numatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimas (b.l. 64-65).        2012 m. liepos 16 d. Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 (b.l. 17-18) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino ir nurodė, kad SB „Guboja“ nepritaria papildomų plotų privatizavimui, kadangi pageidaujami prisijungti papildomi plotai yra reikalingi bendrijoms reikmėms. Minėtame sprendime nurodė, jog pageidaujamas prisijungti papildomas žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos.

Pažymėjo, kad pagal Turgaus gatvę galima suprojektuoti žemės sklypÄ , reikalingÄ bendrijos reikmėms (inžinerinių komunikacijų teismui).       Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 25 d. raÅ¡tu Nr. (5.1.22)-A5-5553 informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog SB „Guboja‘ nėra įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės vandentvarkos plėtros ir atnaujino projekto poreikio 2014-2020 m. Europos SÄ jungos projektų finansavimo laikotarpio sÄ raÅ¡Ä (b.l. 20).        PareiÅ¡kėjas 2012 m. spalio 26 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Klaipėdos skyrių dėl leidimo iÅ¡sipirkti ties pareiÅ¡kėjo sklypu esančiÄ Ä¯siterpusiÄ valstybinę žemę (b.l. 21).

Nesulaukęs atsakymo į pateiktÄ praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjas 2013 m. sausio 9 d. Klaipėdos skyriui dar kartÄ pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog prieÅ¡ tai pateiktas praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡nagrinėtas (b.l. 24).        2013 m. sausio 15 d. pareiÅ¡kime Klaipėdos skyriui pareiÅ¡kėjas prašė pakartotinai iÅ¡nagrinėti jo 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. praÅ¡ymus dėl papildomos žemės iÅ¡pirkimo. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, jog Seimo kontrolierius 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr. 4D-2012/1-1441 padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl papildomos žemės įsigijimo buvo pažeistos įstatymo nuostatos, kadangi Klaipėdos skyrius nesilaikė nuoseklios, teisės aktais paremtos pozicijos (b.l. 25).        Klaipėdos skyrius 2013 m. vasario 12 d. raÅ¡tu Nr. 12SD-(14.12.104)-422 nurodė, jog pakartotinai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų nenagrinės, nes VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats vieÅ¡ojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedÅ«ros sprendimÄ tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimÄ (b.l. 26-28).

       Klaipėdos skyrius 2013 m. vasario 12 d. sprendimu 12SD-(14.12.104)-423 atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus savo sprendimÄ motyvuodamas 2012 m. liepos 16 d. raÅ¡te Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 nurodytomis priežastimis, t.y. jog pageidaujamas prisijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sÄ vokos (b.l. 29-30).       PareiÅ¡kėjas 2013 m. vasario 15 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė skundÄ , kuriuo prašė panaikinti minėtus Klaipėdos skyriaus sprendimus (b.l. 31-34).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-729 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino (b.l. 35-36).        Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (1991 m. liepos 25 d. Nr. I-1607) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr.1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės.        Dėl skundo padavimo teismui termino        Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjas praleido skundo padavimo teismui terminÄ , kadangi neapskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-729, todėl skundo padavimo teismui terminas yra skaičiuojamas nuo ginčijamų Klaipėdos skyriaus sprendimų (2012 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-749, 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-422, 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-423) gavimo dienos.

       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (pvz., administracinės bylos Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/200; Nr. AS146-201/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali bÅ«ti tik toks vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjęs skundÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimo pareiÅ¡kėjo skundo nepatenkina, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiÅ¡kėjui tiesiogines teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 715/2011).       Nacionalinė žemės tarnyba Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-729 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino (b.l. 35-36), todėl tiesiogines teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui sukėlė ginčijami Klaipėdos skyriaus sprendimai.

Å iuo atveju Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pareiÅ¡kėjui buvo privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, nuo kurios sprendimo gavimo dienos yra skaičiuojamas. skundo padavimo teismui terminas        Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimÄ , priimtÄ iÅ¡nagrinėjus administracinį ginÄÄ ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo Å¡alis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.

Tokiu atveju į administracinį teismÄ galima kreiptis per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.       IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimÄ Nr. 1SS-(8.5.)-729 gavo 2013 m. balandžio 16 d. (b.l. 37), skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2013 m. gegužės 3 d. (b.l. 41), t.y. nepraleisdamas skundo padavimo teismui termino.        Dėl pageidaujamos įsigyti žemės ir ginčijamų sprendimų      Sodininkų bendrijų įstatymo paskirtis – nustatyti sodininkų bendrijų steigimÄ , valdymÄ ir veiklÄ , pertvarkymÄ ir pabaigÄ , sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymÄ , sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus (1 straipsnis).

Pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrÄ sias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiÅ«ra ir naudojimu. Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad mėgėjų sodo teritorijÄ sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypÄ , naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintÄ bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ teritorijų planavimo dokumentÄ .

Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės. Minėto įstatymo 2 straipsnyje pateikti mėgėjų sodo sklypo ir mėgėjų sodo teritorijos apibrėžimai. Mėgėjų sodo sklypas – tai mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ teritorijų planavimo dokumentÄ suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas (2 straipsnio 2 dalis). Mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, iÅ¡skyrus atvejus, kol savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektÄ arba kitÄ teritorijų planavimo dokumentÄ suformuota teritorija, suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms) (2 straipsnio 3 dalis).

Taigi, pagal minėtas Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, mėgėjų sodo teritorijÄ sudaro ne tik sodininkų ir kitų asmenų įsigyti sodo sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė.       RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad 1988 m. gruodžio 29 d. tuometinis Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas SB „Guboja“ iÅ¡davė valstybinės žemės naudojimo teisės aktÄ Nr. B 004820 dėl SB „Guboja“ priskiriamos neterminuotai naudotis žemės, kartu pateikiant sodininkų bendrijos žemės planÄ (b.l. 70-74).

Analogiškas žemės planas su suformuotais žemės sklypais buvo patvirtintas 1993 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininko (b.l. 75-76). Remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, bendrojo naudojimo žemė (valstybinė žemė) buvo paskirta būtent SB „Guboja“ naudojimui.       Pagal Žemės reformos įstatymo (2003 m. gruodžio 28 d. įstatymo Nr. IX-1935 redakcija) 8 straipsnio 7 dalį, sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje ne aukciono bÅ«du parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių iÅ¡dėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje ne aukciono bÅ«du parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijos žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ teritorijų planavimo dokumentÄ atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono bÅ«du pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu Å¡ie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono bÅ«du arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono bÅ«du.       BÅ«tent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės (minėta, toliau – ir Taisyklės) detaliai reglamentuoja sodininkų bendrijoms, Å¡ių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinės žemės pardavimo tvarkÄ .

Taisyklių 3 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus: 3.1. sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys bei 3.2. sodininkų bendrijos. Taisyklių 3.1 punkte numatyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas).

Minėtų Taisyklių 3.2 punkte numatyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas) bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2.). Taip pat pažymėtina, jog šių Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad be aukciono parduodami šių Taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias Taisykles turintiems teisę juos įsigyti.

Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai.        Taigi, vadovaujantis Taisyklių 3.1 punktu, sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) arba įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), kai sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai.

       Įsiteisėjęs Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimas, kuriuo A. Ch. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimÄ , numatytÄ Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, įrodo, kad pareiÅ¡kėjas norimÄ Ä¯sigyti žemės plotÄ užėmė savavaliÅ¡kai, t.y. užtverdamas tvorÄ apie 2,5 m ant žaliosios zonos palei (duomenys neskelbtini) gatvę ir apie 7,5-9,5 m ant žaliosios zonos prie (duomenys neskelbtini) gatvės (b.l. 58-60).

       Sodininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrijos įstatai yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad bendrijos įstatuose turi bÅ«ti nurodyta: <...> narystės bendrijoje sÄ lygos, bendrijos narių teisės, pareigos ir kt., o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad įstatuose gali bÅ«ti ir kitų įstatymams neprieÅ¡taraujančių nuostatų. SB „Guboja“ 2006 m. birželio 10 d. valdybos posėdžio nutarimu Nr. 06/03 buvo nutarta neleisti jokiam sodininkų bendrijos nariui plėsti savo valdomų sklypų ribas žaliųjų zonų sÄ skaita dėl galimo jų panaudojimo ateityje bendrijos poreikiams (b.l. 87).

SB „Guboja“ įgaliotinių susirinkimo 2001 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintų SB „Guboja“ įstatų 29.1 punkte numatyta neleisti praplėsti sklypų, melioracijos griovių, kelių apsauginėse zonose ir jų sÄ skaita. Taigi, atsižvelgdama į Sodininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, SB „Guboja“ patvirtino įstatus, kuriais apribojo sodininkų bendrijos narių galimybę praplėsti sklypų ribas žaliųjų zonų sÄ skaita bei kelių apsaugos zonose.

Tačiau pareiÅ¡kėjas neteisėtai iÅ¡plėtė sklypo ribas, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį jam yra paskirta bauda. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Å¡is žemės sklypas pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, teismo sprendimu ar kitu įstatymo pagrindu, o užimtas pažeidžiant SB „Guboja“ bendros sodininkų bendrijos žemės naudojimo tikslus. t.y. trukdant šį žemės plotÄ naudoti visų bendrijos narių gerovei.

Atsižvelgdama į prieÅ¡ tai minėtÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas nepatenka tarp Taisyklių 3.1.1 punkte minimų asmenų, kurie turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje naudojamus žemės sklypus, kadangi pareiÅ¡kėjas minimÄ Å¾emę naudoja neteisėtai.       PareiÅ¡kėjas teigia, kad praÅ¡oma įsigyti žemė yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, todėl pagal Taisyklių 3.1.2 punktÄ jam suteikiama teisė jį iÅ¡sipirkti.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiu pareiÅ¡kėjo argumentu nesutinka. Taisyklių 2 punkte apibrėžta įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sÄ voka, pagal kuriÄ Ä¯siterpęs valstybinės žemės sklypas yra valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, nevirÅ¡ijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.       Minėta, jog sodo žemės sklypai SB „Guboja“ buvo suteikti 1988 m. gruodžio 29 d. tuometinio Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto.

IÅ¡ valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre matyti, jog 2005 m. gegužės 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu A. Ch. įgijo 0,0800 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2007 m. liepos 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 0,0972 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius SB „Guboja“ (b.l. 53-54). IÅ¡ SB „Guboja“ žemės sklypų plano, kuris buvo patvirtintas 1993 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininko, matyti, jog pareiškėjas žemės sklypus nori pasididinti bendrojo naudojimo žeme, t.y. išplečiant sklypus į gatvės pusę bei žaliuosius plotus (b.l. 75), nepaisant to, kad norimi užimti žemės plotai nebuvo atskirai suformuoti. Minėti žemės plotai yra šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Taigi, prie šių žemės plotų yra privažiuojamasis kelias ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės), todėl šie žemės plotai negali būti laikyti įsiterpę valstybinės žemės sklypai Taisyklių 2 punkte nurodyto apibrėžimo prasme.

Å ie žemės plotai nėra ir nebuvo suprojektuotu su atitinkamomis ribomis, o pageidaujama iÅ¡sipirkti teritorija yra įvardijama kaip SB „Guboja“ bendrojo naudojimo žemė.        PareiÅ¡kėjas skundÄ argumentuoja ir tuo, jog Klaipėdos skyriaus pozicija dėl ginčo žemės teisinio statuso buvo nenuosekli.        IÅ¡ Klaipėdos skyriaus 2012 m. kovo 20 d. raÅ¡to Nr. 12SD-(14.12.104)-345 matyti, jog Klaipėdos skyrius nurodė, kad besiribojantys žemės plotai yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai (b.l. 14).

Tačiau pažymėtina, kad Å¡iuo raÅ¡tu buvo atsakyta ne tik į pareiÅ¡kėjo A. Ch. praÅ¡ymÄ , bet ir į kitų asmenų praÅ¡ymus, kadangi 2012 m. vasario 27 d. Klaipėdos skyriui buvo pateiktas kolektyvinis praÅ¡ymas (b.l. 13). Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog buvo pateikiama bendra informacija apie žemės plotus, dėl ko Klaipėdos skyrius neįsigilino į konkrečiÄ situacijÄ , todėl suklaidino pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjas vienas 2012 m. balandžio 11 d. praÅ¡ymu (b.l.

15) kreipėsi į Klaipėdos skyrių, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ Å¾emės sklypų (apie 0,0150 ha) suformavimui ir pardavimui Å¡alia besiribojančių sodo žemės sklypų Nr. 1-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 1-2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Su Å¡iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas pateikė ir žemės sklypo plano kopijÄ (b.l. 16). Klaipėdos skyrius raÅ¡tu Nr. 12SD-511 kreipėsi į SB „Guboja“ dėl informacijos pateikimo (b.l. 63). 2012 m. birželio 7 d.

SB „Guboja“ informavo Klaipėdos skyrių, jog nepritaria valstybinių žemės sklypų privatizavimui, nes pageidaujami prijungti žemės sklypai reikalingi bendrijos reikmėms. 2012 m. liepos 16 d. Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 (b.l. 17-18) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino ir nurodė, kad SB „Guboja“ nepritaria papildomų plotų privatizavimui, kadangi pageidaujami prisijungti papildomi plotai yra reikalingi bendrijoms reikmėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame sprendime Klaipėdos skyrius pareiÅ¡kėjui nurodė, jog pageidaujamas prisijungti papildomas žemės plotas (0,0322 ha) neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sÄ vokos, nes pagal Turgaus gatvę galima suprojektuoti žemės sklypÄ , reikalingÄ bendrijos reikmėms (inžinerinių komunikacijų tiesimui), o (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraščius galima panaudoti bendrijos reikmėms (įrengti Å¡aligatvius bei inžinerinių komunikacijų tiesimui).

Klaipėdos skyrius, kreipdamasis į SB „Guboja“ dėl žemės sklypo pardavimo, atliko perteklinius veiksmus, dėl kurių pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti suklaidintas, nors vėlesniuose Klaipėdos skyriaus sprendimuose buvo laikytasi nuoseklios pozicijos pageidaujamos iÅ¡sipirkti žemės atžvilgiu. Seimo kontrolieriaus 2012 m. spalio 2 d. pažymoje Nr. 4D-2012/1-1003 „Dėl sodininkų bendrijos „Guboja“ valdybos pirmininkės V. D. skundo prieÅ¡ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo A.

Ch. pageidaujamas pirkti žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sÄ vokos, bÅ«tent Å¡ia nuostata remiantis ir buvo atsisakyta parduoti Å¡iam asmeniui su juo sklypu besiribojančios valstybinės žemės dalį (b.l. 80-81). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2012 m. spalio 18 d. raÅ¡te Nr. 1SS-(8.5)-1954 „Dėl praÅ¡ymų nagrinėjimo“, adresuotame SB „Guboja“ valdybos pirmininkei, nurodė, kad teritorinis padalinys, tik įsitikinęs, jog žemės plotai, kaip įsiterpę žemės sklypai gali bÅ«ti formuojami ir perduodami, turi kreiptis į sodininkų bendrijÄ , pažymėdama, kad žemės sklypas, esantis greta žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti laikomas įsiterpusiu (b.l. 91-92).

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu sprendžiama, jog pareiÅ¡kėjo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka sÄ vokos įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.      PareiÅ¡kėjo atstovas teigia, kad bÅ«tent pirminė Klaipėdos skyriaus pozicija patvirtino, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas suformuoti žemės plotas atitinka įsiterpusios valstybinės žemės sklypo sÄ vokÄ , kadangi Klaipėdos skyrius kreipėsi į SB „Guboja“, praÅ¡ydamas pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl valstybinės žemės pirkimo ir praÅ¡ymÄ pagrindė Taisyklių 9 ir 10 punktais, kuriuose įtvirtinta, jog teritorinis padalinys, gavęs asmens praÅ¡ymÄ inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame bÅ«tų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimÄ , ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio praÅ¡ymo gavimo jį iÅ¡nagrinėja ir nustatęs, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypÄ ir kad žemėtvarkos projektas, kuriame bÅ«tų projektuojamas praÅ¡omas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali bÅ«ti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendrijÄ , praneÅ¡a apie rengiamÄ Å¾emėtvarkos projektÄ ir siÅ«lo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu Å¡is įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti praÅ¡ymÄ parduoti žemės sklypÄ ir pateikti Å¡ių Taisyklių 27.4 punkte nurodytÄ dokumentÄ .       Teisėjų kolegija su tokiu pareiÅ¡kėjo atstovo argumentu nesutinka, kadangi institucijos klaida negali paneigti įstatyme nustatytų nuostatų, o toks institucijos klaidingas kreipimasis į SB „Guboja“ negali bÅ«ti teisiniu pagrindu nepaisyti Taisyklių 2 punkte įtvirtinto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimo ir ginčijamÄ Å¾emės plotÄ laikyti įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu vien dėl to, jog buvo padaryta institucijos klaida.       PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad atsakovas nesilaikė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnio reikalavimų, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais, be to, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog minėta VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiÅ¡kia, kad akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobÅ«džio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).        Taip pat paminėtina, jog iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo bei pateiktų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).       Minėta, jog 2012 m. liepos 16 d.

Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-749, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai buvo atsakyta, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas įsigyti žemės sklypas neatitinka sÄ vokos „įsiterpęs valstybinės žemės sklypas“ ir vėlesniuose Klaipėdos skyriaus sprendimuose buvo laikytasi nuoseklios pozicijos. Ginčijami Klaipėdos skyriaus sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Darytina iÅ¡vada, kad ginčijami Klaipėdos skyriaus sprendimai nesutrukdė pareiÅ¡kėjui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti teises ir pareigas, efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .       Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 12SD (14.12.104)-749, 2013 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 12SD (14.12.104)-422, 2013 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 12SD (14.12.104)-423 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

       Teisėjų kolegijai nusprendus, kad Klaipėdos skyriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriame bÅ«tų projektuojami įsiterpę valstybinęs žemės sklypai 0,0322 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėse, besiribojantys su pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), rengimÄ .

       Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo        Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Guboja“ praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, t.y. už atsiliepimo į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ parengimÄ , susipažinimÄ su administracinės bylos medžiaga bei atstovavimÄ teisme. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2013 m. gegužės 31 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (b.l.

96) bei įmokos kvitÄ (b.l. 97), 2013 m. liepos 16 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (b.l. 136), 2013 m. rugpjūčio 7 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas serija Nr. 2013/028 (b.l. 157-158) iÅ¡ kurių matyti, jog SB „Guboja“ už atsiliepimo į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ parengimÄ IÄ® „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ sumokėjo 800 Lt, o advokatui RamÅ«nui Girevičiui už susipažinimÄ su bylos medžiaga sumokėjo 300 Lt bei už atstovavimÄ 2013 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje – 700 Lt.

       Administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ir apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , t.y. turi teisę reikalauti atlyginti inter alia procesinių dokumentų parengimo, transporto ir kitas įvardintas iÅ¡laidas.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į teisės gauti iÅ¡ kitos Å¡alies procesinių iÅ¡laidų atlyginimÄ prigimtį bei esmę, ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalis suteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę pretenduoti į ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalyje numatytų iÅ¡laidų atlyginimÄ tik tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje AS502-152/2013).       Taigi nustatant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Guboja“ įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , bÅ«tina įvertinti, ar teismo sprendimu buvo patenkintos arba apgintos jos teisės. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas ginčija Klaipėdos skyriaus sprendimus, kuriais netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl leidimo iÅ¡davimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

PareiÅ¡kėjas siekia privatizuoti SB „Guboja“ bendrojo naudojimo žemės plotus, todėl netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės į paskirtus ir administruojamus bendrojo naudojimo žemės plotus. Darytina iÅ¡vada, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .       CPK 98 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ .

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Å ių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Vadovaujantis Å¡io teisės akto 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ â€“ 1000 Lt. Taigi iÅ¡laidų atlyginimas skaičiuojamas pagal minimalios algos dydį, jį dauginant iÅ¡ koeficiento.       Pažymėtina, jog teismas gali priteisti tik pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos Å¡alies realiai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009).

Trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o atlyginti 800 Lt iÅ¡laidas už atsiliepimo į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ suraÅ¡ymÄ , 300 Lt iÅ¡laidas už susipažinimÄ su byla bei 700 Lt teismo posėdyje atstovavimo iÅ¡laidas. IÄ® „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ (b.l. 96; 136) surašė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ ir patikslintÄ skundÄ bei advokatas RamÅ«nas Girevičius atstovavo teisme pagal 2013 m. birželio 26 d. atstovavimo sutartį (b.l. 144).        Procesinių dokumentų parengimo maksimalius dydžius apibrėžia Rekomendacijų 8 punktas, kuris numato, kad už Å¡ias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai yra: 8.2 už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį – 3 (taikomas koeficientas).

Trečiajam suinteresuotam asmeniui SB „Guboja“ IÄ® „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ parengtas atsiliepimas į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sÄ vokas, jis atitinka Å¡ių dokumentų esmę. Maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimo į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ parengimÄ yra 3000 Lt (3 x 1000). PraÅ¡oma priteisti 800 Lt suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio, nėra nepagrįstai per didelė (net nesiekia Rekomendacijose numatyto vidurkio), todėl priteistina.       Advokatas RamÅ«nas Girevičius atstovavo trečiojo suinteresuoto asmens SB „Guboja“ interesams 2013 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje (b.l. 159-160), kuris pradėtas 15 val. 6 min., o baigtas 16 val. 51 min.

       Rekomendacijų 8.18 punktas numato, kad už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme atlyginama taikant 0,15 koeficientÄ . Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių – laikoma kaip valanda. Pažyma apie teismo posėdį (b.l. 159-160) patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdis pradėtas 15 val. 6 min. ir baigtas 16 val. 51 min., teismo posėdžio trukmė – 1 val. 45 min.

Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkte nurodytomis taisyklėmis, faktinis atstovavimo laikas yra 2 valandos. Maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu, už dvi atstovavimo valandas teisme – 300 litų (2 val. x 0,15 x 1000). PraÅ¡oma priteisti 700 Lt suma virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ dydį, todėl sumažintina iki Rekomendacijose maksimalaus dydžio – 300 Lt.        Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikė 2013 m. rugpjūčio 7 d. sÄ skaitÄ serija Nr. 2013/028 už teisines paslaugas, kurioje nurodyta, kad už susipažinimÄ su bylos medžiaga sumokėta 300 Lt (b.l. 157-158).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, jog išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas už atskiras teisines paslaugas, kurios nėra nurodytos Rekomendacijose. Taip pat teismų praktikoje formuojama ir tai, jog kai kurios išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-527/2008, 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858 – 283/2010 pažymėta, kad susipažinimas su bylos medžiaga priskirtinas bylos nagrinėjimo teisme pasirengimui, kuris pagal Rekomendacijų 10 punktÄ prilygintinas atstovavimui teisme. Remiantis tuo, darytina iÅ¡vada, kad susipažinimas su bylos medžiaga įeina į Rekomendacijų 8.18 punktÄ , todėl iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos įvertinant sugaiÅ¡tÄ laikÄ dėl Å¡io procesinio veiksmo.

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ ir patikslintÄ skundÄ parengė IÄ® „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, o advokatas RamÅ«nas Girevičius atstovavo tik 2013 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, jog skirtingi asmenys parengė atsiliepimus bei atstovavo teisme, bylos apimtį bei sudėtingumÄ , darytina iÅ¡vada, jog advokatui RamÅ«nui Girevičiui reikėjo dviejų valandų susipažinti su administracinės bylos medžiaga.

Maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu, už susipažinimÄ su bylos medžiaga nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.18 punkte numatyto maksimalios priteistinos sumos 300 Lt (2 x 0.15 x 800 x 2) dydžio, todėl priteistina.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. Ch. trečiajam suinteresuotam asmeniui SB „Guboja“ priteistina 1400 Lt teismo iÅ¡laidų.        Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

       pareiÅ¡kėjo A. Ch. skundÄ ir patikslintÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .        Trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Guboja“ praÅ¡ymÄ dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies.        Trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Guboja“ (įmonės kodas 263682580) iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. Ch. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti 1400 Lt (tÅ«kstantį keturis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

    Teisėjos                                                       Dalia Gumuliauskienė                                                                                           Aušrelė Mažrimienė                                                                  Laimutė Jokubauskaitė