2024-10-02 Nr. AB-14101-3-61-3-01931-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2148-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01931-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 24S101687 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas, kuris yra Azerbaidžano Respublikos pilietis, skunde nurodė, kad:

2.1. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760256564, galiojantis iki 2025 m. birželio 7 d. (toliau – ir Leidimas), tuo pagrindu, kad jis ketino dirbti elektriku uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Aurespa“. Atsakovas 2023 m. spalio 6 d. sprendimu leido pareiškėjui pakeisti darbdavį į UAB „Stulgiai“. Atsakovas Sprendimu panaikino Leidimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindais, nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis;

2.2. pareiškėjas, dirbdamas UAB „Stulgiai“, stengėsi sąžiningai atlikti darbo funkcijas ir pagrįstai tikėjosi, kad darbdavys mokės jam sutartą darbo užmokestį, bet, kaip paaiškėjo vėliau, darbdavys UAB „Stulgiai“ neįstengė mokėti sutarto darbo užmokesčio. Pareiškėjas, įtikintas darbdavio, sąžiningai tikėjo ir laukė, kol jam bus mokamas sutartas atlyginimas. Pareiškėjas niekaip negalėjo daryti įtakos arba priversti darbdavį mokėti jam sutartą darbo užmokestį;

2.3. Sprendimas pareiškėjui buvo netikėtas, nes jis prieš tai negavo iš Departamento jokių pranešimų ar įspėjimų. Departamentas nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimus, protingo termino nustatytiems trūkumams pašalinti, o Sprendimas buvo priimtas neobjektyviai įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, nesilaikant gero administravimo ir proporcingumo principų reikalavimų;

2.4. susidariusi situacija yra nesąžininga ir neteisinga, nes pareiškėjas dėl visiškai nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, neturėdamas teisinių žinių ir nepakankamai žinodamas valstybinę kalbą, yra paliktas likimo valiai. Pareiškėjas sugaišo daug laiko, išleido piniginių lėšų, siekdamas gauti Leidimą, todėl jis turėjo lūkesčių dirbti ir užsidirbti Lietuvoje. Pareiškėjas buvo nubaustas už darbdavio nesąžiningumą, dėl kurio jam buvo automatiškai panaikintas Leidimas. Pats pareiškėjas viską atliko tinkamai, buvo sąžiningas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje ir nustatė, kad pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Stulgiai“ nuo 2023 m. spalio 16 d., tačiau jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis, o išmokėtas darbo užmokestis buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pareiškėjas skunde neneigia, kad, dirbant UAB „Stulgiai“, jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis;

4.2. pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodė, jog jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, gaunamas iš darbdavio. Pareiškėjas neinformavo Departamento apie pasikeitusias aplinkybes (nemokamą darbo užmokestį) ir nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo;

4.3. Sprendimui priimti užteko duomenų, gautų iš oficialių institucijų informacinių sistemų. Be to, galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, o teisė būti išklausytam nėra savitikslė. Teisės aktai taip pat neįpareigoja Departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui nebuvo mokamas sutartas darbo užmokestis;

4.4. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais ir Departamento disponuojamais duomenimis, teisės normomis, jis priimtas nešališkai ir objektyviai, motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 19 d. sprendime atmetė pareiškėjo R. M. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Aurespa“ elektriku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Departamentui 2023 m. kovo 31 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu;

6.2. Departamentas 2023 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą, galiojantį iki 2025 m. birželio 7 d. Leidimas įteiktas 2023 m. birželio 23 d.;

6.3. pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 12 d. Departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Stulgiai“ elektriku;

6.4. Departamentas 2023 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį;

6.5. vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 16 d. buvo įdarbintas UAB „Stulgiai“ ir jam nė karto neišmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. spalio mėn.–2024 m. kovo mėn. (6 mėn.) pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA (46,2–397,9 Eur);

6.6. Departamentas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatymo“ 1.3 punktą, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur.

8. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti VSDFV informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Stulgiai“ nuo 2023 m. spalio 16 d., tačiau jis nė vieną mėnesį negavo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 1 160 Eur. Pareiškėjui 2023 m. spalio mėn. išmokėtas 229,09 Eur, lapkričio mėn. – 336 Eur, gruodžio mėn. – 397,9 Eur, 2023 m. sausio mėn. – 462 Eur, vasario ir kovo mėn. – 46,2 Eur darbo užmokestis, kuris yra mažesnis nei MMA. Pareiškėjas skunde neneigė, kad UAB „Stulgiai“ jam nemokėjo darbo užmokesčio.

9. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė vienintelį pragyvenimo šaltinį – gaunamą darbo užmokestį. Nustatyta, jog pareiškėjas negavo darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio, jo pragyvenimo lėšų dydis buvo mažesnis nei MMA, nėra duomenų apie kitas jo gautas pajamas. Be to, nei prašyme, nei tarpininkavimo rašte nenurodyta, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką bei negaus pragyventi Lietuvoje reikalingų minimalių pajamų. Taigi, Departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.), kadangi jis nemažai laiko nedirbo pagal profesiją.

10. Teismas nurodė, kad Leidimas panaikintas pagrįstai, nustačius du savarankiškus pagrindus. Teismas pritarė pareiškėjo argumentams, jog jis negali lemti darbdavio tinkamo įsipareigojimų vykdymo, tačiau teismas pažymėjo, kad Leidimas buvo išduotas ir pareiškėjas turėjo atitikti Įstatymo reikalavimus viso Leidimo galiojimo laikotarpiu. Dėl to aplinkybė, kad darbdavys galbūt buvo nesąžiningas, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal bylos duomenis, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje. Teismas sutiko su Departamento išvada, jog nustatyti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio. Taigi, byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti Lietuvoje.

12. Teismo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais Departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas išsamiai įvertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuva, todėl negalima teigti, jog pareiškėjas buvo tik formaliai pripažintas neatitinkančiu sąlygų, kurios būtinos leidimui gyventi Lietuvoje gauti.

13. Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą. Pareiškėjo skundas yra atmestinas, jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. 14. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo, kad:

15.1. teismas priėmė itin formalų sprendimą, kadangi neobjektyviai ir paviršutiniškai vertino skunde nurodytas aplinkybes ir individualią pareiškėjo situaciją;

15.2. pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog, dirbant UAB „Stulgiai“, jam buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis tai įvyko. Pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių ir sąžiningai tikėjosi, kad UAB „Stulgiai“, kaip ir jis, laikysis savo įsipareigojimų. Nei atsakovas, nei teismas šioje situacijoje neįžvelgė būtent darbdavio, kaip stipresnės darbo santykių šalies, nesąžiningumo;

15.3. Sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kaip buvo apklausta UAB „Stulgiai“. Sprendime nėra šios bendrovės paaiškinimų apie priežastis, dėl kurių pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas atlyginimas. Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, privalėjo išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, pašalinti visas abejones, tačiau to nepadarė. Gero administravimo principo nesilaikymas, be kita ko, galimybės pateikti paaiškinimus ir dokumentus nesuteikimas, yra pakankamas pagrindas Sprendimą pripažinti neteisėtu;

15.4. Leidimas buvo panaikintas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, dėl UAB „Stulgiai“ kaltės, todėl tokia situacija yra nesąžininga ir neteisinga. UAB „Stulgiai“ šiuo atveju nepatyrė neigiamų pasekmių, bet pareiškėjui, neturinčiam teisinių žinių ir nemokančiam valstybinės kalbos, kilo itin neigiamos pasekmės. Departamentas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis objektyvumo, proporcingumo bei sąžiningumo principais, turėjo informuoti pareiškėją apie planuojamą priimti Sprendimą ir suteikti jam galimybę ištaisyti šį trūkumą.

16. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes. Vien aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriame nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) 1 dalies 2 punkto a) dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai, be kita ko, yra pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

21. Leidimo laikinai gyventi panaikino pagrindai yra nustatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 p.). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, tarp jų – duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (5 p.).

22. Sprendimu, vadovaujantis VSDF informacinės sistemos duomenimis, buvo nustatyta, jog pareiškėjas UAB „Stulgiai“ įdarbintas nuo 2023 m. spalio 16 d. ir nei vieną mėnesį užsieniečiui nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui visą darbo UAB „Stulgiai“ laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis, kuris yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (46,2 – 397,9 Eur). Sprendime nurodyta, jog užsieniečiui teikiant prašymą dėl darbdavio keitimo, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pareiškėjo pajamų šaltinis ir vienintelis deklaruotas teisėto buvimo Lietuvoje tikslas. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie kitas pajamas, Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

23. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog prašydamas pakeisti darbdavį, pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis yra darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „Stulgiai“, jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio jis nenurodė. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur). Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateiktų VSDF duomenų matyti, kad atitinkamas lėšų dydis visą pareiškėjo darbo UAB „Stulgiai“, laikotarpį nebuvo mokamas.

24. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo ir prašydamas pakeisti darbdavį, todėl teiginiai, kad Sprendimas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, nėra pagrįsti.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo sprendimo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (dėl darbo UAB „Stulgiai“ nebuvimo, jam nemokėto nustatyto dydžio mėnesinio darbo užmokesčio) neinformavo Departamento ir nesiėmė priemonių dėl darbdavio pakeitimo ar įpareigojimo vykdyti įsipareigojimus darbuotojui.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog jis sąžiningai vykdė savo pareigas ir negali būti laikomas atsakingu už tai, kad UAB „Stulgiai“ nevykdė savo įsipareigojimų, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių apie pareiškėjo neatitikimą imperatyviems Įstatyme nustatytiems kriterijams, taip pat nustatyto teisinio reguliavimo neišmanymas (nežinojimas) nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis Įstatymo, nustatančio užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje, sąlygų ir reikalavimų informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusias aplinkybes.

27. Dėl pareiškėjo akcentuojamos jo pažeistos teisės būti išklausytam prieš Departamentui priimant ginčijamą Sprendimą pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjo teisės būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjas turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-520/2023).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija atsakovo nustatytų esminių faktinių aplinkybių (t. y. kad jis nedirbo UAB „Stulgiai“ pagal sulygtas darbo sąlygas ir negavo sutarto dydžio darbo užmokesčio, todėl neturėjo pakankamai pinginių lėšų pragyventi Lietuvoje), o savo teisės būti išklausytam pažeidimą grindė tuo, kad, atsakovui jo neapklausus prieš priimant Sprendimą, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius, jog jis elgėsi sąžiningai, o teisinės pasekmės jam kilo dėl nesąžiningo jo darbdavio elgesio. Taigi, pareiškėjas šiuo atveju nesutinka su byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, tačiau tai, kad pareiškėjas kitaip vertina savo pateiktų duomenų teisinę reikšmę, nepaneigia atsakovo padarytų išvadų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo galimybę nurodyti ir pateikti visus duomenis, susijusius su, jo teigimu, sąlygų panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvimu, ginčo nagrinėjimo metu abiejų instancijų teismuose, tačiau šie duomenys, kaip buvo konstatuota šioje nutartyje, nesudaro pagrindo priimti kitokio procesinio sprendimo, nei buvo priimtas byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką ir nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste neapklausus pareiškėjo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo nebuvo pažeistos pagrindinės administravimo procedūros (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė