cb9b2e21-d55a-4eb4-97cb-65cee7964bed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė,sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. Č.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. Č. (I. Č.) praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas I. Č. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį - 7739,20 Lt, susidariusiÄ 2006-2008 metais. PaaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK vyresniuoju specialistu. Nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas, vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyti ribojimai valstybės tarnautojų priedams prie darbo užmokesčio.

PareiÅ¡kėjui nuo 2006-2008 metais buvo neiÅ¡mokėta 7 739,20 Lt darbo užmokesčio dalis. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities VPK 2006-2008 m. mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir taikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708), veikė teisėtai, todėl Å¡iuo atveju atsakovui negali kilti atsakomybė be kaltės ir nesant neteisėtų veiksmų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2010-04-30, t. y. po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo. Vilniaus apskrities VPK sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, todėl atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad Å¡ioje byloje atsakovu turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nes biudžeto formavimas priklauso ne atsakovo, o Vyriausybės kompetencijai.

Nepažeidus darbo užmokesčio apmokėjimo tvarkos ir nesant įstaigos kaltės, nėra pagrindo iÅ¡ įstaigos priteisti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtų pajamų. Atsakovas laikė, kad žala pareiÅ¡kėjui dėl pajamų negavimo galėtų bÅ«ti atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimui priteisti 2006 metais neiÅ¡mokėtÄ 2682,98 Lt sumÄ pateikti yra paleidęs Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bendrÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Å¡ioje dalyje byla nutrauktina.

             Skundas tenkintinas iš dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad I. Č. 2006-01-2006-12 laikotarpiu buvo neišmokėta – 2682,98 Lt (kovo mėn. – 212,60 Lt, balandžio mėn. – 484,83 Lt, gegužės mėn. – 244,89 Lt, birželio mėn. – 286,36 Lt, liepos mėn. – 144,41 Lt, rugpjūčio mėn. – 250,44 Lt, rugsėjo mėn. – 269,32 Lt, spalio mėn. – 203,31 Lt, lapkričio mėn. – 134,50 Lt, gruodžio mėn. – 452,32 Lt, (b. l. 15-16)), 2007-01-2007-12 – 2663,10 Lt (sausio mėn. – 198,60 Lt, vasario mėn. – 144,83 Lt, kovo mėn. – 309,92 Lt, balandžio mėn. – 332,47 Lt, gegužės mėn. – 319,42 Lt, birželio mėn. – 444,99 Lt, liepos mėn. – 419,09 Lt, rugpjūčio mėn. – 361,05 Lt, gruodžio mėn. – 132,73 Lt, už 2007 m.

II ketvirtį – 322,41 Lt (b. l. 17-18)), 2008-01-2008-12 – 427,69 Lt (liepos mėn. – 71,94 Lt, gruodžio mėn. – 355,75 Lt, 70 procentų ribojimas už I ketvirtį – 238,51 Lt, už II ketvirtį – 826,03 Lt, už III ketvirtį – 30,56 Lt, už IV ketvirtį – 547,92 Lt (b. l. 19-20)). Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Nepriemoka pareiÅ¡kėjui yra atsiradusi 2006-2008 metais, kai galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl priedų ribojimo.

Taigi, nepriemoka susidarė pareiÅ¡kėjo darbdaviui taikant jų taikymo metu galiojančias įstatymo nuostatas.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi, tuo buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pritaikytos su Konstitucija nesuderinto įstatymo nuostatos.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjui I. Č. neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 teismas konstatavo, kad ginčas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbÄ ) yra laikytinas tarnybiniu ginču.

Taip pat pažymima, jog tinkamu atsakovu tarnybiniuose ginčuose dėl pareigūnams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo laikytina vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigūnas ir kuri nagrinėto ginčo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–638/2005 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329).

Nagrinėjamu atveju, tinkamu atsakovu laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad Å¡ioje byloje atsakovu turi bÅ«ti laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip nepagrįsti. Byloje iÅ¡keltas ginčas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjų kreipimosi į teismÄ .

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m.

Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimu įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Dėl Å¡ios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Å ioje byloje prieinant nurodytÄ iÅ¡vadÄ nebuvo tiriamas skundo padavimo momentas, o buvo aiÅ¡kinamasi, ar asmuo nebuvo praleidęs termino skundui paduoti. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo, yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, argumentai, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ yra pagrįstas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, ne kartÄ yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009).

Vadovaujantis minėta nuostata apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas termino prasme. Toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais ir yra imperatyvus.Skundas teismui paduotas 2010-04-27, o ginčas keliamas dėl iÅ¡mokų, mokėtų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31. Vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis skundo reikalavimas priteisti nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-03-31 (skaičiuojant 3 metus atgal nuo skundo padavimo dienos) pareikÅ¡tas praleidus Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , susidairiusiÄ nuo 2007-04-27 iki 2010-04-27. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. Civilinio kodekso 127 straipsnio 1 dalis nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Sužinojimo diena Å¡ioje byloje laikoma sumų paskaičiavimo asmeniui diena ir įtraukimo į suvestinį lapelį diena. Atsakovas praÅ¡o taikyti senatį dėl 2682,98 Lt už 2006 metus priteisimo, dėl kitų sumų priteisimo prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė. Tuo iÅ¡reikÅ¡ta ir atsakovo pozicija dėl sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momento nustatymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011-09-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1331/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-508/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-510/2011 pasisakė, kad šios kategorijos bylose turi būti taikoma ieškinio senatis. Teismas šiuo išaiškinimu vadovaujasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pagrindu kaip aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų atnaujinti senaties terminÄ , nenurodė. AiÅ¡kino, kad įstaigoje buvo kalbama apie tai, kad atsiskaitysiÄ vėliau, tačiau konkrečių aplinkybių nepaaiÅ¡kino. Dėl paminėto teismas negali Å¡ių aplinkybių vertinti.Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009). Nepriemokos dydį pagrindžia atsakovo pateiktos pažymos už 2007 m. ir 2008 m. (b. l. 6, 7).

Pažymose nurodytos susidariusios nepriemokos sumos neginčija nei atsakovas, nei pareiÅ¡kėjas. Atsižvelgus į tai, kad darbo užmokestis mokamas mėnesio pabaigoje, tai pareiÅ¡kėjui priteisiama už visÄ 2007 m. balandžio mėnesį. Nepriemoka už 2007 II ketvirtį priteisiama pilnai, kadangi pareiÅ¡kėjas nėra praleidęs senaties termino kreiptis dėl viso II ketvirčio darbo užmokesčio. Viso priteisiama suma sudaro 4402,87 Lt (332,47 + 319,42 + 444,99 + 419,09 + 361,05 + 132,73 + 322,41 + 71,94 + 355,75 + 238,51 + 826,03 + 30,56 + 547,92).

Suvestiniame atsiskaitymo lapelyje už 2008 metus įraÅ¡ytas 70 procentų ribojimo sÄ lygota nepriemoka už 2006 m. I-IV ketvirčius. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti I. Č. naudai iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4402,87 Lt (keturi tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai du litai 87 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                        JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                                             Â