2021-10-06 Nr. AB-20647-3-61-3-01383-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3749-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01383-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atstovaujamo įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atstovaujamo įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atstovaudama taip pat ir savo nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 12PR-54 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą.

2. Pareiškėjai skunde nurodė:

2.1. Dėl viešo politinių įsitikinimų reiškimo (duomenys neskelbtini) pareiškėjai ir jos nepilnamečiam sūnui kyla grėsmė. Aktyvistai yra baudžiami, o už viešą opozicinės nuomonės reiškimą (duomenys neskelbtini) valdžia yra nusitaikiusi į aktyvistų vaikus. Pareiškėja susilaukė grasinimų iš mokyklos, kurios direktorė padėjo falsifikuoti rinkimus ir palaiko (duomenys neskelbtini) režimą. Matydami, kad (duomenys neskelbtini) situacija blogėja, pareiškėjai išvyko, pasinaudodami humanitariniu koridoriumi. Tačiau Sprendime nurodyta, kad nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog praeityje pareiškėjai buvo patyrę persekiojimą, taip pat nėra pagrįstos tikimybės manyti, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai patirtų persekiojimą. Papildomai atsakovas nurodė, kad kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) valdžios grasinimai atimti vaikus būtų įgyvendinami praktikoje.

2.2. Pareiškėjos įsitikinimu, sprendžiant jos prieglobsčio prašymą, turėjo būti identifikuoti pareiškėjos politiniai įsitikinimai ir ar yra galimybė juos laisvai reikšti (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad „<...> nenustatyta, kad ji buvo aktyvi protestų dalyvė, kad ji buvo sulaikyta dėl dalyvavimo protestuose, taip pat prieglobsčio prašytoja nepateikė informacijos, kad jos vyras buvo aktyvus protestų dalyvis, kad jis buvo sulaikytas dėl dalyvavimo protesto akcijose“ ir „Taip pat tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojos profilis (apsilankė keliuose opozicijos mitinguose (duomenys neskelbtini), sulaikyta ir baudžiama nebuvo, (duomenys neskelbtini) išvyko iš kilmės šalies, sudalyvavo keliose (duomenys neskelbtini) palaikymo akcijose Lietuvoje) sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju“. Tačiau tokie teiginiai prieštarauja prieglobsčio bylos medžiagai ir neatitinka pabėgėlio statuso nustatymo standartų. Pareiškėja apklausų metu nurodė, kad nuo 2010 m. susiformavo jos politinė pozicija, savo šeimą ji identifikuoja kaip „aršius priešininkus“ prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Pareiškėja aktyviai ir viešai reiškė savo politinius įsitikinimus, dalyvavo mitinguose, o 2020 m. rugpjūčio 9 d. faktiškai atliko stebėtojos funkciją. Be to, pareiškėjai politiniai įsitikinimai yra labai svarbūs, ji savo viešą opozicinę-politinę veiklą tęsė Lietuvoje.

2.3. Atsakovo informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) už opozicinius-politinius įsitikinimus yra baudžiama ir nėra užtikrinta laisvė reikšti politinius įsitikinimus. Departamento teiginiai, kad surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog tikėtinos taikytinos priemonės (pokalbiai, įspėjimai, rekomendacijos) savo forma ir poveikiu asmeniui (pareiškėjams) sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, t. y. persekiojimą, kaip tai suprantama pabėgėlių teisės kontekste, neatitinka pabėgėlių teisės standartų. Nagrinėjamu atveju Departamentas nevertino, kaip paveiktų tikėtini persekiojimo veiksmai pareiškėjos vaiką, jo teises ir interesus. Pareiškėja pateikė gausią kilmės valstybės informaciją apie vaikų teisių padėtį (duomenys neskelbtini), kuri liko neįvertinta. Gresiantys veiksmai (pvz., šeimos įtraukimas į socialinės rizikos šeimų sąrašą) žemina žmogaus orumą. Pareiškėja pagrįstai bijo, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos gali savavališkai atimti vaiko globą vien dėl pareiškėjos aktyvaus dalyvavimo protestuose. Vadinasi, atsakovas, nurodydamas, kad pareiškėjai yra saugu grįžti į kilmės valstybę, siūlo pareiškėjai rizikuoti prarasti savo sūnaus globos teises. Pareiškėja pažymi, kad priverstinis šeimos išskyrimas, t. y. nepilnamečių vaikų iš tėvų atėmimas, neturint teisinio pagrindo, bet naudojamas kaip spaudimo priemonė ar grasinimas atlikti tokius veiksmus, yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas, kuris yra laikytinas persekiojimu.

2.4. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) 2020 m. lapkričio 24 d. pažymoje nurodyta, kad nors papildomų duomenų apie pareiškėją Užsienio reikalų ministerija neturi, tačiau įvertinus iš Departamento gautą informaciją apie pareiškėją ir susiklosčiusią vidinę situaciją (duomenys neskelbtini), ministerija darė prielaidą, kad pareiškėjai gali grėsti pavojus dėl režimo taikomų represijų. Nepaisant to, jokios įrodomosios vertės šiai pažymai Departamentas nesuteikė.

2.5. Atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, taip pat neįvykdė pareigos tikslinti ir rinkti papildomus duomenis. Sprendime nurodyta, kad „Tyrimo metu nerasta informacijos apie neramumus 2020-08-09 prie mokyklos Nr. 201 ir (arba) OMON pareigūnų atvykimą [...]“, Sprendime taip pat pažymėta, kad „Prieglobsčio prašytoja savo istoriją grindžia trečiųjų asmenų (auklėtojos, pažįstamų moterų) tariamai pateikta informacija. Migracijos departamentas negali įvertinti prieglobsčio prašytojos nurodytų informacijos šaltinių patikimumo, neįmanoma atskirti faktinių pasisakymų nuo subjektyvios interpretacijos arba patikslinti informaciją“. Pareiškėja pateikia iš „viber“ programėlės sūnaus klasės tėvų susirašinėjimo ištraukas. Šis susirašinėjimas patvirtina pareiškėjos nurodytą faktą, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. vienas iš vyrų buvo sulaikytas ir buvo iškviestas OMON. Pareiškėja šios informacijos atsakovui nebuvo pateikusi, nes atsakovas neprašė pateikti kokių nors papildomų dokumentų, nenurodė, kad Departamentui trūksta informacijos ar yra abejonių, kurias norėtų, kad pareiškėja patikslintų. O pareiškėja, manydama, kad prieglobsčio byloje yra pakankamai duomenų suteikti pabėgėlio statusą, ir nežinodama, kad Departamentui dar kyla abejonių ar klausimų kuriais nors aspektais, papildomų duomenų neteikė. Pareiškėja pateikia protokolą, kuris buvo surašytas pareiškėjos pažįstamai, paneigiantį, kad pareiškėjos pasakojimas yra paremtas tik trečiųjų asmenų kalbomis. Taip pat pateikia savo sesers mobilaus telefono nuotrauką, kurioje užfiksuota sms žinutė, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos sesuo buvo identifikuota protestuose.

2.6. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja nepateikė stebėtojo pažymėjimo, o jos pasakojime neatsispindi stebėtojų akreditavimo procedūra. Tačiau pareiškėja apklausų metu nurodė, kad ją apskritai atsisakė registruoti stebėtoja, todėl objektyviai net negali pateikti pažymėjimo. Be to, pats atsakovas, jeigu jam rūpėjo stebėtojo akreditavimo procedūra, to pareiškėjos neklausė. Atitinkamai Departamentas pažeidė esmines prieglobsčio prašymo nagrinėjimo taisykles, netikslino pareiškėjos duomenų, nebendradarbiavo, pateiktų įrodymų nevertino.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino:

3.1. Pareiškėja skundo teiginius grindžia tik savo subjektyviomis pabėgėlių teisės interpretacijomis, selektyviai cituodama iš konteksto ištrauktas Sprendimo ištraukas, nesiedama jų nei su tyrimo metu nustatytomis ir Sprendime išsamiai aprašytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei su kitomis Sprendimo išvadomis, tokiu būdu skunde darydama išvadas, kurios neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei Sprendimo turinio. Pareiškėjų skunde nėra vertinama individuali pareiškėjų situacija, pasiremiant tik bendro pobūdžio kilmės valstybės informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Tačiau priimant Sprendimą vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo informacija. Byloje nėra jokių duomenų, kad visi susibūrimuose dalyvavę asmenys būtų persekiojami. Be kita ko, ši išvada yra suderinama su pačios prieglobsčio prašytojos pateiktu situacijos apibūdinimu 2020 m. rugpjūčio 20 d. laiške, kuriuo ji kreipėsi konsultacijos dėl atvykimo į Lietuvą: šiuo metu jų niekas nepersekioja. Kilmės valstybės informacija paaiškina prieglobsčio prašytojos laiške išreikštą baimę, jog jos šeimai taip „gali nutikti“ dėl jos dalyvavimo taikioje akcijoje, tačiau tyrimo metu surinkta informacija nepagrindė prielaidos, kad iki pareiškėjos išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jos šeima buvo identifikuojama kaip pavojinga vaikui.

3.2. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis yra aktyvus opozicijos dalyvis, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Skunde pareiškėja nurodė, kad paties Departamento informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) už opozicinius–politinius įsitikinimus yra baudžiama ir nėra užtikrinta laisvė reikšti politinius įsitikinimus, todėl pareiškėjos teiginiai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nėra galimybės laisvai reikšti savo politinius įsitikinimus, o spaudimas aktyvistams vyksta per vaikus, yra pagrįsti ir patvirtinti ginčijamame sprendime surinkta kilmės valstybės informacija.

Atlikus tyrimą nenustatyta pagrindo prielaidai, kad iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) vaiko mokykla ar kitos valstybinės institucijos turėjo tikslą paveikti pareiškėją ar jos vyrą pasinaudodami jų vaiku. Pasak pareiškėjos, 2020 m. rugpjūčio 18–19 d. į akcijų dalyvių namus pradėjo eiti Nepilnamečių reikalų inspekcijos darbuotojai. Tačiau, įvertinus kilmės valstybės informaciją, nepaisant to, kad grasinimai atimti vaikus iš (duomenys neskelbtini) valdžią kritikuojančių asmenų skamba nuo 2010 m., faktiniai vaikų paėmimo valstybės globon atvejai fiksuojami tik suėmus tėvus.

Žiniasklaidoje pranešama, kad dviejų šeimų vaikai buvo laikinai paimti globon, kai jų tėvai buvo sulaikyti dėl dalyvavimo protestuose, bei grąžinti į šeimas po tėvų paleidimo. Šie atvejai susilaukė didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Abu vaikų paėmimo laikinai valstybės globai atvejai buvo fiksuoti rugsėjį, vėliau apie tokio pobūdžio atvejus nepranešama, nors protestai bei atitinkamai protestuojančių suėmimai, aktyviai tęsėsi ir tęsiasi iki šiol. Minėtais atvejais paėmus vaikus buvo vykdomi patikrinimai, tačiau vaikai buvo grąžinti šeimoms, tėvystės teisės tėvams nebuvo nei panaikintos, nei apribotos. (duomenys neskelbtini) valdžios atstovų grasinimai paimti vaikus iš protestuotojų šeimų pasirodė 2020 m. rugsėjo viduryje (kai pareiškėjai jau buvo išvykę iš (duomenys neskelbtini)), panašiu laiku pasirodė ir pirmieji pranešimai apie SOP procedūrų (procedūra, kurios metu svarstoma, ar įtraukti šeimą į socialiai rizikingų šeimų sąrašą) taikymą protestuotojų atžvilgiu.

SOP procedūros pabaigoje, jeigu šeima įtraukiama į socialiai rizikingų šeimų sąrašą, jai teikiamos rekomendacijos ir kas 3 mėn. vertinama, ar jos vykdomos. Nevykdant rekomendacijų kyla grėsmė, jog vaikas bus paimtas valstybės globon. Remiantis kilmės valstybės informacija, net inicijavus SOP, ne visos protestuotojų šeimos įtraukiamos į socialiai rizikingų šeimų sąrašą. Duomenų, jog iš protestuotojų šeimų, kurios buvo įtrauktos į tokį sąrašą, dėl rekomendacijų nevykdymo būtų faktiškai atimti vaikai, taip pat nerandama, nors, beveik neabejotina, tokie atvejai būtų paviešinti.

Atsižvelgiant į tai kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) valdžios grasinimai atimti vaikus būtų įgyvendinami praktikoje.

3.3. Pareiškėja savo prieglobsčio prašyme buvo nurodžiusi, kad, anot jos, (duomenys neskelbtini) valdžia pranešė, jog bus baudžiami tėvai tų vaikų, kurie dalyvauja akcijose ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir užsienyje, nes laikoma, kad šeimoje jie yra ypatingai nesaugioje padėtyje. Atsižvelgiant į pareiškėjos pasakojimą, Departamentas surinko susijusią kilmės valstybės informaciją, tačiau nerado informacijos, patvirtinančios šiuos prieglobsčio prašytojos teiginius, kaip ir informacijos, jog (duomenys neskelbtini) buvo faktiškai nubausti tėvai vaikų, kurie užsienyje dalyvavo protesto akcijose. Nepaisant to, kad nuo aktualių įvykių praėjo pusė metų, nei pareiškėja, nei jos vyras, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kiek yra žinoma, nebuvo įspėti dėl netinkamai vykdomo sūnaus auklėjimo.

3.4. Taip pat turimos informacijos pagrindu nebuvo įžvelgiama pagrįstos tikimybės, kad (duomenys neskelbtini) institucijoms yra žinoma apie pareiškėjų dalyvavimą Vilniuje vykusiose akcijose bei atitinkamai pagrįstos tikimybės, jog jiems grįžus į (duomenys neskelbtini) atsakingos institucijos dėl to imtųsi tikrinti ar bausti prieglobsčio prašytojų šeimą. Netgi padarius kelias hipotetines prielaidas: kad (duomenys neskelbtini) atsakingoms institucijoms yra žinoma, jog pareiškėja su sūnumi dalyvavo Lietuvoje vykusiose akcijose, ir kad tai sudarytų formalų pagrindą inicijuoti jų šeimos atžvilgiu SOP procedūrą, surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad tikėtinos taikytinos priemonės (pokalbiai, įspėjimai, rekomendacijos) savo forma ir poveikiu asmeniui sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, t. y. persekiojimą, kaip tai suprantama pabėgėlių teisės kontekste.

3.5. Pareiškėja akcentuoja, kad Departamentas nesuteikė jokios įrodomosios reikšmės URM pateiktam raštui. Atsakovas pažymi, kad, siekiant visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, Departamentas kreipėsi į URM dėl informacijos apie pareiškėją pateikimo. URM 2020 m. gruodžio 9 d. raštu nurodė, kad duomenų apie pareiškėją neturi, tačiau, įvertinus iš Departamento gautą informaciją ir susiklosčiusią vidinę situaciją (duomenys neskelbtini), daro prielaidą, kad minėtai (duomenys neskelbtini) pilietei gali grėsti pavojus dėl režimo taikomų represijų. Atsižvelgus į tai, kad vertinimą dėl prieglobsčio užsieniečiams suteikimo atlieka Departamentas, o URM neturėjo informacijos apie pareiškėją, prielaida apie užsienietei gresiantį pavojų dėl režimo taikomų represijų buvo padaryta, remiantis Departamento (t. y. pačios prieglobsčio prašytojos) pateikta informacija, todėl URM raštas neturėjo reikšmės vertinant individualų pareiškėjos atvejį.

3.6. Pareiškėja turėjo pareigą bendradarbiauti su Departamentu, siekiant nustatyti visas reikšmingas jos prašymo aplinkybes, teikti išsamius ir tikrovę atitinkančius paaiškinimus bei turimus dokumentus. Nagrinėjant pareiškėjų prašymą, 2020 m. gruodžio 15 d. buvo atlikta išsami pareiškėjos apklausa, kurios metu pareiškėja buvo supažindinta su teisėmis ir pareigomis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Taigi, pareiškėjai buvo sudarytos tinkamas sąlygos pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti.

3.7. Pareiškėja į bylą pateikė papildomus įrodymus, kurių nepateikė nagrinėjant jos prieglobsčio prašymą: sūnaus klasės susirašinėjimo nuotrauką, kuri neva patvirtina faktą, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. vienas iš vyrų, dalyvavusių rinkiminėje apylinkėje buvo sulaikytas; pareiškėjos pažįstamai surašytą protokolą; ir mobilaus telefono nuotrauką, kurioje yra sms žinutė, joje nurodyta, kad pareiškėjos sesuo buvo identifikuota protestuose. Atsakovas pažymi, kad prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant būtent į prieglobsčio prašytojo asmenines savybes ir būtent jam kylančias grėsmes. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą, nenustatyta, kad ji buvo aktyvi protestų dalyvė, kad ji buvo sulaikyta dėl dalyvavimo protestuose, taip pat nenustatyta, kad jos vyras buvo aktyvus protestų dalyvis, kad jis buvo sulaikytas dėl dalyvavimo protesto akcijose. Pareiškėja taip pat nesulaukė Nepilnamečių reikalų inspekcijos dėmesio, kad jos atžvilgiu būtų inicijuotos kitos teisminės priemonės dėl dalyvavimo protestuose. Be to, neįmanoma nustatyti pareiškėjos nurodytų informacijos šaltinių patikimumo arba patikslinti informacijos. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes nėra susiję su pareiškėjų individualia situacija.

3.8. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Departamentas nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos, atsakovas nurodė, kad, įvertinus pareiškėjos pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) vaiko mokykla ar kitos valstybinės institucijos turėjo tikslą paveikti ją ar jos vyrą pasinaudodami jų vaiku. Taip pat atsižvelgiant į pasaulinę pandemiją ir kilmės valstybės informaciją, esant tokioms aplinkybėms, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog pareiškėjos sūnaus nelankymas mokyklos 2020 m. pavasarį pareiškėjai ar jos šeimos nariams galėjo (gali) turėti tęstinių neigiamų pasekmių, prilygstančių persekiojimui, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Taigi, Departamentas atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso nurodytų priežasčių – jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad toliau dalyvaudami protesto akcijose prieglobsčio prašytojai bus sulaikyti ir nubausti nustatyta tvarka yra išskirtinai hipotetinė bei sąlygota pačių prieglobsčio prašytojų elgesiu ateityje ir dėl to neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą.

3.9. Šiuo metu kasdien į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) atvyksta vidutiniškai 1 000–1 500 (duomenys neskelbtini) piliečių, išvyksta 800–1 100 (duomenys neskelbtini) piliečių. Atsižvelgiant į tai, kad situacija (duomenys neskelbtini) yra plačiai nušviečiama viešojoje erdvėje, informacija, kad tyrimo metu nerasta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) piliečių atvykimas į Lietuvą bei grįžimas į (duomenys neskelbtini) sąlygotų netinkamą elgesį su jais kilmės šalyje ir (arba) įtarimus ar kaltinimus baudžiamojo proceso kontekste yra svarbi ir reikšminga nagrinėjamoje byloje.

3.10. Įvertinęs į bylą pateiktus papildomus įrodymus – sūnaus klasės susirašinėjimo nuotraukas, kurios neva patvirtina faktą, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. vienas iš vyrų, dalyvavusių rinkiminėje apylinkėje buvo sulaikytas, Departamentas pažymėjo, kad neįmanoma nustatyti pareiškėjos nurodyto informacijos šaltinio patikimumo arba patikslinti informacijos. Nuotraukos nepatvirtina aplinkybių ar tai yra nustatyti faktai, ar tik nepatvirtinti gandai ir nuogirdos. Dėl pateiktos sms žinutės nurodė, kad prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant būtent į prieglobsčio prašytojo asmenines savybes ir būtent jam kylančias grėsmes. Dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (toliau – ir VTAKĮ) atsakovas nesutiko, kad šį įstaiga būtų įtraukta į bylą, nes ji neturi įgaliojimų spręsti dėl prieglobsčio suteikimo. Jeigu būtų nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 130 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti arba išsiųsti pareiškėjus, būtų priimamas atskiras sprendimas dėl pareiškėjų tolimesnės teisinės padėties.

3.11. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovo Sprendimas neatitinka Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlio komisaro standartų dėl vaikų prieglobsčio prašymų ir persekiojimo vertinimo bei prieštarauja URM pozicijai. Tuo tarpu žmogaus teisių padėtis (duomenys neskelbtini) tik prastėja, o persekiojimo veiksmai nukreipiami ir į (duomenys neskelbtini), gyvenančius užsienio valstybėse. Departamentas pažymi, kad nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją prieglobsčio prašytojų pasakojimo kontekste. Tyrimo metu buvo surinkta aktuali informacija apie priemones, kurių (duomenys neskelbtini) institucijos imasi nustačius, kad nepilnametis su tėvu ar teisėtu globėju dalyvauja mitinge, taip pat apie atitinkamas procedūras, jų reglamentavimą ir taikymą praktikoje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir jos atstovaujamas nepilnametis sūnus Departamentui 2020 m. spalio 1 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Departamentas skundžiamu 2021 m. balandžio 7 d. Sprendimu atsisakė pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nurodė, kad teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, kuris įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva) nuostatas, 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Teismas aptarė Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šių straipsnių aiškinimo ir taikymo. Teismas pažymėjo, kad teismas nėra pabėgėlio statuso suteikimo procedūros dalis ir (ar) tęsinys, teismas šioje administracinėje byloje skundžiamą Sprendimą nagrinėja pareiškėjų pateikto skundo ribose, t. y. tikrinamas skundžiamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad jai kyla grėsmė, nes dalyvavo mitinguose ir protestuose prieš kilmės valstybės valdžią, aktyviai rodė savo pilietinę poziciją, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nebuvo „akcijų organizatorė“, kai „ateidavo informacija“, ji su savo vyru „pagal galimybes dalyvavo“, t. y. pareiškėja nebuvo šių mitingų ir protestų organizatorė, jie su vyru veždavo vandenį ir maistą akcijų dalyviams. Be to, nei pareiškėja, nei jos vyras (kuris, pagal susitarimą su pareiškėja, būdavo automobilyje su vaiku, vėliau keisdavosi „vienas grįždavo ir kitas išeidavo“) nebuvo sulaikyti. Kaip nurodo pati pareiškėja, „mes nebuvom tokie aktyvistai, kurie ten lipo ant barikadų. Mes turėjom vaikų ir buvom atsargūs“. Be to, pati pareiškėja apklausos metu nurodė, kad jiems nebuvo grasinama, tik iš mitingų metu iš asmenų su karinėmis uniformomis girdėjo žodžius „jūs norit permainų, mes tuoj jums parodysim permainas“. Atitinkamai matyti, kad pareiškėja mitingų neorganizavo, suimta nebuvo, jai taip pat nebuvo grasinama. Be to, kaip nurodė pareiškėja, mitingų metu filmuoti vaizdo įrašai nebuvo patalpinti internete (pareiškėjos atvaizdo įrašuose nematyti, tik rankos ir kojos). Atsižvelgiant į tai teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad dėl to, jog pareiškėja reiškė savo pilietinę poziciją mitingų metu, jog dalyviams veždavo maistą ir vandenį, jai kyla grėsmė kilmės šalyje, ypač įvertinus tai, kad ji grasinimų iš kilmės valstybės institucijų ji nesulaukė, tai paneigiančių įrodymų nepateikė.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos sūnaus mokykla – vieša įstaiga (dėl to nėra ginčo), turėjo visus pareiškėjos ir jos sūnaus kontaktus, todėl, jeigu pareiškėjų kilmės valstybės institucijos būtų norėjusios susisiekti (pagrasinti) pareiškėjai ir jos šeimai, jie nesunkiai galėjo tai padaryti, ypač įvertinus pareiškėjos pasakojimą apie tai, kad mokyklos direktorė bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) institucijomis, buvo iškvietusi OMON. Tačiau nei pareiškėja, nei jos sūnus ar vyras, nesulaukė grasinimų ar bet kokios kitos informacijos iš Nepilnamečių reikalų komisijos, nors pareiškėjos vyras liko (duomenys neskelbtini), o jo (ir pareiškėjos) kontaktai buvo žinomi mokyklos direktorei. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikta jos sesers mobilaus telefono nuotrauka, kurioje užfiksuota sms žinutė, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos sesuo buvo identifikuota protestuose, šiuo atveju negali būti laikoma patikimu įrodymu, paneigiančiu Departamento nustatytas aplinkybes. Teismas kritiškai vertino aplinkybę, kad pareiškėjos kilmės valstybės institucijos siųs sms žinutes asmenims, su kuriais galbūt norės susidoroti. Tikėtina, kad tokie asmenys gautų oficialius dokumentus, šaukimus, arba, tiesiog, būtų sulaikyti. Todėl nėra tikėtina, kad valstybės institucijos persekioja pareiškėją ir nori atimti jos vaiką bei aktyviai veikia nurodyta linkme.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad jos sūnus nelankė mokyklos dėl COVID-19 pandemijos, dėl to pareiškėjai buvo pasakyta, kad ji neremia oficialios (duomenys neskelbtini) pozicijos tuo klausimu (kadangi (duomenys neskelbtini) nebuvo karantino) skundžiamame Sprendime pagrįstai buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad, kaip nurodė pati pareiškėja apklausos metu, jos sūnus mokėsi namuose, vykdė mokyklos nurodymus (atlikinėjo namų darbus, testus internetu), be to, vaikas užbaigė trečią klasę, buvo atestuotas. Nei pareiškėja, nei jos vyras (likęs (duomenys neskelbtini)) negavo jokių oficialių dokumentų nei iš mokyklos administracijos, nei iš kilmės valstybės institucijų. Dar daugiau – pareiškėja nurodė, kad mokyklai pamelavo, kad sūnus toliau mokslus tęs (duomenys neskelbtini) – vertinant šį teiginį, teismas pabrėžė, kad tuo metu (jeigu kilmės valstybės institucijos iš tikrųjų persekiotų pareiškėjus), (duomenys neskelbtini) institucijos, tikėtina, susisiektų su pareiškėja, norėdami neleisti išvykti iš šalies. Taip pat teismas akcentavo, kad paklausta, kodėl rugsėjo mėnesį ji nenorėjo leisti sūnaus į mokyklą, pareiškėja atsakė, kad „Todėl, kad Nepilnamečių reikalų inspekcija pradėtų tampyti mane, jį, ir kaip aš galiu tai leisti <...>.“

10. Teismas akcentavo, kad Departamentas tyrimo metu nustatė, jog pareiškėja registruota adresu (duomenys neskelbtini), ten pat ji nurodė gyvenusi, o šio namo gyventojai priskirti 22-ajai rinkimų apylinkei (gimnazija Nr. 43, (duomenys neskelbtini)), o ne vidurinėje mokykloje Nr. 201, t. y. pareiškėja turėjo balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje. Departamentas nurodė, kad nebuvo rasta informacijos, jog 2020 m. rugpjūčio 9 d. prie mokyklos Nr. 201 vyko OMON pareigūnai, ar kad buvo neramumai. Pareiškėjos pateikti įrodymai (nuotrauka, kurioje užfiksuotas susirašinėjimas „viber“ programėlėje), teismo vertinimu, negali paneigti šių teiginių, kadangi šis įrodymas (susirašinėjimas su kitais asmenimis, nepateikiant kitų dokumentinių įrodymų (pvz., protokolo, surašyto asmeniui, nurodytam susirašinėjime)) negali būti vertinamas pagrįstu. Pareiškėjos pateiktas aktas, surašytas jos pažįstamai („nepilnamečio vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygų tyrimo aktas“, be to, jis yra be datos), taip pat nepagrindžia jos nurodytų 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykių, kurių metu, anot jos, buvo iškviestas OMON. Teismo vertinimu, šis aktas taip pat negali patvirtinti aplinkybės, kad pareiškėjos kilmės šalyje be pagrindo yra atimami vaikai, priešingai – jis įrodo, kad tyrimai yra atliekami (akte, be kita ko, nurodyta, kad bute daug gyvūnų (katės, šunys, žiurkė), smarvė, tėvai trukdo lankyti užsiėmimus, šeimoje kyla barnių). Ši aplinkybė patvirtina, kad Departamentas vertino pateiktą dokumentą kilmės valstybės kontekste.

11. Dėl rinkimų stebėtojo 401-ojoje apylinkėje (vidurinėje mokykloje Nr. 201) pažymėjimo pateikimo ir stebėtojų akreditavimo procedūros teismas atkreipė dėmesį, kad būtent pareiškėja turi kuo detaliau nurodyti prieglobsčio suteikimui svarbias aplinkybes, o ne remtis bendro pobūdžio teiginiais. Teismo vertinimu, Departamento atlikta apklausa yra išsami ir tinkama. Departamentas nurodė, jog pareiškėja stebėjo „sutartinius ženklus“, įskaitant tai, kaip žmonės sulanksto protokolą, tačiau protokolus žmonės sulanksto prieš įmesdami į balsadėžę, kurią stebėti įmanoma tik esant apylinkės patalpose. Tai, jog ji galėjo matyti, kaip sulankstomi biuleteniai, yra nesuderinama su teiginiu, kad į rinkimų apylinkę ji nebuvo įleista. Departamentas, įvertinęs šį neatitikimą kartu su aplinkybe, kad pareiškėja nurodė, kad balsavo / stebėjo balsavimą kitoje apylinkėje nei turėjo balsuoti pagal gyvenamąją vietą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pasakojimas turi trūkumų.

12. Dėl pareiškėjos argumentų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia pranešė, jog bus baudžiami tėvai tų vaikų, kurie dalyvauja akcijose ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir užsienyje, o jos vaikas buvo užfiksuotas viename vaizdo įraše, šaukdamas „(duomenys neskelbtini)!“ (liet. „(duomenys neskelbtini)!“) teismas sutiko su atsakovu, jog turimos informacijos kontekste neįžvelgiama pagrįstos tikimybės, kad (duomenys neskelbtini) institucijoms yra žinoma apie pareiškėjų dalyvavimą Lietuvoje vykusiose akcijose ar minėtą vaizdo įrašą, kadangi, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) institucijos nesiekė susiekti nei su pareiškėja ar jos sūnumi, nei su pareiškėjos vyru, likusiu (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjai nesulaukė grasinimų iš kilmės valstybės institucijų.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktos susirašinėjimų nuotraukos negali būti patikimu įrodymu, kadangi susirašinėjamuose išreiškiama (suprantama, pareiškėjai pažįstamų) asmenų pozicija (duomenys neskelbtini) klausimu, pateikiamos asmenų nuomonės dėl įvykių jų kilmės šalyje. Tai, kad susirašinėjamuose kalbama apie naujienas arba įvykius (pvz., suėmimus, gresiančias bausmes, taip pat kuriami vaizdai, pašiepiantys valdžią) nepagrindžia pareiškėjams kylančių grėsmių jų kilmės šalyje, o pagrįstų ir aktualių dokumentinių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes (pvz., šaukimų atvykti į policiją, protokolų ar panašių duomenų), pareiškėja nepateikė. Teismas sutiko su atsakovu, kad šiuo atveju neįmanoma nustatyti pareiškėjos nurodyto informacijos šaltinio patikimumo. Taip pat sutiko, kad pareiškėja savo baimę grįžti į kilmės šalį sieja su kitų asmenų pasakojimais, nors nei ji, nei jos sūnus nebuvo patyrę persekiojimo veiksmų iš kilmės valstybės institucijų pusės, (duomenys neskelbtini) pareigūnai su jais nebandė susisiekti, neigiamų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu neatliko, negrasino. Pareiškėjos baimė grindžiama hipotetinėmis situacijomis bei prielaidomis, subjektyviu situacijos įsivaizdavimu. Aplinkybė, kad pareiškėjos kilmės valstybėje buvo suimtas Romanas Protasevičius, nepatvirtina (nepagrindžia) pareiškėjos baimės patirti persekiojimą pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę. Teismo vertinimu, pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

14. Teismas pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertintos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai nustatė, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjams gresia mirties bausmė arba kankinimai. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjų kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjams pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą.

III. 16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Departamento 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 12PR-54 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos ir jos nepilnamečio sūnaus prieglobsčio prašymą.

17. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo vertinti, jog dėl to, kad pareiškėja reiškė savo pilietinę poziciją, kyla grėsmė, o tai paneigiančių įrodymų nepateikta. Pareiškėjai pažymi, kad Departamentas ir teismas klaidingai įvertino pareiškėjos politinius įsitikinimus bei jos veiklą. Pareiškėja apklausų metu nurodė, kad nuo 2010 m. susiformavo jos politinė pozicija, savo šeimą ji identifikuoja kaip „aršius priešininkus“ prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Pareiškėja aktyviai ir viešai reiškė savo politinius įsitikinimus, dalyvavo mitinguose, o 2020 m. rugpjūčio 9 d. faktiškai atliko stebėtojos funkciją. Be to, pareiškėjai politiniai įsitikinimai yra labai svarbūs ir savo viešą opozicinę-politinę veiklą tęsė Lietuvoje. Papildomai teismo nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė įrodymus, jog (duomenys neskelbtini) dabar yra sulaikytas direktorius įmonės, kuri užsiėmė politine-opozicine veikla (leido politinius-opozicinius leidinius), su kuria pareiškėja bendradarbiavo. Šiuos svarbius įrodymus teismas klaidingai įvertino kaip mažareikšmius. Pareiškėja kūrė opozicinio turinio plakatus, o įmonės, kuri gamino ir platino juos, direktoriui buvo iškelta baudžiamoji byla ir areštuotas. Atitinkamai naujai pradėtame tyrime (duomenys neskelbtini) bus išsiaiškinta, jog pareiškėja yra aktyvi opozicijos šalininkė, už ką būtų nubausta. Taigi šie įrodymai įrodo pareiškėjos šiuo metu vykdomą politinę-opozicinę veiklą ir yra susiję su bylos esme. Pateikti įrodymai patvirtina, kad asmenys su kuriais pareiškėja dirbo ir bendradarbiavo vykdydama politinę-opozicinę veiklą, yra persekiojami (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, o persekiojimas pasireiškia vienu griežčiausių įrankių, tai baudžiamųjų bylų pradėjimas. Kas parodo visiškai pagrįstą tikimybę, kad ir pareiškėja bus persekiojama.

17.2. Teismų praktikoje nurodoma, kad prieglobsčio procedūros objektas yra ateities grėsmės. Pareiškėja pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog ji nesusidūrė su neigiamais valdžios veiksmais iki jos išvykimo nereiškia, kad jai nekyla grėsmė grįžus į (duomenys neskelbtini). Šioje byloje neatsakyta į esminį bylos klausimą – ar (duomenys neskelbtini) šiuo metu įmanoma nebaudžiamai išreikšti savo politinius-opozicinius įsitikimus. Pagal kilmės valstybės informaciją, kuri yra iš šioje prieglobsčio byloje, bei kurią surinko pats atsakovas, tokie asmenys yra persekiojami, žr., pvz., Migracijos departamento 2020 m. spalio 19 d. informacinę pažymą Nr. (15/6-6)0007 arba Migracijos departamento 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 12PR-54 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Prieglobsčio byloje yra pateikta URM 2020 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. 10K-29782, tačiau jokios įrodomosios vertės šiai pažymai Departamentas ir teismas nesuteikė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2908-602-2021, kurioje buvo sprendžiamas irgi (duomenys neskelbtini) piliečio prieglobsčio prašymas, URM pažymai ir joje nurodytai išvadai teismas skyrė svarbią įrodomąją vertę.

17.3. Nesutinka su teismo teiginiu, kad teismas nėra pabėgėlio statuso suteikimo procedūros dalis ir (ar) tęsinys, bei, remdamiesi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, pareiškėjai pažymi, jog teisminė instancija yra institucija, kuri toliau iš esmės nagrinėja prieglobsčio prašymą ir, net tam tikromis aplinkybėmis gali priimti sprendimą dėl pabėgėlio statuso asmeniui suteikimo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui pateikiami įrodymai privalo būti įvertinti ir juos atsižvelgta priimant sprendimą. Pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų netinkamas taikymas sąlygojo, jog nebuvo tinkamai išnagrinėtos aplinkybės ir įrodymai (pateikti teismui) dėl pareiškėjos politinės-opozicinės veiklos (dėl prisidėjimo prie opozicinės leidybos, dėl dalyvavimo opozicijos veikloje būnant Lietuvoje) ir atitinkamai su tuo susijusias persekiojimo grėsmės.

17.4. Pareiškėjų manymu, teismas taikė klaidingą įrodinėjimo standartą. Teismas sprendime nurodė, kad „Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų patikimumą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nustato, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina, negu netikėtina“. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116.1 punktu, persekiojimo baimės pagrįstumas vertinamas pagal pagrįstos tikimybės principą, baimė neturi būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina. Todėl teismas įrodymus įvertino taikydamas negaliojančią teisės normą bei negaliojantį duomenų nustatymo standartą, dėl ko priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Be to, teismo ir atsakovo duomenų vertinimas iš esmės prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai, nes teismas ir atsakovas pareiškėjai kelia reikalavimą pateikti neabejotinus ir neginčijamus įrodymus, kad ji patirs persekiojimą, kurių absoliuti didžioji dauguma prieglobsčio prašytojų pateikti negali. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija (Migracijos departamento 2020 m. spalio 19 d. informacinė pažyma Nr. (15/6-6)0007)), pareiškėjos teikti neprieštaringi ir nuoseklūs paaiškinimai bei įrodymai pagrindžia, jog (duomenys neskelbtini) už politinę-opozicinę veiklą, kurią užsiima iki šiol pareiškėja, yra baudžiama. Taigi, prieglobsčio prašymas yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais.

17.5. Teismas netinkamai įvertino gresiančius veiksmus. Pareiškėja pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl persekiojimo veiksmų įtakos vaikui. Lietuvos pabėgėlių teisėje nustatyta galimybė Departamentui pasitelkti ekspertus sprendžiant prieglobsčio suteikimą ar nesuteikimą (Įstatymo 76 str. 3 d.). Pareiškėja prašė teismo įtraukti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kad būtų pateikta išvada dėl vaiko geriausių interesų ir gresiančių persekiojimo veiksmų įvertinimo. Tačiau Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesinaudojo ekspertais, o teismas nepatenkino tokio pareiškėjos prašymo, atsisakymo nemotyvuodamas. Nei Departamentas, nei teismas nevertino gresiančių veiksmų žalos iš vaiko perspektyvos, todėl prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas nevisapusiškai ir neišsamiai.

17.6. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė tris priedus, t. y. „viber“ nuotraukas; Nepilnamečių reikalų inspekcijos protokolą, nuotraukas; telefono nuotrauką, tačiau šiuos įrodymus teismas įvertino netinkamai. Iš pateikto susirašinėjimo aišku, kad moteris pranešė, jog vyras buvo tą dieną sulaikytas, o vėliau surastas. Nėra pagrindo abejoti tokiems teiginiams. Be to, būtų itin keista taikyti įrodinėjimo standartą, pagal kurį, jeigu Departamentas neranda informacijos apie įvykį, tai tokių įvykių nebuvo. Pareiškėjai nebuvo taikytina abejonės privilegija, nepaisant to, kad ji detaliai ir nuosekliai aiškino prieglobsčio motyvus, teikė įrodymus ir paaiškinimus. Teismas neįsigilino į pateiktą aktą, kurį pareiškėja teikė, kaip pagrindžiantį, jog bauginimai spausti aktyvistus per vaikus yra realizuojami ir procedūros yra inicijuojamos. Departamentas nevertino šio parodyto apklausų metu dokumento duomenų visumoje. Pareiškėja nurodė, kad iš sesers gauta sms žinutė pagrindžia teiginį, jog (duomenys neskelbtini) režimas tikslingai ieško ir identifikuoja asmenis dalyvavusius protesto akcijose. Kadangi pareiškėja kartu su seserimi dalyvavo protestuose, pagrįstai galima teigti, kad ir pareiškėja yra identifikuota kaip protestų dalyvė. Ar taiko ar netaiko tokias įspėjimo ir identifikavimo priemones, turėjo nustatinėti Departamentas. Tuo tarpu teismo pamąstymai neparemti jokiais objektyviais šaltiniais, t. y. kilmės valstybės informacija. Nesutikdami su teismo teiginiu „Tačiau būtent pareiškėja turi kuo detaliau nurodyti prieglobsčio suteikimui svarbias aplinkybes, o ne remtis bendro pobūdžio teiginiais“, pareiškėjai pažymi, kad, vertinant tiek pareiškėjos apklausą, tiek aktyviai teikiamus įrodymus, pareiškėja stengėsi ir grindė savo prieglobsčio prašymą individualiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.

18. Pareiškėjai pateikė paaiškinimus, kuriuose prašo pridėti papildomus įrodymus ir kreiptis į ESTT su prašymu pateikti atsakymą į prejudicinį klausimą: „Ar galima pagrįstai tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas susilaikys nuo politinių įsitikinimų, prieštaraujančių (opozicinių) valdančiam politiniam režimui, deklaravimo (reiškimo) kilmės šalyje, kad išvengtų persekiojimo?“ Pareiškėjai paaiškinimuose nurodo, kad:

18.1. Departamento sprendimas ir atsiliepime nurodyti teiginiai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktikos dėl persekiojimo grėsmės vertinimo standarto. Departamentas netyrė ateities rizikų, nebuvo įvertinta, kas atsitiks pareiškėjai toliau deklaruojant savo opozicinius politinius įsitikinimus (duomenys neskelbtini), o dėmesį skyrė, ar praeityje pareiškėja buvo persekiota. Pareiškėja akcentuoja, kad, praėjus daugiau nei metams po prasidėjusių protestų dėl suklastotų (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų rezultatų, šių protestų eiliniai dalyviai yra sistemingai identifikuojami ir baudžiami. Pateikta kilmės valstybės informacija pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos vykdo duotą (duomenys neskelbtini) prezidento nurodymą, kad visus suras ir nubaus, kaip buvo skelbiama Lietuvos žiniasklaidos priemonėse: (duomenys neskelbtini) viešai paskelbė, jog pakeitė taktiką ir suras kiekvieną protesto dalyvį (aprašyta, 2020 m. spalio 20 d. „Delfi“ straipsnyje „(duomenys neskelbtini) skelbia keičiantis taktiką: surasime kiekvieną“). Todėl galima konstatuoti, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą už dalyvavimą protesto akcijose (duomenys neskelbtini) ir Vilniuje yra objektyviai pagrįsta.

18.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (nepilnamečiui), kuris yra pareiškėjos pažįstamos sūnus. Nurodyta administracinė byla yra aktuali, todėl, kad iš esmės sprendžiamas persekiojimo veiksmų pavojus nepilnamečiam. Tiek šioje byloje, tiek ir nurodytoje byloje yra sprendžiama, kokios grėsmės gali kilti (duomenys neskelbtini) opozicionierių-aktyvistų vaikams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo išvados, kad Departamentas iš esmės neatliko persekiojimo veiksmų grėsmės vaiko atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Departamentas taip pat neatliko išsamaus vertinimo ir galimų persekiojimų veiksmų poveikio vaikui (šį argumentą pareiškėja kėlė ir pirmosios instancijos teisme), todėl, priimdamas sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi vadovautis jau vystoma praktika ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo.

18.3. Departamentas nurodė, kad pareiškėja nėra aktyvi politinės opozicijos narė ir dalyvė, dėl to, tikimybė, susijusi su persekiojimu sugrįžus į kilmės šalį, nėra visiškai pagrįsta. Tai grindžiama tuo, kad pareiškėja ir jos sūnus nėra sulaukę tiesioginių žinučių ar kvietimų apklausoms iš (duomenys neskelbtini) vidinių tarnybų ir dėl to sprendžiama, kad nekyla grėsmė jų laisvei bei sveikatai. Tokia prielaida yra klaidinga ir nesuderinamas su Europos Sąjungos direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalies e punktu, kadangi ši nuostata pirmiausia apima turimas pažiūras tam tikru klausimu, nesvarstant ar prašytojas vykdė tomis pažiūromis paremtus veiksmus. Kadangi šioje byloje lieka neatsakytas esminis klausimas, o, Departamento teigimu, dalyvavimas protestuose nėra kertinė sąlyga persekiojimo tikimybei pagrįsti, pareiškėja mano, kad šiuo klausimu yra tikslingas ir būtinas ESTT prejudicinis sprendimas, užduodant ESTT klausimą, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas susilaikys nuo politinių įsitikinimų, prieštaraujančių (opozicinių) valdančiam politiniam režimui, deklaravimo (reiškimo) kilmės šalyje, kad išvengtų persekiojimo? Šiuo atveju kreipimasis į ESTT yra būtinas, siekiant užtikrinti teisingą, Europos Sąjungos teisės normų nepažeidžiantį Lietuvos teisės aktų taikymą ir apsaugoti asmens teises.

19. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad:

19.1. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino, jog pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad toliau dalyvaudami protesto akcijose prieglobsčio prašytojai bus nubausti, yra hipotetinė ir dėl to neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Remiantis ESTT praktika, nustatant visiškai pagrįstą baimę vertinamas tik objektyvusis jos elementas, reikalavimo, kad subjektyvusis elementas būtų išpildytas nėra. Apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą.

19.2. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl teismo išvados, kad teismas nėra pabėgėlio statuso suteikimo procedūros dalis ir (ar) tęsinys. Pareiškėjos minimoje ESTT byloje (2019 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Nr. C-556/17) konstatuota, kad teismas turi pareigą atlikti vertinimą, kuriame prireikus būtų atsižvelgta į naujas aplinkybes, susiklosčiusias po to, kai buvo priimtas sprendimas, dėl kurio vėliau paduotas skundas. Šiuo atveju pareiškėjų prieglobsčio prašymas nagrinėjamas pirmą kartą, o šioje administracinėje byloje ginčijamo sprendimo rengimo metu neidentifikuota naujų ar pasikeitusių faktinių aplinkybių, kurios leistų paneigti ar nuginčyti Departamento padarytas išvadas dėl pareiškėjų atitikimo Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pabėgėlio statuso suteikimo kriterijams bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintiems papildomos apsaugos suteikimo kriterijams. Taigi pareiškėjų nurodytas ESTT sprendimas šios nagrinėjamos bylos kontekste yra neaktualus, todėl nėra pagrindo juo vadovautis nagrinėjamoje byloje.

19.3. Teismas ištyrė visus pareiškėjos papildomai pateiktus duomenis ir dokumentus bei pateikė savo vertinimą dėl jų, taigi pareiškėjai nenurodžius konkrečių dokumentų, kurie, jos vertinimu, liko neįvertinti, nepagrįsta teigti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

19.4. Aplinkybė, jog teismo sprendime yra nurodyta negaliojanti Aprašo 116 punkto redakcija, neturi jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teismo sprendimo turinys patvirtina, kad buvo taikytas pagrįstos tikimybės, o ne tikimybių pusiausvyros principas. Be to, pareiškėja ignoruoja kitas Aprašo 116.1 papunkčio dalis, kuriose yra apibrėžiama persekiojimo reikšmė ir kitos būtinos sąlygos (rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei arba su jo politiniais įsitikinimais), kad pareiškėjos nurodytas persekiojimas būtų pripažintas persekiojimu pabėgėlių teisės nuostatų kontekste. Tam, kad asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos minimos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės.

19.5. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas netinkamai vertino gresiančius veiksmus ir VTAKĮ neįtraukdamas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą, taip pažeisdamas vaiko interesus. Atsakovas pažymi, kad, sprendžiant prieglobsčio suteikimo asmenims klausimą, yra sprendžiama ar prieglobsčio prašytojams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso nurodytų priežasčių – jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Šiuo atveju deklaratyvūs pareiškėjų teiginiai, kad Departamentas neatsižvelgė į pareiškėjos vaiko interesus, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjos nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Be to, VTAKĮ neturi įgaliojimų spręsti dėl prieglobsčio suteikimo. Ši institucija nėra įgaliota nei spręsti dėl vaiko teisių užtikrinimo (duomenys neskelbtini), nei dėl to, ar vaikui (duomenys neskelbtini) gali grėsti persekiojimas, t. y. ši institucija nėra įgaliota spręsti, ar vaikui kilmės valstybėje kyla grėsmė patirti veiksmus, kurie sąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimą. VTAKĮ neturi nei įgaliojimų, nei galimybių, nei žinių teikti nuomonę tokiu klausimu. Be to, ginčijamu Sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų tolimesnės teisinės padėties, jų atžvilgiu nebuvo priimtas grąžinimo ar išsiuntimo sprendimas. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų grąžinimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, situacija kilmės valstybėje būtų vertinama dar kartą.

19.6. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad nei Departamentas, nei teismas nevertino gresiančių veiksmų žalos iš vaiko perspektyvos. Iš ginčijamo Sprendimo akivaizdu, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą, surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją prieglobsčio prašytojų pasakojimo kontekste. Tyrimo metu buvo surinkta aktuali informacija apie priemones, kurių (duomenys neskelbtini) institucijos imasi nustačius, kad nepilnametis su tėvu ar teisėtu globėju dalyvauja mitinge, taip pat apie atitinkamas procedūras, jų reglamentavimą ir taikymą praktikoje. Šiuo atveju Departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindė prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) valdžios grasinimai būtų įgyvendinami praktikoje.

19.7. Pareiškėja į bylą buvo pateikusi papildomus įrodymus – sūnaus klasės susirašinėjimo nuotraukas, kurios neva patvirtina faktą, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. vienas iš vyrų, dalyvavusių rinkiminėje apylinkėje buvo sulaikytas, tačiau įvertinus pateiktą dokumentą, nebuvo įmanoma nustatyti pareiškėjos nurodyto informacijos šaltinio patikimumo arba patikslinti informacijos. Taigi, nuotraukos nepatvirtino aplinkybių ar tai yra nustatyti faktai, ar tik nepatvirtinti gandai ir nuogirdos. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą, nenustatyta, kad ji buvo aktyvi protestų dalyvė, kad ji buvo sulaikyta dėl dalyvavimo protestuose, taip pat nenustatyta, kad jos vyras buvo aktyvus protestų dalyvis, kad jis buvo sulaikytas dėl dalyvavimo protesto akcijose, pareiškėja taip pat nesulaukė Nepilnamečių reikalų inspekcijos dėmesio, kad jos atžvilgiu būtų inicijuotos kitos teisminės priemonės dėl dalyvavimo protestuose, todėl pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai neturėjo jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes nebuvo susiję su pareiškėjų individualia situacija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos baimė grindžiama hipotetinėmis situacijomis bei prielaidomis ir subjektyviu situacijos įsivaizdavimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 12PR-54 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

21. Pareiškėjai prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė aplinkybėmis, kad dėl pareiškėjos politinių įsitikinimų ir pažiūrų (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jos ir sūnaus laisvei bei sveikatai, t. y. pareiškėja dar iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykių ((duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų) kaip rinkimų stebėtoja bandė patekti į rinkiminę apylinkę mokykloje, kurioje mokėsi jos sūnus, bet jai nebuvo leista, vėliau per klasės vadovą jai buvo perduota žinia, kad, nenustojus reikalauti paviešinti rinkimų rezultatų, iš jos bus atimtas vaikas ir ji bus patraukta atsakomybėn; vaiką atimti buvo grasinama dar 2020 m. kovo mėn. dėl to, kad ji vaiko neleido į mokyklą dėl koronaviruso pandemijos; 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėja dalyvavo akcijoje „Moterys baltais drabužiais“, kuri buvo surengta prieš sulaikymus, smurtą, pasityčiojimus, žudymus šalyje, po to kasdien išeidavo dalyvauti akcijose; apie rugpjūčio 18 d. sužinojo, kad į jos sūnaus mokyklos moksleivių namus pradėjo eiti iš Nepilnamečių reikalų inspekcijos ir įžūliai surašinėjo protokolus, kad vaikai gyvena siaubingomis sąlygomis ir juos reikia atimti iš tėvų; rugpjūčio 19 d. iš pažįstamų moterų sužinojo, kad pareigūnai pradėjo vaikščioti į namus ir sulaikinėti akcijų dalyves. Apklausoje pareiškėja papildomai nurodė, kad ją taip pat neramina tai, kad (duomenys neskelbtini) valdžia pranešė, jog bus baudžiami tėvai tų vaikų, kurie dalyvauja akcijose ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir užsienyje, nes laikoma, kad šeimoje jie yra ypatingai nesaugioje padėtyje. Akcijas, kurios vyko Lietuvoje, ne kartą filmavo Lietuvos televizija ir yra įrašas, kaip vienoje iš rugsėjo ar spalio mėn. Vilniuje vykusių akcijų metu jos sūnus apėmė mikrofoną ir keletą kartų sušuko „(duomenys neskelbtini)!”(liet. “ (duomenys neskelbtini)”), šis įrašas buvo patalpintas „Dapomoga“ internetiniame puslapyje. Anot pareiškėjos, dėl valdžios požiūrio, kad iš šalies išvykę (duomenys neskelbtini) piliečiai bus nubausti, nes paliko šalį sudėtingoje situacijoje, jai ir jos sūnui kilo grėsmė, nes pasienyje būtų vykdomas griežtas patikrinimas, aiškinimasis, dėl kokių priežasčių, kada ji išvyko iš šalies ir ji arba būtų sulaikyta, arba visi duomenys būtų perduoti tam tikroms institucijoms.

22. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatė, kad žmogaus teisių pažeidimai (duomenys neskelbtini) vyko priešrinkiminiu, rinkiminiu ir porinkiminiu laikotarpiu ir vyksta iki šiol. Rinkimų metu užfiksuoti opozicijos kandidatų ir jų rėmėjų, politinių ir visuomenės veikėjų ir nepriklausomos žiniasklaidos atstovų savavališki areštai ir politinio pobūdžio persekiojimai, bauginimai, patyčios ir kitokios represijos. Prieš aktyvistus, opozicijos narius, žurnalistus ir taikius protestuotojus, reikalaujančius prezidento (duomenys neskelbtini) pasitraukimo, vykdomas administracinis ir baudžiamasis persekiojimas, kaltinant juos dalyvavimu nesankcionuotuose mitinguose, smurtu prieš pareigūnus ir kitomis nusikalstamomis veikomis. Sprendime nurodyta, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė nuotraukų, vaizdo įrašų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių jos pasakojimą apie dalyvavimą akcijose (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, Migracijos departamentas nenustatė pagrindo prielaidai, jog iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) vaiko mokykla ar kitos valstybinės institucijos turėjo tikslą paveikti ją ar jos vyrą pasinaudodami jų vaiku. Atsakovo teigimu, tyrimo metu surinkta informacija nepagrindžia prielaidos, kad dėl to, jog pareiškėja su sūnumi dalyvavo akcijose Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) jai gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Migracijos departamentas tyrimo metu nerado informacijos, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie grįžta į (duomenys neskelbtini) ar kurie prašėsi prieglobsčio kitoje valstybėje, būtų sulaikomi, baudžiami ar neįleidžiami į šalį.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų situaciją ir pateiktus įrodymus. Pareiškėjų manymu, jų prieglobsčio prašymas yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais. Nei Migracijos departamentas, nei teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendžiamas klausimas yra susijęs su vaiku, nevertino gresiančių veiksmų žalos iš vaiko perspektyvos.

25. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018).

27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nebuvo pakankami Sprendimui priimti, o Migracijos departamento atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas, surinktų įrodymų nepakako atsakovo išvadoms pagrįsti.

29. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 9 straipsnyje nustatomi kriterijai, kuriais remiantis veiksmai gali laikomi persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A skirsnį. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodoma, jog reikšmingi veiksmai turi būti pakankamai rimti pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, ypač absoliučių teisių, kurių negalima varžyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį. Be to, Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punkte pažymima, jog persekiojimo veiksmais taip pat turi būti laikoma įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte.

30. Taigi, tam, kad žmogaus teisių pažeidimas būtų pripažintas persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi pasiekti tam tikrą sunkumo laipsnį (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C‑472/13, EU:C:2015:117, 25 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-238/19, EU:C:2020:945, 22 p.).

31. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagrindinių teisių, ypatingai susijusių su vaiko šeimos integralumu, pavyzdžiui, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, saugomos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, kurį atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnis, prireikus skaitomas kartu su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu, kuris buvo pavyzdys nustatant Chartijos 21 straipsnio 1 dalį, nėra tarp pagrindinių teisių, kurių negalima varžyti. Šiomis aplinkybėmis vien tai, kad kilmės valstybėje egzistuoja teisės aktai, reglamentuojantys vaiko paėmimo iš šeimos atvejus (nagrinėjamu atveju – SOP procedūra), savaime negali būti laikomi faktu, turinčiu prašytojui tokį reikšmingą poveikį, kad būtų pasiektas sunkumo lygis, būtina, kad ši valstybės institucijų intervencija į vaiko šeimos gyvenimą būtų laikoma persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį ir Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalį.

32. Tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Migracijos departamento surinktą informaciją žmogaus teisių pažeidimai (duomenys neskelbtini) vyko priešrinkiminiu, rinkiminiu ir porinkiminiu laikotarpiu ir vyksta iki šiol (iki ginčijamo Sprendimo priėmimo), prieš aktyvistus, opozicijos narius, žurnalistus ir taikius protestuotojus vykdomas baudžiamasis ir administracinis persekiojimas, kaltinant juos dalyvavimu nesankcionuotuose mitinguose, smurtu prieš pareigūnus ar kitomis nusikalstamomis veikomis, atsižvelgiant į nuolat besikeičiančią politinę situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, į tai, kad pareiškėja yra aiškiai ir atvirai išreiškusi nepritarimą dabartiniam (duomenys neskelbtini) režimui bei tai, kad pareiškėja ir jos vaikas dalyvavo vienoje iš Vilniuje vykusių akcijų, nukreiptų prieš dabartinį (duomenys neskelbtini) režimą, o toks dalyvavimas pareiškėjų kilmės valstybėje gali būti vertinamas kaip vaiko nepriežiūra, teisėjų kolegijai kyla abejonės, ar, pareiškėjams grįžus į kilmės valstybę, jie nebus persekiojami. Tačiau tai turi patikrinti kompetentinga institucija – Migracijos departamentas, atlikdamas pakartotinį individualių faktų ir aplinkybių vertinimą, atsižvelgiant, be kita ko, į dabartinę politinę situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje.

34. Migracijos departamentas, atlikdamas individualų faktų ir aplinkybių vertinimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojo, kurio asmens statusas – vaikas, kilmės valstybėje taikomos įvairios priemonės gali, pavyzdžiui, pažeisti pareiškėjo ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tokias kaip teisė į mokslą, sveikatą, socialinę apsaugą ir visas kitas priemones bei socialines normas, jeigu jos gali būti taikomos pareiškėjui ir pareiškėjas to pagrįstai bijo. Migracijos departamentas turi išsiaiškinti, ar prieš pareiškėją gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.

35. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo pareiškėjų atvykimo į Lietuvos Respubliką iki šio procesinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei vieni metai, todėl Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į dabartinę politinę situaciją (duomenys neskelbtini), papildomai turėtų ištirti aplinkybes, ar pareiškėjų atvykimas į Lietuvą ir grįžimas į (duomenys neskelbtini) sąlygotų netinkamą elgesį su jais kilmės šalyje ir (arba) įtarimus ar kaltinimus administracinio ar baudžiamojo proceso kontekste.

36. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas nebuvo pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo Migracijos departamentui, siekiant surinkti daugiau naujų įrodymų bei priimti pakartotinį sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo arba nesuteikimo. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas.

37. Perdavus pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nevertinami, kaip neturintys teisinės reikšmės ginčo išsprendimui šioje proceso stadijoje. Atitinkamai teisėjų kolegija nepasisako ir dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) (neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atstovaujamo įstatyminės atstovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 12PR-54 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius