cb9a6ea0-41a7-4e79-b9ca-5f4cf05f107c · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-957/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47526-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.25.6; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus LauÅ¡o (Valerij LauÅ¡) ir Dariaus Prankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į G. K. paskirtÄ bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 19 d. 19.14 val. iki 2022 m. gruodžio 20 d. 13.29 val. iÅ¡bÅ«tas laikas (viena para), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

G. K. paskirtos BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose, 68 straipsnyje, 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: trims metams ir trims mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 20 d., ir iÅ¡ieÅ¡kota automobilio „Mazda 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 560 Eur.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. K. pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 m. gruodžio 19 d., apie 16 val., vairuodamas automobilį „Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs į UAB „B“ automobilį „Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kilus eismo įvykiui, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kuomet 19.14 val. policijos pareigÅ«nams alkotesteriu patikrinus jo blaivumÄ jam nustatytas 1,58 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. praÅ¡o paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

3. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra per griežtas, nes teismas paskyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri neproporcinga jo padarytam nusikaltimui. Teismas nepagrįstai rėmėsi jo ankstesniais teistumais, nes jis už ankstesnius nusikaltimus bausmes yra atlikęs, o Å¡i nusikalstama veika yra mažareikÅ¡mė, artima baudžiamajam nusižengimui, ja nepadaryta jokia žala, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, apeliantas pažymi, kad iÅ¡ jo atimta teisė vairuoti, todėl mano, kad nėra teisinga už vienÄ nusikaltimÄ skirti dvi bausmes.

4. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroras praÅ¡o nuteistojo G. K. skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, objektyviai vertino nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 15 kartų, naujÄ nusikaltimÄ padarė nepraėjus nei metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neiÅ¡nykus teistumui, t. y. bÅ«damas recidyvistu, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nuteistajam anksčiau už kitus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo tikslų nepasiekė.

4.2. Padaryta nusikalstama veika nėra mažareikÅ¡mė, tai yra tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas. Nuteistasis, sukėlęs eismo įvykį, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, vairavo neturėdamas tam teisės. Å ios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti jo padarytÄ veikÄ kaip mažiau pavojingÄ už kitas tokio pobÅ«džio veikas. Jis nepadėjo pareigÅ«nams nustatyti įvykio aplinkybių, davė prieÅ¡taringus ir nenuoseklius parodymus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, praÅ¡ydamas jÄ Å¡velninti ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę Å¡velninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. K. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

8. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam G. K. paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis Å¡iuo baudžiamojo įstatymo straipsniu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Baudžiamasis įstatymas už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numato alternatyvias bausmes, t. y. baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki vienerių metų. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas G. K. už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. Teismas, spręsdamas dėl G. K. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vienÄ tyčinį nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir G. K. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, t. y. tai, kad jis teisiamas 16 kartÄ , teistumas nėra iÅ¡nykęs (b. l. 100–107, 109–113); per pastaruosius penkerius metus ne kartÄ baustas administracine tvarka, taip pat ir už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos ir transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam (b. l. 114–119); nedirbantis (b. l. 121);

Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 122). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas vertino ne tik ankstesnius nuteistojo teistumus, bet ir kitas bausmės rÅ«Å¡ies parinkimui ir jos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės nėra palankios nuteistajam. Kartu pažymėtina, kad ankstesni teistumai, kuriuos skundžiamame nuosprendyje vertino pirmosios instancijos teismas, yra viena iÅ¡ svarbių kaltinamÄ jį apibÅ«dinančių aplinkybių bei rodo jo požiÅ«rį į visuomenėje priimtinų elgesio normų laikymÄ si, kartu leidžia spręsti, kokį poveikį jo asmenybei turi anksčiau skirtos bausmės ir prognozuoti jo elgesį ateityje.

Taigi, nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad teismas be pagrindo rėmėsi ankstesniais jo teistumais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad teismai G. K. už jo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas (plėšimÄ , vagystes ir kt.) ne kartÄ buvo skyrę laisvės atėmimo bausmes, tačiau jos realaus poveikio neturėjo ir nemotyvavo jo nedaryti naujų nusikalstamų veikų, kitaip tariant, paskirtos bausmės BK 41 straipsnyje numatytų tikslų nepasiekė.

Pažymėtina, kad G. K. nagrinėjamu atveju naujÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus kiek daugiau nei metams po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir neiÅ¡nykus teistumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės rodo ryÅ¡kias nuteistojo G. K. antivisuomenines nuostatas bei leidžia pagrįstai spręsti, kad padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o prieÅ¡ingai, buvo nuteistajam įprasto elgesio tÄ sa, atspindinti pastarojo gyvenimo bÅ«dÄ bei požiÅ«rį į visuomenėje galiojančias elgesio normas.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kokios bausmės rÅ«Å¡ies parinkimui ir jos dydžio nustatymui reikÅ¡mingos aplinkybės liko pirmosios instancijos teismo neįvertintos. Kartu pastebėtina, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dailes 7 punkto nuostatų, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

11. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, padaryta nusikalstama veika nėra mažareikÅ¡mė. Nuteistasis padarė tyčinį nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ , sukėlęs eismo įvykį pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, vairavo neturėdamas tam teisės. Å ios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti jo padarytÄ veikÄ kaip mažiau pavojingÄ už kitas tokio pobÅ«džio veikas, t. y. kaip mažareikÅ¡mę.

12. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų aplinkybių visuma sudarė pagrindÄ nuteistajam G. K. skirti bÅ«tent laisvės atėmimo bausmę bei nustatyti jos dydį, nesiekiant Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkio. Kartu teismas, laikydamasis BK 75 straipsnio 8 dalies reikalavimų, pakankamai iÅ¡samiai pasisakė dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ bei remdamasis iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis kaip Å¡ios nutarties 8 punkte nurodytomis aplinkybėmis pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju taikyti šį baudžiamojo įstatymo institutÄ nėra pagrindo.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam G. K., be kita ko, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios tikslas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Nors nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu iÅ¡ jo atimta teisė vairuoti, todėl, jo manymu, nėra teisinga už vienÄ nusikaltimÄ skirti dvi bausmes, visgi tokie nuteistojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones nuo 1 iki 5 metų, tais atvejais, kai, naudodamasis Å¡iomis teisėmis, asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ . Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles ar BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trejų metų ir trijų mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybę.

Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iÅ¡ aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiÅ¡kia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Å iuo atveju įvertinusi jau aukščiau aptartas G. K. asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė paminėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatė apeliantui trejų metų ir trijų mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ , ir objektyvaus pagrindo tokį terminÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per ilgÄ , nėra.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendį palieka nepakeistu, o nuteistojo G. K. apeliacinį skundÄ atmeta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus Kursevičius

Valerij Lauš

Darius Pranka