2017-03-07 Nr. AB-5228-3-61-3-04634-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1867-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04634-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. P. ir E. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai B. P. ir E. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydami:

1) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Valdyba) 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 10-S-217359 (toliau – ir Sprendimas) pripažintini negaliojančiu ir jį panaikintini;

2) įpareigoti Valdybą išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę nauja pavarde „P.“;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paaiškino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 10-S-217359 atsisakė išduoti (pakeisti) pareiškėjai (E. P.) asmens tapatybės kortelę nauja pavarde „P.“. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 (toliau – ir Civilinė byla) tenkino pareiškėjų pareiškimą, pripažino negaliojančiu ir panaikino Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. A133-9361/14(3.3.2.11-TD1) ir įpareigojo Skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę santuokos liudijime į „P.“ bei išduoti naują santuokos liudijimą.

Pažymėjo, kad Civilinėje byloje buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenyse yra įrašų Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, kuriuose asmenų vardai ir pavardės yra rašmenimis „w“. Taip pat Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjai susiduria su dideliais nepatogumais dėl skirtingo asmenvardžių rašymo, jų teisės ir interesai yra varžomi. Todėl manė, kad to dar kartą įrodinėti šiame (administraciniame) teismo procese nereikia.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999-10-21 nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.

Teigė, kad Sprendimas apriboja pareiškėjų teises ir teisėtus lūkesčius, pareiškėjai patiria nepatogumus dėl skirtingos pavardžių rašybos. Pavardės „P.“ nepakeitus į pavardę „P.“, pažeidžiamas asmens ir šeimos gyvenimo privatumas ir orumas, šeimos nariai diskriminuojami dėl to, kad pareiškėjos vyras nėra lietuvis, jo pavardė užrašyta ne pagal lietuvių kalbos taisykles ir tradicijas. Pareiškėjų manymu, Sprendimas turi būti panaikintas.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 52-53) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Paaiškino, kad lietuvių kalbos abėcėlėje nėra raidės „w“, todėl nepatenkino E. P. prašymo išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę nauja pavarde „P.“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 14-16) jį palaikė.

Paaiškino su skundu susijusias aplinkybes ir nurodė, kad pareiškėja 2014 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių ir prašė santuokos sudarymo įraše Nr. 680 įrašytą pavardę „P.“ ištaisyti į „P.“. Skyrius minėto pareiškėjos prašymo netenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismas Civilinėje byloje nutarė Skyriaus sprendimą pripažinti negaliojančiu ir jį panaikinti, taip pat įpareigojo Skyrių pareiškėjos pavardę pakeisti į „P.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą. Skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. įvykdė teismo nutartį, pareiškėjų santuokos sudarymo įraše pakeitė pareiškėjos pavardę iš „P.“ į „P.“ ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. išdavė naują santuokos liudijimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu (b. l. 87-89) pareiškėjų skundą tenkino. Panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 10-S-217359 „Dėl asmens tapatybės kortelės keitimo E. P.“ ir įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą išduoti pareiškėjai E. P. asmens tapatybės kortelę nauja pavarde „P.“.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 patenkintas pareiškėjų pareiškimas (b. l. 6–9), kuriame jie prašė panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl pavardės rašymo Nr. A133-9361/14(3.3.2.11-TD1), kuriuo pareiškėjos pavardė santuokos liudijime nurodyta „P.“. Minėta nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat įpareigojo Skyrių pareiškėjos pavardę santuokos liudijime pakeisti į „P.“ bei išduoti naują santuokos liudijimą. Įsiteisėjus minėtai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarčiai, Skyrius pareiškėjai išdavė santuokos liudijimą AA Nr. 456931, kuriame pareiškėjos pavardė nurodyta „P.“ (b. l. 10). Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą, kuriame prašė išduoti asmens tapatybės kortelę, kurioje būtų nurodyta nauja pavardė „P.“ (b. l. 54). Valdyba 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime Nr. 10-S-217359 „Dėl asmens tapatybės kortelės keitimo E. P.“ nurodė, kad negali priimti pareiškėjos prašymo išduoti (pakeisti) pareiškėjos asmens tapatybės kortelės „P.“ pavarde (b. l. 5).

Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl to, ar Valdyba privalo pakeisti pareiškėjos pavardę iš „P.“ į „P.“, pakeisdama pareiškėjos asmens tapatybės kortelę.

Remdamasis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų, 6 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, byloje nustatytais duomenimis, kad, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį, pareiškėjams išduotas naujas 2015 m. rugpjūčio 19 d. santuokos liudijimas AA Nr. 456931, kurioje nurodyta pareiškėjo pavardė po santuokos – P.; pareiškėjos pavardė po santuokos – P., civilinės būklės aktų įrašai siunčiami Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, todėl pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis pareiškėjos pavardė po santuokos yra „P.“, teismas padarė išvadą, kad Valdybos sprendimas, kuriuo ji atsisakė priimti prašymą išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę „P.“ pavarde, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pagal išduotą naują santuokos liudijimą pareiškėjos pavardė pakeista iš „P.“ į „P.“. Valdyba įpareigota pagal pareiškėjos pateiktą 2015 m. rugpjūčio 26 d. prašymą išduoti jai asmens tapatybės kortelę nauja pavarde „P.“.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba pateikė apeliacinį skundą (b. l. 91-95), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnį duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2016 m. liepos 19 d. raštu Nr. 10-S-154720 (1.39-10-27) kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją su prašymu pateikti išvadą, ar gali būti nustatytos ir kitokios pavardės rašymo pilietės E. P. asmens tapatybės kortelėje ar pase taisyklės nei nustatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. liepos 21 d. rašte Nr. S 1-336(1.7) nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės galėtų būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Minėti įstatymų projektai tebesvarstomi.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kur bylą inicijavo Vilniaus apygardos teismas, kasacine tvarka nagrinėjęs civilinę bylą, kurioje ieškovas prašė įpareigoti policijos komisariatą išduodamame jam naujame Lietuvos Respublikos piliečio pase vardą ir pavardę rašyti jo gimtąją kalbą. Vilniaus apygardos teismas prašė ištirti, ar Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ neprieštarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams. Byloje nagrinėtas ginčas susijęs su lenkų tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo ypatumais. Aukščiausios Tarybos nutarimas nustatė, kad lietuvių ir nelietuvių tautybių Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės pasuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimas reglamentuoja ne asmens privatų gyvenimą, o tik vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. Konstitucinis Teismas nutarė, kad minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2006 m. birželio 8 d. nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-7-20/2006, konstatavo, kad „1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, jog lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką valstybės vientisumą ir nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Šie argumentai dar kaitą patvirtina, kad valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, todėl šių taisyklių vykdymas negali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatose įtvirtinto asmens ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimas“.

5. Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ nusprendė išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ reiškia ir tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Tačiau pažymėtina, jog iki šiol šis teisinis reglamentavimas nėra įgyvendintas teisės aktais.

6. Pirmosios instancijos teismas prioritetą teikė Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenims, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašyti duomenys gali būti klaidingi (prie apeliacinio skundo pridedami kitų asmenų Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus duomenys, iliustruojantys šį klaidingumą). Vadovaujantis Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200/V-62, IV skyriaus 29 punktu, nesant abejonių dėl asmens duomenų ir tapatybės, įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 107-109) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir atkreipia dėmesį į tai, kad civilinės metrikacijos įstaigose įrašytų civilinės būklės aktų įrašų elektroninė versija tiesioginės kreipties būdu siunčiama Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybai. Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, asmens pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašoma pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis. Minėto įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas gali būti keičiami, kai pasikeičia asmens pavardė. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015, jos pagrindu Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje pareiškėjų santuokos sudarymo įraše pakeitė „Jos“ pavardę iš „P.“ į „P.“. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties įvykdymas lėmė pareiškėjos kreipimąsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą dėl naujos asmens tapatybės kortelės išdavimo, įrašant jos pavardę „P.“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenimis.

Pareiškėjai B. P. ir E. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 118-121) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinį skundą pasirašė Valdybos Pasų skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti Valdybos viršininko funkcijas S. B. Prie apeliacinio skundo nėra pridedamas joks įgaliojimas, patvirtinantis, kad šis asmuo gali pasirašyti ir pateikti apeliacinį skundą Valdybos vardu. Taip pat prie apeliacinio skundo nėra pridedami asmens, pasirašiusio apeliacinį skundą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantys dokumentai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 str. 4 d. 5 p.). Taigi, jei apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinis skundas turi būti nepriimamas ir grąžinimas (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 ir 3 p.).

2. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodomas apeliacinio skundo juridinis pagrindas – įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde (kurį Valdyba klaidingai įvardijo kaip apeliacinį prašymą) nėra nurodomas visiškai joks juridinis pagrindas, t. y. nenurodoma, dėl kokių argumentų ar motyvų skundžiamas teismo sprendimas galėtų būti nepagrįstas ar neteisėtas. Apeliaciniame skunde nenurodamas nei vienas teisės aktas, kuriam galėtų prieštarauti skundžiamas sprendimas, priešingai – yra pateikiamas E. S. pavyzdys dėl klaidingo asmens kodo. Pažymėtina, kad visų pirma, skundžiame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nagrinėjama byla dėl asmens kodo, antra, Valdybos nurodoma klaidos galimybė yra absurdiška – pareiškėjai pateikė prašymą dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo remiantis įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 (pagal kurią pareiškėjos pavardė užrašyta taisyklingai pagal dokumento šaltinį „P.“), todėl visoms bylos šalims yra žinomas šio įrašo teisėtumas Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

3. Apeliaciniame skunde nėra nurodama, kaip būtų užtikrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 vykdymas, atsisakant išduoti asmens tapatybės kortelę Lietuvos Respublikos piliečiui – pareiškėjai. Teismo keliu pareiškėja, įrašius taisyklingai pavardę į Lietuvos Respublikos gyventojų registrų centrą ir santuokos liudijimą (P.), šiuo atveju priverstinai yra verčiama pasikeisti dar kartą pavardę į P., kad gautų asmens tapatybės kortelę ar pasą, kas prieštarauja teisės aktams, teismų praktikai bei paneigia Vilniaus apylinkės teismo įsiteisėjusią nutartį Civilinėje byloje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Todėl Vilniaus apylinkės teismo nutartimi įrašyta pareiškėjos pavardė į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir santuokos liudijimą nebegali būti ginčijama ir kvestionuojama Valdybos.

4. Pirmosios instancijos teismas teisingai, išsamiai ir pagrįstai įvertino visas faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą – teismas padarė išvadą, kad Valdybos Sprendimas, kuriuo ji atsisakė priimti prašymą išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę „P.“ pavarde, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pagal išduotą naują santuokos liudijimą pareiškėjos pavardė pakeista iš „P.“ į „P.“. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis pareiškėjos pavardė po santuokos yra „P.“.

5. Atsakovo apeliacinis skundas negali būti interpretuojamas kaip skundas dėl pareiškėjos pavardės įrašo su „W“ Lietuvos Respublikos gyventojų registre – šis klausimas išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apylinkės teismo nutartimi. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme, dėl pavardės įrašo su „w“ neprieštaravo ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri analogišką nuomonę išreiškia prie apeliacinio skundo pridedama rašte.

6. Priverstinis pavardės pakeitimas, juolab nepaisant įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, pažeistų tiek pareiškėjų privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, tiek asmenų judėjimo laisvę. Atsakovo apeliacinio skundo tenkinimas sukurtų absurdišką situaciją – Lietuvos Respublikos pilietis negautų paso, todėl gyventų pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat negalėtų išvykti iš Lietuvos. Taip pat tai nepanaikintų teisėto „P.“ pavardės įrašo iš Gyventojų registro, t. y. pareiškėja negalėtų savęs tinkamai niekur identifikuoti – turėdama dokumentus, neatitinkančius asmens tapatybės duomenis, esančius Gyventojų registre.

7. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) taikymo ratione materiae (liet. turinys) srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimo Pusa, C-224/02, 16 p.; 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Schwarz ir Gootjes-Schwarz, C-76/05, 86 p.; 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Huber, C-524/06, 69 p.; 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo Rüffler, C-544/07, 62 p.). Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Jipa, C-33/07, 17 p. ir jame nurodyta teismo praktika; 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo McCarthy, C-434/09, 48 p.). Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Europos Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso (Teisingumo Teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo Ruiz Zambrano, 42 p.; minėto Teisingumo Teismo sprendimo McCarthy, <...>, 47 p.).

8. Teisingumo Teismas savo praktikoje (2006 m. lapkričio 9 d. sprendimas Turpeinen, C-520/04; 2006 m. vasario 21 d. sprendimas Ritter-Coulais, C-152/03; 2005 m. kovo 17 d. sprendimas Kranemann, C-109/04, ir kt.) iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam ES piliečiui pripažintų laisvių apribojimas (Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo Grunkin ir Paul, C-353/06, 21 p.; 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo Zablocka-Weyhermüller, C-221/07, 35 p.; minėto Teisingumo Teismo sprendimo Rüffler, <...>, 73 p.).

9. Daugelyje kasdienių situacijų tiek viešojoje, tiek privačioje srityje reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikiant pasą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo (minėto Teisingumo Teismo sprendimo Grunkin ir Paul, <...>, 28 p.; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 69 p.). Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri yra įregistruota civilinės būklės aktų liudijimuose ar kituose dokumentuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (minėto Teisingumo Teismo sprendimo Grunkin ir Paul, <...>, 21 ir 22 p.; minėto Teisingumo Teismo sprendimo Sayn-Wittgenstein, <...>, 54 p.).

10. Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime (Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimo Garcia Avello, C-148/02, 36 p.; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 75 p.). Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (minėtų Teisingumo Teismo sprendimų Garcia Avello, <...>, 36 p.; Sayn-Wittgenstein, <...>, 55 ir 66-70 p.; Runevič-Vardyn ir Wardyn, <...>, 77 p.). Taigi, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam ES piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.

11. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo nr. 1621/2007), kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Šios bylos dalykas buvo pareiškėjo prašymas pakeisti vardą ir pavardę iš „Leonīds Raihmans“ į originalią jo formą „Leonid Raihman“. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas tai vertino kaip vardo ir pavardės keitimą, o šios teisės apribojimą – kaip privataus gyvenimo pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, remdamasis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatytomis bylų nagrinėjimo ribomis, kurias nustato apeliacinio skundo argumentai, daro išvadą, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovas yra teisus, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnį duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.

Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimu išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo narių prašymą išaiškinti, ar pagal 1999 m. spalio 21 d. nutarimą Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose asmens vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai, išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Įstatymų leidėjas, nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, turi diskreciją nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnį asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę (1 d.).

Tokiu būdu, asmens pasas ir asmens tapatybės kortelė pagal paskirtį yra tapatūs dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę ir pilietybę ir tik skiriasi jų panaudojimo paskirtis, todėl šiam ginčui yra aktualios minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos dėl piliečio pase naudojamų nelietuviškų rašmenų ir asmens tapatybės kortelėje daromiems įrašams.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją (pareiškimo nr. 77785/01), 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02)). Konvencija per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su Konvencijos ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia Konvencijos ginamų teisių. Vardų ir pavardžių naudojimas Europos Tarybos valstybėse narėse yra lemiamas daugybės istorinių, lingvistinių, religinių ir kultūrinių veiksnių, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sudėtinga rasti šiuo klausimu vieną bendrą poziciją visoms valstybėms narėms ir nacionalinėms institucijoms yra pripažįstama plati diskrecija. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Mentzen prieš Latviją (pareiškimo nr. 71074/01), 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje Bulgakov prieš Ukrainą (pareiškimo nr. 59894/00)).

Šios bylos pareiškėja nurodo, kad dėl skirtingų įrašų santuokos liudijime ir asmens tapatybės kortelėje ji patiria nepatogumus ir negali visapusiškai realizuoti savo teisių. Teismas sutinka su tuo ir daro išvadą, kad šie argumentai yra pagrįsti, kadangi skirtingi įrašai asmens dokumentuose gali trukdyti identifikuoti asmenį, todėl pareiškėjos teisė, kad asmens tapatybės kortelėje jos pavardė būtų rašoma „P.“, turi būti ginama.

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad asmens tapatybės kortelės duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis.

Pareiškėjai 2015 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame santuokos liudijime AA Nr. 456931 pareiškėjos pavardė nurodyta „P.“, todėl tokiais rašmenimis turi būti įrašyta pareiškėjos pavardė ir asmens tapatybės kortelėje. Šiuo teismas nepaneigia esamo teisinio reguliavimo, pagal kurį asmens tapatybės kortelės įrašai rašomi lietuviškais rašmenimis ir tik konstatuoja, kad dokumente pareiškėjos pavardė turi būti įrašoma ir su raide „w“. Teismas, veikdamas pagal teisminės ir vykdomosios valdžios atribojimo principą, nesprendžia, kurioje asmens tapatybės kortelės dalyje turi būti įrašyta pareiškėjos pavardė, atitinkanti santuokos liudijime nurodytą pavardę. Teismas tik konstatuoja, kad asmens tapatybės kortelėje toks įrašas turi būti atliktas kartu su pareiškėjos pavarde ir lietuviškais rašmenimis.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant pareiškėjos skundą iš dalies.

Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį, išdėstant ją taip:

„Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą išduoti pareiškėjai E. P. asmens tapatybės kortelę, užrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma pavardę „P.“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas