cb98583c-58b8-44a8-b954-e7a35fcdd781 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-420-935/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00766-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal J. G. atstovės advokatės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, kuriuo J.

G. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 150 Eur dydžio bauda. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 1. J. G. nubausta už tai, kad ji 2017 m. liepos 11 d., apie 14.14 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę nepraleido prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidÅ«rė.

Po susidÅ«rimo su Opel automobiliu, Audi automobilis dar atsitrenkė į jam iÅ¡ deÅ¡inės stovėjusio automobilio Volkswagen Tiguan, v. n. (duomenys neskelbtini) Å¡onÄ , ko pasekoje eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta automobilio Audi keleivės G. G. sveikata, tokiais veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2.

Apeliaciniame skunde J. G. atstovė advokatė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ J. G. nutraukti.

3. Skunde nurodoma, kad eismo įvykio kilimÄ nulėmė tai, jog E. S. prieÅ¡ šį įvykį didino greitį. Pažymima, kad faktÄ , jog E. S. virÅ¡ijo leistinÄ greitį patvirtina policijos pareigÅ«nės tarnybiniame praneÅ¡ime, paties E. S. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime bei teismui pateiktame vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys.

4. Apeliantė aiÅ¡kina, kad E. S. vairuojamas automobilis artėjo prie sankryžos važiuodamas pirmÄ ja eismo juosta. Pamatęs, jog prieÅ¡ais jį važiuojantis automobilis stabdo, E. S. persirikiavo į antrÄ eismo juostÄ ir padidino greitį. E. S. vairuotas automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. Apeliantės įsitikinimu, bÅ«tent tokie E. S. veiksmai, t. y. KET pažeidimai, ir nulėmė eismo įvykio kilimÄ .

5. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. G. prieÅ¡ pradėdama sukti į kairę matė, jog prieÅ¡inga kryptimi pirmÄ ja eismo juosta važiavęs automobilis lėtėja ir sustoja, o antroje eismo juostoje automobilių nebuvo. J. G. pamačiusi, kad Å¡viesoforo signalas pasikeitė bei matydama, jog prieÅ¡ais važiavęs automobilis sustojo, turėjo teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET, savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

6. Skunde tvirtinama, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nutarimas skirti administracinę nuobaudÄ negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrindžiamos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę, o abejonės aiÅ¡kinamos asmens naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Pažymima, kad teismas rėmėsi eksperto iÅ¡vada, kurioje buvo nustatytos tik techninės eismo įvykio sÄ lygos ir aplinkybės, tačiau nebuvo vertintas E. S. veiksmas – greičio didinimas, kuris pažeidžia teisės normas ir įvyko prieÅ¡ J. G. galimai padarytÄ KET 157 punkto pažeidimÄ .

7. Apeliantė yra įsitikinusi, jog tuo atveju, jeigu E. S. būtų laikęsis KET ir laiku stabdęs, J. G. vairuoto automobilio sukimas į kairę nebūtų sukėlęs eismo įvykio. Ji nurodo, kad pirmasis KET reikalavimus pažeidė būtent E. S..

8. Atsiliepimų į J. G. atstovės advokatės apeliacinį skundÄ negauta. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai J. G. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu J. G. buvo pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 2 dalyje, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo nėra jokio pagrindo.

10. Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo pažeisdamas KET reikalavimus. SkundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad E. S. vairuotas automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui ar jis, pagal susidariusiÄ situacijÄ , neturėjo teisės įvažiuoti į sankryÅ¾Ä , privalėjo prieÅ¡ jÄ sustoti.

11. IÅ¡ liudytojos K. N. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog eismo įvykis įvyko, kai ji buvo beveik pervažiavusi sankryÅ¾Ä , tuo metu galimai jau mirksėjo žalios spalvos Å¡viesoforo signalas (b. l. 66). Taigi Å¡ios liudytojos parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. S. automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo tuo metu, kai draudžiamasis Å¡viesoforo signalas jam dar nebuvo įsijungęs. Tokius paminėtos liudytojos parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir G. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ kurių matyti, jog eismo įvykis įvyko beveik iÅ¡ karto po to, kai ji pamatė mirksintį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ (b. l. 65).

Å ių liudytojų parodymai iÅ¡ esmės sutampa ir su E. S. paaiÅ¡kinimais, duotais tyrimo metu, iÅ¡ kurių matyti, jog iki sankryžos likus 20-25 m jis pamatė, kad pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas, todėl jis padidino greitį, norėdamas pravažiuoti sankryÅ¾Ä , tuo metu pastebėjo, jog automobilis Opel suka į kairę (b. l. 9). FaktÄ , jog E. S. automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo nepažeisdamas KET reikalavimų, patvirtina ir eksperto H. V. paaiÅ¡kinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ kurių matyti, kad E. S. turėjo teisę važiuoti per sankryÅ¾Ä net ir degant geltonam Å¡viesoforo signalui, jeigu automobilis tuo metu buvo arčiau nei 29 m iki STOP linijos (b. l. 67-68).

IÅ¡ esmės tokia pati iÅ¡vada yra užfiksuota ir ekspertizės akte Nr. 11-2072(17) (b. l. 42-46). Ekspertizės akte buvo padaryta iÅ¡vada, jog automobilio Audi A4 vairuotojo veiksmai (įvažiavimas į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui) techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kylimÄ tik tuo atveju, jeigu Audi A4 važiavimo kryptimi geltonos spalvos signalas užsidegė Å¡iam automobiliui bÅ«nant didesniu nei 29 m atstumu iki sankryžos. Å iuo atveju vien tik J. G. subjektyvus manymas, kad E. S. pažeidė KET reikalavimus, nepaneigia anksčiau aptartų duomenų.

12. J. G. iÅ¡ esmės viso proceso metu tvirtino, kad ji nematė atvažiuojančio automobilio Audi, ji darė prielaidÄ , kad Å¡is automobilis iÅ¡ pradžių važiavo pirma eismo juosta, o pamačius, jog prieÅ¡ais važiuojantis automobilis stabdo, persirikiavo į antrÄ eismo juostÄ dideliu greičiu įvažiavo į sankryÅ¾Ä . IÅ¡ J. G. paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, jog ji, prieÅ¡ atlikdama manevrÄ Ä¯ kairę, įsitikino, kad niekam nekliudys, prieÅ¡prieÅ¡inėje pirmoje eismo juostoje ji matė stovinčius automobilius, o antroje eismo juostoje automobilių nematė, todėl ir suko į kairę.

Eismo įvykis įvyko jai tik pajudėjus iÅ¡ vietos (b. l. 8, 64-65). Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog J. G. nurodoma situacija nėra galima, kadangi tuo atveju, jeigu ji matė prieÅ¡prieÅ¡inėje pirmoje eismo juostoje jau stovintį automobilį ar stovinčius automobilius, tuo pačiu ji turėjo matyti ir į antrÄ jÄ eismo juostÄ iÅ¡važiavusį Audi, kuris, įvertinus tai, kad eismo įvykis įvyko tik J. G. pradėjus sukti į kairę, turėjo apvažiuoti pirmojoje eismo juostoje stovėjusį automobilį ar automobilius, kuris ar kurie prieÅ¡ tai dar turėjo ir mažinti greitį, kas taip pat lemia poreikį greičiau iÅ¡ paskos važiuojančiam automobiliui persirikiuoti į kitÄ eismo juostÄ .

Å iuo atveju mažai tikėtina tokia situacija, kad automobilis, kurio greitis yra didesnis už prieÅ¡ jį važiuojančius automobilius, esant laisvai eismo juostai, į kitÄ eismo juostÄ persirikiuotų tik visiÅ¡kai privažiavęs prie sustojusių ar greitį mažinančių automobilių ir tuomet staigiai didintų greitį. J. G. versija, kad automobilis Audi į antrÄ jÄ eismo juostÄ persirikiavo tik prieÅ¡ pat įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä , prieÅ¡tarauja E. S. tyrimo metu duotiems paaiÅ¡kinimas, iÅ¡ kurių matyti, jog jis važiavo antrÄ ja eismo juosta, kurioje ir pradėjo didinti greitį.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde yra bandoma klaidinti teismÄ , nurodant, jog byloje esančiame vaizdo yra užfiksuota, kaip E. S. nurodo, kad važiavo pirma eismo juosta. Aptariamame vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ tikrųjų yra užfiksuota, jog E. S. aiÅ¡kina, kad jis važiavo antra eismo juosta, o pirma eismo juosta buvo užimta (vaizdo įraÅ¡o 52 sekundė). E. S. nurodytas įvykio aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina liudytojos G. G. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog ji prieÅ¡ sankryÅ¾Ä kitų automobilių nematė (byloje yra nustatyta, kad jų nebuvo bÅ«tent antroje eismo juostoje).

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad J. G. sankryžoje suko į kairę, kadangi paprasčiausiai nepastebėjo kito atvažiuojančio automobilio, kurį pagal KET 157 punkto reikalavimus privalėjo praleisti, arba netinkamai įvertino susidariusiÄ eismo situacijÄ .

13. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad bÅ«tent J. G. veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimÄ bei įstatyme nurodytų pasekmių atsiradimÄ . Pažymėtina, jog kvalifikuojant veikÄ pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (padaryto pažeidimo) ir kilusių padarinių. Priežastinis ryÅ¡ys paprastai grindžiamas bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymu. BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimÄ .

Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, bÅ«tina spręsti priežastinio ryÅ¡io klausimÄ tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo E. S. vairuoto automobilio greičio, t. y. net jeigu bÅ«tų galima be jokių abejonių konstatuoti, jog jis virÅ¡ijo leistinÄ maksimalų greitį, susidariusioje situacijoje, jis nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Tuo pačiu teigtina, kad paÅ¡alinus J. G. pažeidimÄ iÅ¡ eismo įvykio grandinės, Å¡is eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, net ir tuo atveju, jeigu E. S. vairuotas Audi virÅ¡ijo leistinÄ maksimalų greitį. Aptartos aplinkybės rodo, kad bÅ«tent J.

G. veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, kurio asmens veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimÄ , nėra svarbu, kas pirmas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Esminę reikÅ¡mę turi tai, kieno padarytas pažeidimas nulėmė eismo įvykį, kurio metu atsirado įstatyme numatytos pasekmės.

15. Esant aptartų aplinkybių visumai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimas paliktinas galioti, o J. G. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir J. G. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Ugnius Trumpulis