cb97e3d7-3d37-4635-b26b-e287d67a1916 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1322-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00346-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2; (S) 20.2.3; 20.2.3.2; 55.1.1 KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 15 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, Sigitai Damidavičienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – E. S. , atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

         Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 56 880 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. spalio 18 d.. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4), skundo patikslinime (b.l.

9) ir atsikirtime į atsakovo patikslintÄ atsiliepimÄ (b.l.

95) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. spalio 18 d. atlikinėjo bausmę perpildytose Pravieniškių PN-AK kamerose. Kamerose buvo įrengta daugiau vietų nei nurodo atsakovas. Kamerose nebuvo įrengto tinkamo dieninio apšvietimo, pilna buitinių parazitų (tarakonų), neįrengta ventiliacinė sistema ir dėl to kamerose kaupėsi pelėsis. Lovos buvo nepritaikytos, buvo tik ant grandinių pakabintos medinės iškrypusios lentos. Dėl to iškrypo stuburas, pareiškėjas patyrė nugaros skausmus.

Nebuvo sėdimo unitazo, kas dar labiau pablogino nugaros būklę. Nurodė, kad atsakovas skyrė nepagrįstas nuobaudas, už kurias pareiškėjas buvo nubaustas atlikinėti bausmę baudos izoliatoriuje kelis kartus iš eilės, po to passkirta drausmės grupė, o vėliau perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Nors atsakovas negalėjo skirti tokių nuobaudų pareiškėjui, kadangi pareiškėjas pagrįstai buvo nurodęs, jog negali atlikti bausmės jam paskirtuose būriuose dėl to, kad pareiškėjo gyvybei ir sveikatai buvo iškilęs pavojus.

Dėl blogų sÄ lygų pareiÅ¡kėjui sutriko kvėpavimas, trÅ«ko oro, pradėjo dažnai sirgti kvėpavimo ligomis, sutriko rega, pasidarė irzlus, patyrė didelius fizinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Po susižalojimų birželio pradžioje kreipėsi į Psichologinę tarnybÄ . Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b.l. 42-48) ir patikslintame atsiliepime į skundÄ (b.l. 70-78) nurodė, kad praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Taip pat nurodė, kad nuobaudų atlikimÄ uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia.

PareiÅ¡kėjas, žinodamas pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, nesielgė tinkamai ir veikė prieÅ¡ingai. Nurodė, kad kamerų tipo patalpos buvo įrengtos ir aprÅ«pintos baldais ir inventoriumi vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Buvo užtikrintas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas. Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius, gavęs informacijÄ apie perdegusias lemputes, ar sugedusius Å¡viestuvus, nedelsiant lemputes pakeisdavo naujomis ir tvarkė Å¡viestuvus. 3 sektoriaus visos kameros buvo apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais).

Pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriaus uždarosios zonos kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien. ApžiÅ«ros metu kruopščiai apžiÅ«rimos patalpos ir jose esantis inventorius. ApžiÅ«ros metu užfiksuoti pažeidimai Å¡alinami nedelsiant. PareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę 3 sektoriuje, į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos, sukrėtimų, kurie kenkia jo silpnai sveikatai, dėl gyvenimo sÄ lygų nesikreipė.

PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. spalio 18 d. duomenų apie tai, kad dėl blogų gyvenimo sÄ lygas suprastėjo regėjimas, duomenų dėl dusulio, iÅ¡krypusio stuburo, nugaros skausmo nėra. PareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu nusižudyti nėra bandęs. 2014 m. kovo 5 d., 2014 m. balandžio 2 d. ir 2014 m. balandžio 15 d. pareiÅ¡kėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimÄ (atsisakymas gyventi bÅ«ryje). Atsižvelgiant į nuteistojo padarytÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo rėžimo pažeidimÄ , 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. balandžio 3 d. ir 2014 m. balandžio 18 d.

PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus nutarimais „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui skirtos nuobaudos - uždaryti į baudos izoliatorių (15 parų, 10 parų ir 6 mėn.). Su Å¡iais nutarimais pareiÅ¡kėjas supažindintas. Skiriant nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui jokių abejonių dėl padaryto bausmės atlikimo rėžimo pažeidimo nekilo, nuobaudos paskirtos pagrįstai. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. spalio 18 d.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, nepagrįstai paskirtų nuobaudų ir t.t. momento.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į administracijÄ . SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) 2017 m. kovo 7 d. (b.l. 5). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ 2014 m. kovo 6 d. taikytinas senaties institutas, nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 56 str.). Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nenurodo aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį. (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, patirtos 2014 m. kovo 6 d., atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡ioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. spalio 18 d. (ABTÄ® 56 str.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad jam ginčo laikotarpiu neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Nurodo, kad jis negalėjo bausmės atlikti PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos jam paskirtuose bÅ«riuose, dėl to, jog pareiÅ¡kėjo gyvybei ir sveikatai buvo iÅ¡kilęs pavojus, todėl už administracijos nurodymų nevykdymÄ jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių bei perkėlimas į kamerų tipo patalpas.

Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, jog vertinamuoju laikotarpiu (nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. spalio 18 d.) pareiÅ¡kėjui buvo paskirtos 2 drausminės nuobaudos. PravieniÅ¡kių PN-AK Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nas 2014 m. balandžio 2 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 46-320 informavo PravieniÅ¡kių PN-AK direktorių, jog 2014 m. balandžio 2 d. apie 18 val. į budinčiÄ dalį kreipėsi pareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kė, kad negali gyventi bÅ«ryje, tačiau priežasčių nenurodė (b.l. 85).

Pareiškėjas 2014 m. balandžio 3 d. paaiškinime (b. l.

87) nurodė, jog atsisako gyventi 11 būryje, o priežastis atsisako nurodyti. Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyriaus 2014 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 37(3)-213 (b.l.

86) nurodyta, kad Vidaus tyrimų skyrius neturi informacijos, kad pareiškėjas turėtų priešų nuteistųjų tarpe ir negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės jam paskirtame 11 būryje. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 69-465 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 10 parų už tai, kad pareiškėjas nevykdė nurodymo gyventi jam paskirtame 11 būryje, priežasčių tam nenurodė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b.l. 89).

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2014 m. balandžio 15 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 46-595 PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriui buvo praneÅ¡ta, kad 2014 m. balandžio 15 d. 14 val. pareiÅ¡kėjas atsisakė eiti gyventi į paskirtÄ 12 bÅ«rį. Ä® duodamus nurodymus eiti į bÅ«rį nereagavo, o to priežasčių nenurodė (b.l. 90). 2014 m. balandžio 16 d. paaiÅ¡kinime Nr. 7217/205 pareiÅ¡kėjas nurodė, jog atsisako gyventi paskirtame 12 bÅ«ryje dėl asmeninių priežasčių, kurių nenurodys, taip pat nurodė, jog problemų bÅ«ryje neturi (b.l. 92). 2014 m. balandžio 18 d.

PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-541 pareiÅ¡kėjui paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, už tai, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė eiti gyventi į paskirtÄ 12 bÅ«rį, į duodamus nurodymus eiti į bÅ«rį nereagavo, priežasčių nenurodė. Tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (b.l. 93). Å iame kontekste pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).BVK (aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamai BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ . BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygų ir Å¡iÄ bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma.

BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: bÅ«tinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiÅ«ra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sÄ lygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iÅ¡ pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.).

Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymÄ bausmės vykdymo metu, bÅ«tinybė palaikyti drausmę, sukurti bÅ«tinas sÄ lygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali bÅ«ti pareikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka - t.y. įvykdant reikalavimÄ ir po to paduodant skundÄ (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), tačiau ne pareiÅ¡kėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu bÅ«du (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ )(žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.).

Taigi, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos reikalavimu atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje, turėjo įvykdyti šį reikalavimÄ , o po to turėjo teisę apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus eiti gyventi į paskirtus bÅ«rius, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Jokių procedÅ«rinių drausminių nuobaudų skyrimo pažeidimo teismas taip pat nenustatė.

Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos pareiškėjui už nurodytus pažeidimus paskirtos pagrįstai ir teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015). Nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK 143, 183 straipsniuose ir jį įgyvendinančių teisės aktų - t.y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių Å¡ioje srityje gynybos bÅ«dus bei sÄ lygas. Taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieÅ¡ baudžiamas turi bÅ«ti informuotas apie nusižengimÄ , kuriuo jis įtariamas, ir jam turi bÅ«ti suteikta galimybė apsiginti, o Taisyklių 206 punkte nurodyta, jog jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, Å¡is atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas).

Tuo tarpu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2014 m. balandžio 3 d., 2014 m. balandžio 16 d. paaiÅ¡kinimų dėl atsisakymo eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį duomenų (b. l. 87, 92) matyti, jog jo atsisakymai vykdyti administracijos reikalavimus iÅ¡ esmės nebuvo siejami su jokia tuo konkrečiu atveju objektyviai iÅ¡kilusia realia grėsme pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas nenurodė jo atsisakymo eiti į paskirtÄ bÅ«rį priežasčių. Taisyklių 205 punkto nuostatos, skiriant pareiÅ¡kėjui drausmines nuobaudas pareiÅ¡kėjui, nebuvo pažeistos.

Esant Å¡ioms teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvÅ«s ir patikimi įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas padarė PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. nutarime Nr. 69-465 ir 2014 m. balandžio 18 d. PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus nutarime Nr. 69-541 įvardintus bausmės atlikimo režimo pažeidimus, todėl drausminės nuobaudos jam paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Taigi, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) - t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, kaip minėta, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį (ABTÄ® 56 str.).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam atliekant nuobaudas baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintas teisės aktais garantuotas minimalus plotas, buvo netinkamas dieninis apšvietimas, netinkama ventiliacija, kamerose buvo pelėsis, buvo buitinių parazitų, lovos buvo netinkamos, nebuvo sėdimo unitazo.Taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamųjų patalpų plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovas pateikė teismui duomenis (b.l. 26, 27), kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerose Nr. 12, 6, 7 - iÅ¡ viso 81 parÄ pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodo atsakovas, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, todėl teismas vadovaujasi jais, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ taip pat grindžia parazitų gausa kamerose.

Byloje esantys įrodymai (Graužikų, nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai (b.l. 57-61) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK vertinamuoju laikotarpiu reguliariai buvo atliekamas buitinių parazitų stebėjimas ir naikinimas. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant graužikų ir kitų buitinių parazitų naikinimo kamerose.Pareiškėjas taip pat teigia, kad patalpose buvo nebuvo tinkamos ventiliacijos, ant sienų buvo pelėsis, nebuvo tinkamo dieninio apšvietimo, buvo bloga lovų būklė.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių paminėtus jo argumentus. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu.

Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų sÄ lygų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Atsakovas pateikė 2017 m. gegužės 9 d. pažymÄ Nr. 77-1347 (b.l. 27), kurioje nurodyta, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ patalpų apÅ¡vietimÄ , taip pat pateikė 2016 m. birželio 23 d. pažymÄ Nr. 43/1-1740, iÅ¡ kurios matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 3-o sektoriaus uždarosios zonos kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien.

ApžiÅ«rų metu užfiksuoti pažeidimai Å¡alinami nedelsiant. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, pelėsio, netinkamo dieninio apÅ¡vietimo, blogos lovų bÅ«klės laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).PareiÅ¡kėjas taip pat skundėsi tuo, jog kamerose neįrengti sėdimi unitazai.

Iki                        2017 m. sausio 1 d. galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti įrengti klozetai arba unitazai, tačiau nei Å¡is, nei kiti teisės aktai nedetalizavo tualetų konstrukcinių ypatumų. Pagal Tarptautinių žodžių žodynÄ , klozetas – tai iÅ¡vietė su nuplaunamuoju vandeniu, o unitazas - klozeto puodas iÅ¡vietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija.

Taigi, teisės aktuose nėra imperatyviai reglamentuojama, kad laisvės atėmimo įstaigos sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengiami bÅ«tent sėdimi unitazai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.IÅ¡ į administracinę bylÄ pateikto 2017 m. spalio 16 d. Medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-540 (b.l.

79) matyti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. spalio 18 d. duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreiptųsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl suprastėjusio regėjimo, dusulio, iÅ¡krypusio stuburo bei nugaros skausmo, kurį galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos nėra. PravieniÅ¡kių PN-AK 2017 m. balandžio 26 d. pažymoje Nr. 73(3)-110 (b.l.

28) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų sÄ lygų atliekant bausmę pataisos namuose, patiriamo nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos, sukrėtimų, nesikreipė. Todėl spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno gan ilgÄ laikotarpį (81 parÄ ), tačiau pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, byloje nenustatytÄ kitų pažeidimų, kurie galėjo bloginti pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas, byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis - t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 648 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. S. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 648 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .     Teisėjas                                                                                                       Algis Markevičius