2020-10-14 Nr. AB-19019-3-62-3-02041-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-649-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02041-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. B. ir R. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 10SK-545-(14.10.110) (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo P. J. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde paaiškino, jog jam nuosavybės teise priklauso 7,6700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. ir S. B. priklauso kaimyninis 7,70 ha žemės sklypas. Valstybės įmonės Valstybinio instituto matininkė J. G., 2000 m. rugpjūčio 4 d. paženklinusi pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas vietovėje, surašė ribų paženklinimo - parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) ir, atlikusi šio žemės sklypo preliminarius matavimus, 2000 m. sausio 24 d. parengė pareiškėjo žemės sklypo planą. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantis žemės sklypas 1997 m. rugsėjo 10 d. buvo paženklintas taip pat matininkės J. G., kuri surašė šio sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir parengė jo lauko brėžinį (abrisą) bei planą. Remiantis minėtais matavimais, pareiškėjo žemės sklypo kraštinės buvo nustatytos tokių ilgių: šiaurinė - 130 m, pietinė - 130 m, rytinė - 554 m, vakarinė - 605 m. Žemės sklypo Nr. 2 kraštinės buvo nustatytos tokios: šiaurinė - 122 m, pietinė - 122 m, rytinė - 585 m, vakarinė - 645 m.

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „TopoEra” matininkas 2014 m. lapkričio 28 d., paženklinęs tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio sklypo ribas vietovėje, surašė šio sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą bei pagal atliktus kadastrinius matavimus 2014 m. gruodžio 1 d. parengė sklypo planą. Šių matavimų rezultatai buvo patvirtinti pareiškėjo skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 10SK-545-(14.10.110.). Pareiškėjas su šiomis kaimyninio žemės sklypo ribomis nesutiko, kadangi, atnaujinus R. ir S. B. priklausančio sklypo kadastrinius duomenis, pareiškėjo žemės sklypo plotas ženkliai sumažėjo. Dėl to pareiškėjas iniciavo civilinę bylą Alytaus apylinkės teisme, kurioje priimtu apeliacinės instancijos teismo sprendimu pareiškėjo ieškinys buvo atmestas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-513-260/2020). Minėtoje byloje pareiškėjas siekė nuginčyti ir NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 10SK-545-(14.10.110.), tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas šiam sprendimui skųsti yra praleidęs apskundimo terminą ir terminas neatnaujintinas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad išsiaiškinęs, jog nėra galimybės ginčą išspręsti bendrosios kompetencijos teisme, kreipiasi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 10SK-545-(14.10.110.).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kildina ginčą dėl privačių žemės sklypų ribų, kadangi, pareiškėjo teigimu, atlikus R. ir S. B. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, šios sklypo ribos buvo nustatytos neteisingai ir dėl to sumažėjo pareiškėjo sklypo plotas. Pareiškėjas ginčija Sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti R. ir S. B. priklausančio sklypo kadastro duomenys.

Teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, nurodė, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas, ginčydamas sprendimą, kuriuo patvirtinti su jo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo kadastro duomenys, reiškia administracinio teisinio pobūdžio reikalavimą, tačiau iš esmės siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises į žemės sklypą. Pareiškėjo nuomone, atlikus kadastrinius matavimus, jo žemės sklypo ribos nepagrįstai pasikeitė, sklypo plotas sumažėjo, ir jis su tuo nesutinka. Reikšdamas minėtą reikalavimą, pareiškėjas gina savo nuosavybės teises į žemę, todėl tokio pobūdžio skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat grąžino sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas P. J. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Specialiosios kolegijos formuojamoje praktikoje pripažįstama, jei keliamo ginčo esmė yra susijusi su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, vykdymu, laikytina, jog šių procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla. Šioje byloje teismingumo nustatymo aspektu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino keliamo ginčo esmės, nepasisakė dėl keliamo materialinio pobūdžio reikalavimo priimtinumo nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, o tik apibendrintai konstatavo, kad byloje ginčas yra kilęs dėl privataus žemės sklypo savininko žemės sklypo ribų. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ginčydamas viešojo administravimo subjekto veiksmus, t. y. sprendimą, priimtą viešojo administravimo subjektui – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos - įgyvendinant išimtinai jam priskirtą funkciją tvirtinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, pareiškėjas prašo panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl pažeistos procedūros.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas - procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla. Tik esant surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktui (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 3 d. 1 p.) gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 4 d. 1 p.) ir tik tada NŽT gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 6 d., 12 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas teigia, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai jau priėmę analogiškus skundus ir nagrinėja bylas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl sprendimų panaikinimo, kuriais patvirtinti kadastro duomenys). Taigi įvertinus tai, kad ginčo klausimą reglamentuoja specialiosios normos, kurias taiko išimtinai NŽT, kartu laikydamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normų, gero viešojo principo, kaip viešojo administravimo subjektas, o pareiškėjas papildomų reikalavimų (tokių, kaip nustatyti žemės sklypo ribą, įpareigoti atlikti veiksmus ir pan.) atsakovui nereiškia, todėl ginčas yra administracinio pobūdžio ir yra teismingas administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, kaip priimta pažeidžiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Nr. T-55/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-295-552/2019, tačiau teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ir cituojamose bylose faktinės aplinkybės, teisės normos bei ginčo pobūdis skiriasi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų, t. y. kai ginčas nepriskirtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde kelia reikalavimą panaikinti NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 10SK-545-(14.10.110), kuriuo patvirtinti tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys pagal UAB TopoEra“ matininko 2014 m. gruodžio 1 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pareiškėjas skunde teigia, kad UAB „TopoEra“ matininkui atlikus tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos skundžiamu Sprendimu patvirtino NŽT Prienų ir Birštono skyrius, pareiškėjo žemės sklypo plotas ženkliai sumažėjo, pasikeitė žemės sklypo ribos. Taigi pareiškėjas ginčija UAB „TopoEra“ nustatytas žemės sklypo ribas, kurias skundžiamu Sprendimu patvirtino NŽT Prienų ir Birštono skyrius.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. T-73/2019, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį byloje Nr. T-146/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. T-121/2015; 2013 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. T-32/2013). Specialioji teisėjų kolegija taip pat laikosi pozicijos, kad, nors pareiškėjas, ginčydamas administracinį sprendimą, patvirtinusį kadastro duomenis, reiškia administracinio teisinio pobūdžio reikalavimą, tačiau pareiškėjas iš esmės siekia apginti savo pažeistas daiktines teises, todėl toks ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutartį byloje Nr. T-65/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymo, bei atsižvelgdama į Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką panašiose bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje vertino, jog pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, kuriuo patvirtinti su jo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo kadastro duomenys, siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises į žemę, todėl pagrįstai sprendė, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Nepagrįsti yra pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino keliamo ginčo esmės, nepasisakė dėl keliamo materialinio pobūdžio reikalavimo priimtinumo nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, o tik apibendrintai konstatavo, kad byloje ginčas yra kilęs dėl privataus žemės sklypo savininko žemės sklypo ribų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas įvertino pareiškėjo keliamo ginčo ir teisinių santykių pobūdį ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai vedamose bylose Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai yra jau priėmę analogiškus skundus ir nagrinėja bylas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat, kad kitose Specialiosios teismingumo kolegijos nutartyse nurodyta, jei keliamo ginčo esmė yra susijusi su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, vykdymu, laikytina, kad šių procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla.

Pasisakydama dėl šių pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinių santykių kvalifikavimas bylos rūšinio teismingumo aspektu atliekamas vertinant konkrečią byloje susiklosčiusią faktinę bei teisinę situaciją. Būtent ji ir lemia teismo procesinį sprendimą dėl bylos rūšinio teismingumo. Nurodyti atskirojo skundo argumentai konkrečios bylos aplinkybių vertinimui procesinės įtakos neturi.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė