2023-02-22 Nr. AB-4204-3-64-3-02073-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-130-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02073-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei V. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. K. 67,20 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. turi nekilnojamojo turto objektą (paskirtis: gyvenamoji (butų)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). Atsakovė turėjo pareigą mokėti minėtą vietinę rinkliavą, jai buvo siunčiami pranešimai ir įspėjimai (neregistruotais laiškais), tačiau ji neįvykdė šios pareigos.

3. Atsakovė V. K. atsiliepime į prašymą nesutiko su pareiškėjo reikalavimais.

4. Atsakovė teigė, kad jai neaišku, kokias paslaugas jai teikė pareiškėjas ir kaip susidarė įsiskolinimas Objekte. Objektas buvo netinkamas gyventi ir niekas jame negyveno, jame niekada negauta informacijos ar sąskaitų už pareiškėjo neva suteiktas paslaugas. Atsakovė yra sudariusi sutartis kitais adresais ir moka už kituose objektuose suteiktas paslaugas, jai priklauso lengvatos.

5. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 23 d. paaiškinimuose (du dokumentai) nurodė, kad prašyme buvo padaryta klaida, nes Objektas iš tiesų yra (duomenys neskelbtini). Objekte nėra deklaruota jokių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta, iš Objekto nėra vežami konteineriai, todėl vietinė rinkliava skaičiuojama tik pagal pastoviąją dalį. Atsakovė pateikė pareiškėjui elektros suvartojimo elektros suvartojimo pažymas (už 2017–2020 m.) tik po pareiškėjo pasikreipimo į teismą, todėl pareiškėjas nebeturi teisės atlikti perskaičiavimą ir suteikti lengvatas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą, t. y. priteisė jam iš atsakovės V. K. 58,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., bet netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. atsakovė buvo Objekto savininkė, todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Tai, kad atsakovė bylai aktualiu laikotarpiu savo nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, jame negyveno, savaime nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų ir pateiktų pažymų matyti, kad pareiškėjas rinkliavą atsakovei apskaičiavo pritaikydamas tik pastoviąją dalį ir susidariusi skola yra tik už pastoviąją rinkliavos dalį. Pareiškėjas negavo iš atsakovės jokių pažymų / įrodymų, pagal kuriuos būtų galima atlikti perskaičiavimą ir pritaikyti lengvatą. Kita vertus, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 metais, konstatavo, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs. Pareiškėjui priteistina įsiskolinimo suma tik už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atkreipė dėmesį į pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, be kita ko, jog įstaigoje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame yra specializuota skolų išieškojimų grupė (duomenys iš pareiškėjo interneto svetainės). Teismo vertinimu, prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Nagrinėjamoje byloje neiškelta nauja teisinė problematika, byla nesudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 9. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir tenkinti šį prašymą (proporcingai priteistai sumai).

10. Pareiškėjas mano, kad skundžiama teismo sprendimo dalis nesuderinama su teismų praktika, teisės principais. Pareiškėjas tvirtina, kad net nustačius, jog advokato pagalbos poreikis yra minimalus, priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis galėtų būti sumažintas, bet toks prašymas negali būti visiškai atmestas. Teismo minėti pareiškėjo struktūroje esantys darbuotojai turi jiems priskirtas funkcijas, jų veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose. Pareiškėjo vidiniai resursai nėra pakankami teisminiam skolų išieškojimui. Skundžiamame sprendime pateikta teismo pozicija reiškia, kad pareiškėjas patirs papildomus kaštus, o rinkliavos nemokantys asmenys nepatirs visiškai jokių nepatogumų, susijusių su rinkliavos priteisimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Apeliacinio skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo pareiškėjui teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

13. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.

14. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

15. Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

16. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus ir sprendimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atitinka šiuo metu vyraujančią, atsižvelgiant į ABTĮ nuostatų pakeitimus suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-415/2021). Taigi, pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmės turinčias aplinkybes, be kita ko, atsižvelgė į pareiškėjo veiklos pobūdį, jo vidaus struktūrą, taip pat jo inicijuotos bylos pobūdį, sudėtingumą ir pan. Pareiškėjas nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog teismas netinkamai įvertino jo pajėgumus savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos. Pareiškėjas taip pat nepagrindė savo teiginių, kad kreipimasis į teismą be advokato pagalbos jam lemtų žymias papildomas sąnaudas, dėl kurių jo teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota, pavyzdžiui, kad nustatytos formos procesinio dokumento teismo įsakymui gauti (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) užpildymas ir pateikimas teismui pareikalautų daug didesnių žmogiškųjų ir kitų išteklių nei, pavyzdžiui, informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimas bei perdavimas procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai, raginimų sumokėti rengimas ir siuntimas skolininkams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovės.

19. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje sprendimo dalyje tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė