cb8dc7eb-3cb3-4d59-8bc6-16a95e5fdcbc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-13314-865/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12693-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 48.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2015 m. spalio 21 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Viktorija Podlipskienei, Virginijai Karužytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui, jo gynėjai advokatei JÅ«ratei Juodienei, iÅ¡nagrinėjusi E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,- n u s t a t ė:

E. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-01-24, apie 11.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), palikęs mažamečius vaikus: D. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), D. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), vienus Lietuvoje iÅ¡važiavo į NorvegijÄ dirbti niekam neįforminęs vaikų globos, t.y. palikdamas mažamečius vaikus be tėvo ir globėjo, tokiu bÅ«du rizikuodamas savo vaikų saugumu ir sveikata ar net gyvybe. Teismo posėdyje E. J. nepripažino savo kaltės, parodė, jog iÅ¡vyko tÄ kart į NorvegijÄ porai dienų sutvarkyti savo reikalų, buvo susisiekta su vaikų teiių tarnyba ir praneÅ¡ta, kad turi iÅ¡vykti porai dienų.

Paprašė, kad bÅ«tų nustatyta jo mamos globa. Jie atsakė, kad tokiam trumpam laikotarpiui niekas globos nenustatys. Pasakė, kad užtenka, kad informavo ir gali laisvai iÅ¡vykti tik, kad bÅ«tų kam tinkamai prižiÅ«rėti vaikus. Sausio 24 d. iÅ¡vyko, grįžo po 3 dienų. Vaikus tuo metu prižiÅ«rėjo močiutė, jo mama.Dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ tai, Žadeikienę atėjo kaip liudytoja, per jėgÄ Ä¯Ä—jo į namus. Jam paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad atėjo Å¡i moteris.

Ji pasakė, kad yra teismo vaikų atstovė. Mama suprato, kad Ž. yra iÅ¡ vaikų teisių tarnybos. Pasakė jis mamai, kad nežino kas ji, jokių dokumentų nėra gavęs ir tegul ji iÅ¡eina. Mama paprašė jos iÅ¡eiti, ji visÄ laikÄ filmavo ir nenorėjo iÅ¡eiti. Jis visÄ tÄ laikÄ kalbėjosi su mama ir sÅ«numi, moteris nenorėjo iÅ¡eiti, buvo panika, o senelis tuo metu piktnaudžiavo tÄ situacijÄ . Ä® NorvegijÄ reikėjo iÅ¡važiuoti dėl darbo, Lietuvoje rasti darbo jam nepavykdavo.

Kai jo motinai buvo nustatyta globa, iÅ¡važinėjo dažniau, tačiau visada praneÅ¡davo vaikų teisių tarnybai. Dėl 2015-09-16 nutarties tai buvo Norvegijoje, įvyko konfliktas tarp sÅ«naus ir mamos, jie susiginčijo, jis jos neklausė. Mama tÄ diena buvo iÅ¡gėrusi, nes kaimynas padėjo Å«kyje ir mama ji pavaiÅ¡ino ir išėjo, kad tÄ dienÄ iÅ¡gėrė. Prašė sÅ«naus nesiginčyti su močiute. Tada jis paskambino dukrytės krikÅ¡to mamai ir susitarė, kad kelias dienas vaikai pabus pas juos.

KrikÅ¡tamotė paėmė vaikus ir jo mamai nieko nepasakė. Paskambinus krikÅ¡tamotei ji atsakė, kad vaikai pas jÄ ir, kad jo mama nieko apie tai nežino. Pasakė, kad „Pamokys jÄ â€œ. Paskui paskambino policijai ir pasakė, kad jo mama mušė sÅ«nų. Iki sausio 24 d. kai iÅ¡vyko, mama nevartodavo alkoholio. Kad mama buvo iÅ¡gėrusi sausio 24 d. tai jam naujiena, jis iÅ¡ karto paskambino į vaikų teisių tarnybÄ ir pranešė, kad grįžta į LietuvÄ . Vaikų teisių tarnyba man apie Å¡itÄ Ä¯vyki nieko nepranešė. Grįžęs uoÅ¡vis neleido pasikalbėti su vaikais.

Mama po Svetlanos mirties dažnai atvažiuodavo į jų namus. PrieÅ¡ iÅ¡vykdamas 2015-01-24 kreipėsi į darželio auklėtojas, supažindino su mama, mokykloje supažindino su mokytojais. Teismo posėdyje liudytoja D. M. parodė, jog 2015-09-24 jos sÅ«nus iÅ¡važiavo neilgam laikui, sutvarkyti dokumentus. Jis skrido su lėktuvu. Važiavo atrodo vienas. Vaikai liko su ja, dukra (duomenys neskelbtini) ir sÅ«nus (duomenys neskelbtini) metų. Jie gyven (duomenys neskelbtini). Mergaitę vesdavo į darželį, berniukas eidavo į mokyklÄ .

Nuo lapkričio mėn. gyveno pas sÅ«nų. Nuo vasario mėn. tapo vaikų globėja savo noru.Teismo posėdyje liudytoja R. R. parodė, jog asmuo nėra susijęs su ja giminystės santykiais. Jai matytas, jų tarnyba sprendė klausimÄ dėl vaikų interesų, laikinosios globos klausimus. 2014-07 jų institucija sužinojo, kad vaikai yra likę be tėvų priežiÅ«ros. Vaikams buvo nustatyta laikinoji globa su seneliu. Rugpjūčio mėnesį tėvas grįžo į mamos laidotuves, informavo, kad nori rÅ«pintis vaikais, tačiau nurodė, kad trumpam turi iÅ¡vykti į NorvegijÄ dėl darbinių klausimų.

Skyrius įvertino tėvo galimybės, jo teistumus, baustumus, vaikus gražino tėvo globai. Sausio mėnesį E. J. paskambino į skyrių ir nurodė, kad trumpam laikui nori iÅ¡vykti į Norvegija ir prašė, kaip laikinÄ globėjÄ paskirti jo mamÄ . Jis informavo, kad iÅ¡vyksta greitai, buvo supažindintas su tvarka, kad Å¡is klausimas sprendžiamas per 30 kalendorinių dienų. Jis paliko vaikus mamos priežiÅ«rai ir iÅ¡vyko į NorvegijÄ . Žino, kad dėl to kilo ginčas, vasario mėnesį tėvas kreipėsi su praÅ¡ymu nustatyti laikinÄ globÄ vieneriems metams jo mamai.

Skyrius nustatė laikinÄ globÄ su močiute. Jos nuomone, ginčas kilo dėl tarpusavio santykių. Senelis iÅ¡ mamos pusės. Kai Å¡ie asmenys prižiÅ«rėjo vaikus, jiems žinoma, kad dėl senelio nekilo jokių nusiskundimų. Kilo problema dėl E. J. mamos. Jie duomenų neturėjo, kad sausio 24 d. buvo grėsmė likti su močiute. Negali įvardinti po kiek laiko konkrečiai grįžo tėvas, jie to fakto nenustato. E. J. norėdamas pasikonsultuoti dėl vaikų į skyrių skambina pakankamai dažnai.

Jokių skundų daugiau nebuvo. Negali patvirtinti, tačiau jos žiniomis, į policijÄ kreipėsi vaikų senelis.Teismo posėdyje liudytoja I. Ž.. Parodė, jog nėra susijusi su Å¡iuo žmogumi. Žino, kad jis yra jos buvusios darbuotojos sutuoktinis. TÄ dienÄ jie atėjo su vaiku seneliu. Prie durų stovėjo vaikai ir močiutė. Juos įsileido, kai nurodėm, dėl ko atėjo. Dar kartÄ močiutės buvo paklausti, kodėl atvyko. Ä®vyko aiÅ¡kinimasis, ji pasakė, kad yra nutartis, kad senelis gali matytis su vaikas kas antrÄ savaitgalį.

Močiutė nurodė, kad nieko apie tai nežino, ir paprašė anÅ«ko, kad paskambinti tėvui. E. J. nurodė, kad jis nieko nežino, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti pas advokatę. Ji vėliau paskambino. Senelis norėjo, kad ir ji pamatytų vaikus. Visa situacija iki S. mirties nebuvo graži. Kaip ir konfliktų kažkokių nebuvo. Mano, kad E. buvo apleidęs vaikus ir žmonÄ . Dėl to senelis jautė nuoskaudÄ . Vaikais rÅ«pinosi vaikų mamos brolis. Mano, tėvas galėjo daugiau laiko praleisti su vaikais.

Senelis galvojo, kad vaikai bus nesaugÅ«s su Å¡eima. Vasario 24 d. D. labai džiaugėsi senelio atėjimu, D. nebuvo draugiÅ¡kai nusiteikęs. Paklausė, ar gali pasikalbėti su juo. Ji mano, kad tėvo nebuvo Å¡alia, kai jie gyveno kartu, senelio namuose. Jai buvo keista, kodėl vaikas yra pakeitęs nuomonę. Vaikas atsisakė kalbėtis su ja. D. labai džiaugėsi, jai parodė katinÄ , nurodė, kad nori į svečius pas senelius. Močiutė buvo su vaikais namie. Močiutė buvo namuose, buvo Å¡iek Å¡iek po 11 valandos, nieko negali pasakyti apie močiutę, kokia buvo jos bÅ«klė.Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Atsakomybė pagal šį straipsnį galima tėvams tik tuo atveju, kai jie tyčia nepanaudoja tėvų valdžios ar sÄ moningai nieko neveikia vaikų interesais (pvz., vaikais nesirÅ«pina, palieka vaikus be priežiÅ«ros, visiÅ¡kai vaikų neauklėja). Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvencijÄ , Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymÄ pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, bÅ«ti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto.

Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o bÅ«tent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sÄ lygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniÅ¡kais, dorais žmonėmis.IÅ¡ surinktų, iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų negalima daryti iÅ¡vados, jog E. J. netinkamai panaudojo tėvo valdžiÄ ar nesirÅ«pino vaikais. Kaip matyti, po vaikų mamos mirties giminės tarpusavyje konfliktavo, buvo likę įvairių nuoskaudų.

Asmuo protokole minimu laiku buvo iÅ¡vykęs į NorvegijÄ trumpam, tai įrodo ir liudytojos R. R. parodymai ir medicininė pažyma. Vaikus buvo palikęs su savo motina. Nepaneigta iÅ¡vada, jog E. J. nežinojo, jog jo motina kartais iÅ¡geria. Tačiau tokių aplinkybių 2015 m. sausio 24 d. nenustatyta. Vaiko teisių tarnyba nenustatė aplinkybių, jog bÅ«tų kilęs pavojus vaikams. Ä® policijÄ su skundu kreipėsi ne vaiko teisių institucija, o senelis iÅ¡ vaikų motinos pusės. Taigi, atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo byla prieÅ¡ E. J. nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,- n u t a r i a: nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ prieÅ¡ E. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 3022 – 3025 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                 Irma RandakevičienėÂ