2021-11-03 Nr. AB-22947-3-64-3-00813-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-722-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00813-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gegužės 13d. Pirmą kartą atvežtas į Šiaulių TI pareiškėjas buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kur uždaromi 3–9 asmenys, nėra vietos atsisėsti, sanitarinis mazgas toje pačioje patalpoje, atviras, nėra durų, kameroje nuolat tvyro nemalonus kvapas, trūksta gryno oro, nėra oro ventiliacijos. Pareiškėjas negalėjo atlikti gamtinių reikalų kitiems matant, jautėsi suvaržytas, nebuvo užtikrintas jo privatumas, dėl ko jis jautėsi pažemintas. Kai buvo apžiūrimi jo asmeniniai daiktai bei pats pareiškėjas, pareiškėjas jautėsi psichologiškai žeminamas. Nusirengus iki apatinių, asmeninius rūbus reikėjo dėti į nešvarias dėžes, stovėti nuogam šaltoje patalpoje. Kai pareiškėjas buvo paskirtas į kamerą Nr. 96, joje buvo 6 gultai, o buvo laikomi kartu su pareiškėjui dar 4 suimtieji, dėl ko akivaizdžiai trūko laisvo judėjimo ploto. Kameroje buvo tik dvi kėdės, mažas suoliukas bei stalas, kuris stovi priremtas prie sienos, todėl pavalgyti visi kartu negalėjo. Kameroje buvo šalta, drėgna, sanitarinis mazgas yra ankštoje patalpoje, kurioje nėra nei stogo, nei durų, nei ventiliacijos, dėl ko kameroje buvo blogas kvapas. Kadangi tualetas prie durų, pareigūnai, atidarę kameros duris, matė pareiškėją atlikinėjant gamtinius reikalus, dėl ko jis jautėsi žeminamas, prarado garbę ir orumą. Ant kameros lubų buvo pelėsio, nuo lubų bei sienų ant galvos, į maistą, į gultus krito dažai bei kreida. Kameroje nebuvo spintelių, kur susidėti daiktus, rūbus. Kameroje buvo parazitų (blakių), kurios kandžioja naktimis. Kameroje nebuvo džiovyklos, vietos, kur pasidžiauti rūbus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. periodiškai buvo laikomas kameroje Nr. 96 su dar 1–4 asmenimis, todėl jam tekęs plotas buvo nuo 3,78 kv. m iki 9,46 kv. m. Vadinasi, kameros plotas, nevertinant sanitarinio mazgo ir baldų ploto, vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele (aukštis didesnis nei 1,5 m) ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Kameroje Nr. 96 įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas ilga, žemę siekiančia, nepermatoma, tvarkinga užuolaida, taigi asmenų, besinaudojančių sanitariniu mazgu, privatumas užtikrintas. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Vėdinimas per langus galimas ir yra užtikrintas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra, dėl tokių aplinkybių pareiškėjas skundų administracijai neteikė.

Be to, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Laikantis teisės aktų reikalavimų sudaryta galimybė gyvenamąsias kameras vėdinti natūraliu būdu (per langus bei duris). Be to, iš kameros išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso ir nuo jose esančių asmenų skaičiaus bei jų veiksmų ir nuo tokių kintančių aplinkybių kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinus kamerą Nr. 96 jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, sanitarinis mazgas tvarkingas, pelėsio nebuvo. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui. Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus. Jokie teisės aktai įrengti džiovyklas nenumato, tačiau Šiaulių TI laikomiems asmenims sudaromos visos sąlygos gauti išplautus ir išdžiovintus skalbinius. Suimtiesiems, nuteistiesiems sudaryta galimybė nešvarius drabužius perduoti išskalbti savo artimajam ar kitam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka.

Šiaulių TI sudaryta galimybė mokiems suimtiesiems bei nuteistiesiems naudotis mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios įmonės skalbimo ar cheminio valymo paslaugomis. Skalbiniai gali būti džiaunami ant sanitarinio mazgo atitvarų, rūbams įrengtų kabliukų ar radiatorių kameroje. Siekiant užtikrinti tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas, įsigyta patvarių plastikinių dėžių, skirtų suimtiesiems (nuteistiesiems) susidėti asmeninius daiktus.

5. Dėl sąlygų laikino sulaikymo patalpose Šiaulių TI nurodė, kad visuminė krata atvykusiam į Šiaulių TI, taip pat išvykstant, atliekama suimtajam (nuteistajam) patalpoje už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje už uždarytų durų, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) asmens, kuriam atliekama krata, nemato. Laikino sulaikymo kamerose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į sanitarinį mazgą atskirtas užuolaida. Asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo sistema bei čiaupai, visose kamerose atsisėdimui yra suolai. Higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o laikino sulaikymo patalpos nėra joms priskiriamos. Pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

6. Šiaulių TI teigė, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl nėra pagrindo jo skundą tenkinti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patekino iš dalies, pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. Visą šį laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 96, kartu su dar 2–5 asmenimis ir visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,79 kv. m iki 9,46 kv. m gyvenamojo ploto. 2 asmenys kameroje buvo tik vieną dieną per visą laikotarpį, didžiąją laiko dalį kameroje buvo 4–5 asmenys. Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, jog kurios nepažeidė teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui. Kadangi teisinis reglamentavimas nenustatė tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, teismas konstatavo, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, užtenka visą kameros plotą padalinti iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad atsižvelgti į kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą nereikia.

9. Vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą, pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų kameros Nr. 96 nuotraukų nustatė, kad tualetas nuo kameros atskirtas OSB sienele, sienelės aukštis 1,96 m, įėjimas į tualetą atitvertas ilga, žemę siekiančia, nepermatoma, užuolaida. Tualetą atitverianti užuolaida nėra atsukta į kamerą, o pro kameros duris, kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, įeinama (išeinama) ne daugiau 8–9 kartus per dieną. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tualeto įrengimas kameroje Nr. 96 užtikrino minimalius privatumo reikalavimus. Be to, iš pateiktų nuotraukų teismas nustatė, jog įėjimas į tualetą atskirtas užuolaida, tad stebėti gamtinius reikalus atliekantį pareiškėją nei nuo durų pusės per akutę, nei iš kameros galimybės nėra.

10. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus patikrinimo aktus, nustatė, kad patikrinus, ar kameroje Nr. 96 laikomasi higienos reikalavimų, pasitvirtino, jog dirbtinis apšvietimas atitinka teisės aktuose nustatytus higienos standartus, kameroje nėra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, tačiau sudaryta galimybė kamerą išvėdinti natūraliu būdu per langą. Kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbai atlikti 2019 m. rugpjūčio 8 d. Teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjas su skundais į administraciją ginčo laikotarpiu dėl laikymo sąlygų nesikreipė. Tačiau teismas nustatė, kad byloje pateikti dokumentai nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl drėgmės, dėl krentančio tinko nuo lubų ir sienų. Kadangi pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sąlygų visiškai paneigti nebuvo, todėl teismas šias abejones vertino pareiškėjo naudai. Visgi, nors pareiškėjas teigė, kad kameroje buvo parazitų (blakių), kurios kandžiojo naktimis, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, nustatę, kad jokių nusiskundimų dėl sukandžiojimo pareiškėjas medikams nebuvo pareiškęs. Be to, bylos duomenys patvirtino, kad Šiaulių TI buvo atliekamas patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad nėra džiovyklos, galimybės padžiauti rūbus, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims sudarytos visos sąlygos gauti išplautus ir išdžiovintus skalbinius, yra nustatyta skalbimo tvarka, duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs pasinaudoti skalbimo paslaugomis ar pats skalbtis rūbus nėra, pareiškėjas dėl to jokių skundų nėra teikęs. Teismas sutiko su Šiaulių TI pateikta informacija, kad skalbiniai gali būti džiaunami ant sanitarinio mazgo atitvarų, rūbams įrengtų kabliukų ar radiatorių kameroje ir sanitariniame mazge.

12. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl buvimo trumpalaikio sulaikymo kamerose, teismas nustatė, kad Šiaulių TI nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl netinkamų higienos sąlygų trumpalaikio sulaikymo kamerose. Tačiau kartu teismas nustatė, kad pareiškėjas šiose kamerose buvo trumpą laiką, tad jo sukeltas poveikis nėra laikomas ilgalaikiu. Išanalizavęs pateiktas aptariamų kamerų nuotraukas, teismas nustatė, kad šios kameros atitvertos medžio drožlių plokšte, tad minimalus privatumas yra užtikrinamas. Šioms kameroms nėra taikomos higienos normos, kurios yra taikomos gyvenamosioms kameroms.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo kratos atlimo. Teismas pripažino, kad toks kratų atlikimas, koks buvo atliekamas ir kurį aprašė pareiškėjas, yra privalomas, tad neigiamas jo poveikis sietinas ne su pačių kratų atlikimo pažeidimais, kurių pareiškėjas aiškiai nenurodė ir nepagrindė, o su pačiu šių kratų atlikimo faktu. Teismas pripažino, kad kratos yra neišvengiamos, asmeniui patekus į laisvės apribojimo vietas, tame tarpe ir į Šiaulių TI. Teismas įvertino ir tai, kad šiose kamerose pareiškėjas buvo trumpą laiką, 3 kartus per visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį, po kelias valandas, tad poveikis dėl buvimo jose nebuvo ilgalaikis.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog kamerose nėra spintelių, pareigūnai paėmė jo lagaminus ir davė maišus daiktams susidėti, teismas nustatė, kad pasikeitė ir nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašas bei jų bendra masė, todėl nuo 2020 m. kovo 1 d. suimtiesiems (nuteistiesiems) nėra leidžiama su savimi turėti lagaminų bei krepšių. Dėl to Šiaulių TI įsigijo 40 l talpos, juodas plastikines dėžes be dangčių, kurios skirtos ne maisto produktams, tinkamos naudoti statybose, ūkyje, pramonėje, buityje. Taip pat Šiaulių TI įsigijo krepšius, su tvirtomis rankenomis, kurie išlaiko svorį ne mažesnį kaip 25 kg ir skirti trumpalaikę arešto bausmę atliekančių ir (ar) tranzitu į įstaigą atvykstančių asmenų daiktams sudėti. Taip pat teismas nustatė, kad kameroje Nr. 96 yra lentynos daiktams susidėti.

15. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis.

16. Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas įvertino, kad: byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI išskyrė pareiškėją iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas; nenustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta; Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai; byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai. Įvertinęs tai ir tai, kad pareiškėjui sąlygos Šiaulių TI tik dalinai buvo užtikrintos, vadovaudamasis teismų praktika šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgęs į tai, kad dalis argumentų buvo paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei Šiaulių TI atsikirtimus, į teismų praktiką, kurioje išaiškinta, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už patirtą skriaudą, įvertinęs konstatuotų pažeidimų mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo draudžiamam elgesiui. Todėl nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimą laikė pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo peržiūrėti visą bylą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir įpareigoti į bylą pateikti kameros Nr. 96 nuotraukas, iš kurių būtų matyti visa kamera, sanitarinis mazgas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. buvo pažeistos jo teisės, jis buvo žeminamas ir kankinamas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tas pačias faktines aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, t. y. pareiškėjas buvo kandžiojamas parazitų, negalėjo laikyti maisto produktų, nes nuo lubų krisdavo kreida, kuri užteršdavo maistą; kamerose buvo blogas kvapas.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinis skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.

20. Šiaulių TI nuomone, pareiškėjo teisių pažeidimas yra pakankamas satisfakcija už galimai pareiškėjui dėl jų sukeltus neigiamus išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, trukmę, intensyvumą ir konstatavo, kad pažeidimai nelaikytini intensyviais ar pasikartojančiais.

21. Šiaulių TI nurodo, kad apeliacinėje instancijos byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl to apeliaciniame skunde turi būti nurodyti įstatymai ir aplinkybės, pagrindžiantys minėtą neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai kartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus teiginius ir nepateikia jokių aplinkybių, kuriomis turėtų būti grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas.

22. Šiaulių TI teigia, kad įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl jo sukandžiojimą, nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad patalpų valymas ir dezinfekcija vykdyta Šiaulių TI. Sukandžiojimų nepatvirtina ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys. Be to, pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kuomet buvo sukandžiotas, nepaaiškino, kodėl jokių įrašų apie sukandžiojimą nėra jo asmens sveikatos istorijoje. Byloje nustačius ir pareiškėjui niekaip nenuginčijimus, kad Šiaulių TI patalpos yra vėdinamos natūraliu būdu, kas atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai dėl blogo kvapo. Šiaulių TI atkreipia dėmesį, kad toje pusėje, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas, sienoje išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Įrodymų apie nuo lubų krintantį tinką taip pat nėra.

23. Šiaulių TI teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tiek teisės aktais, tiek teismų praktika, tiek teisingumo ir protingumo principais, teisingo žalos atlyginimo koncepcija, rėmėsi subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidusiais teismui teisingiau nustatyti ir atlyginti pareiškėjui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo atlyginti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, už jo laikymo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gegužės 13 d.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Šiaulių TI nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų dėl higienos normų pažeidimų, pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

26. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, todėl apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti. Nors pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas abstraktus ir deklaratyvus pareiškėjo noras, kad apeliacinės instancijos teismas tiesiog peržiūrėtų pirmosios instancijos teismo išnagrinėtą bylą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog ginčo laikotarpiu buvo kankinamas, jo kūnas buvo kandžiojamas parazitų, kameroje Nr. 96, kurioje buvo laikomas, negalėjo laikyti maisto produktų, nes nuo lubų krisdavo dažai ir kreida, kuri užteršdavo maistą, ir šioje kameroje buvo blogas kvapas.

27. Prieš pereinant prie ginčo esmės, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą apeliaciniame teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą, jog teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., 1991 m. spalio 29 d. sprendimą byloje Helmers prieš Švediją (pareiškimo Nr. 11826/85), 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Lundevall prieš Švediją (pareiškimo Nr. 38629/97). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nors ir pateikė prašymą jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo visiškai nemotyvuoja ir nepagrindžia, nepateikia jokių argumentų, kodėl, jo nuomone, ginčui teisingai išspręsti yra būtina bylą apeliaciniame teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė savo paaiškinimus teismo posėdyje pateikti žodžiu ir jis šia teise pasinaudojo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad, administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą galėtų būti pažeista arba būtų sudarytos reikšmingos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

28. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti kameros Nr. 96 nuotraukas. Pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į bylą pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą Šiaulių TI pateikė teismui ir kameros Nr. 96 nuotraukas (b. l. 69). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas šias nuotraukas vertino visų įrodymų visumoje. Pareiškėjas šioje proceso stadijoje, prašydamas įpareigoti pateikti tos pačios kameros Nr. 96 nuotraukas, nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių pakartotinį byloje pateiktų įrodymų išreikalavimo būtiną pareiškėjo apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teisme, nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, pagrindžiančių pakartotinį byloje esančių įrodymų išreikalavimą. Todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo pakartotinai išreikalauti iš Šiaulių TI pateikti kameros Nr. 96 nuotraukas.

29. Pereinant prie ginčo esmės, pažymėtina, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė abstraktų ir deklaratyvų prašymą peržiūrėti pirmosios instancijos teismo išnagrinėtą bylą. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Šiaulių TI nurodė, kad toks prašymas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų.

31. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas.

32. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai ir deklaratyviai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-334-492/2021; 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2026-520/2017).

33. Kaip nustatyta, šiuo atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis pareiškėjas grįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija daro išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo prašymą peržiūrėti pirmosios instancijos teismo išnagrinėtą bylą visa apimtimi tenkinti. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliaciniame teisme tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, ir įvertinus pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas konkrečias aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo kankinimą Šiaulių TI, teisėjų kolegija vertins pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvais argumentų pagrįstumą ir spręs, ar pirmosios instancijos teismo išvada už nustatytus pažeidimus nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais yra teisėta ir pagrįsta.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog kameroje Nr. 96 buvo blogas kvapas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-90817 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (2018 m. rugpjūčio 27 d. redakcija) 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad kameroje Nr. 96 nėra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, tačiau sudaryta galimybė kamerą išvėdinti natūraliu būdu per langą. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentą dėl blogo kvapo atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su aptarta pirmosios instancijos teismo išvada.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu jis buvo kandžiojamas kenkėjų. Šią aplinkybę vertinęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, nors pareiškėjas teigė, kad kameroje buvo parazitų (blakių), kurios kandžiojo jį naktimis, tačiau pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo kūnas buvo sukandžiotas, o ir byloje pateikti duomenys patvirtino, jog Šiaulių TI buvo atliekamas patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Ir iš tiesų, įvertinus bylos medžiagą, byloje nėra jokių medicininių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl jo kandžiojimo. Tai, kad pareiškėjas nesikreipė ginčo laikotarpiu į administraciją dėl tokių aplinkybių, kelia pagrįstą abejonę dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės pagrįstumo ir realumo, vien atsižvelgus į kūno kandžiojimo akivaizdų poveikį asmens sveikatai ir savijautai. Papildomai, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti duomenys (aplinkos paviršių higienos-dezinfekcijos planai ir aktualūs patikrinimo aktai) nekelia abejonių dėl to, kad Šiaulių TI kenkėjai yra naikinami. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, atmetęs aptartus pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad nuo lubų ir sienų krisdavo kreida ir dažai, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo naudai, nustatęs, kad šios aplinkybės Šiaulių TI nepaneigė jokiais objektyviais duomenimis. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija pagrindų nesutikti nenustatė.

37. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo pagrįstumą dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška, pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

39. Vadinasi, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI nesilaikant higienos normų reikalavimų, tačiau nenustatęs, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nusprendė, kad šiuo atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

42. Įvertinusi tai, ir nustačiusi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo patyręs kankinimą, o byloje pateikti įrodymai dėl pareiškėjo laikymo sąlygų bei medicininiai duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nepatyrė jokių fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimų, kurie būtų kilę dėl jo laikymo Šiaulių TI, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju pripažino, jog higienos normų pažeidimų pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

43. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan