cb894400-084e-4e32-9f82-c50bfe62f9ef · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

             Civilinė byla Nr. e2-1967-980/2015(Proceso Nr. 2-06-3-00225-2016-9)                                                Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.8.; 3.2.6.4.; KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovės atstovei, advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės atstovui advokatui Mantui Liugui, trečiajam asmeniui J.

E., trečiojo asmens A. M. atstovei J. J., advokatui Kęstučiui KaniÅ¡auskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei V. K., tretieji asmenys A. M., J. E. dėl žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė:ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 673,97 Eur žalos atlyginimo, 67,49 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2013-04-30 vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, priklausantis A. M.. Vyresnysis žalų ekspertas S. S. nustatė, kad užpylimo metu per perdangÄ iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulietos buto Nr. (duomenys neskelbtini) tapetuotos svetainės lubos (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Ä®vykio metu A. M. priklausantis butas buvo apdraustas BÅ«sto draudimu AB „Lietuvos draudimas“, o įvykęs įvykis pripažintas draudiminiu. IeÅ¡kovė apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo bÅ«sto remonto iÅ¡laidas, kurias sudaro 673,97 Eur.

Užpylimo priežastis kilo dėl užpylimo vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių gyvenamųjų patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso V. K.. IeÅ¡kovė siuntė atsakovei pretenzijÄ , tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad užpylimas negalėjo įvykti nurodytÄ dienÄ , kadangi dar iki draudimo sutarties sudarymo A. M. kraipėsi į „Debreceno valdas“ su skundu, kad per lubas iÅ¡ namo (duomenys neskelbtini) buto sunkiasi vanduo, dėl ko 2013-03-27 buvo sudarytas neeilinės apžiÅ«ros aktas.

Namo administratorius pateikė atsakovei nurodymÄ susitvarkyti bute esančiÄ netvarkingÄ duÅ¡o kabinÄ . Atsakovė atsižvelgdama tiek į A. M. pretenzijÄ , tiek į valdų raginimÄ , tų pačių metų balandžio mėnesio pradžioje susitvarkė duÅ¡o kabinÄ . Kadangi apie ieÅ¡kinyje minimÄ užliejimÄ sužinojo tik 2014-01-06 gavusi pretenzijÄ iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“, o joje užfiksuotas užliejimas buvo tokio pat pobÅ«džio ir apimties, mano, kad, iÅ¡ tiesų, draudiminis įvykis neįvyko.

IeÅ¡kovės atstovė advokato padėjėja I. Varanavičė teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vada, kad užpylimas negalėjo kilti mėnesį laiko iki įvykio fiksavimo, kadangi kelios dienos po užliejimo butÄ apžiÅ«rėjo į vietÄ atvykęs „Lietuvos draudimo“ ekspertas. Nors atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo teigia, kad galimai užpylimo priežastis yra ankstesnis užpylimas, kuris įvyko dar iki draudimo sutarties sudarymo, tačiau jokių duomenų patvirtinančių Å¡iuos argumentus byloje nėra.

Akcentavo, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, kuomet yra konstatuojamas užliejimas iÅ¡ virÅ¡utinio aukÅ¡to, ieÅ¡kovas neturi įrodinėti užpylimÄ lėmusių aplinkybių ir priežasčių, nes pakanka konstatuoti, kad užliejimas įvyko iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų.Atsakovės atstovas advokatas M. Liugas teismo posėdžio metu palaikė savo pozicijÄ iÅ¡reikÅ¡tÄ atsiliepime ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, jog draudimo bendrovė prisiėmė rizikÄ drausdama turtÄ , kuris nebuvo apžiÅ«rėtas ir nufotografuotas, dėl to dabar negalima teigti, kad butas buvo užlietas bÅ«tent 2013-04-30, o ne 2013-03-27 dar iki draudimo sutarties sudarymo.

Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja kompensacinių palÅ«kanų, nes tik dėl ieÅ¡kovės neveikimo pretenzijÄ atsakovė gavo daugiau nei po pusės metų, o su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2016 metais.Trečiasis asmuo J. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena mamos, V. K., bute ir juo naudojasi. Po to kai bute buvo atliktas remontas, buvo nekokybiÅ¡kai sumontuota duÅ¡o kabina, todėl maudantis duÅ¡e, iÅ¡ tikrųjų kaimynei bėgdavo vanduo. Kaimynė iÅ¡ apačios, A.

M., yra jai sakiusi apie tai, kad buvo užlietas jos butas, po ko ji buvo nuėjusi apžiÅ«rėti kaimynės buto. Vėliau jokių pretenzijų iÅ¡ kaimynės ji girdėjusi nebuvo ir apie užpylimÄ sužinojo tik po to kai gavo pretenzijÄ iÅ¡ draudimo bendrovės. Kai buvo gautas nurodymas iÅ¡ „Debreceno valdų“, jos gyvenimo draugas, kuris turi statybinį inžinerinį iÅ¡silavinimÄ , atliko duÅ¡o kabinos remonto darbus ir naujai izoliavo duÅ¡o kabinÄ , todėl vanduo daugiau bėgti nebegalėjo.

Mano, kad kaimynė apdraudė turtÄ jau po to, kai buvo užlietas jos butas.Trečiojo asmens A. M. atstovė J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos mama ne kartÄ skundėsi ir ėjo pas kaimynus pasikalbėti apie tai, kad jos butas yra nuolat užliejamas, klijavo jiems lapelius. Po to, kai butas eilinį kartÄ buvo užlietas, ji nuėjo į draudimo bendrovės atstovybę prekybos centre ir sudarė draudimo sutartį apdrausdama mamos turtÄ . 2013 metais, bÅ«tent Motinos dienos Å¡ventinį savaitgalį mamos butas ir vėl buvo smarkiai užlietas, nukentėjo ne tik WC patalpos lubos, koridoriuko lubos, tačiau ir svetainės kambario lubos, todėl ji susisiekė su draudimo bendrove ir pranešė apie įvykį.

Kadangi tai buvo Å¡ventinis savaitgalis, draudimo atstovas atvyko tik sekančiÄ darbo dienÄ , t.y. gegužės mėnesio pirmosiomis dienomis ir apžiÅ«rėjo apgadintÄ butÄ . Joms su mama buvo pasiÅ«lyta arba gauti iÅ¡mokÄ , arba pasirinkti įmonę, kuri atliks remonto darbus. Priimtinesnis bÅ«das buvo remonto darbų atlikimas, todėl jos su mama pasirinko bÅ«tent tokį variantÄ . Pinigus remonto darbus atlikusiai bendrovei tiesiogiai pervedė draudimo bendrovė. Remontas buvo atliktas tik buto svetainėje, nes kaip tik 2012 metais buto kambariai buvo atnaujinti, tuo tarpu duÅ¡o patalpa ir WC kambarys tvarkytas nebuvo.IeÅ¡kinys tenkintinas.

Bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais teisme nustatyta, kad ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui A. M. iÅ¡davė BÅ«sto draudimo liudijimÄ LD Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuo gaisro, vandens, gamtinių jėgų ar kitų rizikų buvo apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nustatyta, kad Å¡ios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2013-04-30 ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ draustas A. M. priklausantis turtas buvo aplietas. Nustatyta, kad įvykio priežastis buvo užpylimas iÅ¡ virÅ¡utiniame to paties gyvenamojo aukÅ¡te, esančio gyvenamojo buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Nustatyta, kad butas, iÅ¡ kurio aplietas AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas turtas, įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei V. K..Bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena ir Å¡iuo turtu naudojasi jos dukra – J. E., įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu. Nustatyta ir tai, kad draudimo sutartį su ieÅ¡kove atsakovės vardu sudarė jos dukra – J. J., kuri ir sumokėjo draudimo įmokÄ .IeÅ¡kovas įvykį pripažino draudiminiu ir UAB „Infranet“ atlygino 673,97 Eur už atliktus remonto darbus apgadintame bute.

Dėl užliejimo kilusiÄ Å¾alÄ patvirtina 2013-05-03 sudarytas turto sunaikinimo sugadinimo aktas, kuriame nurodoma, jog nukentėjo per perdangÄ sulietos buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje svetainės kambario lubos, padarytos patalpų nuotraukos, ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimai, trečiojo asmens A. M. atstovės J. J. paaiÅ¡kinimai. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo UAB „Infranet“ 673,97 Eur iÅ¡mokÄ patirtų nuostolių atlyginimui už sugadintų patalpų remontÄ . IÅ¡mokos dydį patvirtina draudimo iÅ¡mokos paskaičiavimas pagal 2013-05-13 sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ , į kuriÄ Ä¯traukti baldų perstÅ«mimo darbai, grindų dangų apsauga padengiant polietileno plėvele, apmuÅ¡alų klijavimas su pagrindo glaistymu;

žalos atlyginimo faktÄ pagrindžia 2013-10-15 praneÅ¡imas apie nuostolių atlyginimÄ , 2014-01-06 pretenzija, 2013-10-16 mokėjimo pavedimas. Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v.

UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007), pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 str. 1 d., doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006). CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007).

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).            CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Kaltė Å¡iuo atveju yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , atsakovės paaiÅ¡kinimus, atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriuo naudojasi ir jį valdo trečiasis asmuo – J. E.. Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės ginčas kilo dėl paties draudiminio įvykio.

Atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo J. E. teigė, kad užpylimas negalėjo kilti ieÅ¡kovės nurodytÄ dienÄ , kadangi tuo metu duÅ¡o kabina atsakovei priklausančiame bute jau buvo sutvarkyta ir naujai izoliuota. Savo atsikirtimus atsakovės atstovas grindė liudytojo D. S. paaiÅ¡kinimais, trečiojo asmens J. E. paaiÅ¡kinimais. Tuo tarpu, ieÅ¡kovės atstovė pateikė byloje turto sugadinimo aktÄ , kurį sudarė draudimo bendrovės ekspertas atvykęs apžiÅ«rėti apgadinto turto netrukus po įvykio, be to, įvykio faktÄ patvirtino ir trečiojo asmens A.

M. dukra J. J., nurodydama, kad užpylimas įvyko bÅ«tent Å¡ventinį Motinos dienos savaitgalį, be to, byloje esančiame UAB „Debreceno valda“ iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad 2013-05-03 buvo gautas A. M. praneÅ¡imas apie užpylimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto. Atkreiptina, jog tarp trečiojo asmens J. E. nurodomos paskutinės užpylimo datos - 2013-03-27 ir draudimo bendrovėje fiksuoto draudiminio įvykio daugiau nei trisdeÅ¡imties dienų laiko tarpas.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).Esant iÅ¡dėstytoms faktinėms aplinkybėms, remiantis kasacinio teismo praktika ir analizuojant tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovės pateiktų įrodymų visumÄ , remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad draudiminis įvykis – užliejimas įvyko bÅ«tent ieÅ¡kinyje nurodytÄ dienÄ ir draudiminiu įvykiu buvo pripažintas pagrįstai.Atsižvelgiant į tai, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju: atsakovė, bÅ«dama turto savininke jį teisėtai valdė; ieÅ¡kovo draudėjai atsirado žala; iÅ¡ atsakovės buto buvo užpiltos A.

M. priklausančio buto svetainės kambario lubos, todėl, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra ir priežastinis ryÅ¡ys. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė atsakinga už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ieÅ¡kovės draudėjui padarytÄ Å¾alÄ .LR CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.).

Draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieÅ¡kovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumÄ , yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos (CPK 178 str., 185 str., CK 6.245 str. 1 d.). Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes ir bylose esančius įrodymus, ieÅ¡kinys yra tenkintinas ir iÅ¡ atsakovės V. K. ieÅ¡kovei priteistina 673,97 Eur turtinės žalos (CK 6.251, 6.266 str. 1 d., 6.1015 str.).Nesutikdamas su draudimo bendrovės paskaičiuotu draudimo iÅ¡mokos dydžiu pagal lokalinę sÄ matÄ už atliktus remonto darbus UAB „Infranet“, atsakovės atstovas pateikė teismui UAB „Čiukuro resta“ ir UAB „Vitanda“ sudarytas lokalines sÄ matas, pagal kurias tokių pat darbų suma galėtų bÅ«ti 337,93 Eur arba 375,83 Eur.

Teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama draudėju ir mokėdama iÅ¡mokas už atliktus remonto darbus vadovaujasi BÅ«sto draudimo taisyklėmis ir Aplinkos ministro patvirtinta žalos apskaičiavimo sistema programoje „SISTELA“ ir siekia, kad draudėjo turtas bÅ«tų maksimaliai atstatytas į tokiÄ padėtį, kuri buvo iki sugadinimo, be to, ieÅ¡kovės byloje pateikta lokalinė sÄ mata yra paskaičiuota pagal faktiÅ¡kai atliktų darbų vertę objekte darbų atlikimo laikotarpiu.

Tuo tarpu, atsakovės atstovo pateiktos lokalinės sÄ matos sudarytos ne pagal faktiÅ¡kai atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas, iÅ¡ jų nėra galimybės nustatyti, ar buvo įvertinti visi kriterijai, kaip pvz. darbus atlikusius darbuotojų skaičius ir jų darbo užmokestis, be to, iÅ¡ jų nėra galimybės nustatyti, ar skaičiuojant sÄ matas buvo vertinamos ir analogiÅ¡kos sunaudotos medžiagos, jų kainos, atsižvelgta į tai, kad remontuotoje svetainėje remontas buvo atliktas 2012 metais.CK 6.261 straipsnis numato, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ . Bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog pretenzija atsakovei buvo siųsta 2014-01-06, tuo tarpu iki ieÅ¡kinys pateiktas teismui – 2016-01-12. Tokiu bÅ«du matyti, jog atsakovė, gavusi pretenzijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, nesiėmė jokių veiksmų siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti žalos atsiradimo aplinkybes ir susidariusios žalos dydį ir delsė iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos. IeÅ¡kovė savo teise kreiptis teisminės gynybos naudojasi nepraleisdama įstatyme numatytų terminų.

Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, konstatavus atsakovės skolinę turtinę prievolę ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 67,49 Eur palÅ«kanų.Be to, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti                             5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Atsižvelgus į nurodyta teisinį reglamentavimÄ , tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės                          5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-01-22 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje raÅ¡ytinais įrodymais patvirtinta, kad ieÅ¡kovė už pareikÅ¡tus reikalavimus yra sumokėjusi 17 Eur žyminio mokesčio, 455,58 Eur advokato pagalbai už procesinių dokumentų parengimÄ ir advokato padėjėjos atstovavimÄ teismo posėdžiuose bei 100,74 Eur kelionės iÅ¡laidų už atstovės atvykimÄ Ä¯ teismo posėdžius, viso 573,32 Eur, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

K. 673,97 Eur žalos atlyginimo, 67,49 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos 741,46 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-01-22 iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 573,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai.Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                  Viktorija Čiapaitė