cb85b241-3fc9-4247-a99a-0d64ef25f2a4 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-320-238/2013; Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00136-2013-8; Procesinio sprendimo kategorijos: 50.2;  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Å iugždinytė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Č. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados tyrėjas Tomas Valskis 2012-11-21 surašė Č.

R. (toliau – pareiÅ¡kėjas) administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad  jis 2012-11-08, 9 val., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) Nr. 26 name, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrÄ ar tariamÄ teisę, ginčijamÄ kitų asmenų S. K. bei V. K., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, savavaliÅ¡kai užsuko Å¡ilumos tiekimo trasos sklendę į namus Nr. 28 ir 30, esančius (duomenys neskelbtini), juos palikdamas be Å¡ildymo, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų ir tokiais veiksmais padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje.

Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-12-18 nutarimu Č. R. pripažino kaltu padarius teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 188 straipsnyje, ir paskyrė 150 Lt baudÄ . Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2013-02-15 nutartimi skundas netenkintas. Ä®vertinęs liudytojų A. R., G. P., V. K., S. K. parodymus, 2012-11-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotus duomenis, teismas nustatė neteisėtÄ Å¡ilumos tiekimo trasos sklendės į namus Nr. 28 ir 30, esančius Kaune, P. LukÅ¡io g., užsukimo faktÄ .

Pažymėjo, jog negyvenamame, tačiau rakinamame, name, esančiame Kaune, P. LukÅ¡io g. 26, nuosavybės teisėmis priklausančiame Č. R. ir A. R., įsilaužimo požymių nepastebėta, o dėl aptariamo Å¡ilumos tiekimo punkto iÅ¡kėlimo (renovacijos) savininkai buvo ne kartÄ kreipęsi į Å¡ilumos tiekėjÄ ar kitas institucijas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog byloje surinktų įrodymų, užfiksuotų administracinio teisės pažeidimo protokole, suinteresuotų asmenų praÅ¡ymuose dėl savavaldžiavimo fakto nustatymo, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, paaiÅ¡kinimuose, faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir kituose dokumentuose, pakanka ne tik pažeidimo įvykio, bet ir pareiÅ¡kėjo kaltės konstatavimui.

Apeliaciniu skundu Č. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013-02-15 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde nurodoma, kad byloje nėra surinkta pakankamų apelianto kaltės įrodymų. Administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašęs pareigÅ«nas tiesiogiai nematė, jog sklendę užsuko atsakomybėn patrauktas asmuo. Pastarasis procesinis dokumentas buvo suraÅ¡ytas vadovaujantis tik liudytojų (gyvenamųjų namų, kuriuose buvo neteisėtai nutrauktas Å¡ilumos tiekimas, gyventojų) pareiÅ¡kimais apie tai, kad sklendę užsuko vienas iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių Č.

R., tačiau kaltinimai jam turėjo bÅ«ti pagrįsti tiesioginiais jo kaltės įrodymais. Visgi administracinio teisės pažeidimo byloje tiesiogiai apklausti liudytojai irgi nepatvirtino, jog įvykio dienÄ matė apeliantÄ jam priklausančiame name, jie taip pat nepatvirtino, jog matė ir patį neteisėtų veiksmų – savavaliÅ¡ko Å¡ilumos tiekimo sklendės užsukimo - faktÄ . Ä®vertinus tai, skundo autoriaus nuomone, byloje liko nepaneigtos abejonės, jog neteisėtus veiksmus galėjo atlikti, pvz., gyvenamojo namo savininkai abu kartu, Å¡ilumos tiekimo įmonės atsakingi darbuotojai arba neprižiÅ«rimame Å¡ilumos punkte nusprendęs laikinai apsigyventi asocialus asmuo.

Skunde pažymima, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, išrašai, patvirtinantys nuosavybės teises į daiktus, ar skundai ir prašymai įvairioms institucijoms, patvirtinantys būtinybę, interesus ir ginčus tarp energijos vartotojų dėl šilumos punkto renovacijos ir naudojimo tvarkos, laikytini tik rašytiniais įrodymais, o šios įrodinėjimo priemonės negali būti prilygintos liudytojų parodymams, jų nepakeičia bei neteisėtų veiksmų ir apelianto kaltės tiesiogiai nepaneigia.

Nesurinkus pastarojo pobūdžio įrodymų, priešingi apelianto ir jo sutuoktinės parodymai turėjo būti paneigti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu byloje yra parodymų ir aiškinimų prieštaravimų, kilę neaiškumai turėjo būti aiškinami apkaltintojo naudai. Taigi, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad procesinės normos įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, tačiau revizuojamoje nutartyje ir institucijos nutarime visiškai nėra nurodytos konkrečios bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, kad būtent apeliantas atliko jam inkriminuojamus neteisėtus veiksmus.

Taip pat nėra pateikti jokie pirmosios instancijos teismo argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Iš skundžiamos teismo nutarties iš viso nėra aišku, kuo remdamasis apylinkės teismas atmetė Č. R. parodymus, nes, išskyrus įvykio nemačiusių liudytojų ir įvykio nemačiusio policijos tyrėjo nenuoseklius paaiškinimus, byloje nėra nurodyta jokių įrodymų, paneigiančių Č. R. nuoseklius ir išsamius parodymus. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog savavališkas šilumos tiekimo punkte esančios sklendės užsukimas neatitinka savavaldžiavimo pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymio elementų.

Apeliantas sutinka, kad jis yra sklypo, kuriame yra nelegali ir neprižiÅ«rima Å¡ilumos tiekimo trasa, ir avarinės bÅ«klės namo, kuriame yra Å¡ilumos punktas, bendraturtis. Kartu su sutuoktine jie ilgÄ laikÄ siekia apsaugoti turtÄ nuo pavojaus, kurį kelia nelegali ir neprižiÅ«rima trasa, ir avarinės bÅ«klės namÄ , kuriame yra Å¡ilumos punktas. Bendraturčiai ne kartÄ kreipėsi į Å¡ilumos tiekėjÄ , Energetikos inspekcijÄ , Kauno miesto savivaldybę, gretimų namų savininkus, praneÅ¡dami apie jų sklype esančiÄ neprižiÅ«rimÄ Å¡ilumos tiekimo trasÄ ir Å¡ilumos punktÄ , kuriuo, pasirodo, naudojasi Å¡ilumos tiekėjas, tiekdamas Å¡ilumos energijÄ gretimiems namams, nors jie nėra davę sutikimo naudotis jiems priklausančiu turtu.

Pastarajam nėra nustatyti ir jokie daiktinių teisių suvaržymai ar apribojimai. Ä®vertinus tai, apeliantas mano, jog kaltinimu suformuluoti veiksmai nesudaro savavaldžiavimo sudėties objektyvios pusės turinio, nes byloje (apeliantas tai skunde daug kartų pakartoja) nenustatytas kaltas asmuo (pvz. Å¡ilumos tiekimas galėjo nutrÅ«kti dėl netinkamai prižiÅ«rimos Å¡ilumos tiekimo trasos gedimo), o kaltinimo turinį sudarantys veiksmai nebuvo atlikti nepažeidus proporcingo teisių įgyvendinimo principo, t. y. susilaikius nuo agresyvių veiksmų (fizinio ar psichologinio smurto), kaip juos yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas nusikalstamo savavaldžiavimo teismų praktikÄ .

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad revizuojamoje nutartyje nebuvo nustatyta, ar gretimų namų savininkai dėl sklendės užsukimo negalėjo gauti Å¡ilumos iÅ¡ kitų (autonominių) Å¡altinių, o tai paneigtų ne tik jiems kilusiÄ Å¾alÄ , bet ir jų teisių pažeidimÄ , t. y. vienÄ iÅ¡ bÅ«tinųjų savavaldžiavimo objektyvios pusės sudėtinių elementų. Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs apeliacinio skundo argumentus bei patikrinęs byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisės aiÅ¡kinimo, taikymo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nors Č. R. neigia padaręs jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , tačiau byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog bÅ«tent apeliantas kaltas dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y., kad savavaliÅ¡kai užsukdamas Å¡ilumos tiekimo trasos sklendę į gretimus namus ir juos palikdamas be Å¡ildymo, netinkamai įgyvendino subjektinę teisę naudotis jam priklausančiu daiktu, o taip pat ir jo priklausiniu. Remiantis ATPK 188  straipsnio nuostatomis, atsakomybę užtraukia savavaliÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

ATPK 188 straipsnio analizė nulemia iÅ¡vadÄ , kad savavaldžiavimu yra laikomas savavaliÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188  straipsnį yra reikÅ¡minga nustatyti veikos teisėtumÄ , t. y. ar asmuo savo tariamÄ ar tikrÄ jÄ teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavaliÅ¡kai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1954/2011). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje pagrįstai ir teisingai nustatytas daiktinės teisės įgyvendinimo (vykdymo, realizavimo) neteisėtumas, padaręs neesminę žalÄ kitų asmenų teisėms, o skundo autoriaus argumentai dėl įrodymų nepakankamumo yra vertinami kaip siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 str.).

IÅ¡ Å¡ios teisės normos turinio matyti, jog kiekvienas savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, kurios turinį sudaro trys subjektinės teisės (valdymas, naudojimas ir disponavimas nuosavybės teisės objektu), pastarosiomis gali naudotis savo nuožiÅ«ra, tačiau tik nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Å i iÅ¡vada ne tik paneigia apelianto argumentus apie savavaldžiavimo objektyviosios pusės požymio neatiktį kaltinime suformuluotų veiksmų turiniui, bet ir patvirtina, jog pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, konstatavimui nėra bÅ«tina nustatyti patraukto atsakomybėn asmens agresyvių veiksmų (fizinio ar psichologinio smurto panaudojimo vykdant tikrÄ ar tariamÄ (subjektinę) teisę).

Pastaruoju bÅ«du realizuotas įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymas, vykdant ar įgyvendinant bet kokias subjektines teises, jau užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ribas, daugiau apie tai ir apie apelianto argumentus, susijusius su baudžiamųjų bylų teismine praktika, nepasisakoma. AukÅ¡tesnysis teismas visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog revizuojamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pagrįstai nustatytas neteisėtas Å¡ilumos tiekimo trasos sklendės į namus Nr. 28 ir 30, esančius (duomenys neskelbtini)., užsukimo faktas.

Tai patvirtina ne tik gretimų namų gyventojų – liudytojų – parodymai, bet ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos Kauno skyriaus (toliau – VEI) vyresniojo inžinieriaus inspektoriaus A. B. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio surašyme dalyvavo (ir jį pasirašė) apelianto sutuoktinė – namo, kuriame yra šilumos tiekimo punktas, bendraturtė. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat visiškai paneigia ir apeliacinio skundo argumentus, jog šilumos tiekimas gretimų namų gyventojams galėjo būti nutrauktas, pvz., dėl šilumos trasos gedimo.

Juk atsukus sklendes, gretimų namų gyventojams vėl nepertraukiamai pradėtas tiekti Å¡ildymas, o atjungus Å¡ilumos tiekimÄ neabejotinai yra pažeidžiamos vartotojų teisės. Pastaroji aplinkybė irgi visiÅ¡kai patvirtina, jog kaltinimo turinys atitinka savavaldžiavimo dispozicijÄ arba objektyviosios pusės kvalifikuojančius požymius, nes nors gretimų namų gyventojai ir turėjo galimybę gauti Å¡ilumos energijÄ iÅ¡ kitų Å¡altinių, jų kaip nepertraukiamai gaunančių Å¡ilumÄ vartotojų teisės (arba interesai) Å¡altuoju sezonu buvo akivaizdžiai pažeistos (pvz., jie turėjo nedelsdami keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ; paruoÅ¡ti darbui autonominius Å¡ilumÄ gaminančius įrenginius bei savarankiÅ¡kai nepertraukiamai juos prižiÅ«rėti; staiga, todėl, tikėtina žymiai brangiau, įsigyti kitų energijos Å¡altinių).

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas įrodymų pakankamumo klausimas, apeliantas tvirtina, kad byloje nesurinkta Č. R. kaltės įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši skundo dalis taip pat yra nepagrįsta, nes tam tikrų duomenų pripažinimas įrodymais ir pastarųjų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iÅ¡ priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra ir tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas procesinį dokumentÄ , privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone (ATPK 257 str.).

IÅ¡ paminėtų teisės normų iÅ¡plaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, ar bÅ«tinai tik liudytojų parodymais, kai liudytojų objektyviai ir negalėjo bÅ«ti (pvz., greičio matuoklių duomenys rajonų, miestų arba magistraliniuose keliuose). Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apelianto teiginiai, jog byloje nebuvo surinkta tiesioginių Č.

R. kaltės įrodymų, nes niekas Å¡ilumos tiekimo punkte jo nematė, yra teisingi. Kita vertus, savininkui priklausančiame gyvenamajame name, kurio atskiros patalpos yra rakinamos, greičiausiai nuosavybės teisės objekto turėtojo ar naudotojo objektyviai niekas ir negalėtų pamatyti rÅ«syje. Nesant įsilaužimo į namÄ požymių ar kitų objektyviai apelianto kaltę paneigiančių įrodymų, apylinkės teismui pagrįstai nekilo jokių protingų abejonių dėl aptariamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties konstatavimo.

Dėl to atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl bylos grÄ Å¾inimo institucijai jÄ tirti iÅ¡ naujo ar dėl jo asmeninės nuomonės dėl savo teisių įgyvendinimo bÅ«dų, priemonių, apimties proporcingumo kitų asmenų teisėms ar interesams. CK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis. Galimybė laisvai naudotis savo teisėmis (tarp jų ir nuosavybės teisės turinį sudarančiomis subjektinėmis teisėmis) suponuoja privatinės teisės esmę.

Tačiau naudojimasis teisėmis reiškia asmens elgesį, kuris pasireiškia veiksmų atlikimu ar susilaikymu nuo jų, neperžengiant turimų civilinių teisių ribų. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad asmens teisių juridizacija tėra tik kai kurių pirminių techninių, organizacinių apsaugos priemonių kūrimas, nes teisių realybė – procesas (judėjimas) nuo šių teisių kaip psichologinės vertybės suvokimo prie jų juridizacijos (įtvirtinimo norminiuose aktuose), o nuo jos – prie realių galimybių naudotis jomis.

Tikrosios problemos prasideda ne tada, kai žmogaus teisės įtvirtinamos teisės aktuose, o kai bandoma jas įgyvendinti, apginti pažeidimo atveju, tačiau jos gali būti įgyvendinamos (vykdomos) tik įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.137 str.). Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad Č.

R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta iÅ¡samiai iÅ¡tyrus bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimu Č. R. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 188 straipsnyje, todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė jo skundÄ . Apeliacinis skundas nepagrįstas, jį tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl jis netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Č. R. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                               Danguolė Å iugždinytė