cb8564c0-d4fc-4c46-9a0e-4da2cbc14159 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-181/2014Proceso Nr. 2-55-3-00002-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 92; 131. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2040-275/2012 pagal ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos advokatÅ«rai dėl Lietuvos advokatų tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalies panaikinimo, trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovas A. D. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos advokatų tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria vadovaujantis AdvokatÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi jis laikinai iÅ¡brauktas iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o.

Nurodė, kad jam buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje, tačiau nepaisant to, advokatų taryba privalėjo pagrįsti bÅ«tinybės iÅ¡braukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o egzistavimÄ . Skundžiamame sprendime (Protokolo iÅ¡raÅ¡as Nr.

7) nėra nurodyta jokių motyvų, nėra pateikiama jokia faktų analizė ir jos teisinis vertinimas, kodėl Å¡iuo konkrečiu atveju pasirinktas toks griežtas ir ieÅ¡kovo teises taip smarkiai apribojantis sprendimas. Asmuo, kuriam yra praneÅ¡ta apie įtarimÄ baudžiamojoje byloje, įgyja įtariamojo procesines teises ir pareigas (BPK 21 str.). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu nuÅ¡alinti įtariamÄ asmenį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai bÅ«tina (BPK 157 str. 1 d.).

Ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00516-10, kuriame ieÅ¡kovui yra praneÅ¡ta apie įtarimÄ , tokia savo procesine teise ikiteisminio tyrimo įstaiga ar prokuroras nepasinaudojo. Nepasinaudojimas tokiu baudžiamajame procese įtvirtintu procesiniu institutu, kuris reikÅ¡tų lygiai tas pačias procesines pasekmes, t. y. laikinÄ ieÅ¡kovo negalėjimÄ užsiimti advokato veikla, turėtų bÅ«ti vertinamas patvirtinančiu ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir jo tenkinimÄ . Atsakovas visiÅ¡kai nevertino nei Å¡io, nei bet kokių kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų motyvų.

Tai leidžia teigti, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Advokato laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o teisinis reguliavimas reiÅ¡kia galimÄ , o ne privalomÄ laikinÄ advokato iÅ¡braukimÄ visais atvejais, kada advokatui yra praneÅ¡ama apie įtarimÄ . Nesant įstatyme numatyto imperatyvo, institucija, priimanti sprendimÄ laikinai iÅ¡braukti advokatÄ iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, privalo svarstyti visus reikÅ¡mingus tokiam iÅ¡braukimui kriterijus: ar advokatui yra tik praneÅ¡ta apie įtarimÄ , ar jau suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismÄ ; kokia baudžiamojo proceso stadija yra pasiekta; dėl kokio pobÅ«džio galimai padarytos nusikalstamos veikos yra pareikÅ¡tas įtarimas; ar veika, dėl kurios yra praneÅ¡ta apie įtarimÄ ar suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, yra priskirtina prie apysunkių ar sunkių nusikaltimų; koks laiko tarpas praėjo nuo veikos, dėl kurios advokatui yra praneÅ¡ta apie įtarimÄ , iki skundžiamo sprendimo priėmimo.

Dar vienas svarbus kriterijus, kuris, ieÅ¡kovo manymu, turėjo bÅ«ti svarstomas Å¡iuo atveju, yra faktinės aplinkybės, kokį ryšį turi galimai padaryta nusikalstama veika su ieÅ¡kovo, kaip advokato statusu, t. y. ar tokia veika yra padaryta einant advokato pareigas, ar ne. Å ių kriterijų advokatų taryba nesvarstė. Advokatui, kurio atžvilgiu yra taikoma tokia griežta laikina priemonė, ieÅ¡kovo nuomone, turėtų bÅ«ti suteiktos tinkamos procesinės garantijos (teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisė pateikti argumentus bei įrodymus, prieÅ¡tarauti kitos Å¡alies teikiamiems motyvams, turėti atstovÄ tokiame procese ir pan.).

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas nepaisant to, kad tarybos posėdyje ieÅ¡kovas nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių ir prašė klausimo svarstymÄ atidėti. Klausimo svarstymo advokatų taryba neatidėjo, motyvuodama advokato dalyvavimo posėdyje nebÅ«tinumu. Tokia institucijos procesinė praktika pažeidžia vienÄ iÅ¡ esminių bet kokio teisinio proceso principų audiatur et altera pars. Å is principas vienaip ar kitaip yra atskleistas ir nacionaliniuose proceso įstatymuose, ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje.

IeÅ¡kovo iÅ¡vyka atostogų metu buvo suplanuota iÅ¡ anksto, kÄ patvirtino ir prie ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pateiktas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės 2011-10-12 įsakymas „Dėl atostogų suteikimo“ Nr. ADV6-(3.6)-55. Sprendžiant tokį svarbų klausimÄ ieÅ¡kovui nedalyvaujant, jis neturėjo galimybės iÅ¡dėstyti savo motyvų ir argumentų, pateikti paaiÅ¡kinimų, nebuvo iÅ¡klausytas, kas taip pat turėjo esminės reikÅ¡mės nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimui.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.    Trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su ieÅ¡kiniu sutiko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                          Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį atmetė, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 27,45 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atsakovas gavo raÅ¡tÄ , kuriuo informuojama apie ieÅ¡kovui įteiktÄ Ä¯tarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Ä®vertinęs šį praneÅ¡imÄ , ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , atsakovas 2011 m. gruodžio 15 d. posėdyje apsvarstė ieÅ¡kovo laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o klausimÄ ir vadovaudamasis AdvokatÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi nusprendė iÅ¡braukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki iÅ¡nyks Å¡io iÅ¡braukimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės. IeÅ¡kovo argumentų dėl motyvų skundžiamame advokatų tarybos sprendime nebuvimo teismas nepripažino pagrįstais, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas nenurodė norminio akto, kuriame advokatų taryba bÅ«tų įpareigota motyvuoti priimtÄ sprendimÄ .

Teismas nurodė, kad AdvokatÅ«ros įstatymas nereglamentuoja sprendimų dėl advokato laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o priėmimo procedÅ«ros. Teiginiui, kad tokiam sprendimui priimti privalomos įprastiniame bylų procese ikiteisminėse ar teismo instancijose numatytos garantijos, teismas nenustatė pagrindo, motyvuodamas tuo, kad tokiu sprendimu tik apribojama teisė tam tikrÄ Â laikÄ verstis advokato praktika. Teismo vertinimu, toks tarybos sprendimas yra analogija darbdavio darbuotojui taikomai poveikio priemonei, nes Å¡i funkcija tarybai suteikta greta kitų, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų, nurodytų AdvokatÅ«ros įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje.

SkundžiamÄ sprendimÄ taryba priėmė remdamasi Visuotiniame advokatų susirinkime 2006-04-21 patvirtintų Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 3.5 punkte numatyta pareiga atlikti advokatų veiklos kontrolę.         Teismas sutiko su atsakovu, kad BPK 157 straipsnyje reglamentuotos prokuroro teisės ir     AdvokatÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslai yra skirtingi. Skundžiamo sprendimo priėmimÄ reglamentuojančios teisės normos paskirtis - paÅ¡alinti galimybę nusikaltimo padarymu įtariamam advokatui diskredituoti advokato vardÄ , duotÄ priesaikÄ .

Minėtos BPK numatytos poveikio priemonės, kuri suspenduotų įtariamojo teisę tęsti darbinę veiklÄ , baudžiamosios bylos procese netaikymas nėra aplinkybe, kuri turėtų nulemti AdvokatÅ«ros sprendimÄ dėl advokato laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o. Nusikaltimo, kuriuo advokatas įtariamas, sunkumas ir pavojingumas visuomenei, jo padarymo aplinkybės turi nulemti AdvokatÅ«ros sprendimÄ . Tai, kad veika galimai buvo padaryta ne ryÅ¡ium su advokato pareigų vykdymu, nėra lemiančia aplinkybe priimti sprendimui dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ advokatų sÄ raÅ¡o.

IeÅ¡kovui pareikÅ¡to įtarimo pobÅ«dį atsakovas pagrįstai vertino kaip pagrindÄ priimti skundžiamÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovas nepateikia įrodymų, kad jo nurodytos aplinkybės nebuvo svarstytos advokatų tarybos posėdžio metu.            Įsipareigojimas tretiesiems asmenims dirbti jų kontoroje negali bÅ«ti kliÅ«timi nusikaltimo padarymu įtariamam advokatui taikyti AdvokatÅ«ros įstatyme numatytÄ poveikio priemonę. Tuo atveju, jei trečiasis asmuo turi interesÄ , kad ieÅ¡kovui taikyta poveikio priemonė bÅ«tų panaikinta ar neskiriama, jis turėjo galimybę dėl to kreiptis į atsakovÄ .

IeÅ¡kovo laikinas iÅ¡braukimas iÅ¡ advokatų sÄ raÅ¡o sukelia trečiojo asmens teisėmis byloje dalyvaujančiai tarnybai papildomo darbo, ji turi ieÅ¡koti naujų gynėjų ieÅ¡kovo ginamiems įtariamiesiems ir teisiamiesiems, tačiau tai yra trečiojo asmens funkcija ir papildomo darbo atsiradimas trečiajam asmeniui negali bÅ«ti priežastimi netaikyti poveikio priemonės nusikaltimo padarymu įtariamam advokatui. Tai, kad advokato veiklos apribojimas įtakos bylų, kuriose gynėju dalyvavo ieÅ¡kovas, iÅ¡nagrinėjimo terminus, negali nulemti atsakovo sprendimo dėl įtariamo asmens teisės užsiimti advokato praktika.

Tokios praktikos tęsimas gali įtakoti advokato vardo diskreditavimÄ visuomenėje, todėl atsakovo priimtas  sprendimas, siekiant ginti profesinės bendruomenės interesus, yra proporcingas susidariusiai situacijai.                 IeÅ¡kovas, vykdydamas atsakovo praÅ¡ymÄ , pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl pareikÅ¡to įtarimo nusikaltimų padarymu. IeÅ¡kovui nenurodžius aplinkybių, kurių jis negalėjo nurodyti raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, argumentÄ , jog jo nedalyvavimas svarstant klausimÄ pažeidė jo teises, teismas atmetė.

Teismas nurodė, kad principai, reglamentuojantys teisminius procesus, nėra privalomi advokatų tarybai svarstant savo nario veiklos klausimus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti – panaikinti Lietuvos advokatų tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį (Protokolo iÅ¡raÅ¡as Nr. 7), kuria ieÅ¡kovas A. D. laikinai iÅ¡brauktas iÅ¡ Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:1. Teismas nevertino baudžiamosios bylos, kurioje jam pareikÅ¡ti įtarimai nusikaltimų padarymu, ikiteisminiame tyrime prokuroro nepasinaudojimo BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nuÅ¡alinti įtariamÄ asmenį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla įtakos skundžiamo advokatų tarybos sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovas laikinai iÅ¡brauktas iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, priėmimui.2. Teismas nevertino ir kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų motyvų, susijusių su atsakovo galimybe, o ne privalomumu taikyti nusikaltimo padarymu įtariamam advokatui laikinÄ iÅ¡braukimÄ iÅ¡ sÄ raÅ¡o; su kriterijų, reikÅ¡mingų tokio sprendimo priėmimui, svarstymu.

Tai leidžia teigti, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir todėl yra vada jį panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad skundžiamo advokatų tarybos sprendimo priėmimas ieÅ¡kovui nedalyvaujant pažeidė jo teises. IeÅ¡kovas prašė advokatų tarybos klausimo svarstymÄ atidėti dėl jo neatvykimÄ pateisinančių priežasčių, tačiau sprendimÄ priėmusi institucija konstatavo advokato dalyvavimÄ nebÅ«tinu.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, jam turėjo bÅ«ti suteiktos tinkamos procesinės garantijos (teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, pateikti argumentus bei įrodymus, prieÅ¡tarauti kitos Å¡alies teikiamiems motyvams, turėti atstovÄ ir pan.). Tiek atsakovas, tiek teismas, priimdami skundžiamus sprendimus, ignoravo LR Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ . Atsakovas privalėjo organizuoti sÄ Å¾iningÄ bei teisingÄ laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o svarstymo principÄ , kuris įtvirtintas LR vieÅ¡ojo administravimo įstatyme, Civilinio proceso kodekse, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje.

Visuotinai priimtų procesinių principų atsakovas nesilaikė. Tinkamos procedÅ«ros bÅ«tinybę suprato pats atsakovas, visuotiniame advokatų susirinkime patvirtinęs advokatų iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o reglamentÄ .4. Atsakovas, spręsdamas laikinÄ ieÅ¡kovo paÅ¡alinimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas – turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, pasinaudojo diskrecijos teise ir motyvuotai nepagrindė bÅ«tinumo ieÅ¡kovo atveju laikinai iÅ¡braukti jį iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o.

Savo sprendimÄ atsakovas privalėjo pagrįsti paties ankščiau suformuota precedentine teise, tačiau to nepadarė. Esant AdvokatÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytai galimybei, o ne privalomumui, atsakovas privalėjo svarstyti visus sprendimo iÅ¡braukti iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o priėmimui reikÅ¡mingus kriterijus: ar nusikalstamÄ veikÄ padarė asmuo ar advokatas; kada padaryta nusikalstama veika; koks veikos sunkumo laipsnis; kokia baudžiamosios bylos procesinė stadija. IeÅ¡kovui pareikÅ¡ti įtarimai dėl galimai padarytos veikos nėra susiję su jo, kaip advokato, profesine veikla, t. y. ieÅ¡kovas veikė kaip fizinis asmuo.

Trečiasis asmuo, žinodamas apie ieÅ¡kovui pareikÅ¡tus įtarimus, nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties su ieÅ¡kovu nenutraukė, informavo teismÄ apie ieÅ¡kovo atliktÄ darbÄ ir ieÅ¡kovo veiklos trečiajam asmeniui reikalingumÄ . Teismas Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų pilnai neįvertino, dėl jų nepasisakė, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 1. Apeliantas neteisus, kad teismas pilnai neįvertino ir nepasisakė dėl skunde nurodytų aplinkybių. Visos ieškovo apeliaciniame skunde minimos aplinkybės yra identiškos toms, kurios buvo nurodytos ieškinyje. Teismas jas motyvuotai įvertino, tačiau apeliantas nepateikia jokių naujų argumentų, atsikirtimų, kurie būtų skirtingi ieškinio argumentams. Apeliantui tiesiog nepriimtinas teismo sprendime išdėstytas ieškinio argumentų vertinimas bei taikytų įstatymų aiškinimas.             2.

Atsakovo argumentai dėl visų ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių yra iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, kuriais ir praÅ¡oma vadovautis nagrinėjant ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , nes naujų teismo sprendimo pagrįstumÄ paneigiančių argumentų skunde nenurodyta. Teismo sprendimas yra motyvuotas, visos ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės iÅ¡nagrinėtos ir teisiÅ¡kai įvertintos.             3. IeÅ¡kiniu ginčijamo sprendimo priėmimui apeliantas laiko reikÅ¡minga baudžiamosios bylos, kurioje jam pareikÅ¡ti įtarimai, procesinę padėtį.

Apelianto teigimu nei atsakovas, nei teismas Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų Å¡iai aplinkybei nustatyti, todėl atsakovas nesÄ Å¾iningai tvirtina apie jo tariamų teisių į tinkamÄ procesÄ pažeidimÄ . 4. Apelianto tvirtinimas, kad svarstant laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o klausimÄ ieÅ¡kovui nedalyvaujant buvo pažeisti įstatymuose įtvirtinti tinkamo proceso principai, nepagrįstas.

Pagal analogijÄ vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, atostogos (kas buvo apelianto atveju) nėra laikomos svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį asmeniui, kuriam apie bylos nagrinėjimÄ (ginčo atveju – laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ advokatų sÄ raÅ¡o klausimo svarstymÄ ) yra tinkamai praneÅ¡ta. 5. Priimant sprendimÄ laikinai iÅ¡braukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o nebuvo pažeista nekaltumo prezumpcija. AdvokatÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nereikalauja iÅ¡tirti konkrečių nusikalstamos veikos, kuria advokatas įtariamas, aplinkybių, tačiau įpareigoja įvertinti, ar advokato statusas baudžiamajame procese nepakenks advokatÅ«ros, advokato esamų ar bÅ«simų klientų bei visuomenės interesams.

Kadangi buvo konstatuota grėsmė minėtiems interesams, taryba nusprendė laikinai iÅ¡braukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o. Advokatams, kuriems įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, yra taikomas AdvokatÅ«ros įstatymo 13 straipsnis, o ne 23 straipsnio 2 dalis.              6. Tiek teismo sprendimo, tiek apeliacinio skundo priėmimo metu aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas skundžiamas advokatų tarybos sprendimas, nėra iÅ¡nykusios. Tai paneigiančių įrodymų apeliantas nenurodė ir nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kvestionuoja nepakankamu jo motyvavimu ir nurodo, jog tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas; nepakankamas nutarties motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo motyvų apimtis ir turinys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Byloje nustatyta, kad iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atsakovas gavo raÅ¡tÄ , kuriuo informuojama apie ieÅ¡kovui įteiktÄ Ä¯tarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. Ä®vertinusi šį praneÅ¡imÄ , ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , advokatų taryba 2011 m. gruodžio 15 d. posėdyje apsvarstė ieÅ¡kovo laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o klausimÄ ir vadovaudamasi AdvokatÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi nusprendė laikinai iÅ¡braukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki iÅ¡nyks Å¡io iÅ¡braukimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės. Tokį advokatų tarybos sprendimÄ ieÅ¡kovas apskundė teismui, kuris ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ .

Teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ieÅ¡kovas kvestionuoja iÅ¡ esmės tuo, kad teismas nepasisakė dėl visų ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės pakartojami ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarantys argumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę ir nenagrinėja bylos iÅ¡ naujo visa apimtimi, todėl nagrinėjamu atveju kolegija analizuos ir vertins tik tuos skundo argumentus, kurie sudaro apeliacijos dalykÄ .

Apeliantas neginčija, kad baudžiamojoje byloje jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, ir sutinka, kad AdvokatÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 2 dalis suteikia advokatų tarybai teisę laikinai iÅ¡braukti advokatÄ iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o. Tačiau, pasak apelianto, Å¡ios įstatymo normos dispozityvus, o ne imperatyvus, pobÅ«dis įpareigoja atsakovÄ , sprendžiant laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o klausimÄ , svarstyti visus tam klausimui teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus kriterijus: baudžiamosios bylos, kurioje advokatui pareikÅ¡ti įtarimai nusikalstamos veikos padarymu, proceso stadija; galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios pareikÅ¡tas įtarimas, pobÅ«dis ir sunkumo laipsnis; laikas, praėjęs nuo veikos, kuria įtariamas advokatas, padarymo iki skundžiamo sprendimo priėmimo; galimai padarytos nusikalstamos veikos ryÅ¡ys su ieÅ¡kovo, kaip advokato, statusu.

IeÅ¡kovo teigimu, advokatų taryba turėjo įvertinti ir tÄ faktÄ , kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nepasinaudojo BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta teise kreiptis dėl ieÅ¡kovo, kaip įtariamojo, nuÅ¡alinimo nuo pareigų ar teisės užimti tam tikras pareigas laikino sustabdymo. IeÅ¡kovo teigimu, skundžiamame advokatų tarybos sprendime nėra jokių motyvų dėl Å¡ių aplinkybių svarstymo, todėl toks sprendimas yra nemotyvuotas, o teismas Å¡ių aplinkybių taip pat nenagrinėjo ir sprendime dėl jų nepasisakė.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl advokatų tarybos sprendimo nemotyvavimo. Teismo sprendime iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais paneigta ieÅ¡kovo pozicija dėl skundžiamo advokatų tarybos sprendimo nemotyvuotumo. Nors su Å¡iais teismo argumentais ir jų pagrindu padaryta iÅ¡vada apeliantas nesutinka, tačiau juos paneigiančių argumentų apeliaciniame skunde nenurodo. Teismas atskleidė BPK 157 straipsnio 1 dalyje ir AdvokatÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų normų tikslų skirtingumÄ ir pagrįstai sprendė dėl baudžiamajame procese numatytos poveikio priemonės įtariamajam netaikymo įtakos advokatÅ«ros sprendimui laikinai iÅ¡braukti nusikaltimo padarymu įtariamÄ advokatÄ iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o nebuvimo.

Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių neįvertinimo laikytini nepagrįstais. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas neįvertino ieÅ¡kinyje nurodytų kriterijų reikÅ¡mės sprendžiant dėl laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o. Teismas teisingai nurodė, kad AdvokatÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos paskirtis paÅ¡alinti galimybę nusikaltimo padarymu įtariamam advokatui diskredituoti advokato vardÄ , duotÄ priesaikÄ , o Å¡ios normos pagrindu priimdama sprendimÄ advokatų taryba įgyvendino AdvokatÅ«ros įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatÅ«ros įstatų, priimtų visuotiniame advokatų susirinkime 2006 m. balandžio 21 d., 3.5 punkte numatytÄ pareigÄ atlikti advokatų veiklos kontrolę.

Teismas nurodė, kad nusikaltimo, kuriuo advokatas įtariamas, sunkumas ir pavojingumas visuomenei, nusikaltimo padarymo aplinkybės turi nulemti advokatÅ«ros sprendimÄ . Teismas įvertino tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo pozicijÄ Å¡iais aspektais ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui pareikÅ¡tų įtarimų pobÅ«dis buvo pagrįstai atsakovo įvertintas kaip pagrindas priimti skundžiamÄ sprendimÄ . Teismas sprendė, kad tai, jog veika galimai buvo padaryta ne vykdant advokato pareigas, nėra lemiančia aplinkybe sprendimui laikinai iÅ¡braukti iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o priimti.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo atliktu nurodytų aplinkybių vertinimu. Jį paneigiančių argumentų apeliaciniame skunde nepateikta. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), baudžiamoji byla, kurioje ieÅ¡kovas kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Taigi, įtarimai nusikalstamų veikų padarymu, nulėmę ginčyto sprendimo priėmimÄ , nėra panaikinti.

Skundžiamo advokatų tarybos sprendimo neteisėtumÄ ieÅ¡kovas grindė ir jo priėmimo procedÅ«rų pažeidimu, motyvuodamas tuo, kad laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o klausimas buvo svarstomas ir sprendimas priimtas jam nedalyvaujant dėl pateisinamos priežasties – iÅ¡ anksto suplanuotų atostogų. Pasak ieÅ¡kovo, tokiu bÅ«du buvo pažeisti visuotinai pripažinti ir nacionalinėje teisėje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinti esminiai teisinio proceso principai – teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisė reikÅ¡ti praÅ¡ymus, nuÅ¡alinimus, gynybos teisė.

Å iuos ieÅ¡kovo argumentus teismas atmetė, nustatęs, kad ieÅ¡kovas teikė atsakovui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl įtarimų ir nenurodė aplinkybių, kurių jis negalėjo nurodyti Å¡iuose paaiÅ¡kinimuose, bei konstatavęs, kad teisminius procesus reglamentuojantys principai nėra privalomi advokatų tarybai svarstant savo nario veiklos klausimus. Pagal advokatų tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo dėl advokatų ir advokatų padėjėjų, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, 4 punktÄ , advokatų taryba turi teisę, bet ne pareigÄ kviesti asmenį, kuriam pareikÅ¡ti įtarimai ar kaltinimai nusikalstamos veikos padarymu, dalyvauti advokatų tarybos posėdyje, kuriame svarstomas klausimas dėl Å¡io asmens laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o; asmens nedalyvavimas tarybos posėdyje nėra kliÅ«tis nagrinėti šį klausimÄ .

Bylos duomenys liudija, kad ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie tarybos posėdį, kuriame bus svarstomas jo laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o klausimas, dėl pareikÅ¡to įtarimo nusikalstamos veikos padarymu jis teikė paaiÅ¡kinimus tarybai. IÅ¡dėstyti argumentai patvirtina teismo iÅ¡vadų apie ginčijamo sprendimo priėmimo procedÅ«rų bei ieÅ¡kovo teisių pažeidimo nebuvimÄ teisingumÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo apie advokatų iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o reglamento priėmimÄ 2012 m. balandžio 24 d. visuotiniame advokatų susirinkime, tačiau niekaip neapeliuoja į jo taikymÄ nagrinėjamam atvejui, todėl kolegija Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako, tik atkreipia dėmesį, kad ginčijamo advokatų tarybos sprendimo priėmimo metu nurodytas reglamentas negaliojo.

Apelianto argumentas, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeista LR Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, nepagrįstas. IeÅ¡kovo ginčijamu AdvokatÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu priimtu sprendimu advokatų taryba netyrė konkrečių nusikalstamos veikos, kuria įtariamas ieÅ¡kovas, aplinkybių ir nenusprendė dėl jo kaltės, tik įvertino, ar ieÅ¡kovo, turinčio advokato statusÄ , procesinė įtariamojo padėtis baudžiamojoje byloje nepakenks advokatÅ«ros, advokato esamų ir galimų klientų bei visuomenės interesams.

Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota tokia grėsmė, o ieÅ¡kovas jos egzistavimo nepaneigė. Pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s argumentai dėl ieÅ¡kovo sutarties su trečiuoju asmeniu įtakos ginčijamo advokatų tarybos sprendimo priėmimui nebuvimo ir dėl trečiojo asmens atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentų Å¡iuo aspektu nepagrįstumo. Todėl apelianto teiginys, kad teismas pilnai neįvertino ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudarytos nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties nenutraukimu, negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu, paneigiančiu teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Alė Bukavinienė Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                   Vigintas ViÅ¡inskis