2025-08-07 Nr. BB-3783-1-01-1-17491-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2821/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17491-2023-2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. D. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. D. kasaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutartį bei baudžiamąją bylą R. D. nutraukti; 2) priteisti iš valstybės R. D. patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo gynėjas, paslaugoms apmokėti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalies ir 190 straipsnio nuostatas. Be to, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesugretino visų bylos duomenų, jų tarpusavyje neanalizavo, nepašalino esminių abejonių, nesiėmė visų įmanomų priemonių esminėms bylos aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tinkamai neatsakė į esminius nuteistojo R. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos, pernelyg plačiai aiškino BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vertės požymį, jį nepagrįstai sutapatindami su turto vertės atstatymo kaštais, t. y. patirtais nuostoliais (žala). Kasatorius pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnį priklauso nuo sugadinto ar sunaikinto turto vertės, o ne nuo žalos jam dydžio. Formuojamoje teismų praktikoje aiškiai atskiriamos turto vertės ir žalos turtui sąvokos, kaip požymiai, reikalingi tinkamam baudžiamojo įstatymo aiškinimui. Nustatant nusikalstamos veikos dalyko, kuris buvo sugadintas, vertę, ši savybė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, t. y. retrospektyviai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Tuo tarpu nustatant nusikalstamos veikos dalykui padarytą žalą, nuostolius, kurie yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, padarytos žalos dydis vertinamas/apskaičiuojamas pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Be to, žemesnės instancijos teismai neatkreipė dėmesio į R. D. pareikšto kaltinimo formulavimą, apimantį tiek turto vertės, tiek žalos turtui požymius.

Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kodėl byloje nesivadovaujama gynybos pateiktais duomenimis, jog analogiško automobilio „Toyota Prius“ (gamybos metai tie patys kaip ir automobilio, kurio apgadinimas buvo inkriminuotas R. D.) galinio bagažinės dangčio su stiklu pardavimo kainos svyruoja nuo 80 Eur iki 130 Eur. Visa kita - tokio dangčio su stiklu įdėjimo, dažymo ir kitos kainos sudaro ne vertės, bet atkūrimo kaštų - žalos dalyką, kas yra ne baudžiamojo įstatymo taikymo, o ieškinio dalykas. Taigi, jeigu sugadinto turto vertė nesiekia 3 MGL (veikos padarymo dieną - 147 Eur), baudžiamoji atsakomybė R. D. šiuo atveju yra negalima.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo R. D. teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, reikalavimų pažeidimais, iš esmės grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su žemesnės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu. Tačiau klausimai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir šio teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo buvo keliami nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė, pateikęs aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistasis R. D. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Be to, kasaciniame skunde BPK pažeidimai nurodomi iš esmės deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos nuteistojo teisės, ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Toks kasacinio skundo argumentavimas, grindžiant jį žemesnės instancijos teismų išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, padarytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, suformuotos teismų praktikos nesilaikymą, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius