cb8395bd-3f47-4415-b277-e3154b7e6eb9 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas K. Dargužis                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-652-245/2011Teisėja Ž. Bliūdžiuvienė                                       Proceso Nr. 22-1-00103-10-3                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)                                                                               KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 27 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistiesiems J.

J., A. A., M. B., jų gynėjai advokatei Singridai SamoÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. J., A. A. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Kauno mieto apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendžio, kuriuo:J. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d., bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-11 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme – bauda, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams bei 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.             Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, skiriant J.

J. LR BK 70 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę - 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei įpareigoti kaltinamÄ jį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.A.

A. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010-01-31 iki 2010-02-01.M. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 11 (vienuolikai) mėnesių įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose, iÅ¡skyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 4 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010-01-31 iki 2010-02-01.IÅ¡ J. J., A. A., M. B. ir D. Č. nukentėjusiajai L. M. solidariai priteista 2000 litų neturtinei žalai ir 800 litų atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.Å iuo nuosprendžiu nuteistas ir D. Č., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :J. J., A. A., M. B. nuteisti pagal LR BK 284 str. 1 d. už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su D. Č., 2010 m. sausio mėn. 31 d., apie 21.30 val., vieÅ¡oje vietoje – prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, 4C „Karaliaus Mindaugo“ įėjimo, be priežasties prikibdami prie nukentėjusiųjų nepilnamečių G.

T. ir L. M. ir iÅ¡plÅ«sdami jas necenzÅ«riniais žodžiais, bei D. Č. be priežasties prikiÅ¡ant prie G. T. pilvo srities neÅ¡aunamuosius ginklus – medžioklinį peilį „Columbia JinLang company“ ir buitinės paskirties peilį „Arsenal knife“ ir grasinant juos panaudoti, o A. A. grasinant joms fiziniu susidorojimu, metant degančiÄ nuorÅ«kÄ Â G. T. į veido sritį bei spjaunant L. M. į veidÄ , bendrais veiksmais įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Nuteistasis J. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Teismui nusprendus, kad jis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo, taikyti LR BK 62 str. nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Apeliantas nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę, kadangi inkriminuojamos veikos jis nepadarė, o LR BK 284 str. l d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas yra pati griežčiausia bausmė kuri buvo paskirta motyvuojant, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikė su dar trim asmenimis, žalos nukentėjusiesiems neatlygino, todėl ir buvo nuspręsta paskirti didesnį už įstatyme numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir padarė jį pirmÄ kartÄ , jo atžvilgiu buvo pakankama taikyti baudÄ ar vieÅ¡uosius darbus, tuo labiau, kad jis mokosi.Savo kaltės jis nepripažino nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., jis nepadarė. 2010-01-31, apie 21 val., jis su draugais atvažiavo į Akropolį pažiÅ«rėti filmo. IÅ¡ pradžių nebuvo kur pasistatyti maÅ¡inos, todėl apvažiavo ratÄ aplink aikÅ¡telę ir po to sustojo netoli įėjimo į PC.

Atėjus M. B., pasikalbėjo ir pastarasis nuėjo pirkti bilietų, o jis su draugais dar liko prie automobilio parūkyti. Einant link įėjimo pamatė, kad M. B. kalbasi su mergaitėmis prie pat įėjimo. Priėjus prie jo, visi kartu nuėjo į vidų. M. B. nuėjo pirkti bilietų, o jis su draugais į kavinę. Po kiek laiko su A. A. nuėjus parūkyti, prie jų priėjo apsauga ir pasakė, kad jie turi eiti su jais, tačiau jie nėjo ir grįžo į kavinę. Bevalgant kavinėje prie D. Č. ir M.

B. prisistatė policija. Kadangi jis su policija ėmė aiÅ¡kintis sulaikymo aplinkybes, policija sulaikė ir jį. Tų merginų prie įėjimo jis nepažinojo, prie jų niekaip nesikabinėjo, jokiais užgauliais žodžiais į jas nesikreipė, jokio smurto prieÅ¡ jas nevartojo, buvo blaivus, iÅ¡gėręs tik bokalÄ alaus. Jis turėjo sulankstomÄ kiÅ¡eninį peiliukÄ , kurio niekaip nenaudojo ir jo niekam nerodė. Koks buvo draugo peilis, nematė ir ar jis jį kam nors rodė, nežino. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 1, 2, 3 punktus, nuosprendyje neįrodyta nusikalstamos veikos aplinkybės, padarymo, bÅ«das, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nenustatytos faktinės aplinkybės ir neaptarti įrodymų prieÅ¡taravimai.

Nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, subjektyviais liudytojų G. T. ir L. M. parodymais bei subjektyviomis liudytojų - apsaugos darbuotojų nuomonėmis. Teismas tendencingai vertino nukentėjusiųjų parodymus, motyvuodamas dideliu laiko tarpu nuo paties įvykio, todėl atseit nukentėjusiosios primiršo faktines aplinkybes, tačiau jo nuomone, jos negalėjo objektyviai apibūdinti prieš jas naudojamus veiksmus, kadangi tokių veiksmų, kurie jam inkriminuojami, jis nepadarė, o už kitų veiksmus jis neatsakingas, tuo labiau, kad nėra jokių įrodymų, kad minimus kaltinime veiksmus darė visi kartu, reiktų suprasti- iš anksto susitarę, veikdami bendrai ir tyčia.

Minimas vienintelis daiktinis įrodymas-video kameros įraÅ¡as, kuriame matomas tik vienas žmogus, esantis prie kažkokių merginų, tačiau Å¡is daiktinis įrodymas teismui pateiktas nebuvo, o visi įrodymai grindžiami dviejų nepilnamečių pasakojimais, kuriuos greičiausiai pakoregavo ikiteisminio tyrimo darbuotojui ir jiems buvo neparenku teismui teikti daiktinius įrodymus. Laikyti įrodymų, kad nusikaltimo kilimo priežastimi buvo kažkokio BMW automobilio padangos supjaustymas, kuris niekaip nepatvirtina, kad šį nusikaltimÄ padarė jis, ar dar kas nors iÅ¡ jo pažįstamų vaikinų, yra tiesiog nelogiÅ¡kas.

Apsaugos darbuotojų parodymai iÅ¡ viso vertintini kritiÅ¡kai, neturi jokios įrodomosios bazės. Gal praeinant pro merginas, kuriam nors iÅ¡ jo pažįstamų vaikinų ir kilo noras jas užkalbinti, tačiau pačioms nuketėjusioms elgiantis neadekvačiai ir agresyviai, jos galėjo sulaukti kokio nors necenzÅ«rinio epiteto, tačiau kas tai galėjo pasakyti, nežino, nes vyko jam nedalyvaujant. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad nusikaltimas buvo daromas bendrininkų grupėje, ir nors įėjimas į prekybos centrÄ yra vieÅ¡a vieta, tačiau tuo metu jokių paÅ¡alinių asmenų, kuriems jų tariamai nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir kad buvo neigiami padariniai visuomenei.

Skunde teigiama, kad vertindamas įrodymus, teismas nesilaikė LR BPK 20 str. 5 d. nustatytų reikalavimų, netinkamai patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir jų vertinimo kaip visumos, todėl teisėjos vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, kad galėjo esmingai pateikti iÅ¡vadas, ir Å¡ių reikalavimų nesilaikymas, vertinant įrodymus, turėtų bÅ«ti pripažintas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o dėl netinkamo įrodymų vertinimo, buvo netinkamai kvalifikuoti jo veiksmai.Nuteistasis A.

A. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Teismui nusprendus, kad jis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo, taikyti LR BK 62 str. nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Apeliantas nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę, kadangi inkriminuojamos veikos jis nepadarė, o LR BK 284 str. l d. sankcijoje numatytas laisvės apribojimas yra per griežta bausmė kuri buvo paskirta motyvuojant, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikė su dar trim asmenimis, žalos nukentėjusiesiems neatlygino, todėl ir buvo nuspręsta paskirti didesnį už įstatyme numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir padarė jį pirmÄ kartÄ , jo atžvilgiu buvo pakankama taikyti baudÄ ar vieÅ¡uosius darbus. Dėl nusikaltimo nesigailėjo dėl to, kad jo nepadarė.Savo kaltės jis nepripažino nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., jis nepadarė. 2010-01-31, apie 21 val., jis su draugais atvažiavo į Akropolį pažiÅ«rėti filmo. Pasikalbėjo, parÅ«kė, D. Č. pabaigė gerti alų, M.

B. nuėjo pirkti bilietų. Jis su draugais trise dar kelioms minutėms liko prie maÅ¡inos. Eidamas prie įėjimo, girdėjo, kaip M. B. ginčijasi su merginom. Mergaites jis matė keletÄ sekundžių, tik tiek kiek reikia praeiti pro laiptinę. Nuėjus į barÄ , prie jų prisistatė apsauga, liepė eiti kartu su jais. Atsisakius eiti kartu, atvažiavo policija. Policija priėjo prie D. Č. ir M. B., uždėjo antrankius ir, nieko neaiÅ¡kinę, iÅ¡sivedė. Jam su J. J. nuėjus pas policininkus paklausti, kas atsitiko, policija uždėjo antrankius ir sulaikė ir jį.

NuorÅ«kos mesti į nukentėjusiÄ jÄ jis negalėjo, nes jie stovėjo prie automobilio ir rÅ«kė, kol M. B. nuėjo pirkti bilietų, o po to kai parÅ«kė ir buvo iÅ¡gertas alus, jis iÅ¡metė nuorÅ«kÄ ir ėjome link įėjimo. Spjaudytis į merginas jis jokio tikslo neturėjo ir negalėjo to padaryti, kadangi jos jam nieko nepadarė ir su juo nesivaidijo. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 1, 2, 3 punktus, nuosprendyje neįrodyta nusikalstamos veikos aplinkybės, padarymo, bÅ«das, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nenustatytos faktinės aplinkybės ir neaptarti įrodymų prieÅ¡taravimai.

Nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, subjektyviais liudytojų G. T. ir L. M. parodymais bei subjektyviomis liudytojų - apsaugos darbuotojų nuomonėmis. Teismas tendencingai vertino nukentėjusiųjų parodymus, motyvuodamas dideliu laiko tarpu nuo paties įvykio, todėl atseit nukentėjusiosios primiršo faktines aplinkybes, tačiau jo nuomone, jos negalėjo objektyviai apibūdinti prieš jas naudojamus veiksmus, kadangi tokių veiksmų, kurie jam inkriminuojami, jis nepadarė, o už kitų veiksmus jis neatsakingas, tuo labiau, kad nėra jokių įrodymų, kad minimus kaltinime veiksmus darė visi kartu, reiktų suprasti- iš anksto susitarę, veikdami bendrai ir tyčia.

Minimas vienintelis daiktinis įrodymas-video kameros įraÅ¡as, kuriame matomas tik vienas žmogus, esantis prie kažkokių merginų, tačiau Å¡is daiktinis įrodymas teismui pateiktas nebuvo, o visi įrodymai grindžiami dviejų nepilnamečių pasakojimais, kuriuos greičiausiai pakoregavo ikiteisminio tyrimo darbuotojui ir jiems buvo neparenku teismui teikti daiktinius įrodymus. Laikyti įrodymų, kad nusikaltimo kilimo priežastimi buvo kažkokio BMW automobilio padangos supjaustymas, kuris niekaip nepatvirtina, kad šį nusikaltimÄ padarė jis, ar dar kas nors iÅ¡ jo pažįstamų vaikinų, yra tiesiog nelogiÅ¡kas.

Apsaugos darbuotojų parodymai iÅ¡ viso vertintini kritiÅ¡kai, neturi jokios įrodomosios bazės. Gal praeinant pro merginas, kuriam nors iÅ¡ jo pažįstamų vaikinų ir kilo noras jas užkalbinti, tačiau pačioms nuketėjusioms elgiantis neadekvačiai ir agresyviai, jos galėjo sulaukti kokio nors necenzÅ«rinio epiteto, tačiau kas tai galėjo pasakyti, nežino, nes vyko jam nedalyvaujant. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad nusikaltimas buvo daromas bendrininkų grupėje, ir nors įėjimas į prekybos centrÄ yra vieÅ¡a vieta, tačiau tuo metu jokių paÅ¡alinių asmenų, kuriems jų tariamai nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir kad buvo neigiami padariniai visuomenei.

Skunde teigiama, kad vertindamas įrodymus, teismas nesilaikė LR BPK 20 str. 5 d. nustatytų reikalavimų, netinkamai patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir jų vertinimo kaip visumos, todėl teisėjos vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, kad galėjo esmingai pateikti iÅ¡vadas, ir Å¡ių reikalavimų nesilaikymas, vertinant įrodymus, turėtų bÅ«ti pripažintas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o dėl netinkamo įrodymų vertinimo, buvo netinkamai kvalifikuoti jo veiksmai.Nuteistasis M.

B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Teismui nusprendus, kad jis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo, taikyti LR BK 62 str. nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Apeliantas nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę, kadangi inkriminuojamos veikos jis nepadarė, o LR BK 284 str. l d. sankcijoje numatytas laisvės apribojimas yra per griežta bausmė kuri buvo paskirta motyvuojant, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikė su dar trim asmenimis, žalos nukentėjusiesiems neatlygino, todėl ir buvo nuspręsta paskirti didesnį už įstatyme numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir padarė jį pirmÄ kartÄ , buvo nepilnametis, charakterizuojamas teigiamai, jo atžvilgiu buvo pakankama taikyti baudÄ ar vieÅ¡uosius darbus. Dėl nusikaltimo nesigailėjo dėl to, kad jo nepadarė.Savo kaltės jis nepripažino nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., jis nepadarė. 2010-01-31 vakare prie PC ,,Akropolio“ susitiko su A. A., susipažino su kitais jo draugais. Kol jie rÅ«kė, D.

Č. gėrė alų, jis pasisiÅ«lė nueiti nupirkti į kinÄ bilietus. Prie įėjimo pamatęs stovint dvi mergaites, jas užkalbino, pasiÅ«lė eiti kartu į kinÄ . Jos jį pavadino negražiu žodžiu, jis pradėjo su jomis ginčytis, pasakė kelis necenzÅ«rinius žodžius, tačiau negrasino ir nesiÅ«lė jas nužudyti ar kitaip sužaloti. Jam atėjus į kavinę, neužilgo atėjo policija ir nieko nepaaiÅ¡kinę, uždėjo antrankius ir iÅ¡sivedė. Jis tuo metu turėjo draugo medžioklinį peilį, kurį ruošėsi gražinti.

Peilį jis turėjo rankinėje, išėmęs nebuvo, jo niekam nerodė, o tuo labiau negrasino.Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 1, 2, 3 punktus, nuosprendyje neįrodyta nusikalstamos veikos aplinkybės, padarymo, bÅ«das, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nenustatytos faktinės aplinkybės ir neaptarti įrodymų prieÅ¡taravimai. Nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, subjektyviais liudytojų G. T. ir L. M. parodymais bei subjektyviomis liudytojų - apsaugos darbuotojų nuomonėmis.

Teismas tendencingai vertino nukentėjusiųjų parodymus, motyvuodamas dideliu laiko tarpu nuo paties įvykio, todėl atseit nukentėjusiosios primiršo faktines aplinkybes, tačiau jo nuomone, jos negalėjo objektyviai apibūdinti prieš jas naudojamus veiksmus, kadangi tokių veiksmų, kurie jam inkriminuojami, jis nepadarė, o už kitų veiksmus jis neatsakingas, tuo labiau, kad nėra jokių įrodymų, kad minimus kaltinime veiksmus darė visi kartu, reiktų suprasti- iš anksto susitarę, veikdami bendrai ir tyčia.

Minimas vienintelis daiktinis įrodymas-video kameros įraÅ¡as, kuriame matomas tik vienas žmogus, esantis prie kažkokių merginų, tačiau Å¡is daiktinis įrodymas teismui pateiktas nebuvo, o visi įrodymai grindžiami dviejų nepilnamečių pasakojimais, kuriuos greičiausiai pakoregavo ikiteisminio tyrimo darbuotojui ir jiems buvo neparenku teismui teikti daiktinius įrodymus. Laikyti įrodymų, kad nusikaltimo kilimo priežastimi buvo kažkokio BMW automobilio padangos supjaustymas, kuris niekaip nepatvirtina, kad šį nusikaltimÄ padarė jis, ar dar kas nors iÅ¡ jo pažįstamų vaikinų, yra tiesiog nelogiÅ¡kas.

Apsaugos darbuotojų parodymai iÅ¡ viso vertintini kritiÅ¡kai, neturi jokios įrodomosios bazės. Gal praeinant pro merginas, kuriam nors iÅ¡ jo pažįstamų vaikinų ir kilo noras jas užkalbinti, tačiau pačioms nuketėjusioms elgiantis neadekvačiai ir agresyviai, jos galėjo sulaukti kokio nors necenzÅ«rinio epiteto, tačiau kas tai galėjo pasakyti, nežino, nes vyko jam nedalyvaujant. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad nusikaltimas buvo daromas bendrininkų grupėje, ir nors įėjimas į prekybos centrÄ yra vieÅ¡a vieta, tačiau tuo metu jokių paÅ¡alinių asmenų, kuriems jų tariamai nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir kad buvo neigiami padariniai visuomenei.

Skunde teigiama, kad vertindamas įrodymus, teismas nesilaikė LR BPK 20 str. 5 d. nustatytų reikalavimų, netinkamai patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir jų vertinimo kaip visumos, todėl teisėjos vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, kad galėjo esmingai pateikti iÅ¡vadas, ir Å¡ių reikalavimų nesilaikymas, vertinant įrodymus, turėtų bÅ«ti pripažintas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o dėl netinkamo įrodymų vertinimo, buvo netinkamai kvalifikuoti jo veiksmai.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistuosius ir jų gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorÄ , praÅ¡iusį nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų J.

J., A. A. ir M. B. apeliaciniai skundai atmetami.Nuteistųjų J. J., A. A. ir M. B. apeliaciniuose skunduose reškiamas tas pats reikalavimas juos išteisinti arba paskirti švelnesnę bausmę, apeliaciniai skundai grindžiami analogiškais argumentais, todėl jų apeliacinių skundų teiginiai analizuojami kartu ir pateikiamos bendros išvados.Apeliantai neigia savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau pripažindamas juos kaltais pagal LR BK 284 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų G.

T. bei L. M., jų atstovių pagal įstatymÄ R. B. bei I. K., liudytojų V. L. bei R. D. parodymais, daiktų pateikimo protokolu, specialisto iÅ¡vada, Å¡ie įrodymai papildo vienas kitÄ ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip J. J., A. A. ir M. B. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., įrodymus. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ , ir nori taip veikti. Kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali bÅ«ti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sÄ monėje nedetalizuoja).

TokiÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.). Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka.Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji G. T. parodė, kad 2010-01-31, apie 21.30 val. kartu su L. M. buvo PPC „Akropolis“, prie įėjimo į kinÄ , kur sėdėjo ant suoliuko, laukė atvažiuojančio draugo.

IÅ¡ automobilio ,,Mercedes“ iÅ¡lipo 4-5 vaikinai ir pradÅ«rę kitos maÅ¡inos padangÄ , nuvažiavo, bet, apsukę ratÄ , sugrįžo atgal ir sustojo važiuojamojoje kelio dalyje. Matė, kaip iÅ¡ sustojusio automobilio iÅ¡lipo J. J. bei D. Č., kuris rankose laikė du stiklinius butelius alaus. Jaunuoliai pradėjo garsiai triukÅ¡mauti, rėkauti, pro atidarytas automobilio duris sklido labai garsi muzika. Prie vaikinų atėjo kiti du nepažįstami jaunuoliai. Staiga pamatė, kad jÄ rankos mostu kviečia D.

Č., tačiau ji į tai nekreipė dėmesio ir nusisuko nuo jų. D. Č. garsiai visų akivaizdoje jÄ ir jos draugę vadino įžeidžiamais žodžiais, jos iÅ¡sigando, traukėsi atgal, o D. Č., eidamas link jos, pastÅ«mė jÄ ranka ir prirėmė prie stiklinės sienos. D. Č. iÅ¡sitraukė iÅ¡ striukės kiÅ¡enės du daiktus, panaÅ¡ius į peilius, ir jai įrėmė jų aÅ¡menimis į pilvÄ , pasakė, kad jis nejuokauja, nes gali papjauti. Tuo metu J. J. jos atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Prie L. M. priėjo kiti du jaunuoliai, kurių vienas vėliau policijos pareigÅ«nams prisistatė A. A., kuris, priėjęs prie D. Č., jį nustÅ«mė į Å¡onÄ nuo jos ir pradėjo Å¡aukti, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, jai į veidÄ metė degančiÄ nuorÅ«kÄ . Kitas jaunuolis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, vėliau policijos pareigÅ«nams prisistatęs M. B., pradėjo garsiai vartoti necenzÅ«rinius žodžius jų atžvilgiu, liepė joms tylėti, grasindami papjauti. Tuomet prie jos draugės priėjo D.

Č., rankose laikytu peiliu užsimojo ir įrėmė peilį prie draugės gerklės, grasindamas užmuÅ¡ti. Tuomet priėjęs prie draugės, A. A. nustÅ«mė D. Č., ir spjovė L. M. į veidÄ . Vėl prie jų priėjęs M. B. pagrasino, kad jos bus užmuÅ¡tos, jei apie šį įvykį kam nors pasakys. Kai vaikinai pasitraukė, jos kreipėsi į ,,Akropolio“ apsaugos darbuotojusNukentėjusiosios G. T. atstovė pagal įstatymÄ R. B. teisme patvirtino iÅ¡ dukros sužinojusi, kad kaltinamieji prirėmė jÄ prie sienos, grasino jai peiliu, vartojo jos atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, į veidÄ metė nuorÅ«kÄ .Nukentėjusioji L.

M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad laukiant ,,Akropolyje“ prie išėjimo, atvažiavo maÅ¡ina, kurioje garsiai grojo muzika, iÅ¡ jos iÅ¡lipo vaikinai ir pradÅ«rė kitai maÅ¡inai padangÄ . Po to nuvažiavo, apsuko ratÄ ir vėl grįžo. Vaikinai iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, turėjo alaus butelius. IÅ¡ Akropolio išėjo du jų draugai. JÄ su G. T. pakvietė ateiti. Joms nusisukus, iÅ¡ karto prie jų priėjo D. Č., jis turėjo du peilius ir buvo užsimojęs, bet nepataikė, prirėmė peilį jai prie kaklo, pradėjo grasinti.

Nuo jos nustÅ«mus D. Č., priėjęs A. A. spjovė jai į veidÄ . Taip pat jis G. T. į veidÄ metė nuorÅ«kÄ , grasino, kad užmuÅ¡, kad ne vienÄ merginÄ jau yra užmušę. Jiems nuėjus, jos su G. T. įbėgo į ,,Akropolį“ ir viskÄ pranešė apsaugos darbuotojams. Nuketėjusiosios L. M. atstovė pagal įstatymÄ I. K. teisme patvirtino iÅ¡ dukros sužinojusi, kad jÄ su drauge ,,Akropolyje“ užpuolė, nes matė, kaip kažkokie vaikinai pradÅ«rė padangas. Grįžusi namo dukra visa drebėjo, buvo Å¡oke, papasakojo, kad vaikinai buvo įrėmę peilius, gėrė, iÅ¡vadino jas visokiais žodžiais.

Po įvykio sulaukė grasinimų, buvo iÅ¡vežta į miÅ¡kÄ , liepta atsiimti pareiÅ¡kimÄ , grasinant susidoroti, dukra bijojo viena eiti į mokyklÄ , dėl ko buvo atleista nuo mokyklos lankymo.Nukentėjusiųjų G. T. bei L. M. parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojas R. D., kuris paaiÅ¡kino, kad dirbant apsaugos darbuotoju-dispečeriu prie vaizdo kamerų, apie 21.35 val. gavo nusiskundimų iÅ¡ lankytojų, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, trečiajame aukÅ¡te, nepažįstami jaunuoliai pradÅ«rė automobilio BMW, valst.

Nr. P557PX/47 Rus, padangas. Per vaizdo kameras pamatęs pradurtas padangas, apie tai pranešė kitiems apsaugos darbuotojams, kurie patikrinę pranešė, kad prie 3C įėjimo stovi automobilis BMW su nuleistu ratu ir yra dvi merginos, kurios matė įvykį. Minėtos merginos papasakojo, kad keturi nepažįstami jaunuoliai joms grasino daiktu, panaÅ¡iu į peilį, ir liepė joms tylėti dėl to, kÄ jos matė. Apsaugos darbuotojas V. L. atvedė merginas į apsaugos postÄ , kur jos prisistatė G. T. ir L.

M.. Merginos apibÅ«dino jaunuolius, kurie joms grasino. Pagal merginų apibÅ«dinimÄ apsaugos darbuotojai pastebėjo einančius du jaunuolius link 3C įėjimo. Jaunuoliai elgėsi įžūliai, iÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus, buvo sulaikyti A. A., J. J., D. Č. bei M. B.. Buvo rastas vaizdas, kuriame matyti, kaip vienas vaikinas buvo priėjęs prie merginos ir jai prikišęs daiktÄ , panašų į peilį. Dėl merginų pasakojimų nebuvo jokių abejonių, nes abi jos buvo iÅ¡sigandusios, Å¡oko bÅ«senoje, joms vos nereikėjo kviesti medikų.

Kadangi kamera sukinėjasi, nestovi vietoje, visas įvykis nebuvo matyti, tačiau tas momentas, kada grasino mergaitėms, buvo užfiksuotas.Liudytojas V. L., PPC ,,Akropolis“ apsaugos darbuotojas, parodė, kad priėjusios dvi merginos pranešė, jog trečiame aukÅ¡te, prie priėjimo į kino teatrÄ , keturi jaunuoliai supjaustė automobilio BMW padangÄ , joms liepė tylėti, grasino, kiek pamena, vienai su peiliu, o į kitÄ metė nuorÅ«kÄ . Merginos tuos jaunuolius apibÅ«dino. Jaunuoliai buvo pastebėti trečiame aukÅ¡te prie priėjimo į kino teatrÄ .

Ten kilo konfliktas. Prie jų prisidėjo dar keli. Subėgo visi apsaugos darbuotojai. Vienas D. Č. buvo su peiliu. Liudytojas pranešė apsaugai, kad yra peilis ir, kad kviestų policijÄ . Vėliau merginos prie apsaugos kamerų atpažino jaunuolius. Prie Å¡ių jaunuolių buvo priėję draugų, kurie vėliau sugrįžo į picerijÄ , kur Å¡ventė. Atvykus pareigÅ«nams, jaunuoliai buvo sulaikyti. SulankstomÄ peilį taip pat turėjo J. J., užsikišęs už kelnių. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ių nukentėjusiųjų, jų atstovių pagal įstatymÄ bei liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie pažįsta apeliantus, gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siekia juos melagingai apkalbėti, nėra.Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad policininkas A.

P. pateikė du peilius (1 t., 7 b.l.). 2010-04-14 Kauno AVPK KTV specialisto iÅ¡vadoje Nr. 20-IS1-815 (G1-712) nurodyta, kad tyrimui pateiktas medžioklinis peilis ir buitinės paskirties lenktinis peilis prie neÅ¡aunamųjų ginklų nepriskiriami (1t., 11-16 b.l.).Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso metu gauti duomenys buvo įvertinti laikantis LR BPK 20 str. nuostatų. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal LR BPK 20 str. 5 d., teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad J. J., A. A. ir M. B., veikdami bendrai kartu su D. Č., padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nes jie vieÅ¡oje vietoje, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Kaune, įėjimo, kur bet kada gali patekti kiti asmenys, be priežasties prikibdami prie nukentėjusiųjų nepilnamečių G.

T. ir L. M., iÅ¡plÅ«sdami jas necenzÅ«riniais žodžiais ir elgdamiesi įžūliai: D. Č. prie G. T. pilvo srities prikiÅ¡ant medžioklinį peilį ir buitinės paskirties peilį, bei grasinant juos panaudoti, o A. A. grasinant nukentėjusiosioms fiziniu susidorojimu, metant degančiÄ nuorÅ«kÄ Â G. T. į veido sritį bei spjaunant L. M. į veidÄ , bendrais veiksmais įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

TokiÄ apeliantų veikÄ pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir teisingai kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d. Taip pat pagrįstai ir motyvuotai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad J. J., A. A. ir M. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrai. IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad visi apeliantai nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, D. Č. G. T. prie pilvo prikiÅ¡o du peilius ir jais grasino, A. A. metė pastarajai į veidÄ degančiÄ nuorÅ«kÄ bei spjovė į veidÄ nukentėjusiajai L.

M.. Nors apeliantai atliko skirtingus veiksmus, tačiau jie visi veikė bendrai, matė ir stebėjo savo draugų veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, suvokė vykstantį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nukentėjusiųjų užgauliojimÄ , žeminimÄ ir tam netrukdė. Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

J. J., A. A. ir M. B. buvo bendravykdytojai, visos dėl bendros veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ . Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apeliantų skunduose nurodytos aplinkybės, kuriomis jie neigia savo kaltę, yra niekuo nepagrįstos, deklaratyvaus pobÅ«džio ir vertintinos kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų G.

T. ir L. M. nuosekliais ir iÅ¡samiais parodymais, kuriuos patvirtino ir liudytojai R. D. bei V. L.. Pastarasis su nukentėjusiomis bendravęs iÅ¡ karto po vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, nurodė, kad merginos per vaizdo stebėjimo kameras iÅ¡ karto atpažino D. Č. J. J., A. A. bei M. B.. D. Č. ir J. J. turėjo peilius. Liudytojas R. D. parodė, kad kartu su merginomis stebint vaizdÄ per kameras, nukentėjusiosios atpažino jas užpuolusius asmenis, viename vaizdo įraÅ¡e buvo matyti, kaip vienas vaikinas vienai iÅ¡ nukentėjusiųjų buvo prikišęs daiktÄ , panašų į peilį.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įstatymo nustatyta tvarka gautus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, motyvuotai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ , nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo iÅ¡vados ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl J. J., A. A. ir M. B. kaltės, padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , todėl apeliantų praÅ¡ymas juos iÅ¡teisinti, atmetamas kaip nepagrįstas.Taip pat atmetami ir apeliantų praÅ¡ymai taikyti jų atžvilgiu LR BK 62 str. nuostatas ir skirti jiems Å¡velnesnę, negu numato įstatymas, bausmę.

Ä®statymo leidėjas LR BK 62 str. 1 d. nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra tam tikros sÄ lygos. Teismas gali Å¡velninti bausmę tik tada, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

LR BK 62 str. 2 d. pagrindu teismas bausmę švelnina, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Byloje nėra duomenų, jog J. J., A. A. ar M. B. patys savo noru atvyko ir prisipažino ar pranešė padarę nusikalstamÄ veikÄ , be to, nenustatyta nei vienos iÅ¡Â LR BK 62 str. 2 d. 1-6 p. numatytų privalomų sÄ lygų, todėl nėra teisėto pagrindo apeliantų atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. nuostatas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :nuteistųjų J. J., A. A. ir M. B. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Kęstutis Dargužis Teisėjai:                                                    Regina Cemnolonskienė                                                                  Svetlana Jurgaitienė                         Â