cb8152dc-4b3d-4e8c-a623-43d67056b697 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-395-278/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11334-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.15.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyginto Mažuikos, Laimutės Sankauskaitės., Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-147-584/2022 pagal pareiÅ¡kėjų V.

R., A. M., V. O., A. K., A. R., T. K., S. S. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K., Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai prašė teismÄ pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties bÅ«du į garažus, esančius (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad kariniame dalinyje 1976 m. buvo priimtas įsakymas dėl garažų statybos. Gavę leidimus, 2-3 metus patys statė garažus, o garažų savininkus pervedus į kitÄ dalinį, juos įsigydavo, tam pritarus bei pavirtinus dalinio vadui. PareiÅ¡kėjas A. M. nurodė, kad vienÄ garaÅ¾Ä jis pasistatė 1979 m., o kitÄ nusipirko 1982 m. iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Dalinio teritorijÄ perdavus Lietuvos Respublikai, garažai nebuvo perduoti. Teigė, kad buvo bandoma įteisinti garažus, tačiau apiplėšimo metu iÅ¡ kooperatyvo pirmininko dokumentai buvo pavogti.

3. P. V. R. nurodė, kad suteikus leidimÄ garažo statybai buvęs jos sutuoktinis garaÅ¾Ä pasistatė 1989 m..

4. P. V. O. nurodė, kad 1993 m. nusipirko garaÅ¾Ä iÅ¡ kariniame dalinyje tarnaujančio (duomenys neskelbtini), pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį ir iki Å¡iol naudojasi garažu. Tiek jis, tiek ir kiti pareiÅ¡kėjai garažus tvarkė ir jais naudojosi daugiau nei 30 metų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2022-03-10 sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino. Pripažino nuosavybės teisę įgyjamosios senaties bÅ«du į garažus, esančius (duomenys neskelbtini):

V. R. į garaÅ¾Ä , pažymėtÄ indeksu 12Gl/p; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); A. M. (A. M.) į garaÅ¾Ä , pažymėtÄ indeksu 4G1p; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garaÅ¾Ä , pažymėtÄ indeksu 9G1p; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); T. K. į garaÅ¾Ä , pažymėtÄ indeksu 1G1p; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei į garaÅ¾Ä , pažymėtÄ indeksu 7G1p; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. O. (V. O.) į garaÅ¾Ä , pažymėtÄ indeksu 5G1p; unikalus (duomenys neskelbtini); A.

R. į garaÅ¾Ä , pažymėtÄ indeksu 6G1p; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); S. S. (S. S.) į garaÅ¾Ä , pažymėtÄ indeksu 8G1p: unikalus (duomenys neskelbtini), ir į garaÅ¾Ä , pažymėtÄ indeksu 11G1p; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); A. K. į garaÅ¾Ä , pažymėtÄ indeksu 10G1p; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjui V. O. (V. O.) priteisė 263 Eur žyminio mokesčio, 3 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų; pareiÅ¡kėjams V.

R., A. M. (A. M.), V. O. (V. O.) A. K., A. R., T. K., S. S. (S. S.) po 85,71 Eur žyminio mokesčio; pareiškėjai V. R. - 2 000 Eur atstovavimo išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad garažai buvo statomi karinio dalinio teritorijoje, kuriame galiojo karinio dalinio vado įsakymai, vadovaujantis Ministrų Tarybos 1972-06-27 nutarimu Nr. 195 Dėl individualių automobilių garažų statybos. PareiÅ¡kėjai nurodė, jog jų valdomi garažai buvo pastatyti 1978 m. – 1988 m. m.. Konstatavo, kad pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visi garažai buvo sukurti arba pačių pareiÅ¡kėjų lėšomis arba fizinių asmenų, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjai garažus įsigijo, lėšomis. Duomenų, jog garažai yra savavaliÅ¡ka statyba, nepateikta.

7. Nurodė, kad pareiškėjai pateikė įrodymus apie aplinkybes, susijusias su garažų statybos būdu ir laikotarpiu bei nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas. Teismas sutiko su pareiškėjų teiginiais, kad šešiose nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose, kaip ir keturiose patikslintose bylose, nurodyti statybos pradžios ir pabaigos metai (1980-1982) neįrodo tikslaus kiekvieno konkretaus garažo statybos pradžios ir pabaigos laiko. Konstatavo, kad nustatyti tikslius kiekvieno garažo statybos pradžios ir pabaigos metus yra sudėtinga. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose nurodyti statybos metai (1980-1982) atspindi statybos laikotarpį, kuriuo garažai buvo pastatyti, tai yra laikotarpį, kuriuo veikė SSRS kariuomenės karinis miestelis ir kurio teritorijoje buvo pastatyti garažai.

8. Teismas sprendė, kad vadovaujantis UAB „Skena“ pateikta 2021-05-10 iÅ¡vada, ginčo garažai iÅ¡ esmės atitinka su konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis ir pan. susijusius teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti minėti statiniai, pastatyti 1978-1989 metais. Nurodė, kad garažai atitinka esminį statinių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimÄ .

9. Nurodė, kad pareiškėjai pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog garažus jie prižiūrėjo ir jais rūpinosi kaip savininkai. Byloje esantis Panemunės seniūnijos 2018-03-16 pranešimas patvirtina, kad anksčiausias įspėjimas dėl garažų pašalinimo pareiškėjams buvo pateiktas tik 2016-03-17. Kitų pretenzijų dėl garažų valdymo teisėtumo nė vienas pareiškėjas iš valstybės institucijų, juridinių ir fizinių asmenų nebuvo gavęs.

10. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai daugiau nei 10 metų sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savus valdo 10 garažų, pastatytų SSRS karinio miestelio egzistavimo metu. Nurodė, kad pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalies nuostatas sumuojamas ir ankstesnių valdytojų valdymo laikas, todėl įgyjamosios senaties laiko skaičiavimas prasidėjo nuo garažų pastatymo. Darė iÅ¡vadÄ , kad kiekvieno atskirai paimto garažo sÄ Å¾iningo, teisėto, atviro, nepertraukiamo kaip savo daikto valdymo trukmė yra ilgesnė nei 10 metų, kas sudaro pagrindÄ pripažinti, jog visi pareiÅ¡kėjai įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamÄ jÄ senatį (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

11. Sprendė, jog pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė byloje turėjo prieÅ¡ingus interesus, todėl iÅ¡ savivaldybės pareiÅ¡kėjams priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti 2022-03-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ atmesti.

13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylos įrodymus ir pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, pavirÅ¡utiniÅ¡kai atliko įrodymų vertinimÄ , formaliai pasisakė dėl kasacinio teismo nutartyje iÅ¡keltų užduočių.

14. Teigia, jog teismas nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais kooperatinę nuosavybę, garažų statybų laikotarpiu (1980 - 1988 m.m.), nes minėtu laikotarpiu garažai turėjo bÅ«ti statomi pagal planÄ , kooperatiniais pagrindais, sutinkamai su parengtais projektais, turėjo bÅ«ti techniÅ¡kai inventorizuoti, teisiÅ¡kai įregistruoti bei priimti valstybinės plano komisijos.

15. Nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kada buvo įkurtas kooperatyvas „RyÅ¡ininkas“, ar jis buvo įkurtas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, ar toks kooperatyvas oficialiai egzistavo, byloje nėra kooperatyvo įkÅ«rimÄ ir įteisinimÄ patvirtinančių dokumentų. Nesant byloje įrodymų, teismas nepagrįstai konstatavo, kad garažai negali bÅ«ti laikomi valstybės nuosavybe.

16. Teigia, kad karinis dalinys nevaldė žemės sklypo, todėl negalėjo suteikti asmenims statybÄ leidžiančio dokumento, o vien karinio dalinio karininko suteiktas leidimas ar vėlesnis pirkimo - pardavimo sandoris nesuteikia statinio statybai teisėtumo statuso. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė teismui duomenų, kad garažai Å¡iuo metu yra įteisinti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, garažai yra apleisti, o pareiÅ¡kėjų pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad garažai buvo tvarkomi, remontuojami.

17. Nurodo, jog teismas netyrė, kodėl keitėsi statybos metai kadastrinėse bylose, neaišku kuo vadovaujantis teismas nustatė, kad garažų statybos metai yra 1980 metai. Teigia, kad kai kurie garažai galėjo būti pastatyti kuriuo nors kitu laikotarpiu.

18. Nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria pareiškėjų naudai iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos bei tai, kad pareiškėjai ir apeliantė šioje byloje turėjo priešingus interesus.

19. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjai praÅ¡o skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Nurodo, kad prieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, garažai gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektais net ir nesant iÅ¡likusių objektyvių įrodymų (planų, projektų, techninės inventorizacijos dokumentų ir kt.). Apeliantės teiginiai, jog garažus turėjo priimti valstybinė komisija ir jie turėto bÅ«ti teisiÅ¡kai įregistruoti, prieÅ¡tarauja bylos esmei, nes byla yra ne dėl garažų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, o dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktų nustatymo.

Aplinkybę, jog kariniame dalinyje veikė kooperatyvas „Ryšininkas“ patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad jie ar asmenys, iš kurių garažus įsigijo, pasistatė juos išimtinai savo lėšomis. Teisėtais garažų valdytojais gali būti ir pradiniai jų statytojai, ir asmenys, įgiję teises į garažus vėlesnių pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu. Tvirtina, kad apeliantė, teigdama, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami, neįrodinėjo, kad garažus valdė ar jais naudojosi kiti asmenys.

21. Teigia, kad apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog teismas netinkamai ištyrė bylos įrodymus ir pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Nurodo, kad vykdydamas kasacinio teismo nurodymus, teismas, pareiškėjų pateiktus argumentus ir įrodymus išsamiai įvertino teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Tvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės bei jų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai yra priešingi, todėl pagrįstai, nepažeidžiant CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatų, iš suinteresuoto asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos.

22. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

24. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti, jog jie įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ garažus, esančius (duomenys neskelbtini). PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, jog jie, karinio dalinio vado leidimais statytis garaÅ¾Ä arba pirkimo - pardavimo sutartimis, patvirtintomis karinio dalinio vado, 1978 m. - 1993 m. laikotarpiu pasistatė arba nusipirko garažus, buvusius garažų kooperatyve „RyÅ¡ininkas“, kariniame miestelyje Nr. 6, (duomenys neskelbtini). (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Teigė, kad pastatę ar įgiję statinius, jais naudojosi, remontavo ir prižiÅ«ri iki Å¡iol.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Minėta nuostata leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. Å¡iuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę, neperimdamas nuosavybės iÅ¡ kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu tas asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, bet ne savininkas. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.

Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.

27. Ä®statymo leidėjas yra įtvirtinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma. Pirma, pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnio nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ , o daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2, 3 dalys, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Ketvirta, visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Penkta, visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Atviro daikto valdymo sÄ lyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamÄ ja senatimi pripažinti gali bÅ«ti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre. Å eÅ¡ta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi.

Septinta, visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ . AÅ¡tunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , t.y., pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ ne mažiau kaip 3 metus. Nustačius minėtas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į daiktÄ , jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).

28. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų visumos, jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų turinio, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiÅ¡kėjai įrodė visas įstatyme nustatytas privalomas sÄ lygas, kad patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , t.y. faktÄ , jog pareiÅ¡kėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ garažus, esančius (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visi pareiÅ¡kėjai daugiau kaip 10 metų sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savus valdo 10 garažų, pastatytų SSRS karinio miestelio egzistavimo metu ir Å¡ios aplinkybės jokiais įrodymais apeliantė nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalies nuostatas sumuojamas ir ankstesnių valdytojų valdymo laikas, todėl teismo iÅ¡vada, kad įgyjamosios senaties laiko skaičiavimas prasidėjo nuo garažų pastatymo, yra pagrįsta, nes iki 2016 m. kovo mėnesio dėl garažų valdymo teisėtumo pretenzijų pareiÅ¡kėjams nebuvo pareikÅ¡ta.

Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumÄ , pagrįstai nustatė praÅ¡omÄ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

29. Apeliantė teigia, kad ginčo garažai buvo pastatyti galimai nesilaikant statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, negavus statybos leidimų, dėl ko jie negali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Byloje nėra ginčo, kad ginčo garažai pastatyti ženkliai anksčiau nei prieÅ¡ 10 metų ir pastatyti buvusioje TSRS karinio dalinio teritorijoje. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad leidimus statyti garažus 1978 m. – 1988 m. laikotarpiu buvo iÅ¡davęs karinio dalinio vadas, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1972-06-02 nutarimu Nr. 197 „Dėl individualių automobilių garažų statybos ir mokamų stovėjimo aikÅ¡telių įrengimo sutvarkymo”.

Byloje nepaneigti pareiÅ¡kėjų teiginiai, kad garažai buvo sukurti arba pačių pareiÅ¡kėjų lėšomis arba fizinių asmenų, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjai garažus įsigijo, lėšomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi į nekilnojamÄ jį daiktÄ , sukurtÄ statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos bÅ«du ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartyje nurodoma, kad jeigu ir nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog fizinių asmenų lėšomis sukurtų garažų statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad garažai, į kuriuos pareiÅ¡kėjai prašė pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

30. IÅ¡ UAB „Skena“ 2021-05-10 iÅ¡vados matyti, kad ginčo garažai iÅ¡ esmės atitinka su konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis ir pan. susijusius teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti garažai, pastatyti 1978-1989 m. laikotarpiu. Å iÄ iÅ¡vadÄ pasirašęs kompetetingas asmuo apžiÅ«rėjo garažus vietoje, apžiÅ«ros rezultatus detaliai aprašė ir apžiÅ«ros rezultatų pagrindu konstatavo, kad garažai atitinka esminį statinių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimÄ .

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡ios iÅ¡vados patikimumu. Apeliantė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti, kad ginčo garažai įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų pripažinti savavaliÅ¡kos statybos objektu. Dėl paminėto, atmestini apeliantės teiginiai, kad ginčo garažai pastatyti savavaliÅ¡kai, dėl ko jie negali bÅ«ti civilinių teisinių santykių apyvartos objektu.

31. Apeliantė teigia, kad nesant įrodymų, teismas konstatavo, jog garažai buvo sukurti kaip kooperatinė nuosavybė. Aukščiau minėtoje 2021-03-31 nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal naujausiÄ kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas. Ä® bylÄ pateiktų karinio dalinio vadų leidimų ir kitų atsakingų asmenų pasiraÅ¡ytų dokumentų turinys įrodo, kad juos gavusiems asmenims leidžiama patiems statytis garažus. Byloje nėra duomenų, jog prie ginčo garažų statymo galėjo prisidėti kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog privačios nuosavybės objektais gali bÅ«ti fizinių asmenų lėšomis sukurti garažai.

32. Nors sutiktina, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė neginčijamų duomenų, jog garažų statybos darbus atliko patys, savo lėšomis įsigytomis statybinėmis medžiagomis, tačiau įvertinus, kad karinio dalinio vado bei Raudonosios vėliavos Pabaltijo karinės apygardos butų eksploatacijos dalies Kauno rajono namų valdybos Nr. 3 leidimai statyti garažus buvo iÅ¡duoti 1982-04-06, 1982-04-21, 1988-06-15, todėl neatmestina, kad medžiagų pirkimÄ patvirtinantys dokumentai, kooperatyvo “RyÅ¡ininkas” steigimo dokumentai yra prarasti, tiek dėl per ilgo laikotarpio, tiek ir karinių dalinių iÅ¡vedimo, o kartu ir dokumentų iÅ¡vežimo, iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos (CPK 182 straipsnis).

Be to, dalį garažų pareiÅ¡kėjai 1981-05-14, 1982-04-06, 1984-08-23, 1993-03-25 įsigijo jau pastatytus, jų pirkimÄ -pardavimÄ patvirtino karinio dalinio vadas, todėl pareiÅ¡kėjai V. O., A. R. ir kt. pateikti medžiagų pirkimo dokumentus negali. Neginčijamų duomenų, kad garažai buvo pastatyti ne pareiÅ¡kėjų ar prieÅ¡ jų įsigijimÄ kitų asmenų lėšomis, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).

33. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar buvo įkurtas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka kooperatyvas „RyÅ¡ininkas“, byloje nėra kooperatyvo įkÅ«rimÄ patvirtinančių dokumentų. Su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai - iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ garažų statybos kooperatyvo „RyÅ¡ininkas“ 1981 m. susirinkimo protokolo, 1981-05-14 karinio dalinio vado raÅ¡tas, 1982-04-06, 1982-04-21 leidimai, 1986-10-02 vado pažymos patvirtina, kad kooperatyvas „RyÅ¡ininkas“ karinio dalinio teritorijoje buvo įsteigtas ir egzistavo.

34. KritiÅ¡kai vertintinas apeliantės teiginys, kad karinis dalinys nevaldė žemės sklypo ir todėl negalėjo suteikti asmenims statybÄ leidžiančio dokumento, o vien karinio dalinio vadų suteikti leidimai ar vėlesnis pirkimo - pardavimo sandorio patvirtinimas nesuteikia statinio statybos teisėtumo. Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2015-10-06 duomenys patvirtina, kad Kauno teritorijoje veikė R. F. karinė dalis Nr. 65426. Minėto dalinio teritorijoje ir buvo pastatyti ginčo garažai.

Kadangi kariniam daliniui buvo skirta konkreti teritorija, todėl neatmestina, kad šioje teritorijoje vykdomų statybų klausimų Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos nespręsdavo ir Kauno miesto valstybinės priežiūros tarnybos negalėjo išduoti jokių leidimų statyboms uždarame kariniame dalinyje. Leidimai statyboms karinių dalinių teritorijose buvo reglamentuojami SSSR Gynybos ministro įsakymais, o konkretaus karinio dalinio teritorijoje statybos, be karinio dalinio vado įsakymų, nebuvo vykdomos.

35. IÅ¡ 1993-08-31 perdavimo-priėmimo akto Nr. 231 matyti, kad R. F. įgalioti asmenys perdavė Lietuvos Respublikos įgaliotam asmeniui karinį dalinį ir akte apie pastatų perdavimÄ duomenų nėra. Nors 1991-12-20 Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl SSSR karinių dalinių bei kitų karinių struktÅ«rų neteisėtai valdomo turto ir sandorių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ nuostatos nustatė, kad SSSR karinių dalinių, organizacijų ir kitų struktÅ«rų sukurtas turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra Lietuvos nuosavybė, tačiau byloje nepaneigta, kad garažai buvo sukurti dalinyje dirbančių (tarnavusių) asmenų lėšomis, tik dalinio teritorijoje. Kad ginčo garažai yra Lietuvos Respublikos turtas, neginčijami įrodymai teismui nepateikti.

36. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, kodėl keitėsi statybos metai kadastrinėse bylose, tvirtina, kad neaišku, kuo vadovaujantis teismas nustatė, kad garažų statybos metai yra 1980 m.. Bylos duomenimis nustatyta ir teismo nurodyta, kad visų garažų kadastro ir registro bylas parengė Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo matininkė V. K.. Visų nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenyse (1A formoje) privaloma užpildyti skiltis „statybos pradžios metai“ ir „statybos pabaigos metai“.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų 1A formoje Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti kaip privalomi rekvizitai, matininkei netyrus nei garažų statybos pradžios, nei pabaigos metų. PareiÅ¡kėjai pakartotinai kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas parengusiÄ Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo matininkę dėl minėtų duomenų patikslinimo ir Å¡ie duomenys keturiose Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose yra patikslinti. Kitose Å¡eÅ¡iose nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose, kurios buvo pateiktos kartu su pradiniu pareiÅ¡kimu, įraÅ¡yti 1980-1982 statybos pradžios ir pabaigos metai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog šešiose Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose, kaip keturiose pataisytose bylose, nurodyti apytiksliai statybos pradžios ir pabaigos metai (1980-1982) neįrodo tikslaus kiekvieno konkretaus garažo statybos pradžios ir pabaigos laiko, tačiau Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose nurodyti statybos metai atspindi statybos laikotarpį, kuriuo garažai buvo statyti, tai yra laikotarpį, kurio metu veikė SSRS kariuomenės karinis miestelis ir kurio teritorijoje buvo statomi garažai, pagal išduotus leidimus.

Dėl paminėto darytina iÅ¡vada, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančias kadastro ir registro bylas bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl garažų statybos laikotarpio.

37. Apeliantės argumentai, jog garažai, kuriuos pareiÅ¡kėjai perėmė ir valdo iki Å¡iol, nebuvo teisiÅ¡kai įregistruoti, turėtų prasmę tik tokiu atveju, jei pareiÅ¡kėjai bÅ«tų kreipęsis į teismÄ kitu teisiniu pagrindu ­â€“ dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Nagrinėtoje byloje pareiÅ¡kėjai prašė patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ ir pareiÅ¡kėjui tenka prievolė įrodyti tik tas aplinkybes, kad jis teisėtai perėmė daiktÄ valdyti, yra tokio daikto sÄ Å¾iningas valdytojas, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas. Jeigu garažai bÅ«tų teisiÅ¡kai registruoti, pareiÅ¡kėjams kreiptis į teismÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktų nustatymo nebÅ«tų pagrindo.

38. A. K. miesto savivaldybės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylos įrodymus ir pažeidė CPK 185 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, atmestini. Pagal CPK 176, 185 straipsnių nuostatas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, teismas vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Ä®rodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog teismas, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skundžiamas sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus pateiktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

39. Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjų naudai iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos ir teigia, kad pareiškėjai ir apeliantė neturėjo priešingų interesų. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali bÅ«ti nevienodi ar prieÅ¡ingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra prieÅ¡ingi, svarstant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, gali bÅ«ti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko.

Lietuvos Aukščiausiasois Teismas kaip pavyzdį yra nurodęs, kad jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtÄ sprendimÄ , pripažinti atliktÄ veiksmÄ neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrÄ veiksmÄ , kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) prieÅ¡ingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo iÅ¡laidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

41. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjams padavus pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktų nustatymo, Kauno miesto savivaldybė visuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į pradinį pareiÅ¡kimÄ , atsiliepime į apeliacinį skundÄ , atsiliepime į kasacinį skundÄ , atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ) prieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjų reikalavimų patenkinimui. Be to, skirtingas pozicijas dėl reikalavimo dalyko rodo ir apeliacinio skundo pateikimas bei jo turinys. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog apeliantės bei pareiÅ¡kėjų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai yra skirtingi (prieÅ¡ingi), todėl pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ suinteresuoto asmens priteisdamas pareiÅ¡kėjams bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepažeidė CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatų.

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijai sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apelianto argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

43. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, jas tinkamai įvertino, todėl naikinti ar keisti pagrįstÄ sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nors praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004-04-04 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ , tačiau jos neatitinka advokato darbo ir laiko sÄ naudų, nes atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengęs atstovas, dalyvavo pirmosios instancijos teisme, jam buvo žinomos bylos aplinkybės, todėl praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 600 Eur, jas priteisiant sumokėjusiam asmeniui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) pareiÅ¡kėjai V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Vygintas Mažuika Laimutė Sankauskaitė Birutė Valiulienė