2019-02-27 Nr. AB-5469-3-63-3-00383-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-462-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00383-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. vasario 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-200-(26.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas, Nurodymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Privalomuoju nurodymu jis buvo įpareigotas iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. nugriauti d32 skersmens apie 21,0 m ilgio, I nesudėtingų statinių grupei priskirtiną vandentiekio tinklą (toliau – ir ginčo statinys) nuo virtuvės-tualeto pastato, kurio paskirtis maitinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas virtuvė-tualetas) iki požeminio vandens gavybos gręžinio, kurio koordinatės X=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini), pastatytą be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), (toliau – ir valstybinė žemė) ir sutvarkyti statybvietę. Šio tinklo statyba fiksuota 2017 m. vasario 8 d. faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-164 (1.6.) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

3. Privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, nes atsakovas sprendė, jog vandentiekio tinklas pastatytas be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Kartu su Privalomuoju nurodymu pateiktame 2017 m. vasario 13 d. rašte Nr. (16.29)2D-1803 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus ir kvietimo dalyvauti patikrinime“ (toliau – ir Raštas) pažymėta, kad vandentiekio tinklas įrengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.01.05:2017) 50 punktą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Priežiūros įstatyme įtvirtintos privalomojo nurodymo sąvokos matyti, kad tai yra tam tiktas įpareigojimas asmeniui. Rašte konstatuota, kad nuo pareiškėjui priklausančio pastato iki atrasto gręžinio valstybinėje žemėje yra neteisėtai įrengtas vandentiekio tinklas, tačiau nei Privalomajame nurodyme, nei Rašte nenurodyta, iš kokių patikrinimo metu užfiksuotų duomenų buvo nustatyta, kad vandentiekis yra įrengtas ir kada jis yra įrengtas.

5. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas pažeidė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 ir 4 dalies 1 punkto punktų nuostatas, nes neinformavo apie planuojamą atlikti patikrinimą ir nepaprašė pateikti dokumentų, susijusių su neva atlikta nauja vandentiekio tinklo statyba. Patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, iš esmės vadovautasi tik uždarosios akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Palangos vandenys“ pateiktais dokumentais ir apribota pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus ir įrodymus.

6. Pareiškėjo teigimu, Privalomasis nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi Nurodyme nenustatyta, koks teisės aktas buvo pažeistas, ir nenurodyta, kada buvo įrengtas vandentiekio tinklas, kas jį įrengė ir kokiu teisiniu pagrindu reikalaujama jį nugriauti. Privalomajame nurodyme tik nustatytas vandentiekio tinklo įrengimo valstybinėje žemėje faktas ir konstatuota, kad tai padaryta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.

7. Privalomajame nurodyme nepagrįstai nurodoma, kad vandentiekio tinklas yra įrengtas iki atrasto vandens gavybos gręžinio, nes jokio vandens gavybos gręžinio valstybinėje žemėje nėra. Šią aplinkybę patvirtino antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/17/F-918 (toliau – ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Kad valstybinėje žemėje esančiame vamzdyje nerasta vandens paėmimo įrangos ir dėl to jis apžiūros metu negali būti įvardijamas kaip vandens gręžinys, konstatavo ir UAB „Gręžuva“, 2017 m. vasario 15 d. atlikusi ginčo teritorijos apžiūrą.

8. Pareiškėjas nurodė, kad jokio vandens gavybos gręžinio ir naujai pastatytų vandentiekio tinklų valstybinėje žemėje nėra. Pareiškėjas poilsio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kartu su virtuve-tualetu, vasarnamiu-klubu ir visomis inžinerinėmis sistemomis įsigijo 2003 m. sausio 15 d. viešųjų varžytynių aktu Nr. 116 (toliau – ir Varžytynių aktas) iš bankrutavusios poilsio bazės „Elnias“. Iš minėtos bazės buvo perimtos ir komunalinio vandentiekio sistemos, t. y. jos buvo valstybinėje žemėje iki pareiškėjui įsigyjant poilsio bazę ir laikytinos pastatų priklausiniais. Pareiškėjui Varžytynių akto pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Nors komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas poilsiavietės statymo metu buvo įrengti visuose pastatuose, tačiau tik prie dviejų pastatų (virtuvės-tualeto ir vasarnamio-klubo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad turi šias komunikacijas. Tuo metu galioję teisės aktai nenumatė tokių inžinerinių statinių teisinės registracijos. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo atliktoje nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kadastrinių matavimų byla) yra inventorizuoti inžineriniai statiniai, taip pat suderinta (duomenys neskelbtini), topografinė nuotrauka.

9. Pareiškėjui negali kilti atsakomybė pašalinti nustatytus Inspekcijos pažeidimus, kurių jis nepadarė, nes jis laikytinas sąžiningu 1968 metų statybos pastatų su komunikacijomis įgijėju.

10. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas), atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad UAB „Palangos vandenys“ 2017 m. sausio 18 d. skundo pagrindu ir Departamento iniciatyva, dalyvaujant Departamento, Inspekcijos, UAB „Palangos vandenys“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, 2017 m. sausio 30 d. buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini), kurio tikslas – kasinėjimo būdu nustatyti galbūt neteisėtai valstybinėje žemėje prie pastatų įrengto požeminio vandens gavybos gręžinio vietą. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad valstybinėje žemėje yra įrengtas vandentiekio tinklas, jis priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl pagal STR 1.05.01:2017 50 punktą ginčo statiniui privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą.

12. Atsakovui nustačius, kad vandentiekio tinklas funkciškai ir fiziškai sujungtas su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu statiniu, t. y. virtuve, tarnauja pareiškėjo buičiai palengvinti, kas rodo, kad vandentiekio tinklas pastatytas pareiškėjui vykdant užsakovo funkcijas bei pareiškėjo lėšomis. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas yra vandentiekio tinklo statytojas, be to, pareiškėjas neturi privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ginčo statinio statybai, todėl buvo priimtas Privalomasis nurodymas.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjo pateiktą Kadastrinių matavimų bylą, sudarytą pagal 2017 m. sausio 17 d. kadastrinių matavimo duomenis, aiškiai matyti, kad vandentiekio tinklų, rastų 2017 m. sausio 30 d. atliekant kasinėjimo darbus, nėra. Pareiškėjas skunde nurodė prieštaringus duomenis apie tai, kad jam įsigyjant pastatą virtuvę-tualetą, vandentiekio tinklai jau buvo, bet taip pat nurodo, jog pagal Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą tokių tinklų nėra. Minėtu protokolu konstatuota tik namelių viduje įrangos vandeniui išgauti, kuri iki pareiškėjui užsakant antstolio paslaugą atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą galbūt buvo pašalinta, nebuvimo faktas. Priešingai minėtu protokolu konstatuota, kad patraukus valstybinėje žemėje esantį vagonėlį, po juo rastas nenustatytos kilmės vamzdis. Būtent institucijų atliekamo patikrinimo metu po minėtu vagonėliu buvo rastas gręžinys, iš kurio vandentiekio tinklu (dėl kurio surašytas Privalomasis nurodymas) tiekiamas vanduo į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą virtuvės statinį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas virtuvė-tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi komunalinį vandentiekį ir komunalinį nuotekų šalinimą, tačiau vandentiekio tinklai, dėl kurių surašytas Privalomasis nurodymas, nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre.

14. Net ir tuo atveju, jeigu aptarti vandentiekio tinklai būtų buvę jau pastatyti pareiškėjui įgyjant nuosavybės teises į pastatą virtuvę-tualetą, nepanaikina pareiškėjo atsakomybės, kadangi pareiškėjas įsigijęs pastatą turėjo imtis veiksmų pašalinant neteisėtą statybą. Pareiškėjas, įsigijęs pastatą ne tik nesiėmė veiksmų pašalinant neteisėtos vandentiekio tinklų statybos, bet ir toliau toleravo padarytus pažeidimus. Atsakovo teigimu, atsakomybė už neteisėtai įrengtų vandentiekio tinklų statybą šiuo metu tenka tik pareiškėjui ir jis pagrįstai Privalomuoju nurodymu įpareigotas likviduoti konstatuotus pažeidimus.

15. Atsakovas pabrėžė, kad Privalomasis nurodymas atitinka Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1V-156 patvirtintų Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų (toliau – ir Įsakymas Nr. 1V-156) reikalavimus. Minėtu įsakymu privalomojo nurodymo turinys nėra detalizuotas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Privalomasis nurodymas dėl to, kad jame nėra nurodyta pažeidimo padarymo data ar nėra pacituotas konkretus pažeidžiamas teisės aktas, yra neteisėtas. Privalomajame nurodyme aiškiai ir konkrečiai nurodytas pažeidimo mastas, jį teisėtai, vadovaudamasi įstatymo numatytomis funkcijomis, surašė Inspekcija, turinti teisę surašyti tokio pobūdžio privalomuosius nurodymus. Privalomasis nurodymas yra teisėtas, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių Nurodymas naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

II. 16. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikino 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

17. Teismas nustatė, kad Privalomuoju nurodymu, pasirašytu Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu statytojui A. K. (pareiškėjui) nurodyta iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą vandentiekio tinklą nuo pastato virtuvės-tualeto, kurio paskirtis – maitinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), iki vandens požeminio vandens gavybos gręžinio, kurio koordinatės X=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini), pastatytą be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nurodė, kad Privalomajame nurodyme paminėta, jog šio tinklo statyba fiksuota Patikrinimo akte bei paaiškinta, kad šis Nurodymas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka.

18. Įvertinęs Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą privalomojo nurodymo teisinę sąvoką, šio įstatymo 11 straipsnių 4 ir 6 dalyse nustatytus Inspekcijos įgaliojimus statybos valstybinės priežiūros srityje, teismas darė išvadą kad Privalomasis nurodymas atitiko Įsakymo Nr. 1V-156 reikalavimus. Teismas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Teismas išsamiai aptarė kartu su Privalomuoju nurodymu pareiškėjui pateikto Rašto turinį ir, be kita ko, nustatė, kad Raštu pareiškėjas informuojamas apie Departamente 2017 m. sausio 19 d. gautą UAB „Palangos vandenys“ pranešimą dėl savavališkai įrengto vandens gręžinio teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad Raštu pareiškėjui pranešta, jog 2017 m. sausio 26 d. į Departamentą kreipėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Klaipėdos RAAD) dėl galbūt neteisėto požeminio vandens išteklių naudojimo ginčo teritorijoje, pareiškėjas informuotas apie 2017 m. sausio 30 d. vykusiame patikrinime vietoje dalyvavusius asmenis.

19. Teismas darė išvadą, kad Rašte nurodytas faktines aplinkybes patvirtina jame minimi ir byloje pateikti dokumentai. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad paneigtini pareiškėjo skunde dėstomi argumentai apie tai, jog valstybinėje žemėje ((duomenys neskelbtini)) apskritai nėra ginčo statinio – naujai pastatytų vandentiekio tinklų. Įvertinęs Kadastrinių matavimų bylos duomenis, teismas sprendė, kad vandentiekio tinklų, rastų 2017 m. sausio 30 d. atliekant kasinėjimo darbus, nėra. Teismas pritarė atsakovo pozicijai dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su vandentiekio tinklo buvimu valstybinėje žemėje, prieštaringumo, dėl antstolio 2017 m. vasario 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų vertinimo, taip pat vandentiekio tinklų naujumo. Atsižvelgdamas į nustatytus faktus ir įvertinęs Rašte nurodytą Privalomojo nurodymo teisinį pagrindą (aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 3 lentelės 2.1 punktas, STR 1.05.01:2017 50 punktas ir Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis), teismas darė išvadą, kad Rašte tinkamai nurodyti Privalomojo nurodymo motyvai.

20. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog atsakomybė dėl nelegalios statybos (t. y. vandentiekio tinklo) tenka pareiškėjui.

21. Teismas pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti ankstesnių procedūrinių dokumentų, kurių pagrindu jis priimtas, nustatytas aplinkybes, tokiu atveju pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus ir juos pridėti prie individualaus akto. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Privalomojo nurodymo nepakankamų motyvų, kadangi pagrindiniai faktai, argumentai, įrodymai ir teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija rėmėsi priimdama ginčijamą nurodymą, buvo išdėstyti kartu su juo pateiktame Rašte. Tai, kad su Privalomuoju nurodymu nebuvo pateiktas jame minimas Patikrinimo aktas, teismas vertino kaip formalų pažeidimą, kadangi iš Rašto pareiškėjas turėjo galimybę žinoti Privalomojo nurodymo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindus bei motyvus, o pareiškėjui, kaip administracinės procedūros dalyviui, nebuvo užkirstas kelias susipažinti su Patikrinimo aktu.

22. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo informavimą dėl planuojamo patikrinimo vietoje, tačiau atmetė pareiškėjo argumentus dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudarė reikšmės Privalomojo nurodymo teisėtumui, kadangi pareiškėjas dokumentus ar paaiškinimus, kurie darytų įtaką skundžiamo akto teisėtumui ir pagrįstumui, galėjo pateikti šioje byloje. Teismas konstatavo, kad Privalomasis nurodymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus reikalavimus, jį priimant nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, Inspekcija neviršijo kompetencijos, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 23. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas atmetė jo skundą vien tik Inspekcijos atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, t. y. teismas, nesigilindamas į bylos esmę, neatliko objektyvaus faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, o iš esmės vadovavosi atsakovo pateikta nuomone ir argumentacija.

25. Teismas įvykdė tik formalų teisingumą, nesigilindamas į bylos esmę, objektyviai nevertindamas bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, taip pat neįvertindamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentai yra Inspekcijos atsiliepimo į skundą pakartojimas, o dėl pareiškėjo argumentų, pagrindžiančių vandentiekio tinklo (dalies) statybos senumą ir teisėtumą, nieko nepasisakyta. Teismas akivaizdžiai didesnę įrodomąją galią suteikė atsakovo pateiktiems argumentams.

26. Pareiškėjo skundo teiginiai nebuvo dviprasmiški, pareiškėjas pastatus kartu su visomis inžinerinėmis komunikacijomis įsigijo dar 2003 m. sausio 15 d. Pareiškėjas pats nekasinėjo valstybinės žemės, kurioje stovi pastatai, todėl negalėjo ir negali žinoti apie visas valstybinės žemės gelmėse egzistuojančių tinklų liekanas, neatliekančias jokios funkcijos, t. y. pareiškėjo pastatams netarnaujančias. Tai, kad ginčo vandentiekio tinklas (dalis) Inspekcijos yra naujai atrastas, dar nereiškia, kad jis yra naujai ir pastatytas.

27. Pareiškėjas yra 0,5625 ha žemės sklypo naudotojas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, esančių šiame valstybinės žemės sklype (plote), savininkas nuo 2003 m. sausio 15 d. Daiktinės teisės į minėtus pastatus įregistruotos Varžytynių akto Nr. 116 pagrindu. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad prie dviejų pastatų – pastato virtuvės-tualeto bei pastato vasarnamio-klubo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įrengti komunalinis vandentiekis bei komunalinis nuotekų šalinimas. Vandentiekio tinklai buvo visuose pastatuose ir jis juos tokius įsigijo, visi poilsio bazės „Elnias“ inžineriniai tinklai (taip pat ir vandentiekio tinklai) yra pastatyti 1986–1989 metais, bet ne vėliau kaip iki 2003 m. sausio 15 d. Tai patvirtina ir kadastro duomenų inventorizacinė byla. Kadangi ginčo vandentiekio tinklo liekana netarnavo ir netarnauja pareiškėjo pastatui, ši tinklo liekana nebuvo ir inventorizuota.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis vandentiekio tinklo (vamzdžio liekanos) nestatė ir jo savo buičiai palengvinti nenaudojo ir nenaudoja, todėl Privalomajame nurodyme nurodytas netinkamas statytojas ir savininkas. Privalomasis nurodymas turi būti panaikintas vien jau tuo pagrindu, kad jis surašytas netinkamam statytojui ir savininkui. Atsakovas nei Privalomajame nurodyme, nei Rašte, nei Patikrinimo akte nenurodo, kas ir kada pastatė vandentiekio tinklą. Nors Patikrinimo vietoje akte nurodoma, kad rastas galbūt naujas vandentiekio tinklas, tačiau nenurodoma, iš kokių duomenų nustatytas tokio tinklo naujumas. Pareiškėjas ir skunde, ir teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad šio vandentiekio tinklo jis nestatė, neremontavo, taip pat neužsakinėjo ir nenaudojo. Šis tinklas, priešingai nei teigia Inspekcija, neaptarnauja pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio virtuvės pastato, nes vanduo šiuo tinklu į minėtą pastatą nepatenka, vamzdis nefunkcionuoja. Tai, kad vandentiekio tinklu (dalimi) teka vanduo arba, kad yra galimybė jam tekėti, neįrodė ir net nebandė įrodinėti ir pati Inspekcija. Priešingai, 2017 m. vasario 15 d. sudarytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole hidrogeologų yra įrodyta, kad minėtu tinklu, kuris yra užpiltas žvirgždu, vandeniui tekėti nėra galimybės.

29. Pareiškėjo teigimu, vandentiekio tinklas (dalis) galbūt yra seniau egzistavusio ir buvusio tiesiogiai sujungto su miesto centralizuotais tinklais tinklo liekana, nes tokių tinklų (vamzdžių) liekanų, styrančių iš žemės prie virtuvės pastato sienų yra dar keletas. Šiuo metu poilsio bazės „Elnias“ pastatai gauna vandenį netiesiogiai, t. y. iš miesto centralizuotų tinklų per gretimus tretiesiems asmenims priklausančius poilsio pastatus. Išlikęs funkcionuojantis pareiškėjo pastatus aptarnaujantis vidaus vandentiekio tinklas niekaip nesusijęs su minėta patikrinimo akte rasta vamzdyno liekana. Teismo argumentas, kad ginčo statinys pastatytas pareiškėjui vykdant užsakovo funkcijas bei jo lėšomis, dėl ko atsakomybei kilti taip pat neturi reikšmės ir tai, kad nenustatyta konkreti pažeidimo padarymo data, yra nepagrįstas.

30. Pareiškėjas nurodo, jog teismas sprendime pakartojo Inspekcijos teiginius ir apie tai, kad valstybinėje žemėje 2017 m. sausio 30 d. patikrinimo metu buvo rastas gręžinys. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl specialistų pateikto neva rasto gręžinio vertinimo. UAB „Gręžuva“ hidrogeologai 2017 m. vasario 15 d. poilsiavietės „Elnias“ apžiūros akte Nr. 01 nustatė, kad valstybinėje žemėje esančiame vamzdyje nerasta vandens paėmimo įrangos, vamzdis užpiltas žvirgždu, dėl ko jis negali būti įvardijamas kaip vandens gręžinys. Šio įrodymo teismas nevertino ir nieko apie jį nepasisakė. Taip pat teismas nevertino ir fakto, kad Inspekcijos atstovė teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, iš kokių duomenų Inspekcija nustatė, kad buvo rastas būtent vandens gavybos gręžinys, nes nebuvo atliekamas vamzdžio vidaus tyrimas, nebuvo analizuojama, kokiais duomenimis vadovaujantis padaryta išvada, kad ginčo statinys yra funkciškai ir fiziškai sujungtas su virtuvės pastatu ir yra skirtas pareiškėjo buičiai palengvinti, jeigu šiuo tinklu į pastatą vanduo nepatenka ir net neturi jokios galimybės patekti.

31. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurio įvardytas tikslas yra konstatuoti faktines aplinkybes, susijusias su inžinerinių komunikacijų (požeminio vamzdžio) paskirties nustatymu žemės sklype, taip pat ar yra įrengti pastate-virtuvėje bei kituose statiniuose vandens išgavimo (paėmimo) prietaisai. Šiame protokole konstatuota, jog vandentiekio tinklų išdėstymo schemoje nurodyto pagal koordinates X=(duomenys neskelbtini) Y= (duomenys neskelbtini), t. y. įvardyto arteziniu gręžiniu, kuris būtų naudojamas pagal paskirtį, nėra.

32. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog vandentiekio tinklai, dėl kurių surašytas Privalomasis nurodymas, nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie naujai pastatyti valstybinėje žemėje. Tai, kad tinklai yra pastatyti 1986–1989 metais patvirtina Kadastro duomenų byla, o tai, kad jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. Tačiau pareiškėjas, kaip pastatų savininkas, neprivalėjo ir negalėjo žinoti apie visas valstybinėje žemėje, esančius dar tarybiniais metais pastatytų tinklų liekanas. Teismas savo sprendimą dėl pareiškėjo, kaip naujo statinių savininko, atsakomybės grindė teismų praktika bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra visiškai skirtingos. Pagal nurodytą teismų praktiką pareiškėjas atsakingas tik už jam nuosavybės teise priklausančio pastato-virtuvės neteisėtą arba savavališką statybą, atliktą iki jo įsigijimo, bet ne už inžinerinių statinių, kurių pareiškėjas nevaldo ir nenaudoja, neteisėtą arba savavališką statybą, ypač dėl to, kad tokie inžineriniai statiniai yra pastatyti valstybinėje nesuformuotoje žemėje.

33. Pareiškėjas akcentuoja, kad Privalomasis nurodymas yra nemotyvuotas ir neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir jau vien šiuo pagrindu turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie ketinamą atlikti patikrinimą vietoje, tai paneigiančių duomenų byloje nebuvo. Buvo apribota pareiškėjo teisė atliekant kasinėjimo darbus atlikti vamzdžio tyrimą, išsikviesti specialistus ir pateikti įrodymus.

34. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35. Inspekcija atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą, ir papildomai nurodo, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjo argumentai, jog vandentiekio tinklas pastatytas iki pareiškėjui įgyjant nuosavybės teises į pastatą virtuvę, ir šį tinklą pastatė kitas statytojas – galbūt poilsio bazės „Elnias“ savininkas, Privalomasis nurodymas vis tiek teisėtai ir pagrįstai surašytas pareiškėjui.

36. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl procedūrinių pažeidimų. Patikrinimą organizavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, statybos patikrinimas buvo atliekamas ne pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, o valstybinėje žemėje UAB „Palangos vandenys“ skundo pagrindu. Todėl pareiškėjo apie atliekamą patikrinimą Inspekcija neprivalėjo informuoti. Inspekcija apie numatomą statybos patikrinimą negalėjo informuoti pareiškėjo, kaip nustatyta Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kadangi tai, jog pareiškėjas yra vandentiekio tinklo statytojas paaiškėjo tik institucijoms atlikus patikrinimą, po atliktų kasinėjimo darbų valstybinėje žemėje, po kurių nustatyta, kad šis tinklas funkciškai ir fiziškai sujungtas su pareiškėjui priklausančiu pastatu virtuve ir vandentiekio tinklas tarnauja pareiškėjo buičiai palengvinti.

37. Atsakovas įsitikinęs, kad nepažeidė jokių Priežiūros įstatymo reikalavimų ir teisėtai ir pagrįstai surašė Privalomąjį nurodymą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui Inspekcija yra surašiusi ne vieną privalomąjį nurodymą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas piktybiškai nebendradarbiauja su Inspekcija, nepriima jam siunčiamos korespondencijos, todėl Inspekcijos administraciniai sprendimai jam įteikiami tik per antstolį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

38. Bylos ginčo dalykas – atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-200-(26.29) pagrįstumas ir teisėtumas.

39. Privalomasis nurodymas buvo įteiktas pareiškėjui A. K., kuris nurodomas statytoju. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. nugriauti d32 skersmens, apie 21 m ilgio I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą vandentiekio tinklą nuo virtuvės-tualeto pastato, kurio paskirtis – maitinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), iki vandens požeminio vandens gavybos gręžinio, kurio koordinatės X=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini), pastatytą be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (šio tinklo statyba fiksuota 2017 m. vasario 8 d. faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-164 (16.2)). Privalomojo nurodymo teisinis pagrindas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis.

40. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

41. Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo.

42. Inspekcijai raštu gavus informacijos apie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 9 d.). Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 10 d.).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo teiktus atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad Privalomasis nurodymas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad jo skundas turėjo būti tenkintas. Pareiškėjas nurodo, kad jis rasto vandentiekio tinklo nestatė, neremontavo, neužsakinėjo, kad jis būtų pastatytas, asmeniškai nekasinėjo valstybinės žemės, ant kurios stovi jo įsigyti pastatai, todėl jis negalėjo žinoti apie visas valstybinės žemės gelmėse egzistuojančių tinklų liekanas, kurios netarnauja jo pastatams; ginčo vandentiekio tinklas (dalis) yra pastatytas dar iki 2013 m. sausio 15 d., t. y. kito statytojo – galbūt poilsio bazės „Elnias“ savininko. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog buvęs pastatų savininkas 1986–1989 metais savavališkai pastatė vandentiekio tinklus, vandentiekio tinklas yra valstybinėje žemėje, o ne privačioje, vandentiekio tinklas neaptarnauja pareiškėjo pastato, todėl už jo pašalinimą gali būti atsakingas tik valstybinės žemės savininkas. Pareiškėjas apeliacinį skundą taip pat grindžia ir tuo, kad priimant Privalomąjį nurodymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir privalomojo nurodymo pagrįstumą.

44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

45. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

46. Pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. pareiškime, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2018 m. sausio 15 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-8/2018, faktu, kad Privalomajame nurodyme nurodyta inžinerinių tinklų statyba yra baigta, o pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti inžinerinį įrenginį – vandentiekio tinklą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui dėl Privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo išspręsti, sutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

48. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

49. Pažymėtina, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.), o kai kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia Specialioji teisėjų kolegija (ABTĮ 22 str. 3 d.).

50. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi (žr., pvz., 2018 m. balandžio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-35/2018; 2018 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018 ir kt.), jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir / ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas (nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas). Tokios praktikos nagrinėjamose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-492/2017; kt.).

51. Privalomieji reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors yra priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, tačiau pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, sukelia civilines teisines pasekmes ir yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-696-438/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-684/2017; kt.).

52. Nagrinėjamu atveju Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas nugriauti savavališkai (be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) pastatytą vandentiekio tinklą, kurio statyba baigta, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti tokio pobūdžio Privalomąjį nurodymą turėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

53. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).

54. Įvertinus tai, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Plungės apylinkės teismui) pagal rūšinį teismingumą (ABTĮ 22 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 31 str., Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 1 str. 6 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Plungės apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė