cb7cdeec-a4b1-4dad-9ef7-e116260d19f8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD983C76">Nr. I-825-815/2018</a> Administracinė byla Nr. eI-1495-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04371-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir norminio administracinio akto teisėtumo.

Teismas n u s t a t ė : Teismo 2018-12-14 nutartimi priimta pareiÅ¡kėjo V. B. skundo dalis, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui V. B.. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 (toliau – ir Ä®sakymas) 1.1, 1.5, 1.12 nuostatos yra teisėtos.

PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018-10-19 priėmė Ä®sakymÄ , kurio 1.1. punktu buvo nustatytas sumažintas nuteistųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, leidžiamų turėti daiktų bendras svoris nuo 50 kg iki 30 kg. Atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN), vadovaujantis Ä®sakymu, 2018-11-15 iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti (vaisiai ir daržovės virÅ¡ijančios 2 kg svorį, maisto produktai didesni nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse, maisto produktai metalinėse ir stiklinėse pakuotėse, padažai kurių tara didesnė nei 200 ml, maisto papildai ir vitaminai).

Kybartų PN administracija, žinodama apie ketinimus kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų konstatavimo, Å¡iuo metu yra sustabdžiusi Ä®sakymo 2 punkto vykdymÄ , tačiau bet kada gali pradėti atiminėti ir naikinti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus. Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) yra paimama virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iÅ¡ medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neiÅ¡duodant minkÅ¡tosios patalynės dalies sudaroma situacija, kuriai esant, iÅ¡ nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje.

Susidaro situacijÄ , kad asmuo, atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, ir pažeidęs bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, gali bÅ«ti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumÄ Å¾eminančia bausme, nes nuteistajam, patalpintam į kameros tipo patalpas, yra leidžiama iÅ¡eiti iÅ¡ kameros tik 2 valandas per dienÄ , o likusias 22 valandas nuteistasis bÅ«na kameroje, kurioje 12 valandų per parÄ nebÅ«na galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Nėra aiÅ¡ku kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.

Toks teisinis reglamentavimas yra nepagrįstas jokių objektyvių valstybės tikslų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, buvimu. Ä®tvirtintas teisinis reglamentavimas sukelia pareiÅ¡kėjui tokias pasekmes, kurių intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, nėra adekvačiai užtikrinama pareiÅ¡kėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. PareiÅ¡kėjas sportuoja, todėl jo fiziniai mitybos poreikiai yra iÅ¡skirtiniai nesportuojančių nuteistųjų atžvilgiu ir į tai yra bÅ«tina atsižvelgti vertinant ar minimu reglamentavimu buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai bei vertinant teisių pažeidimo mastÄ .

Vaisių ir daržovių kiekių nustatymas yra nuteistųjų galimybės rÅ«pintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas, pažeidžiantis pareiÅ¡kėjo teises, nes vaisių ir daržovių vartojimo apribojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus. Ä®sigaliojus nurodytiems apribojimams, pareiÅ¡kėjas nebeturi galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, nes buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, o konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų ne metalinėse ar/ir stiklinėse pakuotėse nėra dėl tokių gaminių technologinių gamybos procesų, todėl Å¡iuo draudimu yra nepagrįstai apribojama pareiÅ¡kėjo teisė rÅ«pintis savo mityba ir sveikata – pareiÅ¡kėjui iÅ¡vykstant iÅ¡ pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitas vietas, jis negali apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.

Taip pat panaikinta galimybė įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, nes laisvės atėmimo vietos parduotuvė buvo nepasiruošusi šių pakeitimų įsigaliojimui ir neužtikrinta, kad šie produktai mažesnėse pakuotėse būtų tiekiami laisvės atėmimo vietoje. Pareiškėjas šaltuoju metų laiku netenka galimybės užsiimti sportu, nes sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme. Pareiškėjas nenaudodamas sportui skirtų pirštinių gali pakenkti savo sveikatai, nušalti rankų pirštus.

Teigia, kad Kybartų pataisos namų administracija, veikdama pagal Ä®sakymo nuostatas, elgėsi neteisėtai, t. y. pažeidė pareiÅ¡kėjo teises saugomas Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Teismui konstatavus, kad neteisėtais Kybartų PN administracijos veiksmais buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės yra galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

PareiÅ¡kėjui kilusi žala yra Kybartų PN, atstovaujamų savininko teises įgyvendinančios Teisingumo ministerijos turi bÅ«ti laikomi Kybartų PN veiksmų rezultatu. PareiÅ¡kėjas savo patirtÄ neturtinę žalÄ vertinÄ 1 000 Eur. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad skunde teismui pareiškėjas nurodo tik apie galimas pažeidimus, kurie gali būti padaryti vykdant teisingumo ministro Įsakymo 1.1 ir 1.5 punktus. Tačiau pareiškėjo teisių į ateitį gynimo įstatymas nenumato. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo inicijuoti teisingumo ministro Įsakymo 1.1 ir 1.5 punktų teisėtumo tyrimo, nes tai nėra susiję su nagrinėjama individualia byla. Visiems nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu.

Todėl pareiÅ¡kėjas, kuris teigia, kad jam kaip reguliariai sportuojančiam asmeniui mažai gaunamų kalorijų, gali papildomai įsigyti papildomo maisto parduotuvėje tiekiamais produktais. Nėra jokio pagrindo sutukti, kad draudimu įsigyti maisto papildų sportui yra neproporcingai ribojamos pareiÅ¡kėjo teisės, nes papildomų kalorijų, kaip ir baltymų, pareiÅ¡kėjas gali gauti pirkdamas atitinkamus maisto produktus pataisos įstaigos parduotuvėje. Ä® SÄ raÅ¡Ä sÄ moningai nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai.

Vidaus tvarkos besilaikantiems nuteistiesiems (suimtiesiems) pakeitimai nedaro jokios neigiamos įtakos, nes jiems apsiperkant ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, pastarieji turi galimybę įsigyti pakankamÄ kiekį jų papildomiems poreikiams tenkinti reikalingų maisto produktų, vaisių ir daržovių. Didelio tÅ«rio taroje sufasuoti maisto produktai užimdavo daugiau vietos, buvo lėčiau vartojami, todėl egzistavo didesnė rizika, kad dar nesuvartoti jie taps nebetinkamais vartoti. Draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėje ir stiklinėje taroje, visų pirma, padidina pačių nuteistųjų saugumÄ , nes ženkliai sumažėja galimybės pasigaminti pareigÅ«nų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtus įrankius.

Svarbu ir tai, kad įkalinimo įstaigų parduotuvės privalo užtikrinti į kitokiÄ tarÄ sufasuotų maisto produktų pasiÅ«lÄ nuteistiesiems (suimtiesiems). Todėl dėl padažų įsigijimo mažesnėje pakuotėje pareiÅ¡kėjas turi kreiptis į įkalinimo įstaigos parduotuvę. Be to, pareiÅ¡kėjo minimi padažai, majonezas nėra suderinami su reguliariai sportuojančio žmogaus mityba dėl didelio riebalų kiekio. Sporto inventorius pataisos įstaigose pagal galimybės yra užtikrinamas siekiant pagerinti nuteistųjų laisvalaikį, jokie teisės akiai neįpareigoja, kad sporto inventorius privalo bÅ«ti pataisos namuose.

Todėl pareiÅ¡kėjas negali reikalauti, kad jam bÅ«tų sudarytos papildomos sÄ lygos Å¡altuoju paros metu naudotis sporto inventoriumi patalpose. Kalėjimų departamentas vykdo suimtųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, bÅ«tiniausiu reikmenų ir kitų daiktų stebėsenÄ ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikia Teisingumo ministerijai apibendrintÄ informacijÄ apie Å¡ios stebėsenos rezultatus. SÄ raÅ¡as gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas ir nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti savo minimalių poreikių, jis gali bÅ«ti papildytas.

Å iuo atveju PareiÅ¡kėjas pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentÄ su motyvuotu praÅ¡ymu į SÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti maisto produktus ar kitus jam bÅ«tinus reikmenis. Sudarant SÄ raÅ¡Ä , buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, t. y. nuteistiesiems neleidžiama naudotis daiktais, kuriuos galima lengvai pritaikyti duriamiesiems ar pjaunamiesiems įrankiams pasigaminti (metaliniai, stikliniai ar keramikiniai indai, stalo įrankiai ir pan.), tačiau įvertinti ir pačių suimtųjų (nuteistųjų) apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, taip pat pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Teisingumo ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad į nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai.

IÅ¡ nuteistųjų paimamai tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. IÅ¡ nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami.

Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Esant gydytojo rekomendacijoms, nuteistiesiems leidžiama turėti minkÅ¡tÄ jį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu. Nuteistieji patys atsineÅ¡a savo patalynę ir pasideda jÄ Ä¯ tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys jÄ pasiima. Patalynė yra sudedama tam skirtose lentynose, ji yra atskiriama viena nuo kitos, taip pat, paimamo minkÅ¡tojo inventoriaus laikymo patalpa yra vėdinama bei užtikrinami visi higienos reikalavimai.

Atkreipė dėmesį, kad po Ä®sakymo pakeitimo maždaug vienÄ mėnesį parduotuvėje nebuvo aliejaus ir kitų prekių, kurių iÅ¡fasavimo, talpos buvo pakeistos (iÅ¡skyrus prekes, kurių rinkoje yra laisvai, pvz. mineralinis vanduo), nes parduotuvė buvo sudariusi sutartis su tiekėjais atitinkamoms pakuotėms ir rinkoje laisvai kai kurių prekių nebuvo galima įsigyti mažose pakuotėse (pvz. aliejaus plastikinėje pakuotėje). Kybartų pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karÅ¡to bei Å¡alto rÅ«kymo laÅ¡inių ir deÅ¡rų, rÅ«kytų viÅ¡tų sparnelių, ketvirčių, virtų deÅ¡rų ir įvairių deÅ¡relių, Å¡altienos, paÅ¡teto.

Ä® Kybartų pataisos namų parduotuvę yra tiekiami termiÅ¡kai apdoroti mėsos bei žuvies produktai, pagal užsakymÄ (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinės. Kybartų pataisos namuose esančioje valgykloje maitinimo paslaugas atlieka UAB „Niklita“. Nuteistiesiems tiekiamo maisto davinio energetinė vertė yra nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį-cheminį tyrimÄ , kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras.

Todėl Kybartų pataisos namuose pareiÅ¡kėjui yra suteikiama tinkama ir subalansuota mityba. MaistÄ Kybartų pataisos namuose gamina įdarbinti nuteistieji, todėl nėra tikimybės, kad maistas iÅ¡lieka kokybiÅ¡kas. Pažymėtina, kad Kybartų pataisos namų valgykloje dirba dvi virėjos ir deÅ¡imt nuteistųjų. Vienas iÅ¡ Å¡ių nuteistųjų yra tvarkinys, likusieji nuteistieji padeda virėjoms, t. y. pjausto ar maiÅ¡o nuteistiesiems ruoÅ¡iamo maisto ingredientus. Tačiau vieni nuteistieji, be virėjos, maisto negamina.

Visi Kybartų pataisos namų valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems iÅ¡duotos privalomo sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todėl Å¡ie nuteistieji gali dirbti darbÄ , susijusį su maisto gamyba bei tiekimu. PareiÅ¡kėjas nurodo tik abstraktų praÅ¡ymÄ , dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Ä®sakymo 1.1, 1.5, 1.12 punktų patikros, ir tik tiek kiek tai susiję su pačia byla. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra pavesta nagrinėti abstrakčius bei hipotetinius paklausimus, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo tik galimus pažeidimus, kurie gali bÅ«ti padaryti vykdant teisingumo ministro Ä®sakymo skundžiamus punktus.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kybartų pataisos namų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, jo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kurį lėmė pakeistas reglamentavimas ir Å¡io reglamentavimo įgyvendinimas pataisos įstaigoje.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ nustatyto teisinio reglamentavimo, teismas pirmiausia įvertins pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ nagrinėjimo klausimÄ . Ä®statymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rÅ«Å¡is: abstraktų praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ (ABTÄ® 112 straipsnis) bei praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ , kai tai susiję su individualiÄ ja byla (ABTÄ® 113 straipsnis).

Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiÄ ja administracine, byla gali bÅ«ti tiriamas, kai to praÅ¡o ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalis), arba, kai nagrinėdamas individualiÄ jÄ bylÄ pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTÄ® 113 straipsnio 3 dalis). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ , praÅ¡ydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ (ABTÄ® 114 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal ABTÄ® 113 straipsnio prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas iÅ¡imtiniais atvejais, kai kitokiu bÅ«du negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos iÅ¡sprendimas bei galbÅ«t pažeistos teisės gynimas įmanomas tik iÅ¡tyrus norminio administracinio akto teisėtumÄ . ABTÄ® įtvirtinti atvejai, kai teismas atmeta praÅ¡ymÄ pradėti tyrimÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo, t. y. jeigu:

1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla;

2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto;

3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto;

4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais;

5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Taigi matyti, kad teismas nėra saistomas asmens praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepatenka į subjektų, apibrėžtų ABTÄ® 112 straipsnio 1 dalyje, ratÄ , taigi toks praÅ¡ymas galėtų bÅ«ti nagrinėjamas nebent ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. nagrinėjant bylÄ dėl suinteresuoto asmens teisių pažeidimo.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018-10-19 įsakymu Nr. 1R-213 pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Ä®sakymo 1.1, 1.5 bei 1.12 punktai yra neteisėti, nepagrįsti, todėl jis dėl tokių atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1 000 Eur.

Tačiau teismas pabrėžia, kad jam Ä®sakymo 1.1, 1.5 bei 1.12 punktų teisėtumas bei pagrįstumas abejonių nekelia. Teismas pažymi, kad pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat higienos sÄ lygas, bÅ«tina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus. Taip pat akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjui nėra apskritai paneigiama teisė naudotis minkÅ¡tuoju inventoriumi, sportuoti ar įsigyti atitinkamų maisto produktų, o tik apribota įsigyjamų produktų talpa, minkÅ¡tojo inventoriaus naudojimosi tvarka, be to, pareiÅ¡kėjui nepaneigiama teisė sportuoti viduje ir nesant atitinkamo lauke įrengto sporto inventoriaus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas minėto norminio administracinio teisės akto teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5 bei 1.12 punktų atitiktimi pareiškėjo nurodomoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Be to, pareiškėjas savo prašyme neatskleidė bei nedetalizavo teisės aktų nuostatų, kurioms, jo teigimu, Kalėjimų departamento įsakymas prieštarauja, nepateikė aiškių teisinių motyvų, o jo prašymas grindžiamas abstrakčiais argumentais dėl galimo nuteistųjų teisių pažeidimo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su abejonėmis dėl Ä®sakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo ir pagrįstumo netenkinamas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1 000 Eur. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Teismas atkreipia dėmesį, kad iki 2016-04-01 galiojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedas „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sÄ raÅ¡as“, tačiau nuo 2016-04-01 neteko galios.

Paminėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnis). Maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 4 dalis). Nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 91 (atvirų kolonijų režimas) ir 152 (nėščiųjų bei motinų su vaikais iki trejų metų režimas) straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pažymėtina, kad rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ ; maisto produktai, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 6 dalis).

Taigi Teisingumo ministerija, pagal aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, turėjo teisinį pagrindÄ tvirtinti Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä , taip pat jų bendrÄ masę. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo nurodomais teiginiais, kad jis neturėdamas galimybės nusipirkti norimo produktų kiekio, naudotis sporto inventoriumi, ar naudotis minkÅ¡tuoju inventoriumi dienos metu, patiria ypatingus dvasinius iÅ¡gyvenimus, galinčius sukelti neturtinę žalÄ .

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teisė įsigyti maisto produktų, vitaminų, teisė sportuoti nėra paneigiama, tik nustatyti atitinkami kiekio, svorio, talpos apribojimai, įtvirtinta minkÅ¡tojo inventoriaus naudojimo tvarka. Be to, pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ grindžia tik prielaidomis, kad tam tikri nepatogumai ar dvasiniai iÅ¡gyvenimai gali atsirasti ateityje.

Pažymėtina, kad Kybartų pataisos namai turi pareigÄ veikti norminių administracinių aktų reglamentavimo ribose, todėl Kybartų pataisos namų veiksmai, veikiant pagal Ä®sakyme patvirtintÄ tvarkÄ , yra teisėti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsisakoma iÅ¡duoti atitinkamus maisto produktus ar kitus leidžiamus turėti daiktus Ä®sakymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų veiksmuose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų.

Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). PareiÅ¡kėjo skundo netenkinus, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo.

Pažymėtina, kad teismas iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ tik tuo atveju, jeigu valstybės garantuojama teisinė pagalba paskirta proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė