cb7cd2d0-e282-4acd-a60d-179f0674f319 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-589-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35943-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos : 3.5.20.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 9 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L.

L. ir Č. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-318-820/2020 pagal ieÅ¡kovų L. L. ir Č. L. ieÅ¡kinį atsakovėms I. K. ir A. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims A. S., D. K., D. Å ., G. P., uždarajai akcinei bendrovei „Conlex“, uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų Å«kis“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, dėl varžytynių akto panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai L. L. ir Č. L. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami panaikinti 2018 m. spalio 16 d. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S18-1039-15150. Taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti Å¡alis į pirminę padėtį. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog atsakovė antstolė I. K. vykdė iÅ¡ieÅ¡kotojos uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Vilniaus energija“ 3 380,30 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ susidariusį už energijos iÅ¡teklius ir komunalines paslaugas.

Antstolė vykdžiusi varžytynes Nr. 154656 ir pardavusi ieÅ¡kovams priklausantį butÄ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK ) 663 straipsnio 3 dalies normų nuostatas, nes iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir jį pardavė, tuo pažeisdama minėtos teisės normos draudimus. Nurodė, kad CPK 675 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis negali areÅ¡tuoti iÅ¡ esmės daugiau turto, nei jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti.

Pagal CPK 663 straipsnio nuostatas, negali būti išieškoma iš skolininko paskutinio būsto, jei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos neviršija 4 000 Eur. Sistemiškai aiškinant teisės normas, ši suma 4 000 Eur turėtų būti varžytynių paskelbimo metu, o varžytynių metu skolos sumai tapus mažesne nei 4 000 Eur, varžytynės turėtų būti atšauktos. Ieškovės skola buvo 3 380,30 Eur ir šiai skolai išieškoti buvo parduotas turtas už 33 070 Eur, todėl buvo pažeisti ieškovų interesai ir įstatymo nuostatos.

Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina 131209,46 Eur. Atsižvelgiant į pardavimo kainÄ butas iÅ¡ varžytinių parduotas beveik už keturis kartus mažesnę kainÄ . Antstolė privalėjo iÅ¡ pradžių padalinti turtÄ , o tik tuomet skelbti varžytynes, nes ieÅ¡kovų skolos yra asmeninės, kaip nustatyta CPK 667 straipsnyje, o to nepadarius iÅ¡ieÅ¡kojimas nebuvo galimas. Be to, CPK 663 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko turtÄ , jei skolÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius darant įstatyme nustatytas iÅ¡skaitas.

Iš ieškovų pateiktų pažymų apie priskaičiuotas išmokas matosi, kad jie galėjo įvykdyti įsiskolinimus.

2. Atsakovė A. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad iÅ¡ varžytynių įgijo ieÅ¡kovų parduodamÄ ginčo butÄ , sumokėdama varžytynių kainÄ â€“ 33 070 Eur. IeÅ¡kovai iÅ¡ buto neiÅ¡sikėlė, todėl atsakovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovams nuomotis butÄ ir 2018 m. lapkričio 30 d. tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės buvo sudaryta buto nuomos sutartis 6 mėnesiams, mokant 220 Eur nuomos mokestį. Pagal teismų praktikÄ , varžytynių akto panaikinimas galimas tik esant esminiams imperatyvių teisės normų pažeidimams, varžantiems asmenų teises ir teisėtus interesus.

Varžytynių paskelbimo metu galiojo įstatymo redakcija, pagal kuriÄ minimali iÅ¡ieÅ¡koma suma buvo ne 4 000 Eur, bet 2 030 Eur, todėl antstolė galėjo pažeisti įstatymÄ tik tuo atveju, jei bÅ«tų virÅ¡yta 2 030 Eur suma. IeÅ¡kovų bendra skola, iÅ¡ieÅ¡koma atsakovės antstolės I. K., buvo 17 871,25 Eur. IeÅ¡kovės skola 4 647,24 Eur, o ieÅ¡kovo – 13 224,01 Eur. Be to, prie iÅ¡ieÅ¡kojimo prisijungė ir kiti antstoliai, todėl iÅ¡ieÅ¡koma skola buvo didesnė. Jei paskelbus varžytynes skolos suma tampa mažesnė, nei 4 000 Eur, varžytynių atÅ¡aukti nereikia.

IeÅ¡kovai pagal gaunamas pajamas neturėjo galimybių apmokėti skolas per Å¡eÅ¡is mėnesius ar per 18 mėnesių, todėl antstolė turėjo teisę skelbti varžytynes. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi buvo atmetęs ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimÄ dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ paskutinio gyvenamojo bÅ«sto. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Kadangi Å¡is klausimas jau buvo iÅ¡nagrinėtas teismo, todėl ieÅ¡kovai negali vėl grįsti ieÅ¡kinio tuo pačiu pagrindu.

IeÅ¡kovai turto pardavimo kainos neatitikimÄ grindžia panaÅ¡ioje gyvenvietėje skelbime parduodamo turto kaina, tačiau nėra galimybės įvertinti lyginamo turto bÅ«klės ir daugelio kitų dalykų. Turtas nėra įkainuotas individualiai, daiktų amžius ženkliai skiriasi, todėl negalima lyginti skirtingų daiktų. Be to, turtas nebuvo parduotas iÅ¡ pirmųjų varžytynių, todėl negalima sakyti, jog jo kaina neatitinka turto rinkos kainų.

3. Atsakovė antstolė I. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovė neteisingai nurodė iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ . Visa skola buvo 17 871,25 Eur bei prisidėjus kitiems antstoliams dar buvo iÅ¡ieÅ¡koma 2 594,45 Eur. Teismas turi taikyti procesinio veiksmo atlikimo metu galiojusio įstatymo nuostatas, o ne tas, kurios įsigaliojo praėjus daug laiko po varžytynių paskelbimo ir užbaigimo. Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkų buvo vykdomas nuo 2005 metų ir nuo to laiko ieÅ¡kovai elgėsi pasyviai, nesÄ Å¾iningai, vilkino vykdymo procesÄ , nebendradarbiavo, nepriimdavo siunčiamos korespondencijos.

IeÅ¡kovai nepagrįstai nurodo, jog turtas parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , nes buvo atlikta ekspertizė turto vertei nustatyti. IeÅ¡kovų nurodomas lyginamasis butas yra naujos statybos, o ieÅ¡kovų – senas, kelis kartus senesnis. IeÅ¡kovai nuÅ¡alinimų ekspertui nepareiÅ¡kė, ekspertizę atliko teismo ekspertų sÄ raÅ¡e esantis ekspertas. Neginčijo eksperto nustatytos turto kainos, neprašė pakartotinės ekspertizės, neskundė antstolio patvarkymų dėl kainos nustatymo, nedėjo pastangų patys parduoti turto už didesnę kainÄ .

Teismai atmetė ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimÄ dėl paskutinio bÅ«sto nepardavimo iÅ¡ varžytynių, todėl ieÅ¡kovų argumentai atmestini. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė antstolė I. K. ginčijamu 2018 m. spalio 16 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-18-139-15150 ( toliau – Varžytinių aktas) atsakovei A. B. perleido ½ ginčo buto, priklausančio ieškovei L. L. ir ½ ginčo buto, priklausiusio ieškovui Č. L.. Pardavimo suma – 33 070 Eur sumokėta 2018 m. spalio 15 d.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai teigia, jog antstolė, parduodama ginčo butÄ pažeidė CPK 663 ir 664 straipsnių nuostatas, nes pardavė turtÄ iÅ¡ieÅ¡kodama mažesnę skolÄ nei 4 000 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis) bei pažeidė iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ , nustatytÄ CPK 664 straipsnyje. Teismas su Å¡iais teiginiais nesutikdamas nurodė, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai nurodo, jog pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį minimali suma yra 4 000 Eur, nes Å¡i įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. spalio 1 d. (pakeista 2018 m. birželio 30 d., CPK 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1460, įsigaliojusiam nuo 2018 m. spalio 1 d.).

Nors įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustatė, kad šio įstatymo redakcija taikoma ir byloms, pradėtoms iki jo įsigaliojimo, tačiau šiuo atveju ji netaikytina, nes įsigaliojo po varžytynių paskelbimo ir užbaigimo. CPK 3 straipsnio 8 dalis nustato, jog procesas vyksta pagal atskirų veiksmų atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl taikytina CPK 663 straipsnio 3 dalies redakcija galiojusi varžytynių paskelbimo ir vykdymo metu, kuri nustatė, jog išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena galima tik tuo atveju, jei išieškoma suma viršija 2 030 Eur.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes šiam ginčui nagrinėti taikytina galiojusio įstatymo riba dėl skolos, mažesnės nei 2 030 Eur išieškojimo.

7. IÅ¡ antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateiktų papildomų įrodymų teismo vertinimu matyti, jog varžytynių paskelbimo dienÄ ieÅ¡kovės L. L. bendra iÅ¡ieÅ¡koma suma su vykdymo iÅ¡laidomis buvo 3 227,65 Eur, atmetus vykdymo iÅ¡laidas 740 Eur, likusi iÅ¡ieÅ¡koma skola – 2 487,65 Eur. Taigi, varžytynių paskelbimo (2018 m. balandžio 10 d.) ir užbaigimo metu (2018 m. birželio 21 d.) CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkui priklausančio bÅ«sto suma (2 030 Eur ), buvo virÅ¡yta, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog antstolė, parduodama ieÅ¡kovės bÅ«stÄ iÅ¡ varžytynių, įstatymo nuostatų nepažeidė.

8. Č. L. skolos virÅ¡ijo CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ ribÄ keletÄ kartų (varžytynių paskelbimo dienÄ iÅ¡ieÅ¡koma suma – 13 224,01 Eur) ir ginčo dėl to byloje nėra. Teismas sprendė, kad antstolė, parduodama ieÅ¡kovo Č. L. butÄ (1/2 jo dalį), CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.

9. IeÅ¡kovų skolos buvo asmeninės ir antstolis pardavinėjo jų turtÄ kaip dalinį (po ½) ir kiekvieno ieÅ¡kovo asmeninės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į sumÄ , gautÄ pardavus kiekvieno ieÅ¡kovo ginčo buto dalį, o likusiÄ sumÄ pervedė kiekvienam ieÅ¡kovui. Atsižvelgiant į tai, jog asmeninės ieÅ¡kovų skolos buvo iÅ¡ieÅ¡komos tik iÅ¡ asmeninio ieÅ¡kovų turto, nereikėjo atlikti skolininko turto dalies nustatymo procedÅ«ros, numatytos CPK 667 straipsnyje, todėl antstolė įstatymo nuostatų nepažeidė.

10. Teismas nesutiko, kad buvo pažeistos CPK 663 straipsnio 4 dalies normos. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-25839-1080/2018, atmetė ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ , kad nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma skola iÅ¡ paskutinio ieÅ¡kovų buto. Nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2554-661/2018, palikus pirmosios instancijos nutartį nepakeistÄ .

11. Skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovės vykdomas nuo 2012 metų ir nebuvo baigtas iki varžytynių paskelbimo. Nuo to laiko skolos padidėjo, o 2018 m. spalio 22 d. buvo iÅ¡duotas dar vienas vykdomasis raÅ¡tas dėl 3 524,10 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismo vertinimu yra akivaizdu, jog antstolė negalėjo įvykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės L. L. darbo užmokesčio per protingÄ terminÄ . IeÅ¡kovo pajamos - senatvės pensija yra apie 227 Eur per mėnesį ir iÅ¡ieÅ¡koma buvo po maždaug 114 Eur. Skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo vykdomas nuo 2005 metų ir nuolat didėjo iÅ¡ieÅ¡koma suma. Teismo vertinimu, padengti daugiau nei 13 000 Eur įsiskolinimÄ per protingÄ terminÄ , neįmanoma.

12. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovų argumentais, kad jų bÅ«stas buvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ . Antstolio samdytas ekspertas, apžiÅ«rėjęs ieÅ¡kovų butÄ , nustatė jo vertę 55 000 Eur. Teismo vertinimu eksperto nustatyta kaina esminiai nesiskiria nuo pačių ieÅ¡kovų nustatytos vertės, netgi yra beveik 10 procentų didesnė. IeÅ¡kovų butas nebuvo parduotas pirmose varžytynėse už 44 000 Eur kainÄ , kas rodo, jog Å¡io konkretaus buto vertė rinkoje nesiekė 44 000 Eur.

Butas buvo parduotas pakartotinėse varžytynėse už 60 procentų parduodamo turto vertės (33 070 Eur ). Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog antstolė, nustatydama parduodamo iÅ¡ varžytynių turto kainÄ teisės normų nepažeidė ir parduoto turto vertė nėra žymiai mažesnė už rinkos kainÄ , o faktiÅ¡kai atitiko rinkos kainÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai L. L. ir Č.

L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-318-820/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovų L. L. ir Č. L. ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Perskirstyti bylos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovams L. L. ir ieÅ¡kovui Č. L. priteisti 1 012,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės antstolės I. K.. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 13.1. Ginčo varžytinių paskelbimo, vykdymo ir užbaigimo laikotarpiu galiojusioje CPK 663 straipsnio 3 dalies redakcijoje imperatyviai buvo nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkui priklausančio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu iÅ¡ieÅ¡koma suma virÅ¡ija 2 030 Eur.

PrieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek pirmųjų varžytinių paskelbimo dienÄ , tiek antrųjų varžytinių paskelbimo dienÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotina suma nevirÅ¡ijo 2 030 Eur, todėl jai priklausianti buto 1/2 dalis negalėjo bÅ«ti pardavinėjama ir parduota ginčo varžytinėse iÅ¡ieÅ¡komų skolų padengimui. Duomenys patvirtina, jog tiek pirmųjų varžytinių paskelbimo dienÄ (kaip vertino pirmosios instancijos teismas), tiek antrųjų varžytinių paskelbimo dienÄ (kaip turėjo bÅ«ti vertinama byloje), iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡koma skola su palÅ«kanomis negalėjo bÅ«ti didesnė nei 1207,72 Eur suma.

Nei 1522,91 Eur (1207,72 Eur + 315,19 Eur). ), nei kita 1 522,91 Eur suma (su vykdymo iÅ¡laidomis) nevirÅ¡ijo CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytos 2030 Eur sumos, leidžiančios iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ asmeniui priklausiančio bÅ«sto, kuriame jis gyvena. IeÅ¡kovei priklausanti ½ ginčo buto dalis buvo realizuota ginčo varžytinėse, pažeidžiant imperatyviÄ Ä¯statymo nuostatÄ (CPK 663 straipsnio 3 dalis), todėl 2018 m. spalio 16 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas Nr. S18-139-15150 turi bÅ«ti panaikintas kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms bei byloje pritaikyta restitucija, natÅ«ra grÄ Å¾inant bylos Å¡alis į pirminę padėtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK 1.80 straipsnis)). 13.2.

Antstolė ilgÄ laikÄ bylos nagrinėjimo metu vengė atskleisti konkrečiÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ ginčo varžytinių paskelbimo momentu, bei, tik pirmosios instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, pateikė teismui suvestinius bei akivaizdžiai neteisingus duomenis apie neva iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ varžytinių paskelbimo momentu, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Byloje esantys duomenys leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, pasivadovavęs antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. praÅ¡yme nurodyta klaidinga informacija, nepatikrinęs jos kitų bylos medžiagoje esančių objektyvių duomenų atžvilgiu, padarė klaidingÄ esminę iÅ¡vadÄ , jog ginčo varžytinių paskelbimo momentu iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotina suma siekė net 3227,65 Eur, nors realiai daugiausiai ji galėjo siekti tik 1585,91 Eur sumÄ (skola, palÅ«kanos, vykdymo iÅ¡laidos). 13.3.

Ginčo varžytinių paskelbimo metu CPK 663 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko turtÄ , jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad iÅ¡ieÅ¡komÄ pinigų sumÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio iÅ¡skaitymus iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė dirbdavo ir gaudavo stabilias darbo užmokesčio pajamas.

Å iuo atveju CPK 663 straipsnio 1 dalies prasme laikytina bÅ«tent 1207,72 Eur suma be vykdymo iÅ¡laidų, kuri neabejotinai per 6 mėnesius galėjo bÅ«ti padengta iÅ¡ ieÅ¡kovės gaunamo darbo užmokesčio. 13.4. IeÅ¡kovai nebuvo informuoti apie ginčo varžytines, jų eigÄ , tarpinius patvarkymus, iÅ¡ieÅ¡kotinas sumas varžytinių paskelbimo momentu. IeÅ¡kovai nurodė, jog apie antrose varžytinėse Nr. 154656 parduodamÄ jiems priklausantį vienintelį gyvenamÄ jį butÄ sužinojo atsitiktinai pamatę skelbimÄ el. varžytinių puslapyje.

Antstolė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad savo patvarkymus, susijusius su ginčo varžytinėmis siuntė ieÅ¡kovams registruotais laiÅ¡kais ir koks buvo Å¡ių laiÅ¡kų likimas. IeÅ¡kovams teigiant, jog jie nebuvo antstolės informuoti apie atliktÄ ginčo turto vertinimÄ bei inicijuotas ginčo varžytines, o antstolei nepateikus į bylÄ jokių objektyvių duomenų, kurie leistų prieÅ¡ingai vertinti situacijÄ darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai nebuvo tinkamai informuoti apie ginčo turto vertinimÄ , vykdytas ginčo varžytines ir tai užkirto jų galimybę realizuoti savo kaip skolininkų teisės, pvz., ieÅ¡kovė neabejotinai bÅ«tų padengusi savo turėtÄ nedidelį įsiskolinimÄ (objektyviai egzistavusį 1585,91 Eur (skola, palÅ«kanos, vykdymo iÅ¡laidos) ar net antstolės klaidingai pirmosios instancijos teismui nurodytÄ 3227,65 Eur, kad tik nebÅ«tų ginčo varžytinėse pardavinėjamas paskutinis jos turimas bÅ«stas ½ ginčo buto dalis. 13.5.

IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės nekvestionuoja to, kad varžytinės galėjo bÅ«ti vykdomos ieÅ¡kovui priklausiančios ½ buto dalies atžvilgiu dėl jo asmeninių skolų apimties, tačiau jokios varžytinės negalėjo bÅ«ti vykdomos ieÅ¡kovei priklausiančios ½ buto dalies atžvilgiu dėl jos asmeninių skolų nereikÅ¡mingos apimties. 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. kovo 13 d. patvarkymai patvirtina, jog parduotino turto per varžytines įkainojimo stadijoje buvo ketinama per varžytines realizuoti bÅ«tent ieÅ¡kovui asmenine nuosavybe priklausančiÄ Â½ buto už jo asmenines skolas, tačiau galiausiai visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai varžytinės buvo paskelbtos dėl viso buto pardavimo bei ginčo varžytinėse buvo parduotas visas butas.

Toks antstolės procesinis elgesys negali būti laikomas teisėtu ir pateisinamu, varžytinės buvo įvykdytos dėl netinkamo objekto (viso buto, nors galėjo būti vykdomos tik dėl ½ buto), atitinkamai ir pačios ginčo varžytinės negali būti laikomos teisėtomis. 13.6. Varžytinėse realizuoto buto rinkos vertė nebuvo nustatyta objektyviai ir teisingai. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovė net teoriškai neturėjo jokios galimybės pareikšti prieštaravimų dėl varžytinėse parduodamo turto vertės nustatymo (CPK 681, 682 straipsniai), kadangi antstolės įforminti 2017 m. gruodžio 14 d. patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo Nr. S-l 7-139-17373 ir 2018-03-13 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-18-139-4101, kuriais buvo nustatinėjama varžytinėse parduotino turto vertė, nebuvo surašyti ieškovės ir jos disponuojamo turto atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendime nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo varžytinėse parduotas butas antstolės buvo įvertintas neteisingai ir neobjektyviai. Antstolės atliktų imperatyvių įstatymo nuostatų ir procedÅ«rinių pažeidimų buvo realizuotas netinkamas objektas (visas ginčo butas, o ne ½ jo dalis, priklausianti ieÅ¡kovei). Todėl tokios varžytinės turi bÅ«ti pripažintinos negaliojančiomis ir sandorio Å¡alių atžvilgiu pritaikyta restitucija natÅ«ra, Å¡alys grÄ Å¾intos į pradinę padėtį.

14. Atsakovė antstolė I. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 14.1. IeÅ¡kovai nepagrįstai nurodo, kad varžytynių paskelbimo metu iÅ¡ieÅ¡kotina suma siekė tik 1522,91 Eur. NeaiÅ¡ku kuo remiantis nurodo tokias sumas, nurodo daug tų pačių ir besikartojančių faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde nėra teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, kodėl, apskaičiuojant CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ sumÄ , neturi bÅ«ti priskaičiuojamos vykdymo iÅ¡laidos.

Nepagrįsti argumentai, kad turėjo bÅ«ti vertintinos tik dviejų vykdomųjų bylų skolų sumos, kai tuo tarpu iÅ¡ieÅ¡kotina suma buvo vertinama pagal tris vykdomÄ sias bylas, o prie ieÅ¡kovo vykdomų bylų dar prisijungė ir kiti antstoliai: D. Å ., A. S. ir D. K.. Å iuo atveju ieÅ¡kovės skolų dydis turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymo metu buvo 3 227,65 Eur, iki turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymo momento nebuvo patenkinti iÅ¡ieÅ¡kotųjų reikalavimai ir apmokėtos visos vykdymo iÅ¡laidos, todėl teigti, kad varžytinės yra neteisėtos dėl to, kad ieÅ¡kovų manymu nesiekė įstatyme nustatytos sumos, nėra jokio teisinio pagrindo.

Ieškovų (skolininkų) atžvilgiu išieškojimas buvo vykdomas nuo 2005 metų ir nebuvo baigtas iki varžytynių, bet to, skolos nuolat didėjo, iš ieškovės L. L. iki 2018 m. lapkričio 7 d. dėl skolų išieškojimo buvo pateikta iš viso 10 vykdomųjų dokumentų. Ieškovei 2014 m. sausio 22 d. buvo pasirašytinai išduota pažyma dėl 5 326,85 Eur (18 392,55 Lt) skolos likučio. Civilinių bylų Nr. 2-8725-871/2011, Nr. 2-12499-541/2013, Nr. 2-202-541/2015 pagrindu ieškovų atžvilgiu buvo išduoti vykdomieji dokumentai dėl asmeninių prievolių nevykdymo.

Å ių vykdomųjų dokumentų pagrindu iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas atskirai kiekvieno ieÅ¡kovo atžvilgiu ir tai nėra klaidinanti aplinkybė, kaip nurodo ieÅ¡kovai. Be to, 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismui buvo pateiktos visos varžytynių paskelbimo dienai, t. y. 2018 m. balandžio 10 d. vykdomos bylos su neiÅ¡ieÅ¡kotų skolų likučiais. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad bendra iÅ¡ieÅ¡koma skolų suma buvo 16 451,66 Eur: iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo iÅ¡ieÅ¡koma - 3 227,65 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovo -13 224,01 Eur, t. y. iÅ¡ieÅ¡kojimo suma buvo didesnė nei 2 030 Eur tiek iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovo atskirai, tiek iÅ¡ abiejų ieÅ¡kovų bendrai (CPK 663 straipsnio 3 dalis). 2017 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo Nr. S-l7-139-17373 dėl ieÅ¡kovo nuosavybės teise priklausančios ½ dalies buto vertės nustatymo ir patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo Nr. S-17­139-17379 dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies buto vertės nustatymo.

Skolininkams priklausančio paskutinio bÅ«sto, kuriame jie gyveno, vertė (vertė - 55 000 Eur, pradinė pardavimo kaina - 44 000 Eur (pirmosios varžytynės), pradinė pardavimo kaina - 33 000 Eur (antrosios varžytynės)) yra didesnė, negu iÅ¡ieÅ¡kotina suma ir vykdymo iÅ¡laidos. IÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į kiekvienam ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį buto, esančiÄ (duomenys neskelbtini). 14.2. Nesutinka su argumentais, kad ieÅ¡kovai nebuvo informuoti apie ginčo varžytynes, jų eigÄ , tarpinius patvarkymus ir pan.

Viso vykdymo proceso metu ieÅ¡kovai (skolininkai) elgėsi pasyviai, nesÄ Å¾iningai, vilkino vykdymo procesÄ , siunčiamų procesinių dokumentų nepriimdavo ir nesidomėjo vykdymo proceso eiga bei nebendradarbiavo, prieÅ¡ingai reikÅ¡davo nepagrįstus praÅ¡ymus ir skundus. 2013 m. gruodžio 16 d. buvo paskelbta ieÅ¡kovų paieÅ¡ka. Ir tik po paskelbtos paieÅ¡kos ieÅ¡kovams buvo įteikti visi procesiniai dokumentai bei iÅ¡aiÅ¡kintos visos procesinės vykdymo teisinės pasekmės. Skolininkai elgdamiesi atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y.

žinodami apie jų atžvilgiu užvestas vykdomÄ sias bylas, apie 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymÄ apie paskelbtas pirmÄ sias varžytynes bei Å¡iame patvarkyme iÅ¡aiÅ¡kintÄ teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje suteikta teise, turėjo visas sÄ lygas pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis vykdymo procese. Be to, 2018 m. vasario 8 d. Ekspertizės aktas Nr. 18-02-08A, kuriame yra įtrauktas 2018 m. sausio 16 d. buto adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros aktas Nr. 18-02-08A, patvirtina, kad skolininkams buvo žinomos aplinkybės apie ketinamas paskelbti minėto turto varžytynes, nes turto apžiÅ«ros metu dalyvavo pats skolininkas Č.

L.. Nors skolininkas Č. L. atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ , tačiau į patalpas įsileido ir jas aprodė. Visi ieÅ¡kovams (skolininkams) skirti procesiniai dokumentai CPK 604-605 straipsniuose nustatyta tvarka buvo siunčiami registruotomis paÅ¡to siuntomis paskutiniu jų žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 14.3. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktÄ paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ apie paskelbtas varžytynes informuoja kitus antstolius, vykdančius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ to palies skolininko.

Pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato privalomo praneÅ¡imo apie varžytynes iÅ¡siuntimo proceso dalyvavimas (skolininkui ir kreditoriui), tačiau apie paskelbtas pirmÄ sias varžytynes skolininkams buvo praneÅ¡ta, t. y. registruotÄ ja paÅ¡to siunta iÅ¡siunčiant 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymÄ informuoti apie paskelbtas varžytynes žinomu skolininkų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „namuose rasti nepavyko, į paliktus praneÅ¡imus neatsiliepia“.

Atsižvelgiant į nuostatas dėl informavimo, į teismų praktikÄ , mano, kad ieÅ¡kovai (skolininkai) buvo tinkamai informuoti apie vykdymo eigÄ , todėl jie turėjo realiÄ galimybę susipažinti su priimtais patvarkymais ir, su jais nesutikdami, skųsti juos įstatymo nustatyta tvarka arba prieÅ¡tarauti dėl nustatytos turto vertės, siÅ«lyti savo pirkėjÄ ir pan., tačiau Å¡iomis įstatymo suteiktomis teisėmis nepasinaudojo. 14.4. IeÅ¡kovai nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė dirbdavo ir gaudavo stabilias pajamas, kurios leido jai padengti skolÄ tiek be vykdomųjų iÅ¡laidų, tiek ir su vykdomosiomis iÅ¡laidomis.

Tuo metu galiojusioje CPK 663 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nurodyta, kad pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko turtÄ , jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad iÅ¡ieÅ¡komÄ pinigų sumÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Å iuo atveju iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymu antstolis gali areÅ¡tuoti pradedamÄ realizuoti skolininko turtÄ , jei paaiÅ¡kėja, kad darant iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad gali padengti skolas per pusę metų, taip pat nėra jokių įrodymų apie ketinimÄ atsiskaityti geruoju ar apie įsiskolinimo dengimÄ , atliekant periodines įmokas, todėl nėra aiÅ¡ku, kas trukdė nuo 2005 metų ieÅ¡kovei padengti skolas. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie skolininkei priklausančias kitas pinigines lėšas, turtines teises, vertybinius popierius ar kitas pajamas arba kilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ ir vykdymo iÅ¡laidas galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius (CPK 663 straipsnio 1 dalis).

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2VP-25839-1080/2018) ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. (civilinės bylos Nr. 2S-2554-661/2018) nustatė, kad ieškovų skolos negalėjo būti išieškotos per šešių mėnesių laikotarpį. 2018 m. spalio 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, kad tik dalis skolos buvo dengiama iš darbo užmokesčio išieškotų lėšų.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė A. B. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 15.1. IÅ¡ieÅ¡koma suma turi virÅ¡yti CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ ribÄ skelbimo apie varžytynes metu (CPK 706 straipsnis), kadangi toks teisės aiÅ¡kinimas yra pateiktas kasacinio teismo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Tačiau, skirtingai, nei teigia ieÅ¡kovai, nei CPK normos, reglamentuojančios pirmųjų bei antrųjų varžytinių paskelbimo ir vykdymo tvarkÄ , nei tuos pačius veiksmus reglamentuojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos (patvirtintos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352) nuostatos neįpareigoja antstolio skelbiant skolininko bÅ«sto antrÄ sias varžytines, iÅ¡ naujo vertinti, ar jų paskelbimo momentu iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotina suma vis dar virÅ¡ija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ apribojimÄ .

Atsakovės vertinimu, tuo atveju, kai skelbimo apie varžytynes metu iÅ¡ieÅ¡koma suma virÅ¡ija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ ribÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimas teisėtai nukreipiamas į skolininko gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tačiau vykstant varžytynėms skolininkas iÅ¡ dalies atsiskaito ir iÅ¡ieÅ¡koma suma nebesiekia CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, teisėtai prasidėjusios varžytynės netampa neteisėtos ir antstolis neprivalo jų atÅ¡aukti. Nei CPK normos, nei kiti priverstinio vykdymo veiksmus reglamentuojantys teisės aktai, nei kasacinio teismo pateiktos Å¡ių teisės aktų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės nesuponuoja apeliantų padarytos iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatinėti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos dydį bÅ«tent antrųjų, o ne pirmųjų varžytinių momentu.

Pirmosios varžytinės buvo paskelbtos 2018 m. balandžio 10 d., o joms neįvykus, jau 2018 m. gegužės 22 d. buvo paskelbtos antrosios varžytinės. Toks mažas laiko tarpas vargu, ar galėjo įtakoti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos ženklų pasikeitimÄ . Apeliantai neįrodė, kad Å¡i suma pirmųjų ir antrųjų varžytinių paskelbimo momentu buvo (ar galėjo bÅ«ti) skirtinga. 15.2. Be to, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovė ne karto nebuvo nurodžiusi, kad jos skola per visÄ varžytinių procesÄ (nuo paskelbimo iki pabaigos) nesiekė ginčo santykiams taikytinoje CPK 663 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatytos 2030 Eur sumos.

PrieÅ¡ingai, 2019 m. liepos 17 d. vykusio teismo posėdžio metu net keletÄ kartų pripažino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotina suma virÅ¡ijo 2030 Eur, neginčijo antstolės atsiliepime bei jo prieduose nurodytos ieÅ¡kovės skolos dydžio, tačiau teigė, kad ginčo santykiams taikytina didesnė skolininko teisių apsauga, t. y. nuo 2018 m. spalio 1 d. įsigaliojusi CPK 663 straipsnio 3 dalies redakcija. Tačiau teismui sprendime pagrįstai nurodžius, jog Å¡iam ginčui nagrinėti taikytina varžytynių paskelbimo ir vykdymo metu galiojusio įstatymo riba dėl skolos, mažesnės nei 2030 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kovai pasirinko kitÄ gynybinę pozicijÄ ir pradėjo įrodinėti, kad apeliantės skola aptariamu momentu neva nevirÅ¡ijo ir Å¡ios 2030 Eur sumos. 15.3.

Apeliantai analizuoja antstolės 2018 m. balandžio 10 d. PatvarkymÄ informuoti apie paskelbtas varžytines Nr. S-18­139-5605 ir 2018m. gegužės 22 d. PatvarkymÄ informuoti apie paskelbtas varžytines Nr. S-l8-139-7433 turinį ir jų pagrindu daro klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės atžvilgiu juose skelbiamos varžytinės tik pagal dvi vykdomÄ sias bylas - Nr. 0139/13/03190 bei 0139/15/01373, kuriose iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ apeliantės atitinkamai 512,29 Eur bei 610,85 Eur pradinės skolos, todėl pasak ieÅ¡kovų, bendra iÅ¡ieÅ¡kojimo suma negalėjo virÅ¡yti 1123,14 Eur.

Tačiau iÅ¡ antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikto paaiÅ¡kinimo, matyti, kad be nurodytų vykdomųjų bylų pirmųjų varžytinių paskelbimo dienÄ (2018 m. balandžio 10 d. ) iÅ¡ L. L. buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir vykdomojoje byloje Nr. 0139/12/01341 dėl 849,95 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo, o iÅ¡ kartu su paaiÅ¡kinimu pateikto AIS iÅ¡raÅ¡o 2018 m. balandžio 10 d. matyti, kad skelbiant varžytines, iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo vykdoma iÅ¡ viso pagal penkias vykdomÄ sias bylas - be trijų jau nurodytų - antstolio D.

Å . vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0178/17/05003 dėl 183,69 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo ir antstolio D. S. vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0032/06/01054 dėl 870,75 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo. 15.4. CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ , nėra draudimo prie pradinės antstolio iÅ¡ieÅ¡komos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungė prie iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ieÅ¡komas sumas. Nevertinant kitų antstolių (be atsakovės ) vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų iÅ¡ apeliantės dydžių, antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateiktas paaiÅ¡kinimas rodo, kad vien tik jos vykdomose trijose vykdomosiose bylose varžytinių paskelbimo dienÄ bendra iÅ¡ieÅ¡kotina suma (skola, palÅ«kanos ir vykdymo iÅ¡laidos) sudarė 3227,65 Eur, o atmetus antstolės nurodytus 740 Eur vykdymo iÅ¡laidų - 2487,65 Eur.

Sudėjus Å¡iÄ sumÄ vien tik su pradinėmis kitų antstolių iÅ¡ieÅ¡komomis sumomis (neįskaitant metinių palÅ«kanų, nei vykdymo iÅ¡laidų), AIS duomenimis iÅ¡ieÅ¡kotina suma sudarytų 3542,09 Eur. Tai, kad kiti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kantys antstoliai nebuvo prisijungę prie atsakovės vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų varžytinių paskelbimo momentu, nereiÅ¡kia, kad jie negalėjo prisijungti vėliau, todėl nustatant iÅ¡ L. L. iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ varžytinių paskelbimo dienÄ , kitų antstolių iÅ¡ to paties skolininko iÅ¡ieÅ¡komos sumos taipogi galėjo bÅ«ti įtrauktos, juo labiau jos yra iÅ¡vieÅ¡intos visiems antstoliams jų informacinėje sistemoje AIS. 15.5.

Apeliantai visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad antstolė pateikė klaidingus duomenis apie ieÅ¡kovės atžvilgiu vykdytinÄ ir apeliantų manymu, nepagrįstai ieÅ¡kovei priskirtÄ vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0139/12/01341 dėl 849,95 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo Å¡ilumos tiekėjo naudai. Tai, kad Å¡ioje byloje buvo iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ ieÅ¡kovės jos asmeninė skola, rodo visa eilė byloje pateiktų dokumentų. Vykdomasis raÅ¡tas Å¡ioje byloje iÅ¡duotas pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ už akių, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-8725­871/2011, kurioje teismas priteisė iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 2460,60 Lt skolos, 102,20 Lt palÅ«kanų, 5 procentų procesinių palÅ«kanų bei 371,89 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sudėjus visas šias sumas ir perskaičiavus jas į eurus, akivaizdu, kad iš kiekvieno ieškovo buvo priteista po 849,95 Eur ir atitinkamai sumai buvo išduotas vykdomasis dokumentas kiekvieno atžvilgu. AIS duomenimis nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0139/12/01341 užvesta ieškovei, o vykdomoji byla Nr. 0139/12/01342 ieškovui, kuriose išieškomos vienodos sumos iš kiekvieno ieškovo atskirai. 15.6. Nesutinka, kad ieškovės pajamos leido jai padengti išieškomas skolas per 6 mėnesius, darant CPK 663 straipsnio 1 dalies nurodytus išskaitymus.

Atsakovė savo teiginio neįrodė. Vilniaus m. apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ paskutinio gyvenamojo bÅ«sto, nurodęs, jog pareiÅ¡kėjai nepagrindę CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų sÄ lygų, leidžiančių nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į paskutinį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , jie neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies reikalavimo, t. y. nėra socialiai remtini asmenys. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kėjų įsiskolinimai kreditoriams ženkliai virÅ¡ija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ 2030 Eur sumÄ , įsiskolinimai susidarė nuo 2005 metų, ir kad nepateikti įrodymai apie galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo bÅ«simų pajamų per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį (CPK 663 straipsnio 1, 3 dalys).

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Å¡iÄ apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistÄ joje nurodytais motyvais bei pagrindais. 15.7. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad atliekant ½ buto dalies vertinimÄ , o vėliau nustatant viso buto vertę, antstolė sÄ moningai siekė nustatyti kuo mažesnę turto vertę. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina buvo 44 000 Eur (80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis)), o ieÅ¡kovų butas parduotas iÅ¡ antrųjų varžytynių, kuriems pradinė kaina buvo 33 000 Eur (60 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis)).

Pirmosios varžytinės neįvyko, nes neužsiregistravo nei vienas dalyvis, vadinasi ne tik 20 procentų sumažinta kaina (nuo Antstolės pagal eksperto įvertinimÄ nustatytos 55 000 Eur kainos) nebuvo patraukli nei vienam pirkėjui, o ir 40 procentų sumažinta kaina varžytinių eigoje padidėjo labai nežymiai nuo 33 000 Eur vos iki 33 070 Eur, už kuriÄ butas ir buvo nupirktas atsakovės. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamu aktu parduoto buto nustatyta vertė nebuvo mažesnė, nei reali Å¡io buto rinkos vertė. 15.8.

Nesuprantama, kodėl apeliantai plačiai pasisakydami tik apie ieÅ¡kovės buto dalies realizavimo varžytinėse neteisėtumÄ , visiÅ¡kai neargumentuoja, kodėl turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu viso buto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas, įskaitant ir ieÅ¡kovo dalį bei taikyta restitucijÄ gražinant buto dalį taip pat ir ieÅ¡kovui, kurio skolos varžytinių paskelbimo dienÄ neabejotinai keletÄ kartų virÅ¡ijo CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ apribojimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.

16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl faktinių aplinkybių 18. Byloje ieÅ¡kovai pateikė pažymas apie gautas pajamas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 2 d. IÅ¡ ieÅ¡kovo Č. L. pažymos apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas (1 t., b. l.

7) matyti, kad ieÅ¡kovo gaunamos iÅ¡mokos yra 113,84 Eur per mėnesį. IÅ¡ ieÅ¡kovės L. L. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovės gaunamos pajamos yra apie 700 Eur (1 t., b.l. 8). IÅ¡ 2019 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2018m. spalio 24 d. nuosavybės teise buvo registruotas po ½ L. L. ir Č. L.. ( 3t.,b.l.3-7).F IÅ¡ antstolės pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 16 d.

Patvarkymu Nr. 0139/05/01929 Dėl paieÅ¡kos paskelbimo ieÅ¡kovui Č. L., kadangi nežinoma jo gyvenamoji vieta, jis nedengė skolos, vengė jos iÅ¡ieÅ¡kojimo, buvo paskelbta jo paieÅ¡ka per policijÄ . Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko Č. L. vykdomas pagal 2005 m. gegužės 12 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „Vilniaus energija“. Taip pat dėl tų pačių priežasčių 2013 m. gruodžio 16 d. Patvarkymu Nr. 0139/13/03190 Dėl paieÅ¡kos paskelbimo L.

L. buvo paskelbta jos paieÅ¡ka per policijÄ . IÅ¡ Å¡io patvarkymo matyti, jog skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkės ieÅ¡kovės L. L. vykdomas pagal 2013 m. liepos 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „Vilniaus energija“. Atsakovė antstolė I. K. 2014 m. sausio 21 d. raÅ¡tu, kuris buvo įteiktas ieÅ¡kovei (1 t., b.l. 60), informavo ieÅ¡kovę, jog jos skola su vykdymo iÅ¡laidomis yra 18 392,55 Lt arba 5 326,85 Eur, o ieÅ¡kovo skola su vykdymo iÅ¡laidomis yra 38 496,77 Lt arba 11 149,43 Eur.

Atsakovė antstolė I. K. 2017 m. gruodžio 14 d. Patvarkymu dėl ekspertizės paskyrimo (1 t., b.l. 69-70) paskyrė ½ ginčo buto vertės nustatymo ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui K. K.. Atsakovė antstolė I. K. 2018 m. kovo 13 d. Patvarkymu dėl areÅ¡tuoto turto vertės nustatymo (1 t., b.l. 71-72), nustatė, jog ½ ginčo buto, priklausančio ieÅ¡kovui, vertė yra 27 500 Eur ir informavo skolininkÄ , jog planuojama varžytynių data yra 2018 m. balandžio 5 d.

IeÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jis turi teisę surasti pirkėjÄ pats arba pavesti surasti pirkėjÄ kitiems asmenims. Atsakovė antstolė I. K. 2018 m. balandžio 10 d. Patvarkymu dėl informavimo apie paskelbtas varžytynes (1 t., b.l. 73-74) informavo ieÅ¡kovus, jog bus parduodama po ½ jų turimo ginčo buto dalis už bendrÄ kainÄ 44 000 Eur. 2018 m. balandžio 10 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės (1 t., b.l. 75). Atsakovė antstolė I. K. 2018 m. gegužės 14 d. Patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis (1 t., b.l. 76-78), paskelbė pirmÄ sias varžytynes neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis ir pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojams pasiimti neparduotÄ iÅ¡ pirmųjų varžytynių turtÄ už pradinę turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainÄ â€“ 44 000 Eur.

Atsakovė antstolė I. K. 2018 m. gegužės 22 d. Patvarkymu informuoti apie paskelbtas varžytynes (1 t., b.l. 79-80), informavo ieÅ¡kovus ir iÅ¡ieÅ¡kotojus, jog skelbiamos pakartotinės varžytynės už pradinę viso turto pardavimo kainÄ 33 000 Eur ir 2018 m. gegužės 22 d. buvo paskelbtos pakartotinės varžytynės (1 t., b.l. 79-81). Varžytynes, pasiÅ«liusi 33 070 Eur kainÄ , 2018 m. balandžio 24 d. laimėjo atsakovė A. B. (1 t., b.l. 82). Atsakovė antstolė I. K. ginčijamu 2018 m. spalio 16 d.

Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-18-139-15150 (1 t., p. 10; toliau tekste – Aktas) atsakovei A. B. perleido ½ ginčo buto, priklausančio ieškovei L. L. ir ½ ginčo buto, priklausiusio ieškovui Č. L.. Pardavimo suma – 33 070 Eur sumokėta 2018 m. spalio 15 d. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės A. B. ir ieškovų 2018 m. lapkričio 30 d. sudaryta minėto buto nuomos sutartis. 2019 m. rugpjūčio 21 d. antstolė pateikė išsamius duomenis dėl vykdomų išieškojimų, užvestų vykdomųjų bylų, atliktų antstolės veiksmų, AIS išrašus iš ieškovų bylų, antstolių patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo ( 2t., b.l. 110-120).

19. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymÄ užtikrinantis institutas. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriÅ¡kas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota Å¡alis savanoriÅ¡kai teismo sprendimo nevykdo, Å¡is vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iÅ¡ esminių teisingo, teisėto ir kokybiÅ¡ko teisingumo vykdymo prielaidų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, kai turtas parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal 7 punktÄ -jeigu turto pardavimas iÅ¡ varžytynių, perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali bÅ«ti taikoma restitucija CPK nustatyta tvarka.

Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iÅ¡ esminių teisingo, teisėto ir kokybiÅ¡ko teisingumo vykdymo prielaidų. Dėl CPK 663 straipsnio 3 dalies pažeidimo 20. Apeliantų vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolė nepažeidė ginčo varžytinių paskelbimo, vykdymo bei užbaigimo laikotarpiu galiojusiÄ imperatyviÄ CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , draudžiančiÄ antstolei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkui priklausančio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, jeigu iÅ¡ieÅ¡koma suma virÅ¡ija 2 030 Eur.

Byloje turėjo bÅ«ti nustatyta, kokia iÅ¡ieÅ¡kotina suma iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo bÅ«tent antrųjų varžytinių Nr. 154656 paskelbimo 2018-05-22 dienÄ , o ne pirmųjų varžytinių Nr. 152590, kurios buvo pripažintos neįvykusiomis, paskelbimo 2018-04-10 dienÄ , kaip nepagrįstai nustatinėjo pirmosios instancijos teismas. Apeliantų vertinimu ginčo varžytinių paskelbimo momentu ieÅ¡kovės skola Å¡ios sumos nevirÅ¡ijo, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas negalėjo bÅ«ti nukreipiamas į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ½ dalį.

Su apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Įvertinus apeliantų argumentus, pateiktus skaičiavimus dėl susidariusių įsiskolinimų, bei įvertinus antstolės pateiktus patikslintus duomenis, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendra išieškoma skolų suma buvo 16 451,66 Eur, iš ieškovės buvo išieškoma - 3 227,65 Eur, iš ieškovo -13 224,01 Eur, t. y. išieškojimo suma buvo didesnė nei 2 030 Eur tiek iš kiekvieno iš ieškovo atskirai, tuo labiau iš abiejų ieškovų bendrai.

21. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo skelbiamos varžytinės tik pagal dvi vykdomÄ sias bylas - Nr. 0139/13/03190 bei 0139/15/01373, kuriose iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ apeliantės atitinkamai 512,29 Eur bei 610,85 Eur pradinės skolos. Tačiau iÅ¡ antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikto paaiÅ¡kinimo matyti, kad be nurodytų vykdomųjų bylų pirmųjų varžytinių 2018 m. balandžio 10 d. paskelbimo dienÄ iÅ¡ L. L. buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir vykdomojoje byloje Nr. 0139/12/01341 dėl 849,95 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo, o iÅ¡ kartu su paaiÅ¡kinimu pateikto AIS iÅ¡raÅ¡o 2018 m. balandžio 10 d. matyti, kad skelbiant varžytines, iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo vykdoma iÅ¡ viso pagal penkias vykdomÄ sias bylas.

Apeliantai, teigdami, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotinos skolos dydžio nustatymÄ pirmosios instancijos teismas turėjo susieti su antrųjų varžytinių paskelbimo momentu, ir kad iÅ¡ieÅ¡koma suma buvo (ar galėjo bÅ«ti) skirtinga, neįrodė. Apeliantų nurodyti argumentai, taip pat argumentai dėl lėšų paskirstymo pardavus butÄ , nesudaro pagrindo kitokioms, nei padarė teismas, iÅ¡vadoms. Neįvykus pirmosioms varžytinėms 2018 m. balandžio 10 d., jau 2018 m. gegužės 22 d. buvo paskelbtos antrosios varžytinės. Tarp varžytinių buvo pakankamai mažas laiko tarpas, todėl mažai tikėtina ( CPK 185 straipsnis) kad tai galėjo įtakoti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos akivaizdų CPK 663 straipsnio 3 dalis prasme pasikeitimÄ .

Teismo pažymėtina, kad ieÅ¡kovė savo paaiÅ¡kinimuose nebuvo nuosekli. Apeliaciniame skunde nurodė kitokias aplinkybes, argumentus nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kinyje nurodė 3380,30 Eur sumÄ , 2019 m. liepos 30 d., bei 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji nebuvo skolinga, jei ir buvo, tai jai nelabai žinoma koks skolų dydis buvo, tiek jos, tiek sutuoktinio atžvilgiu, kad iÅ¡ jos atlyginimo buvo iÅ¡skaitoma iki 300 Eur kas mėnesį ir pan.

IeÅ¡kovė kaltino antstolę, nurodė, kad didžiausiÄ Ä¯takÄ turėjo eismo įvykis ir jo pasėkoje susidariusi skola, kuri nežinia kaip paskaičiuota, nors ir buvo mokama, bet skola nemažėjai ir pan.

22. Teismui nėra pagrindo vertinti, kad antstolė ilgÄ laikÄ bylos nagrinėjimo metu vengė atskleisti konkrečiÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ ginčo varžytinių paskelbimo momentu, nes tik pirmosios instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, pateikė teismui papildomus dokumentus. Be to nėra pagrindo spręsti, kad antstolės pateikti dokumentai akivaizdžiai neteisingi. Nepagrįsti argumentai, kad antstolės 2019 m. rugpjūčio 21d. praÅ¡yme, prieÅ¡ingai nei jos 2018 m. gruodžio 13d. atsiliepime, per apsirikimÄ arba sÄ moningai, kaip nurodo apeliantai, klaidingai buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal dar vienÄ vykdomÄ jÄ bylÄ dėl papildomos pradinės 849,95 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, galimai siekiant klaidingai pagrįsti didesnę nei realiai buvo iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ ginčo varžytinių paskelbimo momentu.

Pažymėtina, kad pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ už akių, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-8725­871/2011, kurioje teismas priteisė iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 2460,60 Lt skolos, 102,20 Lt palÅ«kanų, 5 procentų procesinių palÅ«kanų bei 371,89 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, matyti, kad sudėjus visas Å¡ias sumas ir perskaičiavus jas į eurus, iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo buvo priteista po 849,95 Eur ir atitinkamai sumai buvo iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas kiekvieno atžvilgu.

Vykdomoji byla Nr. 0139/12/01341 užvesta ieÅ¡kovei, o vykdomoji byla Nr. 0139/12/01342 ieÅ¡kovui, kuriose iÅ¡ieÅ¡komos vienodos sumos iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo atskirai. IÅ¡ esmės įvertinus apeliantų nurodytus argumentus, antstolės procesiniuose dokumentuose pateiktus duomenis, teismo vertinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog varžytinių (tiek pirmųjų, tiek ir antrųjų) paskelbimo dienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal visus vykdomuosius dokumentus iÅ¡ieÅ¡kotina suma nesiekė CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyto 2030 Eur apribojimo.

Be to, pažymėtina, kad taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ , nėra draudimo prie pradinės antstolio iÅ¡ieÅ¡komos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungė prie iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ieÅ¡komas sumas, bei pridėti vykdymo iÅ¡laidas. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d nutartį Nr. 3K-3-463-9I5/2015). Dėl CPK 663 straipsnio 1 dalies pažeidimo 23. Apeliantų vertinimu varžytinių paskelbimo metu CPK 663 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko turtÄ , jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad iÅ¡ieÅ¡komÄ pinigų sumÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio iÅ¡skaitymus iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

Apeliantų vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė dirbdavo ir gaudavo stabilias darbo užmokesčio pajamas. Å iuo atveju CPK 663 straipsnio 1 dalies prasme laikytina bÅ«tent 1207,72 Eur suma be vykdymo iÅ¡laidų, kuri neabejotinai per 6 mėnesius galėjo bÅ«ti padengta iÅ¡ ieÅ¡kovės gaunamo darbo užmokesčio. Teismui įvertinus byloje pateiktus duomenis apie ieÅ¡kovės gautas pajamas nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė turėjo realiÄ galimybę sumokėti skolÄ , kad jÄ ketino sumokėti.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų ėmusis kokių tai aktyvių veiksmų skolos padengti. Priešingai, kaip minėta nors ieškovės atžvilgiu ir buvo atliekami išieškojimai per antstolius, tačiau ieškovė teismo posėdžių metu nurodė, net nežinanti kokio dydžio įsiskolinimai yra.

24. Byloje pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovai teikė skundus dėl antstolės veiksmų, kad antstolė pažeidė CPK 663 straipsnio 3 dalis nuostatas, nukreipdama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ paskutinį bÅ«stÄ , kad antstolė neinformavo ieÅ¡kovų apie buto vertinimÄ , ekspertizės atlikimÄ , apie varžytines, nesuteikė galimybės pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų dėl turto vertės ir pan. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-25839-1080/2018 iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ ir nustatė, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, L.

L. dirba UAB „Maxima“, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 600 Eur (neatskaičius mokesčių), o Č. L. mokama 221,99 Eur dydžio senatvės pensija. PareiÅ¡kėjų įsiskolinimai kreditoriams ženkliai virÅ¡ija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ 2030 Eur sumÄ , įsiskolinimai susidarė nuo 2005 metų, nepateikti įrodymai apie galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo bÅ«simų pajamų per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį (CPK 663 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai nepagrindė CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų sÄ lygų, leidžiančių nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į paskutinį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2554-661/2018, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. IeÅ¡kovų praÅ¡ymas buvo atmestas, nurodant, kad jie neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies reikalavimo, t. y. nėra socialiai remtini, nes jų pajamos yra didesnės už socialiai remtinų asmenų pajamas. Taigi klausimas dėl ieÅ¡kovų ginčo buto pardavimo draudimo CPK 663 straipsnio 4 dalies pagrindu jau buvo iÅ¡nagrinėtas teisme. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad gali padengti susidariusias skolas per pusę metų, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta įrodymų apie ketinimÄ atsiskaityti geruoju ar apie įsiskolinimo dengimÄ , atliekant periodines įmokas.

Ä®vertinus tai, kad skolos yra susidariusios nuo 2005 metų, kreditorių skaičius ir skolos vis didėjo tiek vieno, tiek kito ieÅ¡kovo atžvilgiu, tačiau ieÅ¡kovai nesiėmė (nepateikė jokių įrodymų), kad ėmėsi veiksmų skolas atlyginti gera valia, nors ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad norėdamas atlyginti įsiskolinimus bandė parduoti turtÄ . Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieÅ¡kovei galimai priklausančias kitas pinigines lėšas, ar turtines teises, iÅ¡ ko iÅ¡ieÅ¡kotinas sumas bei vykdymo iÅ¡laidas bÅ«tų buvę galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius (CPK 663 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atmestini ieÅ¡kovų teiginiai, jog antstolė negalėjo vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ paskutinio ieÅ¡kovų bÅ«sto. Todėl apeliantų argumentai, jog ginčo varžytinių metu buvo pažeistos imperatyvios CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatos, nepagrįstos. Dėl turto vertės nustatymo 25. Apeliantų vertinimu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendime nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo varžytinėse parduotas butas antstolės buvo įvertintas neteisingai ir neobjektyviai.

Apeliantų vertinimu varžytinėse realizuoto buto rinkos vertė nebuvo nustatyta objektyviai ir teisingai. Ieškovė net teoriškai neturėjo jokios galimybės pareikšti prieštaravimų dėl varžytinėse parduodamo turto vertės nustatymo (CPK 681, 682 straipsniai).

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija. Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigÄ , bet ir tolesnius iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtÄ varžytynėse pardavus už mažesnę kainÄ , negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ , suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

IÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieÅ¡ka vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas bÅ«tų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimÄ , kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebÅ«tų parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , o teismo sprendimas bÅ«tų įvykdytas kuo ekonomiÅ¡kiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

Ä®statymas antstoliui nustato pareigÄ ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

27. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę jei asmens pateikti prieÅ¡taravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Ä®statymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindÄ jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms Å¡alims naudingo teismo sprendimo įvykdymo.

IÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieÅ¡ka vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas bÅ«tų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimÄ , kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebÅ«tų parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ . Å iuo atveju ne pati antstolė nustatė parduodamo buto vertę, turto vertė, tiek 12/ dalis priklausanti L. L., tiek ½ dalis priklausanti Č. L. įvertina po 27500 Eur, buvo nustatyta UAB „Negrita“ 2018 m. vasario 8 d.

Ekspertizės aktu Nr. 18-02-08A.

28. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad ieÅ¡kovai teigdami, kad atliktas netinkamas vertinimas, vertė nustatyta akivaizdžiai per maža, nes vertė yra apie 130 000 Eur, turėjo pareigÄ pateikti tai patvirtinančius įrodymus, teikti iÅ¡samius duomenis, pasinaudoti teise atlikti turto vertinimÄ ir kita, kurie sudarytų pagrindo pa daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie turto vertinimo procedÅ«ros pažeidimÄ , o ne vien remtis subjektyvia nuomone apie turto vertę ir kaip Å¡iuo atveju tik nurodant į atitinkamÄ tinklapį dėl galimų kainų atitikimo.

Todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovų argumentai, įvertinus tiek pirmosios instancijos teisme nurodytus, tiek apeliaciniame skunde nurodytus, pakankamai bei suteikiantys pagrindo abejoti turto vertinimo metu nustatyta areÅ¡tuoto turto verte. Be to pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė įsigijusi butÄ nurodė, kad bute reikalingas remontas, butas yra pirmame aukÅ¡te, namas yra nusėdęs, grindys nėra horizontalios, iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė neneigė nurodytų aplinkybių, tik akcentavo, kad problema yra tik viename kambaryje ir kita.

Taigi, nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kuriÄ vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieÅ¡kotojas, tiek skolininkas turi bÅ«ti aktyvÅ«s ir patys domėtis vykdymo eiga, sÄ Å¾iningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Å iuo atveju ieÅ¡kovai privalėjo bendradarbiauti su antstole ir aktyviai padėti jai greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimÄ (CPK 640, 644 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad eksperto nustatyta kaina esminiai nesiskiria nuo pačių ieÅ¡kovų nustatytos vertės. IeÅ¡kovų butas nebuvo parduotas pirmose varžytynėse už 44 000 Eur kainÄ , kas rodo, jog Å¡io konkretaus buto vertė rinkoje nesiekė 44 000 Eur. Butas buvo parduotas pakartotinėse varžytynėse už 60 procentų parduodamo turto vertės (33 070 Eur). Teismo vertinimu anstolė nustatydama parduodamo iÅ¡ varžytynių turto kainÄ teisės normų nepažeidė ir parduoto turto vertė nėra žymiai mažesnė už rinkos kainÄ , faktiÅ¡kai atitiko rinkos kainÄ .

Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vadomis. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai atmestini. Dėl ieÅ¡kovų neinformavimo apie vykdymo veiksmus 29. Apeliantų vertinimu jie nebuvo informuoti apie ginčo varžytines, jų eigÄ , tarpinius patvarkymus, iÅ¡ieÅ¡kotinas sumas varžytinių paskelbimo momentu. IeÅ¡kovai nurodė, jog apie antrose varžytinėse Nr. 154656 parduodamÄ jiems priklausantį vienintelį gyvenamÄ jį butÄ sužinojo atsitiktinai pamatę skelbimÄ el. varžytinių puslapyje.

Teigia, kad antstolė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad savo patvarkymus, susijusius su ginčo varžytinėmis siuntė ieškovams registruotais laiškais.

30. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, antstolis, skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, atsiras pareiga mokėti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).

Antstolė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad viso vykdymo proceso metu ieÅ¡kovai elgėsi pasyviai, nesÄ Å¾iningai, vilkino vykdymo procesÄ , siunčiamų procesinių dokumentų nepriimdavo ir nesidomėjo vykdymo proceso eiga bei nebendradarbiavo. Å iuo atveju, skolininkai elgdamiesi atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. žinodami apie jų atžvilgiu užvestas vykdomÄ sias bylas, apie 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymÄ apie paskelbtas pirmÄ sias varžytynes bei Å¡iame patvarkyme iÅ¡aiÅ¡kintÄ teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje suteikta teise, turėjo visas sÄ lygas pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis vykdymo procese.

Be to, 2018 m. vasario 8 d. Ekspertizės aktas Nr. 18-02-08A, kuriame yra įtrauktas 2018 m. sausio 16 d. buto adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros aktas Nr. 18-02-08A, patvirtina, kad skolininkams buvo žinomos aplinkybės apie ketinamas paskelbti minėto turto varžytynes, nes turto apžiÅ«ros metu dalyvavo pats skolininkas Č. L.. Nors skolininkas Č. L. atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ , tačiau į patalpas įsileido ir jas aprodė. Visi ieÅ¡kovams (skolininkams) skirti procesiniai dokumentai CPK 604-605 straipsniuose nustatyta tvarka buvo siunčiami registruotomis paÅ¡to siuntomis paskutiniu jų žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. paaiškino, kad kalbėjo su ieškove dėl buto pardavimo iš varžytinių, klausė kokia yra susidariusi skola, siūlė kitus sprendimus, vėliau įvykus varžytinėms sudarė nuomos sutartį su ieškove, ieškovė atsakovės nurodytų aplinkybių neginčijo.

31. IÅ¡ esmės pritartina antstolės argumentams. CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laiÅ¡ku siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laiÅ¡ku vykdymo proceso dalyviams Å¡io CPK VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo iÅ¡siuntimo dienos, iÅ¡skyrus Å¡io CPK 660 straipsnyje numatytÄ atvejį. Tinkamam įteikimui nebÅ«tina konstatuoti, kad skolininkas realiai gavo antstolio siunčiamus procesinius dokumentus.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovams buvo siunčiama visa informacija apie vykdymo eigÄ , be to, kaip pagrįstai nurodė antstolė ieÅ¡kovai ir patys turėjo bÅ«ti suinteresuoti bendradarbiauti, teikti duomenis, naudotis jiems suteiktomis teisėmis ir pan. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu neneigė, kad buvo atvykę asmenys apžiÅ«rėti buto, kad butas buvo apžiÅ«rėtas, patvirtino, kad atsisakė ant dokumentų pasiraÅ¡yti. IeÅ¡kovė taip pat atvirtino, kad jai buvo žinomos Å¡ios aplinkybės, nors ji tuo metu buvo iÅ¡vykusį į AnglijÄ pas dukrÄ .

IeÅ¡kovai nenurodė, ir nepateikė duomenų kokius konkrečiai veiksmus atliko, kaip atidÅ«s, rÅ«pestingi ir sÄ Å¾iningi skolininkai, siekiantys kuo greičiau ir operatyviau grÄ Å¾inti skolÄ . Teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovai nebuvo tinkamai informuoti apie vykdymo eigÄ , kad neturėjo realios galimybės susipažinti su priimtais patvarkymais ir, su jais nesutikdami, skųsti juos įstatymo nustatyta tvarka arba prieÅ¡tarauti dėl nustatytos turto vertės, siÅ«lyti savo pirkėjÄ ir pan., tačiau Å¡iomis įstatymo suteiktomis teisėmis nepasinaudojo.

Be to, Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-36707-905/2018 ieÅ¡kovės praÅ¡ymo uždrausti antstolei I. K. suraÅ¡yti buto (duomenys neskelbtini), pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , netenkino. Teismas sprendė, kad L. L. nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų jos skundo reikalavimus. Tokį pareiÅ¡kėjos procesinį elgesį teismas vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ siekį užvilkinti įkeisto turto realizavimÄ . IeÅ¡kovė Å¡ios nutarties neskundė.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantų argumentai dėl ieÅ¡kovų neinformavimo vykdymo procese, nepagrįsti. Dėl bylos procesinės baigties 32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Turto pardavimas iÅ¡ varžytynių, perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimas be varžytynių negali bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trÅ«kumų, kurie negalėjo turėti įtakos Å¡ių veiksmų teisėtumui. ( CPK 602 straipsnio 7 punktas).

Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nenurodyta argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iÅ¡ esmės neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo, teisėtumo. Todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 33.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atmetus apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovams nepriteistinos. Atsakovė A. B. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikė duomenis apie patirtas iÅ¡laidas. Ä®vertinus pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, keliamus klausimus, sugaiÅ¡tÄ laikÄ , spręstina, kad praÅ¡ymas pagrįstas, priteistinos praÅ¡omos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovų L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Č. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) lygiomis dalimis, bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėjai Egidijus Mockevičius Irena Stasiūnienė Vilija Valantienė