2024-12-18 Nr. AB-18382-3-61-3-04529-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-727-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04529-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) priimtą 2024 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 2S-448-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. S.“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-14627-780/2024 (proceso Nr. 3-61-3-04529-2024-1) iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

1) Pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekildomąjį turto atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir Teritorijų sąrašas).

2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30- 1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ buvo pakeisti ankstesni įsakymai ir iš Teritorijų sąrašo buvo išbrauktos atskiros teritorijos, viso 11 pozicijų. Šiuo įsakymu taip pat patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas), kuriame patvirtinti 46 sklypai, skiriami nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą eilę.

3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2289/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. įsakymas) buvo pakeistas Teritorijų sąrašas ir iš jo išbraukta 14 teritorijų, taip pat pakeistas Sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktas vienas žemės sklypas.

4) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo pakeitė Teritorijų sąrašą ir iš jo išbraukė 8 teritorijas, taip pat pakeitė Sklypų sąrašą ir iš jo išbraukė 5 sklypus.

5e) Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos” (toliau – ir Potvarkis), kuriame nurodė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, nėra daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje ir pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

5) NŽT 2024 m. liepos 26 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0830 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0830 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, skundą grįsdamas tuo, kad dėl galbūt neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymų, kuriais buvo pakeisti (sutrumpinti) Sklypų sąrašas ir Teritorijų sąrašas, pareiškėjas nepagrįstai neteko galimybės rinktis grąžintinus sklypus iš platesnio sąrašo.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, jog Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusiu sprendimu yra išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kurioje teismas darė išvadą, kad 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir panaikino jį. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. eA-1997-502/2024) ir galutinis teismo sprendimas joje nėra įsiteisėjęs.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 101 straipsnio 2 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl nurodytų ABTĮ nuostatų taikymo.

Teismas, įvertinęs ginčo pagrindą ir dalyką tiek nagrinėjamoje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, konstatavo, kad šios bylos yra tarpusavyje susijusios, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. S. grindžia ginčijamo Sprendimo neteisėtumą išimtinai tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tokiu būdu pareiškėjui buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu, o vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 konstatuotas 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo neteisėtumas turi esminę reikšmę, vertinant skundo pagrįstumą ir nagrinėjamoje byloje, o teismas negali vertinti šio įsakymo teisėtumo, nes tai nėra tiesioginis šios bylos dalykas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad NŽT nagrinėja piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, tačiau iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotuose grąžinamų natūra žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas ne tik tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas galutinis NŽT Sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susijęs ir sąlygotas iki tol atliktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo sumažinti grąžintinos natūra žemės sąrašai, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant nagrinėjamoje byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas pažymėjo, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai atkurti piliečiams nuosavybės teises į miesto žemę, atsakovas nėra atsakingas už šių žemės sklypų projektavimą, kuris yra tiesioginė savivaldybės funkcija. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas, todėl, neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, nėra galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjo ginčijamo Sprendimo teisėtumą.

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės Potvarkio 1 punkte nustatė, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybes teises į žemę Vilniaus miesto savivaldybėje ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas; Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose nėra daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas; Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, nėra daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai; Potvarkio 2 punkte nustatė, kad žemės sklypų, skirtų atkurti nuosavybės teises, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas. Administracija pateikė NŽT informaciją, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus miesto savivaldybėje ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas.

Atsakovas nurodo, kokie veiksmai NŽT buvo atlikti, gavus Administracijos informaciją dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos (2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1 (toliau – ir NŽT Įsakymas) patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą; 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2 (toliau – ir NŽT Įsakymas2) patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą (toliau – ir Piliečių sąrašas); 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.) (toliau – ir NŽT Įsakymas3) patvirtino Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė)), bei nurodo skundžiamo Sprendimo priėmimo aplinkybes.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamos bylos išsprendimui bus reikšmingas administracinė byloje Nr. el3-4874-535/2024 priimtas procesinis sprendimas. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, o ne Administracijos priimti įsakymai, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylos, be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas.

Atsakovas pabrėžia, kad NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašas nuo 2024 m. sausio 12 d. buvo viešai skelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos svetainėje bei Nacionalinės žemės tarnybos centrinės buveinės patalpose.

Atsakovas akcentuoja, kad NŽT, priimdama administracinius aktus (įsakymus) bei patvirtindama Eilę, Piliečių sąrašą ir Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o nurodyti Nacionalinės žemės tarnybos priimti administraciniai aktai yra nenuginčyti bei galiojantys. Atsakovas akcentuoja, kad nė vienoje administracinėje byloje nebuvo prašyta taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste, nė viename iš teisminių procesų, kuriame ginčijami Administracijos įsakymai, teismai nebuvo taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl nei NŽT, nei Administracija neturėjo pagrindo nevykdyti joms įstatymais priskirtų funkcijų.

Atsakovas akcentuoja, kad piliečiai gali rinktis naujus žemės sklypus tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, o, remiantis Potvarkio 2 punktu, žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, todėl Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad NŽT Įsakymu3 buvo patvirtinta Eilė, pagal kurią įsakymo priėmimo metu 633 piliečiai turėjo teisę gauti naują žemės sklypą, 310 piliečių – lygiavertį žemės sklypą. NŽT Įsakymu buvo patvirtintas sklypų (550 sklypų, užimančių 194,5897 ha), iš kurių Eilėje įrašyti piliečiai galėjo pasirinkti žemės sklypą ar jo dalį, sąrašas. Atsakovas pažymi, kad piliečiams pakako perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto Vilniaus miesto savivaldybėje, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į Eilę bei į NŽT Įsakymu2 patvirtintą Piliečių sąrašą, poreikis gauti naują žemės sklypą ar jo dalį (bendras plotas, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises minėti piliečiai, yra 66 ha žemės, o siūlomų žemės sklypų plotas (194,5897 ha) beveik tris kartus viršija pretendentų poreikį), todėl ir pareiškėjas, ir kiti asmenys turėjo visas galimybes rinktis iš didesnio žemės sklypų (ar jų dalių) skaičiaus ir įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybės teises būtent tokiu būdu, t. y. gaunant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai.

Atsakovas akcentuoja, kad, remiantis Potvarkiu, baigiamas žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisių atkūrimui, todėl net ir patenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi liktų galioti teisės aktų ir Potvarkio nuostatos, kuriomis vadovaujantis atitinkamos procedūros Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtos, pripažinus, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, ir nauji grąžintini sklypai nebus projektuojami.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės įtakos teisingo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimui, todėl nėra jokių procesinių ar teisinių kliūčių priimti sprendimą šioje byloje ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

IV. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Administracija nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie bylas siejantį prejudicinį ryšį ir klaidingai sprendė, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.

Administracija teigia, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 ginčijamo 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo teisėtumas neturi ir negali turėti jokios teisinės įtakos, sprendžiant dėl NŽT Sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Administracija pažymi, kad, įgyvendinant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Tvarkos 34 punkto 3 pastraipos, 106 punkto nuostatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsniu, Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose formuotini nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žeme atkurti, sąrašą. Administracija suprojektavo ir perdavė NŽT 550 žemės sklypų, kurių bendras plotas yra apie 195 ha, nors NŽT Įsakymu2 patvirtintame Piliečių sąraše įrašytų 633 pretendentų bendras plotas, į kurį minėti piliečiai, įrašyti į Eilę, turi teises atkurti nuosavybės teises, yra 66 ha žemės.

30. Administracija akcentuoja, kad nei Atkūrimo įstatymas, nei jį lydintys bei jį įgyvendinantys teisės aktai nenumatė pareigos savivaldybių administracijoms projektuoti sklypus konkrečiose vietovėse ar suprojektuoti begalinį skaičių sklypų; vienintelis kriterijus, siekiant atkurti pretendentams nuosavybės teises, buvo tai, kad sklypų skaičius būtų toks, jog visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.

Administracija atkreipia dėmesį, kad administracinės bylos Nr. el3-4874-535/2024 dalykas yra Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas, kuriuo buvo pakeistas NŽT perduotinų teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės (1.1 p.), viso 8 teritorijos, bei pakeistas sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (1.2. p.) arba 5 sklypai. Administracija akcentuoja, kad nė vienas sklypas, išbrauktas iš ginčijamo įsakymo, niekada nebuvo įrašytas į NŽT siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste, sąrašą, kurį sudarė ir tvirtino Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vedėjas. Taigi, net jei 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas būtų panaikintas, jame nurodytos teritorijos negalėtų būti siūlomos pretendentams atkurti nuosavybės teises, nes NŽT įsakymu jau yra patvirtinusi galutinį siūlytinų sklypų sąrašą ir šis įsakymas nėra ginčijamas, jo atžvilgiu nėra taikytų jokių reikalavimo užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių.

Administracija pažymi, kad NŽT nebeturi poreikio gauti papildomai naujų žemės sklypų suteikti piliečiams neatlygintinai, nes ji savo žinioje turi jų tiek, kad galėtų įgyvendinti visų pretendentų, laukiančių Eilėje, teisę gauti neatlygintinai žemės sklypą ar jo dalį, be to, piliečiai gali rinktis naujus žemės sklypus tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, todėl Administracijos direktoriaus patvirtintos teritorijos ir perduodamų sklypų sąrašai neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Administracija nurodo, kad NŽT siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi ne 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu, kuriuo tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises, tačiau savo priimtu įsakymu, kuriuo buvo tvirtinamas galutinis piliečiams siūlytinų žemės sklypų sąrašas. Administracija nurodo, kad ne visi Administracijos perduodami sklypai buvo automatiškai perkeliami į NŽT siūlytinų Sklypų sąrašą, NŽT atskirai vertino perduodamus sklypus kokybine prasme ir grąžino Administracijai dalį jų, kaip netinkamus atkurti nuosavybės teises.

Administracija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir klaidingai konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys tarp šių administracinių bylų, o kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir užtikrins teisingą jos išnagrinėjimą ir teisingo bei teisėto sprendimo priėmimą, kadangi Susijusioje byloje ginčijami procedūriniai Administracijos dokumentai, kurių panaikinimas nesukurs jokios prejudicijos šioje nagrinėjamoje byloje, be to, pareiškėjas nėra tos bylos šalis, ir pareiškėjo atžvilgiu jau yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jo laisva valia pasirinktą žemės sklypą iš galutinio NŽT patvirtinto Sklypų sąrašo.

Administracija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia NŽT Sprendimo teisėtumo klausimą, ir nors pats pareiškėjas nurodo, kad Administracijos direktoriaus įsakymai lėmė neteisėtą NŽT Sprendimą, teismas nėra saistomas šių aplinkybių ir turi byloje dalyvauti kaip aktyvus arbitras bei nustatyti objektyvią tiesą, įvertinant, ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą patenkinti jo reikalavimą. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ir nepaaiškino, kokiu būdu ir kokiu ryšiu yra susijusios minimos administracinės bylos, o vien tai, kad jas sieja bendra nuosavybės teisių atkūrimas tema, nesudaro pagrindo stabdyti bylą ir prieštarauja nuosekliai formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Administracija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024 buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą ir konstatuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti šiuos asmenis į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimą, kadangi šie asmenys, visų pirma, neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau yra atkurtos, antra, bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Administracija nurodo, kad nurodytos aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Administracija atkreipia dėmesį, kad, net ir panaikinus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą, nei pareiškėjas, nei kitas pretendentas negali turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio atkurti nuosavybės teises į išbrauktas teritorijas ir sklypus, kadangi ginčo teisinius santykius reglamentuojantis reguliavimas šioje vietoje yra aiškus ir konkretus: pretendentai gali rinktis naujus sklypus tik iš NŽT patvirtinto sklypų sąrašo, kuris nėra ginčijamas ir / ar panaikintas.

Pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl atskirųjų skundų, nurodydamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs tokiu klausimu identiškoje administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje buvo nagrinėjamas NŽT atskirojo skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti teismo nutartį, kuria bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas kitoje administracinėje byloje, pagrįstumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas kitoje administracinėje byloje, yra visiškai pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Ginčo pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl NŽT 2024 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 2S-448-(15.2.7), kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0830 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0830 ha žemės sklypą, esantį A. L. 8, Vilniuje.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą, iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) įsiteisėjimo, konstatavęs, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.); taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus miesto savivaldybėje; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 2 p.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas, prašydamas panaikinti NŽT Sprendimą, jo neteisėtumą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tokiu būdu pareiškėjui buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu, o vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023- 5) kilusių ginčų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, todėl šiuo atveju nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo ir Administracijos atskirųjų skundų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste buvo perduotas pakankamas žemės plotas, pažymi, kad nurodyti argumentai yra susiję su ginčo esme ir vertintini, nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas), minėti atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Administracija atskirajame skunde, be kita ko, prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą ir konstatuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti šiuos asmenis į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimą, kadangi šie asmenys neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau yra atkurtos, bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad Administracijos nurodytos administracinės bylos Nr. eAS-435-624/2024 nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti advokato, atstovaujančio asmenims, atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas, minimoje byloje nebuvo vertinamas Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties neįtraukti trečiųjų suinteresuotų asmenų į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimą pagrįstumas ir teisėtumas, taigi Administracijos nurodyta nutartis neturi reikšmės, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje taip pat buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurios aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskirųjų skundų argumentais, todėl NŽT ir Administracijos atskirieji skundai atmetami, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis