2025-08-13 Nr. AB-12611-3-61-3-01928-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams dėl nutarimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-08-13 Nr. AB-12611-3-61-3-01928-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014 (toliau – ir Nutarimas), o išnagrinėjus šią administracinę bylą priimti pareiškėjo papildomą skundą. Pareiškėjas taip pat pateikė skundo papildymą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui 454 934,31 Eur moralinę ir materialinę žalą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-680-492/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01928-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014 (toliau – ir Nutarimas), o išnagrinėjus šią administracinę bylą priimti pareiškėjo papildomą skundą. Pareiškėjas taip pat pateikė skundo papildymą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui 454 934,31 Eur moralinę ir materialinę žalą.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui skundžia Visagino miesto apylinkės teismo Nutarimą, prašydamas jį panaikinti, tačiau tokio pobūdžio klausimai pagal įstatymuose įtvirtintas taisykles nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai, taigi, skundas nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Teismas pareiškėjui išaiškino, kad apylinkės teismų priimtus sprendimus apeliacine tvarka nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai – apygardos teismai, t. y. Visagino miesto apylinkės teismo nutarimas galėtų būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.
Teismas taip pat nurodė, kad Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad dėl šio pareiškėjo reikalavimo priėmimo administraciniame teisme jau yra priimta ne viena įsiteisėjusi teismo nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. AS-378-415/2018, AS-561-575/2018, AS-796-442-2018, AS-142-575/2019, AS-20-525/2020, AS-678-492/2022), pareiškėjui išaiškinta, jog skundai dėl apylinkių teismų nutarimų, priimtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, yra priskirti bendrosios kompetencijos teismams (apygardų teismams).
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) normomis, vertino, kad sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą taikytinos ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., normos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d.). ATPK 3022 straipsnis nustatė, jog apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant šio kodekso 224 straipsnyje nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, šio kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą skundai dėl apylinkių teismų nutarimų, priimtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, yra priskirti bendrosios kompetencijos teismams (apygardų teismams).
Teismas, įvertinęs tai, kad reikalavimas dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimo panaikinimo nenagrinėtinas administraciniame teisme, šį skundo reikalavimą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjas papildomame skunde prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, atlyginimą – 454 934,51 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiaisiais administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-304-463/2025 pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl analogiško reikalavimo išaiškino, jog nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas prašomą atlyginti žalą šiuo atveju kildina būtent iš viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ir toks pareiškėjo skundas galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. <...> prašomą atlyginti žalą pareiškėjas sieja būtent su bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjusio pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje priimtas Nutarimas, procesine veikla. Teismas paminėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-378-415/2018 išaiškino, kad žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 30 str. 7 d.).
Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo papildomo skundo reikalavimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d., 33 str. 2 d. 1 p.).
III. Pareiškėjas atskirajame skunde (kurį pavadino „apeliaciniu skundu“, tačiau pirmosios instancijos teismas, nutartimi priimdamas šį dokumentą, jį laikė atskiruoju skundu ir persiuntė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui), prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų (Visagino miesto apylinkės teismo) Nutarimą. Papildomu apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti pareiškėjui teisingą kompensaciją iš Vidaus reikalų ministerijos už moralinę ir materialinę žalą, padarytą pažeidus jo teises – 454 934,51 Eur.
Pareiškėjas nurodo aplinkybes apie tai, kaip jis ne kartą kreipėsi į teismus dėl Visagino miesto apylinkės teismo Nutarimo panaikinimo, tačiau jo skundą atsisakoma priimti. Pareiškėjo nuomone, nors jis ir teikė teismams įrodymus apie savo nekaltumą ir nepagrįstą jo nubaudimą, nepriimant skundo buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą. Pareiškėjo vertinimu, dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų jis ir jo šeima prarado pajamas, sveikatą ir turi teisę į žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).
Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2-6-67-844/2014.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, dėl pareiškėjo reikalavimo dėl Nutarimo panaikinimo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme jau yra priimta ne viena įsiteisėjusi teismo nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-378-415/2018; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-561-575/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-796-442-2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-142-575/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-20-525/2020; 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-672-492/2022; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-424-968/2024; 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-9-520/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-575/2024; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-608-821/2024.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas skundus administraciniams teismams ir prašydamas panaikinti Nutarimą, kuris, kaip teigė pareiškėjas, priimtas remiantis suklastotais ir melagingais įrodymais, siekia įsiteisėjusio bendrosios kompetencijos teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo, tačiau pagal ABTĮ nuostatas tokio pobūdžio reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Atskirajame skunde pareiškėjas deklaratyviai teigia, jog nepagrįstai jo skundas dėl Nutarimo nėra priimamas ir nagrinėjamas administraciniame teisme, tačiau nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, kuri yra pagrįsta ir teisinga. Taigi, pareiškėjas atskirajame skunde nepagrindė, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė prašymą (iš esmės skundo papildymą), prašydamas priteisti jam iš Vidaus reikalų ministerijos 454 934,31 Eur moralinei ir materialinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip tinkamai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 454 934,31 Eur moralinę ir materialinę žalą išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-304-463/2025 pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodydamas, kad įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas prašomą atlyginti žalą šiuo atveju kildina būtent iš viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ir toks pareiškėjo skundas galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėjas nenurodė argumentų, dėl kurių ši išvada turėtų būti pripažinta nepagrįsta, o jo subjektyvus įsitikinimas, kad Vidaus reikalų ministerija turėtų prisiimti materialinę ir moralinę atsakomybę už, kaip nurodė pareiškėjas, neteisėtus pavaldinių veiksmus, atsižvelgiant į pareiškėjo išdėstytas aplinkybes bei keliamo ginčo pobūdį, nepaneigia išvados, jog prašomą atlyginti žalą pareiškėjas sieja būtent su bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjusio pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje priimtas Nutarimas, procesine veikla. Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-378-415/2018 išaiškino, kad žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 30 str. 7 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo priimti aptartą pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjas pakartotinai teikdamas skundą (skundus) teismui, ar atskirajame skunde, būtų nurodęs kokių nors kitų aplinkybių ar naujų argumentų, kurie leistų teigti, kad buvo pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti jo skundą (skundus) (ABTĮ 33 str. 4 d.), t. y. jis nepagrindė, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundus, o pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė