cb79e076-7916-4078-8243-e53c7d0ae9d7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-2508-534/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21136-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 31d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K. ir jo atstovei advokatei Nataljai Filipovai, vieÅ¡ameteismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. K. (gim. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius 11I1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių kadastro duomenys nustatyti UAB „RK matavimai“ 2020 m. kovo 9 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartį įgijo nuosavybės teisę į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). ButÄ pareiÅ¡kėjui padovanojo tėvai T. K. ir D. K.. Butas Å¡ildomas krosnimi,kurÄ Buto Å¡ildymui pareiÅ¡kėjo tėvai ir jis pats laikė ir dabar laiko pagalbinio Å«kio statiniuose, kurie UAB„RK matavimai“ 2020 m. vasario 17 d. parengtame Statinių iÅ¡dėstymo plane pažymėti indeksais 11I1/b, 12I1/ž, 15I1/b (toliau – Statiniai).

Statiniai, kurių atžvilgiu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo nustatyti nuosavybės teisės į Statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , buvo prižiÅ«rimi ir naudojami pareiÅ¡kėjo tėvų, ButÄ padovanojus pareiÅ¡kėjui, jis perėmė ir Statinių valdymÄ . Statiniai nėra įregistruoti kito asmens vardu, visÄ valdymo laikotarpį nuo 1948 iki dabar statiniai buvo valdomi pareiÅ¡kėjo tėvų ir jo paties kaip savas turtas, kiti asmenys neturi į Statinius daugiau teisių už pareiÅ¡kėjÄ .

Tokiu bÅ«du, mano, kad yra pagrindas konstatuoti, kad visÄ laikotarpį nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos pareiÅ¡kėjas ir jo Å¡eima valdė Statinius.Pažymėjo, kad buvo atliekama Statinių inventorizacija, tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras savavaliÅ¡kų statybų nefiksavo, tai, anot ieÅ¡kovo, patvirtino, statybos teisėtumÄ ir nuosavybės į Statinius, kadangi Statiniai naudojami iki Å¡ios dienos ir veikia de facto, iki Å¡iol nėra kilę jokių teisinių ginčų dėl jų naudojimo ir eksploatavimo.PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu UAB „RK matavimai“ parengė Nekilnojamojo turtoobjekto kadastrinių matavimų bylÄ Registro Nr. 10/97812, pagalbiniams pastatams suteikti unikalÅ«s numeriai: statiniui 11I1/b - Nr. (duomenys neskelbtini), statiniui 12I1ž – Nr. (duomenys neskelbtini), ir statiniui 15I1b – Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įraÅ¡yti į registrÄ Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kokie nekilnojamojo turto objektai įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto registrÄ . Å is dokumentas patvirtina, kad Statiniai į Nekilnojamojo turto registrÄ nėra įraÅ¡yti ir niekam nepriklauso.Statiniai buvo sukurti kaip Buto priklausiniai su aiÅ¡kia funkcija – patalpos kuro atsargoms, skirtoms Buto Å¡ildymui, laikyti.

PareiÅ¡kėjas Statinius valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 10 (deÅ¡imt) metų, todėl nuosavybės teise įgijo Statinius įgyjamÄ ja senatimi. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u Nr. 10/317333 galima teigti, jog nuosavybės teisės pareiÅ¡kėjo tėvams į ButÄ buvo įregistruotos 1993 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4855 pagrindu pagal 1991 m. gegužės 28 d.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ Nr. I-1374. Taigi, Butas buvo privatizuotas. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e Nr. 10/317333 yra nurodyta, jog nuosavybės teisės PareiÅ¡kėjo tėvams į ButÄ buvo įregistruotos ir 2002 m. rugsėjo 16 d., pirkimo–pardavimosutarties Nr. 8006 pagrindu, įsigyjant butÄ iÅ¡ L. J.. Tikėtina, kad pareiÅ¡kėjo tėvai iÅ¡reiÅ¡kė įsigyti ButÄ tačiau, tiek vykstant Buto privatizavimui, tiek nusiperkant butÄ iÅ¡ L.

J. neiÅ¡reiÅ¡kė valios privatizuoti/įsigyti ir ginčo Statinius.PareiÅ¡kėjas niekaip neįrodinėja, jog nuo 1948 m. iki 2020 m. Statiniai buvo valdomi jo ir jo tėvų kaip savas turtas, o tik apsiriboja deklaratyviais teiginiais. Teigė,kad pareiÅ¡kėjas pats sau prieÅ¡tarauja, jog ginčo statiniais visÄ valdymo laikotarpį (1948-2020 m.) buvo valdomi pareiÅ¡kėjo tėvų ir jo paties. Akcentavo, kad visų trijų ginčo Statinių statutas yra neįregistruotas remiantis 2016 m. vasario 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, o pačių Statinių statybos baigimo metai – 1980 m.

Statiniai yra (duomenys neskelbtini), žemės sklype. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, Lietuvos Respublika yra Å¡io žemės sklypo savininkė ir sklypÄ patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Taigi, tuo atveju, jeigu ginčo Statiniai nebuvo privatizuoti, jie yra vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, priklausantis valstybei. PridÅ«rė, kad nei pareiÅ¡kėjo tėvai, nei pats pareiÅ¡kėjas neprivatizavo ginčo Statinių kartu su Butu, todėl ginčo statiniai liko valstybės nuosavybe.

Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o sprendimÄ Å¡ioje byloje priimti teismo nuožiÅ«ra. VÄ® Registrų centras atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į Statinius nėra įregistruota, minėtų patalpų, kaip nekilnojamųjų daiktų, statusas – neįregistruotas. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Statiniai yra adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu iÅ¡ pateiktos kadastrinių matavimų bylos dokumentų matyti, kad statiniai yrauž žemės sklypo ribų, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad 2020 m. kovo 9 d. sudarytoje kadastrinių matavimų byloje nurodytas Statinių adresas yra neteisingas.

Atsižvelgiant į tai, kad po Statiniais, dėl kurių praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , žemės sklypas nesuformuotas, pareiÅ¡kimo tenkinimo atveju Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos atsirastų pareiga įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypÄ , bÅ«tinÄ Statinių eksploatavimui, pateikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl žemės sklypo įregistravimo. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o dėl pareiÅ¡kimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime pažymėjo, kad įvertinus byloje pateiktus dokumentus, mano, kad pareiÅ¡kėjo įgyjamosios senaties pagrindu praÅ¡omi įgyti statiniai patenka už suformuoto žemės sklypo ribų, t. y. į nesuformuotÄ valstybinę žemę. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė duomenų, raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi statiniais, jų priežiÅ«ra ar eksploatacija ir pan. Teigė, jog tik tuo atveju jeigu teismas konstatuos, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti įgyjamÄ jÄ senatį, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarautų, kad bÅ«tų nustatytas Å¡is faktas ir pareiÅ¡kėjas įgytų nuosavybės teises į Statinius.

Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuos, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti įgyjamÄ jÄ senatį, tuomet neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad teismas turi priimti sprendimÄ pagal byloje konstatuotas visas bÅ«tinas sÄ lygas taikyti įgyjamÄ jÄ senatį. Teismo posėdžio metupareiÅ¡kėjas A. K. prašė tenkinti pareiÅ¡kimÄ .

Papildomai paaiÅ¡kino, kad Statiniai atsirado po karo, nes jo tėvai Bute apsigyveno apie 1970 metus ir kaimynai, kurie gyveno name po karo, jiems pasakojo, kad Statiniai ten tuo metu buvo. Statiniai yra buto priklausiniai, juose buvo laikomas kuras, nes iki namo kapitalinės renovacijos namas buvo Å¡ildomas krosnimi. Kiek save pareiÅ¡kėjas atsimena, tie Statiniai buvo visÄ laikÄ , ir tik Buto gyventojai naudojosi tais statiniais, kiti namo gyventojai jais nesinaudojo. Remontus darė tėvas, Statinių bÅ«klė buvo kritinė, apie 1990 metus lūžo stogas, Statiniai pradėjo griÅ«ti, dėl to jie buvo renovuojami iÅ¡ esmės, apkloti blokeliais.

Vėliau, kai jau tėvai buvo per seni, o vėliau ir mirė, remontais ir Statinių eksploatacija rÅ«pinosi pareiÅ¡kėjas, valdymÄ iÅ¡ tėvų pilnai perėmė 2005 metais. Nurodė, kad jis pats remontÄ darė apie 2006-2007 metus, tuo tikslu net ėmė vartojamÄ jÄ paskolÄ , dokumentų, kurie patvirtintų, kad buvo perkamos medžiagos remontui, jis nekaupė, todėl jų nėra iÅ¡likusių. Taigi tik pareiÅ¡kėjo ir jo tėvų įdirbiu bei finansais buvo pagerinta Statinių bÅ«klė bei aplinka.

Savivaldybė niekada Statiniais nesirūpino, tai nebuvo savivaldybės turtas. Tai, kad registruose nurodyta, kad dalis Statinių pastatyta 1980 metais neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas save atsimena nuo 1986 metų ir jau tuomet tie statiniai buvo labai prastos būklės, apgriuvę. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Butas buvo tėvų privatizuotas 1993 metais, iš pradžių Butas buvo komunalinis, kas reiškia, kad butas padalintas į dvi dalis (dviem kambariais naudojosi tėvai, o kitu – kiti asmenys), vėliau 2002 metais dalį buto tėvai nusipirko iš L.

J. ir tuomet butas jau buvo perdarytas į vienÄ butÄ . Taip pat pažymėjo, kad kiti asmenys į Statinius neturi jokių interesų, net yra sudarytas Susitarimas su kitais trijų korpusų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais, kuriuo patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjo teisių į Statinius kiti namo savininkai neginčija, visi pripažįsta, kad Statiniai faktiÅ¡kai naudojami ir betarpiÅ¡kai susiję su pareiÅ¡kėjui priklausančiu Butu. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Statiniais naudojasi laikydamas jame malkas, anglis, skirtas židiniui, esančiam Bute, laiko įvairius rakandus, kopėčias, vaikų žaislus, ir pan.

Å iais Statiniais jo tėvai, o vėliau ir jis nepertraukiamai naudojasi, rÅ«pinasi, iÅ¡laiko, eksploatuoja jau apie 50 metų, Statiniai visuomet buvo traktuojami kaip buto priklausiniai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. T. ((duomenys neskelbtini)) paaiÅ¡kino, kadjis yra pareiÅ¡kėjo kaimynas, gyvena kitame name (korpuse), gyvena ten nuo gimimo, su pareiÅ¡kėju yra pažįstami nuo vaikystės. Kiek save atsimena, Statiniai ten visÄ laikÄ buvo, jie buvo prastos bÅ«klės, apkalti supuvusiomis medinėmis lentomis, pasvirę.

Statiniais rÅ«pinosi ir remontavo pareiÅ¡kėjo tėvas, laikė ten savo daiktus, kiemui prižiÅ«rėti skirtus įrankius, namų apyvokos reikmenis, malkas, nes namas buvo Å¡ildomas krosnimi. Vėliau Statiniais rÅ«pinosi pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ maždaug 15 metų pareiÅ¡kėjas atliko remontÄ . Kiti asmenys į Statinius niekada nepretendavo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiÅ¡kino, kadjis yra pareiÅ¡kėjo kaimynas, gyvena Å¡alia esančiame name. Jo ir pareiÅ¡kėjo tėvai bendraudavo tarpusavyje, su pareiÅ¡kėju jis irgi bendraudavo.

PaaiÅ¡kino, kad Statiniais naudojosi pareiÅ¡kėjo tėvai, vėliau ir pats pareiÅ¡kėjas. Statiniai nuo seno buvo kritinės bÅ«klės, nurodė, kad Statiniams esant tokios prastos bÅ«klės, nuogÄ stavo, kad jie neužsidegtų ar nesugriÅ«tų. Atsakydamas į klausimÄ , ar Statiniai galėjo bÅ«ti pastatyti 1980 metais, nurodė, kad nepamena, kad Statiniai bÅ«tų statomi naujai, kiek atsimena, jie visada buvo prastos bÅ«klės. Pats pareiÅ¡kėjas remontÄ darė maždaug prieÅ¡ 20 metų, tėvai jau buvo per seni tuo rÅ«pintis.

Patvirtino, kad nuotraukoje, kuri pateikta į bylÄ , nufotografuotas jis, apie 2005 metais, tuo metu Statiniai dar buvo prieÅ¡ remontÄ , matosi, kad prastos bÅ«klės. Konfliktų su kaimynais dėl Statinių naudojimo niekada nebuvo. PareiÅ¡kimas tenkinamas. IÅ¡ civilinėje byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjo, jo atstovės, liudytojų žodinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2012 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1840 įgijo nuosavybės teisę į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).ButÄ pareiÅ¡kėjui padovanojo jo tėvai T.

K. ir D. K., kurie į ButÄ Ä¯sikėlė gyventi apie 1970 metus, butas tėvų buvo privatizuotas 1993 metais (1993 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi), visas Butas pareiÅ¡kėjo tėvams priklausė nuo 2002 metų, kai 2002 m. rugsėjo 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėjo tėvai įgijo dalį buvusio komunalinio Buto iÅ¡ L. J.. KurÄ Buto Å¡ildymui, kitus namų apyvokos daiktus pareiÅ¡kėjo tėvai ir pats pareiÅ¡kėjas laikė ir dabar laiko pagalbinio Å«kio statiniuose pažymėtais: statinys 11I1/b - Nr. (duomenys neskelbtini), statinys12I1ž – Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys 15I1b – Nr. (duomenys neskelbtini).

Statiniai į Nekilnojamojo turto registrÄ nėra įraÅ¡yti ir niekam nepriklauso. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Statinius valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 10 (deÅ¡imt) metų. PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė fotonuotraukas, darytas maždaug 2004-2005 metais, nuotraukose matoma Statinių iÅ¡orinė bÅ«klė, kuri apibÅ«dintina kaip prasta, kritinė. Taip pat teismui pateiktos dabartiniu metu darytos nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad Statiniuose laikomi pareiÅ¡kėjo įvairÅ«s namų apyvokos daiktai, įrankiai, statybinės medžiagos, kopėčios, žoliapjovė, dviratis, vaikų žaislai, vežimėlis, malkos ir kiti daiktai.

Byloje pareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad pagal įgyjamÄ jÄ senatį pareiÅ¡kėjas įgijo teisę į Statinius, tačiau suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieÅ¡taravo tokiam pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė visų bÅ«tinų sÄ lygų taikyti įgyjamÄ jÄ senatį, ginčo Statiniai nebuvo privatizuoti, jie yra vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, priklausantis valstybei, nei pareiÅ¡kėjo tėvai, nei pats pareiÅ¡kėjas neprivatizavo ginčo Statinių kartu su Butu, todėl ginčo Statiniai liko valstybės nuosavybe.

Kiti suinteresuoti asmenys prieÅ¡taravimų iÅ¡ esmės nepateikė, tik iÅ¡dėstė nuomonę, kad pareiÅ¡kėjas pateikė nepakankamai duomenų dėl fakto, kad buvo naudojamasi Statiniais ir rÅ«pinamasi Statinių bÅ«kle. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamÄ praktikÄ Ä¯gyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra iÅ¡spręsti turto priklausomybės klausimus;

įgyjamÄ ja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir paÅ¡alinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktÄ . Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgÄ laikÄ daiktÄ kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Ä®gyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragos ir iÅ¡taisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡analizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas nėra Statinių (statinys 11I1/b - Nr. (duomenys neskelbtini), statinys 12I1ž – Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys 15I1b – Nr. (duomenys neskelbtini))savininkas. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į Å¡iuosStatinius, bet sÄ Å¾iningai juos įgijo, t. y. pareiÅ¡kėjas jais disponuoja ilgÄ laikotarpį, posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Statinius faktiÅ¡kai valdo ir jais rÅ«pinasi nuo 2005 metų, laiko ten kurÄ (malkas), savo asmeninius, buičiai reikalingus daiktus, tėvai Statiniais rÅ«pinosi ir juos naudojo dar nuo 1970 metų, kai įsikėlė į ButÄ , Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai, byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kas nors kitas Å¡iuos Statinius bÅ«tų valdęs, kad dėl jų naudojimosi bÅ«tų kilę konfliktų, nesutarimų, kad jais bÅ«tų naudojęsi kiti asmenys.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo Statinius valdo daugiau nei 10 (deÅ¡imt) metų. Byloje nustatyta, kad nurodyti Statiniai nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruoti kitų asmenų vardu. Pagal VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä , žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä Statiniai (statinys 11I1/b - Nr. (duomenys neskelbtini), statinys 12I1ž – Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys 15I1b – Nr. (duomenys neskelbtini)) neturi teisėto savininko, statusas neįregistruotas.

Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimui prieÅ¡taravo, argumentuodamas, kad Statiniai yra vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, priklausantis valstybei, nei pareiÅ¡kėjo tėvai, nei pats pareiÅ¡kėjas neprivatizavo ginčo Statinių kartu su Butu, todėl ginčo Statiniai liko valstybės nuosavybe. Tačiau, pabrėžtina, kad Å¡ios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis Å¡iai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, CPK 178 straipsnis).

Byloje suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apsiribojo abstrakčiais, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais apie galimÄ Statinių priklausomybę valstybei, tačiau jokių Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl Å¡ie argumentai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus dėl sÄ Å¾iningo valdymo statinių, kurie UAB„RK matavimai“ 2020 m. vasario 17 d. parengtame Statinių iÅ¡dėstymo plane pažymėti indeksais 11I1/b, 12I1/ž, 15I1/b.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad namo teritorijÄ reikėjo tvarkyti namo gyventojams, nes Vilniaus miesto savivaldybė namo teritorijos priežiÅ«ra nesirÅ«pino ir nesirÅ«pina – statiniuose laikė sniego kastuvus, Å¡luotas. BÅ«tent pareiÅ¡kėjas, jo tėvai žiema nusikasdavo sniegÄ nuo namo prieigų, pastatytų pagalbinių statinių, kad galėtų paimti malkas, anglis buto Å¡ildymui, nes savivaldybė nei Å¡ildymu, nei namo aplinka nesirÅ«pino ir Å¡iai dienai nesirÅ«pina. Statinių matmenys pasikeitė, nes pareiÅ¡kėjas, siekiant iÅ¡saugoti statinius nuo griÅ«ties, perstatė sienas, uždengė stogÄ , kas rodo sÄ Å¾ininga ir teisėtÄ daikto valdymÄ .

Teismui pateiktos pareiÅ¡kėjo įvairių gyvenimo laikotarpiųnuotraukosįrodo, kad pareiÅ¡kėjas nuo vaikystės gyvena nurodytu adresu ir sÄ Å¾iningai valdo, naudojasi statiniais. PareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai, paaiÅ¡kinimai įrodo pareiÅ¡kėjo ilgalaikį ir nepertraukiamÄ daikto valdymÄ . IÅ¡ suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos procesinės pozicijos yra piktnaudžiavimas teise, nes neteikia jokių įrodymų dėl statinių priklausomybės, valdymo, naudojimo, tik daro nuorodÄ Ä¯ valstybinę žemės nuosavybę ir, kad statiniai priklauso valstybei.

Suinteresuotas asmuo privalo paaiÅ¡kinti kokiu pagrindų pareiÅ¡kėjas, jo tėvai valdė ir naudojosi statiniais, kodėl laikė anglis, malkas kaip kurÄ krosniniam Å¡ildymui, kodėl pareiÅ¡kėjas, jo tėvas turėjo statinius remontuoti, į juos investuoti pinigines lėšas, darbÄ . Teismas atmeta suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paaiÅ¡kinimus dėl statinių, nes nepagrįsti įrodymais. Ginčo statiniai buvo faktiÅ¡kai priskirti bei tarnavo kaip gyvenamojo namo buto kuro sandėlis, saugykla.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sÄ sajos su pagrindiniu daiktu pasireiÅ¡kia per bendrÄ Å«kinę paskirtį. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sÄ sajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažįstamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 22 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Daiktų funkciniam ryÅ¡iui nustatyti esminę reikÅ¡mę turi daiktų paskirtis. Tik nustačius pagrindinio daikto ir savarankiÅ¡ko antraeilio daikto paskirtį, galima nuspręsti, ar savarankiÅ¡kas antraeilis daiktas yra pagrindinio daikto priklausinys. Jeigu visaverčiam naudojimuisi pagal paskirtį pagrindiniu daiktu bÅ«tina nuolat naudotis pagal paskirtį ir savarankiÅ¡ku antraeiliu daiktu, pastarasis yra pagrindinio daikto priklausinys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje minimas pagrindinio daikto ir priklausinio paskirties, kuri vadinama Å«kine paskirtimi, bendrumas pasireiÅ¡kia tik Å¡iuo aspektu, kadangi pagrindinio daikto paskirtis ir priklausinio paskirtis, vertinant kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, paprastai yra skirtingos (pvz., butas, kaip pagrindinis daiktas, skirtas žmonėms gyventi, o sandėliukas, kaip antraeilis, – laikyti bute gyvenančių žmonių daiktams, kuriems laikyti nėra skirtas butas). Byloje yra nustatyta, kad statiniai buvo funkciÅ¡kai susiję su turima pareiÅ¡kėjo nuosavybe – butu, buvo bute esančios krosnies kuro anglių, malkų, buitinių daiktų sandėliai, kurie yra prie namo (susiję viena teritorija).

Byloje nėra duomenų, kad per visÄ pareiÅ¡kėjo Statinių valdymo laikotarpį jam dėl Å¡iųpastatų kas nors bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu. PareiÅ¡kėjas, pradėdamas valdyti Statinius, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktÄ , atsižvelgiant į tai, kad Statinius prieÅ¡ tai valdė ir pareiÅ¡kėjo tėvai T. K. ir D.K.. Be to, pareiÅ¡kėjas buvo sÄ Å¾iningas daikto valdytojas visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), prižiÅ«rėjo, naudojo, tvarkė, remontavo iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

Byloje esančiais įrodymais, pareiÅ¡kėjo žodiniai paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymaisnustatyta, kadpareiÅ¡kėjas per visÄ valdymo laikotarpį ne tik įgyvendino teises į Statinius, elgdamasis su jais kaip savininkas, bet ir su valdomais Statiniais susijusias pareigas vykdė kaip savininkas (patyrė įprastines iÅ¡laidas, bÅ«tinas Statinių saugumui užtikrinti, pagerino jų bÅ«klę atlikdamas renovacijÄ /kapitalinį remontÄ , apsaugojo nuo bÅ«klės pablogėjimo). Taigi pareiÅ¡kėjas Statiniais disponavo kaip sava nuosavybe (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų,kad pareiÅ¡kėjas valdo daiktÄ neteisėtai.

Ä®statymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Tai, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ valdo atvirai, byloje patvirtina jo paaiÅ¡kinimai, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų J. T. ir R. V. paaiÅ¡kinimai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiÅ¡kėjo daikto valdymo sÄ Å¾iningumÄ , teisėtumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ . Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sÄ lygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkinamas ir nustatytinas faktas, kad pareiÅ¡kėjas įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo Å¡iuos Statinius:

1) pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä 11I1/b - Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m.;

2) Å«kinį pastatÄ 12I1ž – Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m.; 3)Å«kinį pastatÄ 15I1b – Nr. (duomenys neskelbtini), 1940 m.;esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių kadastro duomenys nustatyti UAB „RK matavimai“ 2020 m. kovo 9 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius: 11I1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių kadastro duomenys nustatyti UAB „RK matavimai“ 2020 m. kovo 9 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Audrius Žiedelis