cb795e86-5254-4e8b-a68e-544a0347583a · Jonavos rajono apylinkės teismas

                                                                                                                       Civilinė byla Nr. 2-15-598/2013Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01236-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 30.8; 116.4; 128.15.2 (S) JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 29 d.Jonava              Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,dalyvaujant pareiškėjams A.

S., E. D., L. M., V. J., R. K., T. A., D. D., S. A., J. R., V. S., N. S., A. B., V. A., B. Å ., V A. P., L. P., R. K., T. J. ir M. P., jų atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui JaruÅ¡evičiui, suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritorinio padalinio atstovams Svaigedui StoÅ¡kui ir Astai Naureckaitei, Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Eleonorai Slovikaitei, suinteresuoto asmens VÄ® Registrų centro Kauno filialo atstovui (apie teismo posėdį praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka),                  vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A.

S., E. D., L. M., V. J., R. K., T. A., D. D., S. A., J. R., V. S., N. S., A. B., V. A., B. Å ., V. A. P., L. P., R. K., T. J. ir M. P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VÄ® Registrų centro Kauno filialui, Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, ir n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktus į statinius - garažus, esančius Jonavos r. sav., Ruklos mstl., Piliakalnio g.:A.

S. - metalinį garaÅ¾Ä Nr.8, adresu Ruklos mstl., Jonavos r.sav.;E. D. - garaÅ¾Ä Nr. 14, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1398, pažymėtas plane indeksu 3Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r.sav.;L. M. - garaÅ¾Ä Nr.17, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1432, pažymėtas plane indeksu 5Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r.sav.;V. J. - garaÅ¾Ä Nr.20, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1443, pažymėtas plane indeksu 6Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r.sav.;R. K. – garaÅ¾Ä Nr.21, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1443, pažymėtas plane indeksu 6Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r.sav.;T.

A. - garaÅ¾Ä Nr.22, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1443, pažymėtas plane indeksu 6Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r.sav.;D. D. - garaÅ¾Ä Nr.25, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1465, pažymėtas plane indeksu 7Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r.sav.;S. A. - garaÅ¾Ä Nr.27, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1465, pažymėtas plane indeksu 7Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav.;J. R. - garaÅ¾Ä Nr.28, esantį statinyje kurio unikalus Nr. 4400-1590-1465, pažymėtas plane indeksu 7Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav.;V.

S. - garaÅ¾Ä Nr.31, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1476, pažymėtas plane indeksu 8Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav;N. S. - garaÅ¾Ä Nr.32, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1476, pažymėtas plane indeksu 8Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav., bei garažus Nr.45, 46 ir 47 esančius statinyje kurio unikalus Nr. 4400-1590-1500, pažymėtas plane indeksu 10Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav.;A. B. - garaÅ¾Ä Nr.34, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1476, pažymėtas plane indeksu 8Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav.;V.

A. - garaÅ¾Ä Nr.35, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1487, pažymėtas plane indeksu 9Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav.;B. Å . - garaÅ¾Ä Nr.37, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1487, pažymėtas plane indeksu 9Gl p, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav.;Vaclovas A. P. - garaÅ¾Ä Nr.40, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1500, pažymėtas plane indeksu 10Glp, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav.;L. P. - garaÅ¾Ä Nr.41, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1500, pažymėtas plane indeksu 10Glp, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav.;R.

K. – garaÅ¾Ä Nr.42, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1500, pažymėtas plane indeksu 10Glp, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav.;T. J. - garaÅ¾Ä Nr. 52, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1487, pažymėtas plane indeksu 9Glp, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav.;M. P. - garaÅ¾Ä Nr.43, esantį statinyje, kurio unikalus Nr. 4400-1590-1500, pažymėtas plane indeksu 10Glp, adresu Ruklos mstl., Jonavos r. sav.PareiÅ¡kėjų A. Ž., V. V., J. Å ., E. V., V. D., A. B., E. Ž., E. K., E. V., E. R., R.

R., E. K., T. J. (dalyje dėl reikalavimo garažo Nr. 44 atžvilgiu), K. M. V. ir J. S. reikalavimai teismo 2013 m. vasario 4 d. ir 2013 m. balandžio 8 d. nutartimis (II t., b.l. 109, 123) buvo palikti nenagrinėti Å¡iems pareiÅ¡kėjams atsiėmus savo pareiÅ¡kimus.PareiÅ¡kėjo Vytauto J. P., mirusio 2013-04-05, reikalavimas teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi (II t., b. l. 142) iÅ¡skirtas į atskirÄ bylÄ Nr. 2-1455-598/2013.PareiÅ¡kėjai savo pareiÅ¡kime nurodė, kad jie naudojasi minėtais garažais, kurie buvo pastatyti 7-8 deÅ¡imtmetyje, kai Ruklos miestelis buvo dar sovietų armijos karinis miestelis.

PareiÅ¡kėjai atliko garažų kadastrinius matavimus, nors pirminių dokumentų nėra. Dauguma pareiÅ¡kėjų garažus yra įsigiję iÅ¡ karininkų po Nepriklausomybės atgavimo ir Å¡iais garažais naudojasi iki Å¡iol, tačiau pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisės nėra įregistruotos Registrų centre. Kadangi pareiÅ¡kėjai garažus valdo teisėtai, atvirai bei rÅ«pinasi jais, kaip savo turtu, jų nuomone Civiliniame kodekse numatytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ nėra.

PareiÅ¡kėjų valdomi garažai yra valdomi teisėtai, atvirai ir nenutrÅ«kstamai daugiau kaip deÅ¡imt metų, pareiÅ¡kėjai garažus yra įgiję teisėtu bÅ«du, todėl tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , nustatytinas faktas, jog pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į garažus įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį.PareiÅ¡kėjas V. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis 2002 m. įsigijo garaÅ¾Ä Nr. 20 iÅ¡ V. V.. Sutartis buvo sudaryta žodžiu, pardavėjas jam jokių dokumentų neperdavė, kokiu bÅ«du jis garaÅ¾Ä buvo įgijęs nežino.

Garažu naudojasi nuo 2002 m., jį įregistravo seniÅ«nijoje. Jo garažas nepripažintas beÅ¡eimininkiu turtu.PareiÅ¡kėjas V. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis tarnavo kariuomenės dalinyje Rukloje ir jam 1986 m. kaip karininkui buvo skirtas žemės sklypas garažui statyti. GaraÅ¾Ä statė pats, be jokių dokumentų, nuosavybės teisės neįteisintos, garažu naudojasi iki Å¡iol. Kiti asmenys pretenzijų dėl garažo nereiÅ¡kia. BeÅ¡eimininkiu turtu jo garažas nėra pripažintas.PareiÅ¡kėjas E. D. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2001-2002 m,. jis įsigijo garaÅ¾Ä Nr. 14 iÅ¡ V.

K.. Pas notarÄ sutartis nebuvo patvirtinta, jis perdavė pardavėjai pinigus, o ji jam – raktus. Garažo nuosavybės dokumentai jam nebuvo perduoti. Pardavėjos vyras buvo karininkas ir pats statė tÄ garaÅ¾Ä , po to mirė. Nuo įsigijimo jis visÄ laikÄ tuo garažu naudojosi, niekas pretenzijų dėl jo nereiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas R. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2005 m. rudenį pagal jo skelbimÄ vienas žmogus pasiÅ«lė pirkti iÅ¡ jo garaÅ¾Ä Nr.

21. Norėdamas įsitikinti ar garažas yra to žmogaus, jis klausinėjo kaimynų, kai įsitikino, tada nupirko. To žmogaus vardo ir pavardės jis nežino. Sutartis sudaryta žodžiu, dokumentai neįforminti, nuosavybės dokumentai nebuvo perduoti. Garažu naudojasi nuo 2005 m. PareiÅ¡kėjas T. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2009 m. buvęs kaimynas iÅ¡ jo laiptinės, kurio pavardės ir vardo neprisimena, jam pardavė garaÅ¾Ä Nr. 52.Garažai buvo pastatyti legaliai bet be dokumentų. Jam nuosavybės dokumentai nebuvo perduoti.

Nuosavybės teisių į garažus neįteisino. Å iuo metu jis naudojas dviem garažais Nr.44 (dėl kurio reikalavimo jis atsisakė) ir Nr. 52.PareiÅ¡kėja A. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 1987 m. pagal jos praÅ¡ymÄ jai buvo paskirta vieta statyti garaÅ¾Ä . LeidimÄ gavo iÅ¡ karinio dalinio vado. 1987 m. ji pasitatė metalinį garaÅ¾Ä , kurio neįteisino. Po 2000 m. ji kreipėsi į savivaldybę dėl įteisinimo, bet pasakė, kad garažus nugriaus. Garažas nebuvo pripažintas beÅ¡eimininkiu.

Kai skyrė sklypÄ statybai, jokio dokumento ji negavo.PareiÅ¡kėja L. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jos sutuoktinis – buvęs rusų armijos karininkas,. 1986 m. vadovybė davė jam leidimÄ pasistatyti garaÅ¾Ä bei nurodė vietÄ . Jie pasistatė garaÅ¾Ä . Ji bandė įteisinti pastatytÄ garaÅ¾Ä , bet niekas neleido, seniÅ«nas pasakė, kad Å¡ie garažai bus nugriauti. Jos garažas nebuvo pripažintas beÅ¡eimininkiu.PareiÅ¡kėja T. A. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jos vyras buvo karininkas.

Dalinio vadovybė 1980 m. davė jiems leidimÄ statytis garaÅ¾Ä . Leidimas buvo žodinis, dokumentų nebuvo. Vyras mirė 1983 m. GaraÅ¾Ä Nr. 22 jie pasistatė 1981 m., nuo to laiko ji garažu ir naudojasi. Garažas beÅ¡eimininkiu turtu nebuvo pripažintas.PareiÅ¡kėja D. D. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2005 m. ji Rukloje pirko butÄ ir garaÅ¾Ä iÅ¡ V. Å .. Gavo tik buto dokumentus, garažo dokumentai jai perduoti nebuvo. Garažas Nr.

25. ButÄ ji įteisino, o garažu tik naudojasi. Kad garažas buvo Å . patvirtino kaimynai. Ä®teisinti nuosavybės teisės į garaÅ¾Ä neleido seniÅ«nas.PareiÅ¡kėjas S. A. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad garaÅ¾Ä Nr. 27 jis įsigijo prie trejus metus iÅ¡ L. N. (sesers vyro). Sutartis buvo žodinė. L. N. garaÅ¾Ä buvo pirkęs prieÅ¡ 10 metų. Jokių garažo dokumentų jis neturi, nuosavybės teisių įteisinti nebandė. Garažas nebuvo pripažintas beÅ¡eimininkiu.PareiÅ¡kėja J.

R. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 1993 m. jie įsigijo butÄ ir garaÅ¾Ä Rukloje iÅ¡ K. Buto dokumentus gavo, o garažo dokumentų niekas neperdavė. Buvo pasakyta, kad garažai buvo statyti su karinės vadovybės žinia. Garažu Nr. 28 ji naudojais 19 metų, ji nebuvo pripažintas beÅ¡eimininkiu turtu.PareiÅ¡kėjas N. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 1992 m. jis įsigijo butÄ ir du garažus, turėjo tik lapelį, gautÄ iÅ¡ besitraukiančios tarybinės armijos majoro dėl garažo. Jokių garažo dokumentų jis neperdavė. 1992 m.

įsigijo garaÅ¾Ä Nr. 47, kuris nepripažintas beÅ¡eimininkiu. Vėliau metų bėgyje iÅ¡ karininkų įsigijo garažus Nr. 45 ir Nr.

46. Pirkimas buvo be jokių dokumentų (raktai-pinigai). Garažai neįteisinti, nepripažinti beÅ¡eimininkiu turtu. GaraÅ¾Ä Nr. 32 jis įsigijo 1993 m. pabaigoje taip pat be jokių dokumentų. Garažas neįtrauktas į beÅ¡eimininkį turtÄ .PareiÅ¡kėjas B. Å . teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2002 m. jis nusipirko garaÅ¾Ä Nr. 37 iÅ¡ buvusios tarybinės armijos karininko, kurio pavardės nežino. Sandoris – žodinis (pinigai-raktai).. Nuosavybės dokumentai jam perduoti nebuvo. Garažas nepripažintas beÅ¡eimininkiu turtu, niekas jokių pretenzijų į jį nereiÅ¡kia.PareiÅ¡kėjas V.

A. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2008 m. jis nusipirko butÄ Rukloje ir garaÅ¾Ä Nr. 40 iÅ¡ Ž. B.. Buto dokumentus sutvarkė pas notarÄ , o garažo dokumentų nebuvo, todėl jų nesutvarkė. Buvo perduoti pinigai ir raktai. Naudojasi garažu nuo 2008 m. Ar buvo garažas pripažinta beÅ¡eimininkiu turtu, jis nežino. Ankstesnė savininkė garažu naudojosi 10-15 metų. PareiÅ¡kėja L. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 1997 m. ji įsigijo garaÅ¾Ä iÅ¡ V. M.. Senas Nr. 146, o dabartinis Nr.

41. Jis garaÅ¾Ä buvo įgijęs iÅ¡ N. N. pagal įgaliojimÄ . M. pardavė garaÅ¾Ä pagal įgaliojimÄ . Garažo neįteisino. 2007 m. ji kreipėsi į savivaldybę, kuri atsakė, kad reikia kreiptis į teismÄ arba kurti bendrijÄ . Garažas nebuvo pripažintas beÅ¡eimininkiu turtu.PareiÅ¡kėjas R. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį jis pirko garaÅ¾Ä Nr. 42 iÅ¡ A, kurio pavardės nežino. Jis perdavė pinigus, o tas jam – raktus. IÅ¡ žodžių jis žinojo, kad tai A garažas.

Jokių garažo dokumentų jis neturėjo. A. garaÅ¾Ä buvo pirkęs iÅ¡ karininkų. Pretenzijų į šį garaÅ¾Ä niekas nereiÅ¡kia.PareiÅ¡kėjas M. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad garažo numeriai atsirado tik pavasarį, iki 2006 m. garažu naudojosi jo giminaitis Jokubaitis, po kurio mirties garažu Nr. 43 epizodiÅ¡kai naudojosi iki 2010 metų pareiÅ¡kėjas. 2010 m. pabaigoje nusipirko garaÅ¾Ä pagal žodinė susitarimÄ . Dokumentų jokių nebuvo. Garažo savininku jis jaučiasi nuo 2010 m. gruodžio mėn. Jam nėra žinoma ar garažas pripažintas beÅ¡eimininkiu, niekas jokių pretenzijų dėl jo nereiÅ¡kia.

Garažas nebuvo inventorizuotas, tik įraÅ¡ytas pirkimo sutartyje.PareiÅ¡kėjas V. A. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 1985 m. pagal garnizono vado leidimÄ jis pasistatė garaÅ¾Ä . Leidimas buvo įsakymo formos, kurio jis neturi. Garažu Nr. 35 jis visÄ laikÄ naudojosi nuo jo pastatymo. GaraÅ¾Ä bandė įteisinti, bandė kurti kooperatyvÄ , bet nepavyko. Jokių garažo dokumentų jis neturi. Garažas neįtrauktas į beÅ¡eimininkį turtÄ .PareiÅ¡kėjas A. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 1993 m jis nusipirko butÄ Rukloje ir tarybinės armijos karininko, kurio pavardės jis nežino, o kartu su buti įsigijo ir garaÅ¾Ä , kurio neįregistravo.

Karininkas perdavė tik garažo raktus ir bylutę, o jis sumokėjo pinigus. Garažo bylutė nebuvo sutvarkyta iki galo. Nuosavybės įteisinti jis nebandė. Pretenzijų niekas nereiÅ¡kė. Buvo gavę tik iÅ¡ seniÅ«nijos praneÅ¡imÄ , kad garažai bus iÅ¡naikinti. Buvo nugriauti beÅ¡eimininkiai garažai, o jų liko. Senas garažo Nr. 152, po matavimų – Nr. 34.             Jonavos rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad 2008 m. sausio 11 d.

Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-122-657/2008, kuriuo pripažino beÅ¡eimininkiu turtu individualius mÅ«rinius garažus ( 21 vnt.), esančius Piliakalnio g. Ruklos mstl., Jonavos r. ir perdavė juos Jonavos rajono savivaldybės nuosavybėn. Kai kurie pareiÅ¡kėjai praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybėn garažus, kurie teismo jau yra pripažinti beÅ¡eimininkiu turtu ir perduoti Jonavos rajono savivaldybės nuosavybėn (J.

Å ., E. V., A. B., R. R., J. R., V. D., D. D., A. Ž., E. K., K. V., E. K. T. J. (garaÅ¾Ä Nr.44), E. V., V. V., E. Ž.). Atsižvelgiant į tai, kad LR CK 4.69 str. 3 d. yra nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ar kitam asmeniui priklausančius daiktus, jie negali bÅ«ti įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtinus visoms LR CK 4.68 - 4.71 str. numatytoms sÄ lygoms bei nesant duomenų, kad minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ garažus, bÅ«tų perėmęs koks nors kitas asmuo, Jonavos rajono savivaldybės administracija neprieÅ¡taraus, dėl praÅ¡omo fakto nustatymo.Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Jonavos rajono savivaldybės atstovė Eleonora Slovikaitė paaiÅ¡kino, kad jie palaiko savo atsiliepimÄ , yra likęs reikalavimas pareiÅ¡kėjos D.

D., kurios valdomas garažas yra teismo sprendimu pripažintas beÅ¡eimininkiu turtu ir jis negali bÅ«ti laikomas įgytu įgyjamÄ ja senatimi. Dėl kitų pareiÅ¡kėjų reikalavimų patenkinimo neprieÅ¡tarauja.Suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritorinis padalinys savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka. PareiÅ¡kimo objektas - garažai, esantys Piliakalnio g., Rukloje, Ruklos sen., Jonavos r., patenka į Ruklos piliakalnio (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 17158), Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos r., apsaugos zonÄ .

Ruklos piliakalnis įraÅ¡ytas į respublikinės reikÅ¡mės archeologijos paminklų sÄ raÅ¡Ä . KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento 1997-12-31 įsakymu Nr. 380 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į registrÄ â€œ (Žin., 1998, Nr. 14-333) Ruklos piliakalnis įraÅ¡ytas į KultÅ«ros vertybių registrÄ numeriu A279. Ruklos piliakalnis pripažintas registruota nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe ir suteiktas unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 17158. Ruklos piliakalnis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe ir nustatytas apsaugos tikslas - saugoti moksliniam pažinimui bei saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui.

Ruklos piliakalnio teritorija nustatyta Mokslinės kultūros paminklų apsaugos tarybos 1984 m. Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro direktoriaus V. K. patvirtinta 1994-04-17 (nustatytas plotas - 0,27 ha). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012-10-02 posėdyje aktu Nr. KPD-VL-32 nutarė patikslinti Registre registruotos vertybės - Ruklos piliakalnio, duomenis. Nustatytos vertybės (II t-mečio per. - vid.) vertingosios savybės: žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas, aikštelė, pylimas, griovys, šlaitai, kultūrinis sluoksnis.

Garažų vietai Piliakalnio g., Rukla, Ruklos sen., Jonavos r., taikomas Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ XIX straipsnio 88 punkto apribojimas, kuris numato, kad vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių kraÅ¡tovaizdžiui ar jų optimaliai jų apžvalgai. Ä®statymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad ,,saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamÄ poveikį Å¡velninanti tarpinė apsaugos zona.

Å i zona gali turėti vienÄ arba abu Å¡iuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: <...>, vizualinės apsaugos pozonį - už kultÅ«ros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys Å¡iame pozonyje veiklÄ , galinčiÄ trukdyti apžvelgti kultÅ«ros paveldo objektÄ â€œ. Garažai pastatyti 7-me ir 8-me deÅ¡imtmetyje ir kuriuos pareiÅ¡kėjai įsigijo iÅ¡ karininkų po Nepriklausomybės atgavimo 1990 m., patenka į Ruklos piliakalnio vizualinės apsaugos zonÄ , kuriÄ apibrėžia Nutarimo ir Ä®statymo nuostatos, t.y. jie trukdo optimaliai apžvelgti nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės - Ruklos piliakalnio, kraÅ¡tovaizdį ir kenkia visai piliakalnio apžvalgai, todėl jie turi bÅ«ti nugriauti.Suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritorinio padalinio atstovas Vaigedas StoÅ¡kus teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad piliakalnis į Archeologinių paminklų sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas dar 1992 m.

Garažai yra tarybinis aplikimas. Å iuo metu pareiÅ¡kėjų ketinimai įteisinti garažus prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes garažai patenka į piliakalnio zonÄ . SÄ Å¾iningumÄ pareiÅ¡kėjų paneigia tas faktas, kad jie buvo įspėti seniÅ«no. IÅ¡ seniÅ«no raÅ¡to matoma, kad garažai savavaliÅ¡ki ir patenka į piliakalnio zonÄ , todėl pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti patenkintas. Archeologai vienareikÅ¡miÅ¡kai pasisakė, kad teritorija uzurpuota ir jų paveldas yra vertingesnis, negu tarybinis reliktas.

Baltų plytų garažai sudarkė piliakalnį. 1992 m. registro nebuvo, į registrÄ piliakalnis įtrauktas 1997 m.. Å iuo atveju garažai patenka į vizualinio apsaugos zonÄ . Suinteresuoto asmens VÄ® Registrų centro Kauno filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir datÄ jam yra tinkamai praneÅ¡ta. Savo atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad jie neturi teisinio intereso Å¡ioje byloje ir nepasisako dėl pareiÅ¡kimo pagrįstumo. PraÅ¡o bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.Liudytojas G.

J. teismo posėdyje parodė, kad jis yra Ruklos seniÅ«nas nuo 1997-06-02. Jau 1997 m. jam pradėjus eiti Å¡ias pareigas vyko Ruklos piliakalnio tyrinėjimo darbai. Teko pagelbėti spręsti kai kurias problemas, nes archeologas Z. vykdydamas darbus turėjo problemų su vienu iÅ¡ garažu, kuris buvo tiesiog ant piliakalnio. Po tyrinėjimo, jis atsiuntė įpareigojimÄ , kuriuo įpareigojo imtis priemonių dėl Å¡ių garažų. Jų pareiga buvo prižiÅ«rėti kultÅ«ros vertybes, tai jie Å¡io darbo ir ėmėsi.

Bandė tvarkyti teritorijÄ ir prižiÅ«rėti. PeriodiÅ¡kai darydavo susirinkimus, kviesdavo gyventojus. 2005 m. savivaldybės praÅ¡ymu pateikė Å¡iuos garažus, kaip galimÄ beÅ¡eimininkį turtÄ ir toliau dėl to sprendė savivaldybė. Jų darbuotojo parengtas darbinis brėžinys, kuriame patys susiinventorizavo esančius garažus, nes reikėjo pateikti vėliau beÅ¡eimininkio turto įregistravimui. Tai nėra oficialus dokumentas, nes garažai nebuvo teisiÅ¡kai įregistruoti, todėl savivaldybė jiems negalėjo suteikti jokio numerio.

Žmonės pirkdavo vieni iš kitų tuos garažus. Planas (I t.,b.l.101) - tai seniūnijos darbo brėžinys, kurio paprašė savivaldybė. Jį sudarė apie 2003 m. seniūnijos darbuotojai. Numerius suteikė jie patys, juos užrašė ant garažų, kad būtų kokia nors tvarka. Šiai dienai jie išlikę. Perimant pastatus iš kariuomenės jokie dokumentai dėl garažų nebuvo perduoti. Nuo 1997 metų darydavo susirinkimus su gyventojais, kalbėdavo, kad garažai nelegalūs. 2003 metais buvo kviečiami specialistai ir žmones informuodavo.

Kai 2005 m. savivaldybė pradėjo registruoti beÅ¡eimininkį turtÄ , buvo įpareigoti iÅ¡skirti dalį gyventojų, kurie patys užsiregistravo savivaldybėje į tam tikrÄ sÄ raÅ¡Ä . Tie gyventojai, kurie pasakė, kad turi nuosavybę, jie buvo įpareigoti kreiptis į teismÄ , o kurie nesikreipė, jų turtas pripažintas teismo beÅ¡eimininkiu.PareiÅ¡kimas atmestinas.PareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais, bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Jonavos r. sav., Ruklos sen., buvusioje TSRS karinio dalinio teritorijoje laikotarpyje nuo 1984 m. iki 1987 m.

Ruklos miestelio komendantas miestelyje gyvenantiems karininkams ir kitiems asmenims išduodavo individualius leidimus statyti garažus (II t. b. l. 27-37, 49, 50), kurie buvo statomi fizinių asmenų lėšomis. Pareiškėjai nurodė, kad garažai buvo pastatyti karinio dalinio viršininko paskirtuose žemės sklypuose karinio dalinio teritorijoje. Pareiškėjai A. S., L. M., T. A., V. S. V. A. paaiškino, kad jie arba jų sutuoktiniai patys gavo leidimus garažų statybai ir juos statė savo lėšomis.

Kiti pareiÅ¡kėjai nurodė, kad garažus įgijo po 1991 metų iÅ¡ buvusių sovietų armijos karinio dalinio karininkų pirkimo bÅ«du, tačiau pirkimo-pardavimo sutartys įstatymo nustatyta tvarka notariÅ¡kai patvirtintos nebuvo, valstybiniame registre neregistruotos. Sutartys buvo žodinės, pardavėjas perdavė pirkėjui garažo raktus, o pirkėjas pardavėjui perdavė pinigus. Jokie garažų statybÄ bei teisėtÄ jų valdymÄ patvirtinantys dokumentai sandorio sudarymo metu naujiems pirkėjams perduoti nebuvo.

Suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritorinio padalinio atstovo ir liudytojo G. J. parodymais yra nustatyta, kad garažai, kurių atžvilgiu praÅ¡oma įgyjamosios senaties nustatyti faktÄ , yra Ruklos piliakalnio, kuris pripažintas archeologijos paminklu, apsaugos zonoje. Vykdant Ruklos piliakalnio tyrinėjimo darbus, paminklosaugos institucijos ne kartÄ kreipėsi į seniÅ«nijÄ dėl Å¡ių garažų likvidavimo (II t., b.l. 65,66,86,136). SeniÅ«nijos darbuotojai 2003 m. parengė individualių garažų planÄ (I t., b.l. 101) su jame nurodytais garažų numeriais ir 2005 m. kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybę dėl Å¡ių statinių pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu.

Ruklos seniūnas 2005 m. raštu buvo informavęs garažų valdytojus, kad jų naudojami statiniai yra priskirti nelegaliai statybai ir įspėjęs šiuos statinius nugriauti.Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-122-657/2008 (I t., b.l. 3,4) buvo pripažinti bešeimininkiu turtu statiniai – individualūs mūriniai garažai (21 vnt.), esantys Jonavos r. sav., Ruklos mstl., Piliakalnio g., kurie perduoti Jonavos rajono savivaldybės nuosavybėn. Teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartimi (I t., b. l. 35,36) buvo išaiškintas minėtas teismo sprendimas, nurodant, kad bešeimininkiu turtu pripažintų ir Jonavos rajono savivaldybės nuosavybėn perduotų individualių mūrinių garažų (21vnt.), esančių Piliakalnio g., Ruklos mstl., Jonavos r., pagal Ruklos miestelio šiaurinio pramoninio ir individualių garažų rajono tikrosios būklės brėžinį numeriai yra tokie: 2 (antras), 5 (penktas), 6 (šeštas), 10 (dešimtas), 12 (dvyliktas), 15 (penkioliktas), 18 (aštuonioliktas), 19 (devynioliktas), 23 (dvidešimt trečias), 24 (dvidešimt ketvirtas), 25 (dvidešimt penktas), 26 (dvidešimt šeštas), 29 (dvidešimt devintas), 30 (trisdešimtas), 33 (trisdešimt trečias), 36 (trisdešimt šeštas), 44 (keturiasdešimt ketvirtas), 51 (penkiasdešimt pirmas), 62 (šešiasdešimt antras), 63 (šešiasdešimt trečias), 64 (šešiasdešimt ketvirtas).

Atsižvelgiant į tai, kad dalis garažų buvo pripažinti beÅ¡eimininkiu turtu ir perduoti Jonavos rajono savivaldybės nuosavybėn, dalis jų naudotojų (pareiÅ¡kėjų) (J. Å . (Nr.5), K.M. V. (Nr. 33), E. V. (Nr. 6), A. B. (Nr. 15), R. R. (Nr. 18), J. R. (Nr. 19), V. D. (Nr. 24), A. Ž. (Nr. 26), E. K. (Nr. 29), E. K. (Nr. 36), T. J. (Nr. 44), E. V. (Nr. 51), V. V. (Nr. 62), E. Ž. (Nr. 64)), kurie kartu su kitais pareiÅ¡kėjais kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, atsiėmė savo reikalavimus, kurie teismo 2013-02-04 ir 2013-04-08 nutartimis palikti nenagrinėti.

Garažų, kurie teismo sprendimu nebuvo pripažinti beÅ¡eimininkiu, naudotojai kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijÄ dėl garažų įteisinimo, kuri 2012-04-10 raÅ¡tu (I t., b.l.

11) pasiÅ«lė jiems kreiptis į teismÄ dėl garažų nuosavybės teisės faktų nustatymo, nes prieÅ¡ingu atveju savivaldybė organizuos likusių garažų pripažinimÄ beÅ¡eimininkiu turtu ir jų likvidavimÄ . PareiÅ¡kėjai atliko garažų kadastrinius matavimus (I t., b.l. 12-30) ir neturėdami kitų dokumentų, patvirtinančių jų teisėtÄ garažų valdymÄ , kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti nuosavybės teisių pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijimo faktÄ .LR CK 4. 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ .

Taigi nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas gali bÅ«ti nustatytas tik esant Å¡ioms sÄ ­ly­goms:

1) pa­reiÅ¡­kė­jas nė­ra ir ne­bu­vo įgi­jęs nuo­sa­vy­bės tei­sės į daik­tÄ ki­to­kiu CK 4.47 straips­ny­je nu­ma­ty­tu bÅ«­du;

2) yra vi­sos CK 4.68 – 4.71 straips­niuo­se nu­ma­ty­tos sÄ ­ly­gos, t.y.:

a) daik­to val­dy­mas yra pra­si­dė­jęs sÄ ­Å¾i­nin­gai;

b) daik­tas nė­ra įre­gist­ruo­tas ki­to as­mens var­du;

c) vi­sÄ val­dy­mo lai­ko­tar­pį daik­tas bu­vo val­do­mas tei­sė­tai, sÄ ­Å¾i­nin­gai, at­vi­rai ir ne­per­trau­kia­mai;

d) daik­tas vi­sÄ val­dy­mo lai­ko­tar­pį bu­vo val­do­mas kaip sa­vas, t.y. pa­reiÅ¡­kė­jas el­gė­si kaip daik­to sa­vi­nin­kas ir su­vo­kė, kad ki­ti as­me­nys ne­tu­ri dau­giau tei­sių už jį į val­do­mÄ daik­tÄ ; e) val­dy­mas tę­sė­si CK 4.68 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tÄ ter­mi­nÄ , t.y. Å¡iuo atveju ne mažiau kaip deÅ¡imt metų. Ati­tin­ka­mai minėtas faktas negali bÅ«ti nustatytas, jei­gu yra bent vie­na Å¡ių ap­lin­ky­bių:

1) daik­to val­dy­mas pra­si­dė­jo ne­sÄ ­Å¾i­nin­gai ar ne­tei­sė­tai;

2) daik­tas Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­re re­gist­ruo­tas ki­to as­mens var­du;

3) ne­bu­vo lai­ky­ta­si daik­to su­kÅ«­ri­mÄ reg­la­men­tuo­jan­Äių tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų, pa­vyz­džiui, pa­sta­tai bu­vo pa­sta­ty­ti sa­va­va­liÅ¡kai;

4) nė­ra su­Ä—ję CK 4.68 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ti ter­mi­nai;

5) daik­to val­dy­mas bu­vo ar yra gin­Äi­ja­mas teis­mi­ne tvar­ka daik­to sa­vi­nin­kui pa­reiÅ¡­kus ieÅ¡­ki­nį;

6) ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to val­dy­mas pa­gal CK 4.27 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mus bu­vo įre­gist­ruo­tas vie­Å¡a­me re­gist­re.Viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų nuosavybės teisų įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymui – nepertraukiamas nekilnojamojo daikto valdymas ne mažiau kaip deÅ¡imt metų. Å iuo atveju dalis pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kino, kad savo garažus jie įgijo pirkimo bÅ«du laikotarpyje nuo 2005 m. iki 2010 m.: R. K. – 2005 m., D. D. – 2005 m., S. A.

– 2009-2010 m., V A. P. – 2008 m., R. K. – 2008 m., T. J. – 2009 m., ir M. P. – 2010 m. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjai individualius garažus naudoja ne daigiau kaip deÅ¡imt metų, vien dėl Å¡ios aplinkybės nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas jų atžvilgiu negali bÅ«ti nustatytas. PareiÅ¡kėjų ir jų atstovo paaiÅ¡kinimai, kad net ir pasikeitus keliems savininkams galima teigti kad turtas buvo valdomas nepertraukiamai ilgiau kaip deÅ¡imt metų, yra nepagrysti ir atmestini, nes Å¡iuo atveju akivaizdu, kad bÅ«tent asmuo, praÅ¡antis nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , privalo tÄ turtÄ naudoti nepertraukiamai ne trumpiau kaip deÅ¡imt metų.

Be to pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės, kad iki garažų įgijimo nurodytÄ laikotarpį juos valdė ar naudojo kiti asmenys, nepatvirtintos jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjos D. D. naudojamas garažas Nr. 25 buvo pripažintas beÅ¡eimininkiu turtu ir perduotas savivaldybės nuosavybėn minėtu 2008 m. sausio 11 d. teismo sprendimu (I t., b.l. 31 – 36). LR CK 4.69 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja D. D., esant įstatymo nustatytam draudimui, negali teisėtai valdyti kaip savo savivaldybei priklausančio turto, todėl ir jos praÅ¡ymas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ garaÅ¾Ä Nr. 25, esantį Jonavos r. sav., Rukloje, Piliakalnio g., negali bÅ«ti patenkintas.CK 4.68 straipsnis taikomas tik esant Å¡ios straipsnio 1 dalyje nustatytoms sÄ lygoms, t.y. daiktas turi bÅ«ti įgytas sÄ Å¾iningai, daikto valdymas privalo bÅ«ti sÄ Å¾iningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas per visÄ Ä¯gyjamosios senaties terminÄ .

Jeigu asmuo daiktÄ Ä¯gijo neteisėtai ar nesÄ Å¾iningai, tai CK 4.68-4.71 straipsniai negali bÅ«ti taikomi. Kai statinys pastatytas savavaliÅ¡kai, t.y. pažeidus statybos metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytÄ statinių statybos tvarkÄ , negalima pripažinti, kad savavaliÅ¡kos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Vadinasi, kiek besitęstų tokio daikto valdymas, jo valdytojui negalima į tÄ daiktÄ pripažinti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties (usucapio) pagrindu.PareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimu bei raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad minėti garažai galėjo bÅ«ti pastatyti laikotarpyje nuo 1984 m. iki 1989 m. pagal karinio dalinio virÅ¡ininko iÅ¡duotus leidimus jo paskirtuose žemės sklypuose.

Tačiau, nepriklausimai nuo to, kad statiniai buvo uždaroje karinio dalinio teritorijoje, jų statyba bei žemės suteikimas statybai turėjo vykti laikantis tuo metu galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos ir žemės suteikimo tvarkos.Statybos metu galiojusio Žemės kodekso (Vyriausybės žinios,1970, Nr. 35-288; 1971, Nr. 8-62) 13 straipsnis nustatė, kad Žemės sklypai skiriami, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR SÄ jungos įstatymų, Å¡io kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

Todėl individualiai statybai suteikti žemės sklypus tuo metu galėjo tik Rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai arba Apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai (Žemės kodekso 14 str.). Nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus turėjo bÅ«ti nurodomas tikslas, kuriam sklypai skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sÄ lygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos (Žemės kodekso 20 str.). Ministrų tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“ (Vyriausybės žinios, 1986, Nr.: 21 -228) buvo nustatyta, kad Kooperatiniai garažai (sublokuoti, vieno ir daugiau aukÅ¡tų, antžeminiai ir požeminiai) asmeniniams gyventojų lengviesiems automobiliams ir kitoms transporto priemonėms laikyti Lietuvos TSR miestuose, miesto tipo ir kaimo gyvenvietėse statomi pagal planÄ kooperatiniais pagrindais (iÅ¡skyrus garažus, statomus individualinei statybai suteiktuose sklypuose) sutinkamai su projektavimo organizacijų parengtais projektais.

Å iuo nutarimu taip pat nustatyta, kad asmenys įraÅ¡omi norinčiųjų įstoti į garažų statybos kooperatyvÄ Ä¯skaiton pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamai rajono, miesto, miesto rajono, miesto tipo gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Rajonų ir respublikos pavaldumo miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai buvo įpareigoti pareikalauti iÅ¡ esamųjų garažų statybos kooperatyvų iki 1987 m. sausio 1 d. visus priimtus naudoti garažus techniÅ¡kai inventorizuoti ir teisiÅ¡kai įregistruoti; bei leisti garažų statybos kooperatyvams pradėti eksploatuoti garažus tik valstybinei komisijai priėmus juos naudoti.

Valstybinė komisija priimti naudoti naujai pastatytus kooperatinius garažus galėjo tik esant nustatytÄ ja tvarka pateiktam užsakymui juos techniÅ¡kai inventorizuoti.IÅ¡ pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad iki Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo individualÅ«s garažai, iÅ¡skyrus statomus individualiai gyvenamųjų namų statybai skirtuose žemės sklypuose (pagal Individualinės statybos nuostatus), galėjo bÅ«ti statomi tik kooperatiniais pagrindais, kuriant garažų kooperatyvus.

Garažų kooperatyvų įteisinimas ir žemės sklypų jiems paskyrimas priklausė miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų kompetencijai. Taigi tam, kad pripažinti, jog garažas buvo pastatytas teisėtai, reikėjo teisėtai paskirto žemės sklypo ir teisės aktų nustatyta tvarka įsteigto garažų kooperatyvo. Garažų kooperatyvo įstatai turėjo bÅ«ti įregistruoti vykdomajame komitete, vykdomojo komiteto sprendimu turėjo bÅ«ti skiriamas žemės sklypas bei iÅ¡duodamas žemės naudojimo teisės valstybinis aktas, kuriame nurodomas žemės sklypo skyrimo tikslas, naudojimosi žeme sÄ lygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos, o žemėtvarkos organai turėjo pažymėti vietoje žemės sklypų ribas.

Atlikus Å¡iuos teisės aktuose nustatytus veiksmus, garažų kooperatyvas buvo laikomas teisėtai įsteigtu ir galėjo pradėti naudotis žemės sklypu. PareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimu, Karinio dalinio vadas iÅ¡davė leidimus nenaudojamÄ mokomiesiems laukams žemę iÅ¡skirti individualių garažų statybai ir joje statyti garažus. Tokiu atveju teisės aktų nustatyta tvarka, turėjo bÅ«ti gautas leidimas Å¡iuos žemės sklypus perduoti Jonavos rajono vykdomajam komitetui, kuris turėjo įteisinti žemės skyrimÄ kooperatinių garažų statybai.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Å¡i žemė nurodytu laikotarpiu buvo perduota Jonavos rajono vykdomajam komitetui ir patys pareiÅ¡kėjai nurodė, kad garažų kooperatyvas Rukloje nėra ir nebuvo įsteigtas. Garažų statybos projektai nebuvo parengti, statybos dokumentacijos (iÅ¡skyrus statybinių medžiagų skyrimo žiniaraÅ¡tį ir sÄ skaitÄ ; II t., b. l. 27, 28, 37) bei valstybinės priėmimo komisijos sprendimo priimti statinius nėra ir nebuvo. Taigi Karinio dalinio virÅ¡ininko leidimų pagrindu, pažeidžiant įstatymais nustatytÄ tvarkÄ , pastatyti individualÅ«s garažai negalėjo bÅ«ti pripažinti teisėta statyba.

Garažų statybos kooperatyvas teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas nebuvo, statybos projektinės dokumentacijos ir kitų statybos dokumentų nėra, garažai įstatymų nustatyta tvarka įteisinti nebuvo, todėl šių garažų statytojams ir vėlesniems jų naudotojams negalėjo atsirasti pagrįstas lūkestis šiuos garažus naudoti kaip savo, ir minėtų garažų statyba yra laikytina savavališka. Pažymėtina, kad teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tų veiksmų įteisinimas nepriklauso teismo kompetencijai (CPK 273 str.).

Statinių projektus derina, leidimus statyti iÅ¡duoda, statinius pripažįsta tinkamais naudoti ne teismas, o Å¡iuos veiksmus atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos institucijos. Be to, visuotinai žinoma, kad ex iniuria ius non oritur (iÅ¡ neteisėtumo teisė neatsiranda). Å i nuostata atsispindi CK 1.136 straipsnyje, iÅ¡vardijančiame civilinių teisių atsiradimo pagrindus. Taigi neteisėtas daikto valdymas (possessio iniusta) (CK 4.23 str. 3 d.) negali sukurti tokiam daikto valdytojui nuosavybės teisės į jo valdomÄ daiktÄ .

Vadinasi, teismas negali nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto, nes savavaliÅ¡ka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, nustatantis, jog nekilnojamasis daiktas privalo bÅ«ti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Å iuo atveju nėra teisiÅ¡kai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali bÅ«ti kiekvienas daiktas, kuris gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu.

Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 str. 7 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog statytojas dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo gali kreiptis į institucijas, kurios įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos spręsti statinių projektų suderinimo, leidimų statyti išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus.

PareiÅ¡kėjai teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie kreipėsi į atitinkamas institucijas tikslu Statybos įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savavaliÅ¡kas garažų statybas. Å ioje byloje laikytinas pagrįstu ir suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritorinio padalinio prieÅ¡taravimas fakto nustatymui ir nuosavybės teisių įgijimui. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 832 (Žin., 1992, Nr. 34-1055) buvo patvirtintas Respublikinės reikÅ¡mės archeologijos paminklų sÄ raÅ¡as, į kurį yra įtrauktas ir Ruklos piliakalnis (paminklo Nr. 1893) , esantis Jonavos r. sav., Ruklos k.

Kultūros vertybių registro duomenimis (http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17158) nustatyta, kad Ruklos piliakalnis yra regioninio reikšmingumo valstybės saugomas objektas, turintis kraštovaizdžio archeologinį pobūdį. Piliakalnio teritorijos plotas – 2802 kv. m., o jos vizualinio apsaugos zonos plotas – 309000 kv. m., į kurį patenka ir šios bylos nagrinėjimo objektas – garažai (I t., b. l. 101; II t., b. l. 72). Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 108-3902) 19 straipsnio 6 dalis nustato, kad Paveldo objektų vizualinės (regimosios) apsaugos pozoniuose draudžiami darbai, trukdantys apžvelgti paveldo objektus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 88 punktas taip pat nustato, kad Vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių kraÅ¡tovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai, todėl darytina iÅ¡vada, kad nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Ruklos piliakalnio, teritorijos vizualinės apsaugos zonoje savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai – garažai, pastatyti praėjusio Å¡imtmečio devintame deÅ¡imtmetyje, yra nesuderinami su piliakalnio kraÅ¡tovaizdžiu ir negali bÅ«ti siejami su istorinę ir archeologinę reikÅ¡mę turinčia kultÅ«ros vertybe.

Tokie statiniai trukdo įgyvendinti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo pažinimo ir jo prieinamumo visuomenei tikslus, sudaryti galimybes visuomenei jį tiesiogiai pažinti ir suvokti. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Lietuvos archeologijos draugijos 2012-04-12 raÅ¡tas Ruklos seniÅ«nijai ir savivaldybės administracijai (I t., b.l. 134), kuriame nurodyta, kad Ruklos piliakalnio pietinių prieigų vaizdÄ darko bei trukdo jį apžvelgti savavaliÅ¡kai pastatyti, teisiÅ¡kai neregistruoti garažai, kurie užgožia piliakalnį ir trukdo lankytojam suvokti jo gynybinę funkcija.

Piliakalnio tyrinėtojas archeologas G. Z. savo pasiÅ«lymuose dėl Ruklos piliakalnio tolesnės apsaugos kaip vienÄ iÅ¡ piliakalnio apsaugos bei tvarkymo priemonių nurodė bÅ«tinumÄ nugriauti prie piliakalnio esančius Tarybinės armijos kareivių statytus menkaverčius garažus (II t., b.l. 66). Nekilnojamasis kultÅ«ros paveldas turi bÅ«ti integruojamas į visuomenės gyvenimÄ , pritaikant jį taip naudoti, kad geriausiai atskleistų paveldo vertingÄ sias savybes ir bÅ«tų sudarytos galimybės jį pažinti, taip pat puoselėjant kultÅ«rinį kraÅ¡tovaizdį.

Užtikrinti Å¡ių nuostatų laikymÄ si yra vieÅ¡asis interesas ir tai turi svarbiÄ visuomeninę reikÅ¡mę, todėl Å¡iuo požiÅ«ri negali bÅ«ti taikomi prioritetai neteisėtos savavaliÅ¡kos statybos objektų valytojų interesams prieÅ¡ visuomenės interesus.. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad garažai (Nr. 8, 14, 17, 20, 21, 22, 25, 27, 28, 31, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 42, 43, 45, 46, 47, 52) , esantys Jonavos r. sav., Ruklos mstl., Piliakalnio g., pastatyti nesilaikant įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, esantys Ruklos piliakalnio vizualinės apsaugos pozonyje ir trukdantys apžvelgti paveldo objektÄ , negali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu, todėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo yra atmestinas.Vadovaudamasis LR CPK 443 str., 533 str., teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjų A. S., E. D., L. M., V. J., R. K., T. A., D. D., S. A., J. R., V. S., N. S., A. B., V. A., B. Å ., V. A. P., L. P., R. K., T. J. ir M. P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VÄ® Registrų centro Kauno filialui, Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktų nustatymo, atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ .

              Teisėja                                                                 Banga Bartkienė