cb78f81d-b3f0-4c8f-9c15-e9e328ac3a8a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1057-555/2021 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00532-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.2; 2.4.3.2; 2.6.1.3.6; 2.6.28.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

L. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-831/2021 pagal ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl piniginių lėšų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. L. 3 142,00 Eur piniginių lėšų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji 2017 m. balandžio mėn. grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ir mokėsi (duomenys neskelbtini). Lietuvoje susitiko atsakovÄ , kurį pažinojo anksčiau, bet nebuvo jo mačiusi ilgÄ laikÄ , bet su kuriuo bendravo telefonu keletÄ mėnesių. Baigiantis ieÅ¡kovės atostogoms ir ruoÅ¡iantis grįžti į (duomenys neskelbtini), atsakovas ieÅ¡kovei pasiÅ«lė su juo vasarai skristi į (duomenys neskelbtini) ir dirbti Å¡okolado fabrike, kad nereikėtų visai vasarai iÅ¡siskirti, su kuo ieÅ¡kovė sutiko. 2017 m. birželio 3 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas iÅ¡skrido į (duomenys neskelbtini).

Atvykus į (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė buvo įdarbinta ir, kaip suprato, pasirašė (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, kurios kopijai jai nebuvo įteikta. IeÅ¡kovė atsakovo pagalba 2017 m. birželio 9 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio mėn. ieÅ¡kovė ir atsakovas nusprendė pasibaigus jų vasaros darbams (duomenys neskelbtini), pailsėti ir nusipirkti kelionę, todėl užsisakė kelionę į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., už kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo savo angliÅ¡ka bankine kortele. (duomenys neskelbtini) jie dirbo nuo 2017 m. birželio mėn. pradžios iki 2017 m. rugsėjo 6 d. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė turėjo tik angliÅ¡kÄ kortelę, į kuriÄ nebuvo galima įneÅ¡ti eurų ir neturėjo (duomenys neskelbtini) kortelės, todėl visÄ darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais.

IeÅ¡kovės atlyginimas priklausė nuo iÅ¡dirbtų valandų skaičiaus, dėl ko kiekvienÄ mėnesį uždirbdavo ir gaudo nuo 1 200,00 Eur iki 1 400,00 Eur sumÄ . Kadangi ieÅ¡kovė gaudavo atlyginimÄ tik grynaisiais pinigais ir neturėjo galimybės savo uždirbtų pinigų įsidėti į savo angliÅ¡kÄ kortelę, atsakovas dėl saugumo pasiÅ«lė ieÅ¡kovei dėti uždirbtas pinigines lėšas į jo kortelę, o grįžus į LietuvÄ , jas atiduoti ieÅ¡kovei. Su atsakovo pasiÅ«lymu ieÅ¡kovė sutiko, dėl ko kiekvienÄ mėnesį uždirbtas pinigines lėšas atiduodavo atsakovui.

Viso atsakovui buvo perduota 4 000,00 Eur suma, kuriÄ jis turėjo ieÅ¡kovei atiduoti grįžus į LietuvÄ . Grįžus į LietuvÄ ieÅ¡kovė prašė grÄ Å¾inti jos uždribtas pinigines lėšas, tačiau atsakovas sugalvodavo įvairius pasiteisinimus, dėl ko jų negrÄ Å¾inti, prasidėdavo pykčiai. Atsakovas yra grÄ Å¾inęs dalį pinigų, t. y. į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ yra pervedęs viso 858,00 Eur: 1) 2017 m. lapkričio 28 d. pervesta 400,00 Eur (349,35 svarų); 2) 2018 m. vasario 7 d.

– 118,00 Eur (102,37 svarų); 3) 2018 m. kovo 1 d. – 150,00 Eur (130,24 svarų); 4) 2018 m. gegužės 14 d. – 100,00 Eur (86,27svarų); 5) 2018 m. gegužės 30 d. – 90,00 Eur (76,78 svarų). IeÅ¡kovės ir atsakovo santykiai blogėjo, todėl jie 2019 m. birželio mėn. iÅ¡siskyrė. Po iÅ¡siskyrimo ji atsakovo žodžiu paprašė grÄ Å¾inti 3 142,00 Eur, kurie buvo jos uždirbti ir atsakovui perduoti tik laikinam pasaugojimui. IÅ¡ pradžių atsakovas sutiko grÄ Å¾inti pinigus, tačiau vėliau ėmė neigti piniginių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovės gavimÄ .

3. Atsakovas A. L. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra jokio juridinio fakto (sandorio, delikto ar kt.), iÅ¡ kurio bÅ«tų galima kildinti ieÅ¡kovės reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Pati ieÅ¡kovė nėra apsisprendusi, iÅ¡ kokių teisinių santykių minėtÄ prievolę reikėtų kildinti – nurodo, kad ginčui kvalifikuoti galėtų bÅ«ti taikomos pasaugÄ arba nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančios teisės normos. IeÅ¡kovė atsakovui nėra perdavusi 4 000,00 Eur nei saugoti, nei jokiais kitais tikslais.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos teiginius dėl pinigų perdavimo atsakovui. Fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė virÅ¡ija vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų. Paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas neatima iÅ¡ Å¡alių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grÄ Å¾into daikto tapatybės, tačiau Å¡alių ginčas kyla ne dėl daikto tapatybės, o dėl ieÅ¡kovei priklausančių pinigų perdavimo atsakovo žinion fakto.

Kadangi ieÅ¡kovė teigia perdavusi atsakovui pinigų sumÄ virÅ¡ijančiÄ vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų, todėl pinigų perdavimo fakto ji negali įrodinėti remdamasi liudytojų parodymais. IeÅ¡kovė nurodo, jog ginčo santykiams galėtų bÅ«ti taikomos nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančios teisės normos tačiau tam, kad ieÅ¡kovė turėtų pagrindÄ reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti, kÄ Å¡is yra įgijęs jos sÄ skaita, turi bÅ«ti nustatyta, jog atsakovas yra įgijęs tai, kÄ iÅ¡ jo praÅ¡oma grÄ Å¾inti.

Tačiau atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra įgijęs nieko, kas generuotų jo prievolę kažkÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 3 142,00 Eur skolÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 3 142,00 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 1 647 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o valstybės naudai – 17,39 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog ieÅ¡kovė perdavė atsakovui 4 000,00 Eur, kuriuos jis padėjo į asmeninę banko sÄ skaitÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini)banke. Å ias aplinkybes patvirtino antstolės R. G. 2020 m. spalio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimai mobiliosiose programose ,,Messenger“ ir ,,Snapchat“. Pateiktuose susiraÅ¡inėjamuose matyti, jog atsakovas pripažįsta, kad yra skolingas ieÅ¡kovei ,,AÅ¡ jei ir nebūčiau skolingas, karts nuo karto Å¡iaip pervesčiau...“, iÅ¡ kito susiraÅ¡inėjimo matyti, jog atsakovas pats nurodo, kad turi atiduoti ieÅ¡kovei priklausančias pinigines lėšas ,,Tai jo, bet atiduoti man reikia gi“. 2019 m. liepos 29 d. vykusiame ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimo matyti, kad atsakovas nurodo neprisimenantis, kad kažkÄ bÅ«tų skolingas ieÅ¡kovei, tačiau tęsiant susiraÅ¡inėjimÄ nurodė, jog viskÄ prisimena.

Aplinkybes, jog atsakovas ieÅ¡kovės gautas pajamas laikė savo asmeninėje banko sÄ skaitoje taip pat patvirtino liudytojai A. S., K. G., S. G., R. G.. Byloje iÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡rašų nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ atliko pervedimus, kurių bendra suma – 858,00 Eur.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog ieÅ¡kovė nėra jam perdavusi pasaugoti jos piniginių lėšų. Atsakovas A. L. teigė, kad ieÅ¡kovė nėra perdavusi jam pasaugoti 4 000,00 Eur sumos, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas tris mėnesius gyveno kartu ir bendriems poreikiams naudojo pinigines lėšas, tačiau nenurodė kokios sumos buvo iÅ¡leidžiamos bendriems poreikiams tenkinti. Atsakovas pateikė ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us (duomenys neskelbtini) kalba.

Tačiau atsakovas pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us ne valstybine kalba, todėl Å¡ių įrodymų teismas nevertino. Be to, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atsakovas pats nurodė, jog procesiniai dokumentai turi bÅ«ti pateikiami laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 198 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, tačiau pateikdamas banko iÅ¡raÅ¡us nesilaikė Å¡io reikalavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė nėra perdavusi jam 4 000,00 Eur sumos.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė perdavė atsakovui savo pinigines lėšas, jog atsakovas jas pasaugotų savo banko sÄ skaitoje, o jiems grįžus į LietuvÄ pinigus grÄ Å¾intų ieÅ¡kovei. Teismas sprendė, kad susitarimo objektas buvo pinigai, kurie, kaip civilinės teisės objektas, negali bÅ«ti laikomi kilnojamuoju daiktu, o tarp Å¡alių sudarytas susitarimas negali bÅ«ti laikomas pasaugos sutartimi.

8. Teismas neginčijamai nustatė, kad ieÅ¡kovė perdavė atsakovui pinigines lėšas t. y. 4 000,00 Eur. Susitarimu taip pat aptarta, jog atsakovas gautus pinigus įneÅ¡ į banko sÄ skaitÄ ir pinigus saugos iki jie grįš į LietuvÄ ir ieÅ¡kovė galės juos persivesti į savo banko sÄ skaitÄ . Pinigai buvo įneÅ¡ti į atsakovo banko sÄ skaitÄ , laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn., kol ieÅ¡kovė dirbo (duomenys neskelbtini), bei dalis patikėtų pinigų, t. y. 858,00 Eur, buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei.

Å ios aplinkybės objektyviai užfiksuotos raÅ¡ytiniuose įrodymuose, t. y. ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose. IeÅ¡kovė perduodama savo turtÄ , t. y. pinigines lėšas, nustatė, kur ir kaip jos turtas bus naudojamas, nurodė turto naudojimo tikslÄ (pinigų saugojimo tikslas). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka turto patikėjimo teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.953 straipsnis).

9. Å alims žodiniu susitarimu susitarus dėl turto patikėjimo, tačiau nesilaikius raÅ¡ytinės sutarties formos reikalavimo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sudaryta sutartis yra niekinė, ji negalioja nuo pat jos sudarymo momento, todėl Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo (CK 6.960 straipsnio 1 dalis, CK 6.960 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieÅ¡kovė atsakovui perdavė 4 000,00 Eur, tačiau atsakovas ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino tik 858,00 Eur, todėl atsakovas privalo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 3 142,00 Eur sumÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu A. L. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, prijungti prie bylos medžiagos A. L. atidarytos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä su vertinimu į lietuvių kalbÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Sprendime nurodytas susiraÅ¡inėjimas per „Messenger“ programÄ visiÅ¡kai nepatvirtina 4 000,00 Eur sumos perdavimo atsakovui, nei to, kad jis Å¡iÄ sumÄ padėjo į savo asmeninę banko sÄ skaitÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) banke. 1.2.

Byloje nebuvo CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų ar kitokių aplinkybių, įgalinančių teismÄ taikyti įstatyme įtvirtintÄ raÅ¡ytinės formos nesilaikymo padarinių taisyklės iÅ¡imtį, pagal kuriÄ teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant Å¡alims nebuvo galima sudaryti sandorio raÅ¡tu ir atitinkamai raÅ¡tu įforminti pinigų perdavimÄ . Byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, kurie netiesiogiai patvirtintų pinigų atsakovui perdavimÄ .

IeÅ¡kovė, nesilaikydama įstatymo reikalavimo sudaryti patikėjimo sutartį bei fiksuoti pinigų perdavimÄ patikėtiniui raÅ¡ytine forma, kartu prisiėmė rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. 1.3. Patikėjimo dalyko perdavimo patikėtiniui įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui, tačiau iÅ¡kovė ne tik neįrodė 4 000,00 Eur sumos perdavimo atsakovui, bet taip pat net neįrodinėjo, kad ji iÅ¡vis tokiÄ sumÄ grynaisiais pinigais turėjo gavusi kaip darbo užmokestį.

Reikalavimo pagrįstumÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindė liudytojų parodymais, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nebuvo (duomenys neskelbtini), kur pasak ieÅ¡kovės, ir buvo perduoti atsakovui pinigai. 1.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieÅ¡kovė perdavė pinigus atsakovui, pažeidė įrodymų leistinumo taisykles, nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, netinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Byloje nesant pateiktų patikėjimo sutarties dalyko perdavimÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų bei pagrindo remtis byloje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimų, konstatuotina, kad 4 000,00 Eur perdavimo atsakovui faktas teismo buvo nustatytas pažeidžiant CPK 178, 185 straipsnio nuostatas. 1.5.

Bylos nagrinėjimo metu nei teismas, nei ieÅ¡kovė reikalavimo iÅ¡versti į bylÄ priimto (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o į valstybinę kalbÄ nekėlė, todėl atsakovas turėjo lÅ«kestį, kad nėra jokios problemos dėl Å¡io įrodymo leistinumo. Tačiau teismas sprendime konstatavo, kad nepateikus Å¡io įrodymo vertimo į valstybinę kalbÄ , jo iÅ¡vis nevertino. Tokia teismo nenuosekli pozicija laikytina kaip CPK 8 straipsnio reikalavimų pažeidimas. Nurodyto raÅ¡ytinio įrodymo vertimo į valstybinę kalbÄ pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, esant priimant teismo sprendimui. 1.6.

Teismui nusprendus atmesti ieškovės ieškinį, atsakovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtos pirmosios instancijos teisme.

11. IeÅ¡kovė E. G. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovo apeliacinis skundas yra nenuoseklus, prieÅ¡taringas, bei grindžiamas ypač nesÄ Å¾iningu bylos duomenų ir aplinkybių vertinimu, bei CPK įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų netinkamu aiÅ¡kinimu.

Pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje nuoseklų surinktų įrodymų visumos vertinimÄ , pagrįstai konstatavo aplinkybę, jog atsakovui buvo perduoti 4 000,00 Eur. Tačiau atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria konstatuota Å¡i aplinkybė, motyvuodamas netinkamu įrodymų vertinimu ir CPK normų pažeidimu. Tačiau Å¡is skundo argumentas yra nepagrįstas. 2.2. Atsakovas ne tik elgiasi nesÄ Å¾iningai, puikiai žinodamas, kad jis nėra ieÅ¡kovei grÄ Å¾inęs pinigų, pats neatvažiavo į teismo posėdį ir neteikė paaiÅ¡kinimų, bet ir apeliaciniame skunde neteisingai kritikuoja teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ .

PrieÅ¡ingai apelianto argumentams, pirmosios instancijos teismas teisingai, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atliko įrodymų vertinimÄ ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Atsakovas byloje nuolat keitė savo pozicijÄ dėl byloje nustatinėjamų aplinkybių ginčo klausimu. 2.3. IeÅ¡kovė, teismui davusi priesaikÄ , nuosekliai nurodė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl ko jos paaiÅ¡kinimai laikyti įrodymais byloje. Ä® bylÄ taip pat buvo pateikti ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimai per Facebook „Messenger“ ir „Snapchat“ programas, iÅ¡ kurių akivaizdus 4 000,00 Eur perdavimas atsakovui, atsakovo įsipareigojimas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei skolÄ .

Be to, ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai A. S. (draugė), ieÅ¡kovės tėvai K. G., S. G. ir dėdė R. G.. Å ie liudytojai aplinkybes apie pinigų perdavimÄ ir atsakovo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti pinigus tiesiogiai žinojo iÅ¡ pačio atsakovo, tiesiogiai su juo bendraujant. Dėl to nėra pagrindo nesivadovauti Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimais. 2.4. Nors ieÅ¡kinys buvo grindžiamas pasaugÄ reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.830 straipsnis, 6,844 straipsnis), bei ieÅ¡kinyje nurodoma, kad santykiams kvalifikuoti nagrinėjamu atveju galėtų bÅ«ti taikomos ir nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančios teisės normos (CK 6.237 straipsnis), tiek kitas prievoles reglamentuojančios teisės normos, teismas Å¡alių santykius kvalifikavo kaip turto patikėjimÄ (CK 6.953 straipsnis).

Byloje buvo įrodinėjama, kad 4 000,00 Eur atsakovui buvo perduota per tris kartus kiekvienÄ 2017 m. vasaros mėn., t. y. 1 400,00 Eur, 1 400,00 Eur ir 1 200,00 Eur, t. y. kiekvienas perdavimas nesiekė 1500,00 Eur sumos. Dėl to, remiantis CK 1.73 straipsniu bei įvertinus, kad ieÅ¡kovė su atsakovu buvo draugai-pora, pinigų perdavimas vyko per tris kartus, laikytina, jog atskiros sutarties netgi nereikėjo. Kita vertus, bÅ«dama artimuose santykiuose su atsakovu ir juo besÄ lygiÅ¡kai pasitikėdama, ieÅ¡kovė negalėjo suvokti, jog reikėtų suraÅ¡yti atskiras tris pinigų perdavimo sutartis.

Vertinant prieÅ¡ingai, vadovaujantis CK 1.73 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimai per Facebook „Messenger“ ir „Snapchat“ programas, iÅ¡ kurių akivaizdus ieÅ¡kovės pinigų perdavimas ir atsakovo įsipareigojimas grÄ Å¾inti 4 000,00 Eur, yra laikytini raÅ¡ytinės formos sandorį patvirtinančiais dokumentais. Atsakovas neneigia buvus tokiam susiraÅ¡inėjimui. 2.5. Kad ir kaip teismas bevertintų santykių kvalifikavimÄ nagrinėjamu atveju, egzistuoja ir CK 1. 93 straipsni 6 dalyje numatyti pagrindai netaikyti liudytojų apklausos draudimo, jeigu prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.

Å iuo atveju egzistuoja nurodytame įstatyme įtvirtintos sÄ lygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apklausė liudytojus ir rėmėsi jų paaiÅ¡kinimais, vertindamas juos kartu su kitais bylos duomenimis. 2.6. VisiÅ¡kai nepagrįstas atsakovo praÅ¡ymas prijungti prie bylos medžiagos atsakovo vardu atidarytos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä su vertimu į lietuvių kalbÄ . Teismo posėdis du kartus buvo atidėtas dėl to, kad atsakovas pateikė nepilnus banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us ir įsipareigojimo dėl vertimo taip ir neįvykdė. (duomenys neskelbtini) kalba pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai yra be dalies numeruotų lapų, ir nors pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs pateikti vertimus, Å¡ių vertimų atsakovas piktybiÅ¡kai neteikė.

Dėl to su apeliaciniu skundu pateiktas dalinis iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos su vertimu į lietuvių kalbÄ neturėtų bÅ«ti prijungtas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo 13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti iÅ¡imtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

14. Atsakovas (apeliantas) A. L. praÅ¡o priimti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktÄ jo atidarytos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä su vertinimu į lietuvių kalbÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieÅ¡kovo naujai teikiamas raÅ¡ytinis įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas ir pirmosios instancijos teismui, CPK 314 straipsnyje aptartos iÅ¡imties taikymui pagrindo neįžvelgia. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama teisingam bylos pagal apelianto apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjimui, todėl apelianto naujai teikiamas raÅ¡ytinis įrodymas nėra priimamas. Dėl ginčo esmės 15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Å¡alis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, bei įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ civiliniame procese reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo.

16. Aptariamu atveju ieÅ¡kovė E. G. įrodinėja, kad pagal žodinį susitarimÄ , sudarytÄ su atsakovu A. L., ji jam perdavė (duomenys neskelbtini) uždirbtas pinigines lėšas, iÅ¡ viso 4 000,00 Eur sumÄ , kurias atsakovas, ieÅ¡kovės teigimu, pagal reikalavimÄ turėjo grÄ Å¾inti. Nutraukus ieÅ¡kovei artimus santykius su atsakovu, atsakovas tik iÅ¡ dalies įvykdė susitarimÄ grÄ Å¾inti gautas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė E. G. įrodė, kad ji perdavė atsakovui A. L. 4 000,00 Eur ir kad atsakovas ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino 858,00 Eur, todėl bylÄ nagrinėjęs teismas ieÅ¡kovės teises gynė remiantis turto patikėjimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.953 straipsnis).

17. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai tyrė ir vertino bylos įrodymus, neįsigilino į bylos aplinkybes). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

18. Bylose dėl perduoto turto (piniginių lėšų) grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl sutarties, kurios pagrindu buvo perduotas turtas, sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – sutarties dalyko perdavimo ir turtÄ gavusio asmens įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, nors ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ nurodęs, kad atsakovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog ieÅ¡kovė nėra perdavusi jam 4 000,00 Eur, tačiau spręsdamas, jog pateiktos byloje įrodinėjimo priemonės pakankamos iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė perdavė atsakovui 4 000,00 Eur, t. y. tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei iÅ¡samiai motyvavo teismo sprendimÄ , nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų, todėl pritaria Å¡iems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

21. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovę ir atsakovÄ ginčo lėšų perdavimo metu siejo artimi santykiai, kurių metu Å¡alys dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini). Teismas, sprendė, kad esant Å¡alims artimiems santykiams, tarp bylos dalyvių buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu ieÅ¡kovė gautas darbo užmokesčio sumas perduodavo atsakovui, kuris Å¡ias lėšas įsipareigojo saugoti. Apeliantas nesutinka nei su teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, nei, kad ieÅ¡kovė yra perdavusi 4 000,00 Eur sumÄ .

22. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau Å¡ie netiesioginiai įrodymai turi bÅ«ti patvirtinami pirminiais faktų Å¡altiniais, atspindėti faktinę bÅ«klę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti iÅ¡vadÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ tiesioginių įrodymų (pavedimų, atsakovo pakvitavimų ar pan.), kurie pagrįstų piniginių lėšų perdavimÄ atsakovui, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie tai, kad ieÅ¡kovė perdavė atsakovui 4 000,00 Eur padarė netiesioginių įrodymų pagrindu.

Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

23. Siekdamas išsiaiškinti piniginių lėšų perdavimo aplinkybes, atsakovo įsipareigojimų apimtį, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes apie šalis siejusius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išvadas, apie šalis siejusius santykius, jų ketinimus, ieškovės gautas darbo užmokesčio sumas, atsakovo įsipareigojimus, padarė ištyręs šalių paaiškinimus, tarpusavio susirašinėjimų elektroniniais laiškais turinį, šalių veiksmus po santykių nutraukimo, liudytojų parodymus.

IÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių nustatyta, kad Å¡alys kartu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), todėl logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama aplinkybė, jog, esant artimiems, pasitikėjimo santykiams, susitarimo dėl lėšų perdavimo Å¡alys nematė poreikio sudaryti. Byloje taip pat nustatyta, kad paÅ¡lijus ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiams, atsakovas elektroniniuose laiÅ¡kuose, bendraudamas su ieÅ¡kovės giminaičiais pripažino prievolę ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti pinigines sumas, taip pat savo veiksmais, atlikdamas bankines operacijas, kuriomis ieÅ¡kovei pervedė dalį jos (ieÅ¡kovės) sumokėtų piniginių lėšų, iÅ¡ dalies įvykdė prievolę (CPK 187 straipsnis).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė, pasitikėdama atsakovu, turėjo siekį jam perduoti saugojimui gautas už darbÄ lėšas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje surinkti įrodymai yra taip pat pakankami spręsti, kad ieÅ¡kovė atsakovui perdavė 4 000,00 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog paÅ¡lijus ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio santykiams, bylos Å¡alys susiraÅ¡inėjimais sprendė turtinius santykius, susijusius su piniginių lėšų grÄ Å¾inimu, derino įsiskolinimo sumas, atsakovas atliko dalinius piniginių lėšų grÄ Å¾inimus.

25. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog byloje pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas nelaikytina leistina įrodinėjimo priemone, kadangi jis nepatvirtina piniginių lėšų perdavimo fakto. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas nagrinėjamu atveju laikytinas leistinu įrodymu, rėmėsi kasacinio teismo suformuluotais kriterijais, kuriuos atitinkantis susiraÅ¡inėjimas laikytinas leistinu įrodymu. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog elektroniniai laiÅ¡kai, juolab jeigu juose pateiktÄ informacijÄ patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Vidarta“ v.

V. J., bylos Nr. 3K-3-23/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

26. Vadovaudamasi CPK 177 straipsniu bei nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktÄ susiraÅ¡inėjimÄ mobiliose programose leistina įrodymo priemone, o apelianto argumentai, jog susiraÅ¡inėjimas neinformatyvus, neiÅ¡samus, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga, bet ir visais kitais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais. Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį byloje įvertino ne pavienius dokumentus, o įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina ieÅ¡kovės argumentus, kad susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu medžiaga yra autentiÅ¡ka. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovė teismui pateikė netinkamÄ susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais medžiagÄ .

27. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktÄ ).

28. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė perdavė atsakovui užsienio valstybėje gautÄ darbo užmokestį. GinÄÄ nagrinėjamoje byloje sprendęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs pinigų perdavimo faktÄ , ginčo Å¡alių teisinius santykius kvalifikavo kaip turto patikėjimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialinius santykius. Patikėjimo sutartis apibrėžiama, kaip dviÅ¡alis sandoris, kurio pagrindu viena Å¡alis (patikėtojas) perduoda kitai Å¡aliai (patikėtiniui) savo turtÄ patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita Å¡alis įsipareigoja tÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais (CK 6.953 straipsnio 1 dalis). Taigi, turto patikėjimo sutartimi patikėtojas perduoda tam tikrÄ turtÄ , o patikėtinis įsipareigoja valdyti tÄ turtÄ patikėtojo interesais.

29. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl 3 142,00 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovo reiÅ¡kė, vadovaudamasi CK 6.830 straipsniu, nurodydama, kad Å¡ie pinigai buvo perduoti atsakovui pasaugos sutarties pagrindu, nesuteikiant teisės atsakovui perduotomis piniginėmis lėšomis disponuoti. Byloje nesant pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovės perduotomis sumomis atsakovas turėjo teisę disponuoti, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių susitarimo sÄ lygos daugiau bÅ«dingos pasaugos, o ne patikėjimo teisiniams santykiams. Netinkamas Å¡alies siejusių santykių kvalifikavimas, byloje esant pakankamai įrodymų, jog sutartis buvo sudaryta ir jos pagrindu prisiimti atitinkami įsipareigojimai, nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį atmesti.

30. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo iÅ¡vadÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ , jų pakankamumÄ , todėl pripažinus, kad ieÅ¡kovei perdavus pinigines lėšas atsakovui, jis jų nėra jai grÄ Å¾inęs, ieÅ¡kinį pagrįstai tenkino. Atsižvelgus į tai, apelianto A.

L. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 31. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto A.

L. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Tuo tarpu ieÅ¡kovė E. G. apeliacinės instancijos teisme turėjo 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas (reg. Nr. DOK-13999).

32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iÅ¡ atsakovo (apelianto).

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 6,18 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, netenkinus apelianto apeliacinio skundo, šios išlaidos priteisiamos iš jo valstybės naudai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 6,18 (Å¡eÅ¡is eurus 18 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas