cb788fec-7b73-4d31-abbb-de3dff1a0ee9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-591/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01629-2009-2

                                          Procesinio sprendimo

kategorija 16.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,     dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovo atstovams R. V. ir A. I.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. T. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas S. T. skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Nr. (6.15-01)-R-8793 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovÄ skirti ligos paÅ¡alpÄ , perkelti atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ atitinkamai ligos laikotarpiui, pateikti pareiÅ¡kėjui 2009 m. su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų detalų paskaičiavimÄ , nurodant laikotarpius, už kuriuos buvo daromos iÅ¡mokos, atskaitomi mokesčiai.

PaaiÅ¡kino, kad Inspekcija, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 41 straipsnio 2, 5 dalimis, Darbo kodekso (toliau – ir DK) 130 straipsnio 5 dalimi ir 175 straipsniu, atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojo pareigų, perkeliant atleidimo datÄ Ä¯ 2009 m. liepos 21 d. Atkreipė dėmesį, kad pagal Valstybės tarnybos departamento 2009 m. balandžio 1 d. iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Nr. 27D-578 pareiÅ¡kėjas valstybės tarnautojo statusÄ turėjo iki 2009 m. liepos 21 d. ir iki Å¡ios datos jam taikomos Ä®statyme nustatytos teisės (socialinės garantijos) ir pareigos. Teigė, kad Inspekcijai 2009 m. rugsėjo 7 d. pateikė nedarbingumo pažymėjimus Nr. 5920021, Nr. 5920131, praÅ¡ymÄ skirti ligos paÅ¡alpÄ ir paprašė atitinkamai ligos laikotarpiui perkelti atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ ir pateikti 2009 m. su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų detalų paskaičiavimÄ . Skundžiamu Sprendimu Inspekcija atsisakė atlikti praÅ¡yme nurodytus veiksmus, tuo, pareiÅ¡kėjo teigimu, pažeidžiant Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, draudžiančius atleisti darbuotojÄ laikino nedarbingumo laikotarpiu.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundÄ (b. l. 12-14) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad Inspekcijos virÅ¡ininko 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P-160 pareiÅ¡kėjas 2009 m. kovo 18 d. buvo atleistas iÅ¡ pareigų, atleidimo datÄ perkeliant į 2009 m. liepos 21 d., nurodant pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti darbo užmokestį už laikotarpį iki 2009 m. liepos 21 d., iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Ä® pareiÅ¡kėjo 2009 m. rugsėjo 7 d. praÅ¡ymÄ skirti ligos paÅ¡alpÄ bei perkelti atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ bei pateikti su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų detalų paskaičiavimÄ , Inspekcija atsakė Sprendimu. Pabrėžė, kad, vadovaujantis DK 208 straipsniu, buvo pateiktos pažymos dėl darbo užmokesčio (pagal Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1 punktÄ Ä¯staiga gali atsisakyti teikti informacijÄ , jeigu pagal praÅ¡ymÄ reikėtų sukurti dokumentų informacijos rinkmenas ir tai bÅ«tų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sÄ naudomis) bei 2009 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tu Nr. (6.15-01)-R-8790 Inspekcija persiuntė pareiÅ¡kėjo nedarbingumo pažymėjimus ir praÅ¡ymÄ skirti ligos paÅ¡alpÄ pagal kompetencijÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba). PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta perkelti atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ , kadangi jis iÅ¡ užimamų pareigų buvo atleistas vadovaujantis Ä®statymo

44 straipsnio 1 dalies 9 punktu (panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę), todėl taikyta Ä®statymo 44 straipsnio 5 dalies iÅ¡imtinė nuostata dėl draudimo atleisti iÅ¡ pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimÄ ir nurodė, kad Ä®statymo 44 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojo atleidimo iÅ¡ pareigų tvarkÄ , todėl, vadovaujantis Ä®statymo

5 straipsniu, skunde minimas DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas šiuo atveju netaikomas. Teigė, kad pareiškėjui buvo sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį iki 2009 m. liepos 21 d., dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka pagal Įstatymo 41 straipsnio 4 dalį bei kompensacija už nepanaudotas atostogas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, Sprendimo dalį, kuria atsisakyta perkelti pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ atitinkamai ligos laikotarpiui, panaikino ir įpareigojo atsakovÄ perkelti S. T. atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiui. KitÄ skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .

Nustatė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo valstybės tarnautojo statusÄ (Ä®statymo 2 str. 2, 4 d.). Nurodė Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , 44 straipsnio 5 dalį ir darė iÅ¡vadÄ , kad Ä®statymas nedraudžia (bendrÄ ja prasme) valstybės tarnautojÄ atleisti iÅ¡ tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Pabrėžė, kad byloje nesprendžiamas pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos teisėtumo klausimas.

Nurodė DK 130 straipsnio 5 dalį, 175 straipsnį, nustatė, kad pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos data 2009 m. kovo 18 d. įsakymu buvo perkelta į 2009 m. liepos 21 dienÄ ir darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neteisingai aiÅ¡kino DK 175 straipsnį, nes pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos diena yra ne 2009 m. kovo 18 d., o 2009 m. liepos 21 diena. Pabrėžė, kad nedarbingumo laikotarpis prasidėjo nuo 2009 m. liepos 17 d., taigi S. T. laikinojo nedarbingumo pradžios metu tebebuvo su atsakovu tarnybos teisiniuose santykiuose.

Nurodė Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, 43 straipsnį, kuris tiesiogiai nereglamentuoja atvejų, kaip darbdaviui dera elgtis, jei valstybės tarnautojas iki jį atleidžiant iÅ¡ valstybės tarnybos tampa laikinai nedarbingas dėl ligos, 43 straipsnio 15 dalį, nustatančiÄ , kad kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų. Konstatavo, kad toks įstatymas yra DK 133 straipsnis „Garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams“, kurio 2 dalis nustato, jog darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbÄ ne daugiau kaip 120 dienų iÅ¡ eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laikÄ . Pažymėjo, kad, sprendžiant šį ginÄÄ DK 130 straipsnio 5 dalis netaikoma, todėl remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-822/2004 nėra pagrindo.

Nurodė Ä®statymo 41 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ , kad pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ atleidžiamam iÅ¡ pareigų valstybės tarnautojui iÅ¡mokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje staÅ¾Ä , o pagal 4 dalį Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Darė iÅ¡vadÄ , kad minima iÅ¡eitinė iÅ¡moka yra darbo užmokesčio ekvivalentas, mokamas valstybės tarnautojui, ne savo noru ir ne dėl savo kaltės netekusiam darbo ir per iÅ¡mokos mokėjimo laikotarpį neįsidarbinusiam, t. y. praradusiam darbo pajamas. Nustatė, kad pareiÅ¡kėjas tokiÄ iÅ¡mokÄ gavo už du mėnesius (t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d.). Nurodė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 9 straipsnio 1 dalį, Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 18, 29 punktus ir darė iÅ¡vadÄ , kad netgi tenkinant reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ skirti ligos paÅ¡alpÄ , Inspekcija galėtų bÅ«ti įpareigota skirti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui ligos paÅ¡alpÄ tik už dvi pirmÄ sias kalendorines nedarbingumo dienas, tačiau dėl to, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ nedarbingumo laikotarpį (nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d.) gavo darbo užmokestį (t. y. neprarado darbo pajamų), teismas darė iÅ¡vadÄ , kad jam ligos paÅ¡alpa už dvi pirmÄ sias kalendorines nedarbingumo dienas nemokėtina.

Dėl pareiÅ¡kėjo 2009 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡to, kuriuo jis prašė atsakovo pateikti 2009 metais su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų detalų paskaičiavimÄ (atsakovas tokias pažymas (2 lapus) pateikė su 2009 m. rugsėjo 15 d. atsakymu) teismas pažymėjo, kad pagal paties pareiÅ¡kėjo suformuluotÄ praÅ¡ymÄ tokios pažymos yra pakankamos, nes, vertinant prieÅ¡ingai, tampa neaiÅ¡ku, kokios pažymos buvo siekiama gauti. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog pagal Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Ä¯staiga gali atsisakyti teikti informacijÄ , jeigu pagal praÅ¡ymÄ reikėtų sukurti dokumentų informacijos rinkmenas ir tai bÅ«tų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sÄ naudomis. Atkreipė dėmesį, jog ir pats pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kokius esminius trÅ«kumus turi jam pateiktos pažymos.

III.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 91-93) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria skundas tenkintas iÅ¡ dalies (panaikinta Sprendimo dalis, kuria atsisakyta perkelti pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ atitinkamai ligos laikotarpiui ir Institucija įpareigota perkelti

S. T. atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiui) panaikinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog sprendžiant ginÄÄ DK 130 straipsnio 5 dalis netaikoma ir remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-822/2004 nėra pagrindo. Akcentuoja, kad Sprendimu buvo nuspręsta neperkelti atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos, vadovaujantis Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 44 straipsnio 5 dalimi.

PareiÅ¡kėjas S. T. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 98) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama) datos perkėlimo ligos laikotarpiui pagrįstumo.

Darbo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymÄ valstybės tarnautojams nustato Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Å¡is įstatymas. AiÅ¡kindama nurodytÄ teisės normÄ socialinių garantijų valstybės tarnautojams taikymo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad pati samprata „socialinės garantijos“ suponuoja tam tikrų lengvatų, apribojimų bei draudimų nustatymÄ asmenims, kurie dėl atitinkamų faktinių aplinkybių yra iÅ¡skirtini iÅ¡ bendro konteksto kaip turintys padidintÄ socialinį jautrumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad socialinių garantijų turėjimÄ nulemia asmens faktinę padėtį charakterizuojančios (asmeninio ir kitokio pobÅ«džio) aplinkybės, su kuriomis (kalbant apie Valstybės tarnybos įstatymÄ ir Darbo kodeksÄ ) teisės aktai sieja tam tikrų Å¡iam asmeniui palankių teisinių pasekmių nustatymÄ . Todėl, sprendžiant klausimÄ , ar valstybės tarnautojui yra taikytinos tam tikros DK nustatytos garantijos, pirmiausia bÅ«tina nustatyti jo socialinę bei asmeninę padėtį charakterizuojančias aplinkybes ta apimtimi, kiek jos tiesiogiai yra aptartos Valstybės tarnybos įstatymo. Nustačius tokias aplinkybes, pagal lex specialis derogat legi generali (specialioji norma nugali bendrÄ jÄ ) principÄ taikytinos prioritetinę (prieÅ¡ DK nustatytas) reikÅ¡mę turinčios Valstybės tarnybos įstatymo normos. Tuo atveju, kai nurodytos faktinės aplinkybės Valstybės tarnybos įstatymo nėra siejamos su atitinkamų garantijų nustatymu, tačiau jos yra aptartos DK normose ir yra reikÅ¡mingos DK nustatytų socialinių garantijų taikymo prasme, taikytinos atitinkamos DK normos.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14 ir 16 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus. Tai yra specialiai aptarta ir DK atžvilgiu specialiojo - Valstybės tarnybos įstatymo – nustatyta socialinė garantija, todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio aiškinimo argumentus, ši teisės norma turi prioritetinę reikšmę prieš DK 130 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtina, kad įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui.

S. T. Sprendimu atleistas iÅ¡ valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos pagrindu – kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Ä®vertinus Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas iÅ¡imtis, matyti, kad atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ valstybės tarnybos, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė jo laikinojo nedarbingumo metu nėra draudžiama. Tai reiÅ¡kia, kad esant valstybės tarnautojo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos pagrindui, įtvirtintam iÅ¡imtyse, numatytose Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje, atleidimo iÅ¡ tarnybos diena nėra perkeltina laikotarpiui, atitinkančiam dienų iki įspėjime nurodytos atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos datos, kai valstybės tarnautojas yra laikinai nedarbingas, skaičiui. PanaÅ¡i praktika dėl Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatytų iÅ¡imčių taikymo formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose. Pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendime Nr. A146-78/2011 konstatavo, kad net įrodžius, jog pareiÅ¡kėja (kuri 2009 m. balandžio 24 d. atleista iÅ¡ valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo

44 straipsnio 1 dalies 7 punkto, patenkančio į Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas iÅ¡imtis, pagrindu, ir turėjo laikinojo nedarbingumo pažymėjimÄ 2009 m. balandžio 23 d. – 2009 m. gegužės 18 d.) bÅ«tų atleista laikinojo nedarbingumo pažymėjimo turėjimo metu ar neatidėjus jos atleidimo suteikiant kasmetines atostogas, tokios aplinkybės nebÅ«tų pripažintos pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, kadangi Valstybės tarnybos įstatymas suteikia teisę valstybės tarnautojus atleisti iÅ¡ pareigų jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje vienu iÅ¡ iÅ¡imtyse iÅ¡vardintose normose numatytu pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismu teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 28 d. nutartyje Nr. A525-1937/2008, kurioje valstybės tarnautojas atleistas 2007 m. kovo 30 d., o laikinojo nedarbingumo pažymėjimÄ turėjo 2007 m. kovo 22 d. – 2007 m. balandžio 18 d., sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatų aiÅ¡kinimu, kurios konkrečiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai numato galimybę atleisti valstybės tarnautojÄ iÅ¡ valstybės tarnybos vienu iÅ¡ nurodytų atleidimo pagrindu jo laikino nedarbingumo atveju. AnalogiÅ¡kas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalies aiÅ¡kinimas ir taikymas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartyje Nr. A8-842/2007.

Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai taikydamas DK 133 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ užtikrinamas darbo vietos ir pareigų

palikimas sergantiems darbuotojams, ir įpareigodamas atsakovÄ perkelti S. T. atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ atitinkamai ligos

laikotarpiui, paneigė specialiojoje Valstybės tarnybos įstatymo normoje įtvirtintÄ iÅ¡imtį, leidžiančiÄ atleisti valstybės tarnautojÄ iÅ¡ pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai panaikinama jo pareigybė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ dėl Sprendimo dalies, kuria atsisakyta perkelti pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ atitinkamai ligos laikotarpiui, panaikinimo ir nepagrįstai įpareigojo atsakovÄ perkelti S. T. atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo

29 d. sprendimÄ pakeisti. Sprendimo dalis, kuriomis panaikinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (6.15-01)-R-8793 dalis, kuria atsisakyta perkelti pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ atitinkamam ligos laikotarpiui, ir įpareigotas atsakovas perkelti

S. T. atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, panaikinti ir pareiÅ¡kėjo S. T. skundÄ Å¡ioje dalyje atmesti kaip nepagrįstÄ .

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                           Â

                                           Audrius Bakaveckas

                          Â

                                                                        Â

                                              Laimė Baltrūnaitė

                                                        Â

                                                           Arūnas Sutkevičius