cb741c25-e3a8-49ed-968c-8a4459296fda · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-273-519/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05489-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.253.2.2.1.; 1.2.27.4.; 2.1.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 29 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, gynėjui advokatui Mindaugui Šatui, nuteistajam V.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021 m. birželio 11d. nuosprendžio, patikslinto TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, kuriuo: V. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. V. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta V. J. galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kaltinamojo laikas praleistas suėmime nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 rugpjūčio 17 d., vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Priteista iÅ¡ nuteistojo V. J. 52,23 Eur žalos atlyginimas civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos naudai. Priteista iÅ¡ nuteistojo V. J. 1 030,80 Eur žalos atlyginimas civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai.

Priteista iÅ¡ nuteistojo V. J. 1 478,42 Eur žalos atlyginimas civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariato naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. J. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 17 d. apie 20.15 val., bÅ«damas savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo I.

B. reikalavimo įleisti į namo vidų teismo nutarties atlikti kratÄ Ä¯vykdymui, aktyviais veiksmais siekdamas iÅ¡vengti kratos atlikimo, stÅ«mė šį policijos pareigÅ«nÄ nuo įėjimo į namÄ durų, sudavė pastarajam kumščiu vienÄ smÅ«gį į kairės rankos rieÅ¡o ir plaÅ¡takos dalį, po ko, toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, toliau nevykdydamas teisėtų policijos pareigÅ«no I. B. reikalavimo apsiraminti, paminėto namo kambaryje, pastarajam sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inio smilkinio sritį, tuo padarydamas veido deÅ¡inio skruosto srities sumuÅ¡imÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei paėmęs šį policijos pareigÅ«nÄ už rankos, nustÅ«mė nuo laiptų, po ko, toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jau minėto namo kieme, toliau nevykdydamas teisėto policijos pareigÅ«no I.

B. reikalavimo apsiraminti, Å¡iam pareigÅ«nui sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę.

2. Taip pat V. J. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 17 d., gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, laikė didelį kiekį – 631,590 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), 0,021 g psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio bei su savimi, džemperio kiÅ¡enėje, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, laikė 1,261 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 4,388 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tÄ pačiÄ dienÄ , laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 23.55 val. atliktos kratos metu, policijos pareigÅ«nai Å¡ias narkotines ir psichotropines medžiagas surado bei paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jį išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat prašo atmesti civilinius ieškinius. 3.1. Apeliantas nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, tvirtindamas, kad byla išnagrinėta tendencingai, įrodymus vertinant selektyviai ir tik kaltinimo naudai. Teigia, kad teismui jis nurodė, jog 2020 m. vasario 17 d. vakare pas jį atėjo žmogus, kuris buvo dirbęs kelios dienos prieš tai, pasiimti striukės. Jis pasiėmė striukę ir jį išleidinėjant lauk, jis neleido uždaryti durų. Tada jis (V. J.) išstūmė jį krūtine lauk ir tuo momentu iš už kampo buvo užpultas.

Jis nežinojo kas tas žmogus, kuris įsikibo į jį abejomis rankomis. IÅ¡girdo Å¡auksmÄ ir tas žmogus, kurį iÅ¡leidinėjo, sakė, kad su jumis nedirbsiu, jÅ«s mane apgavote. Po to į jį Å¡ovė tazeriu, pradėjo jį kratyti, o tas žmogus jį paleido ir pabėgo, iÅ¡ kairės pusės atbėgo dar vienas tamsiai apsirengęs žmogus, įsitvėrė į duris ir jas laikė. Tas, kuris iÅ¡Å¡ovė, nieko nelaukęs įlėkė į vidų, o jis (V..) stovėjo lauke. Vienas žmogus, kaip vėliau suprato, pareigÅ«nas, laikė duris, o kitas vaikščiojo viduje.

Jis lauke nusileido laiptais, galvojo, kad reikia bėgti praÅ¡yti pagalbos. Po kiek laiko pareigÅ«nas išėjo į laukÄ , jis palipo laiptais, tada jį nutvėrė ir pradėjo tampyti. Kodėl taip daro, nesuprato. Paskui jį užrakino ir vienas vyrų su teleskopine lazda įrėmę į nugarÄ smaugė, o kitas Å¡audė tazeriu. 3.2. Taip pat apeliantas nurodo, jog jis negali pasakyti, iÅ¡ kur name atsirado žolė, visi kiti kratos metu rasti daiktai. Teigia, kad tos žolės parÅ«kydavo iÅ¡ darbo grįžę (duomenys neskelbtini).

Jausdavosi žolės kvapas, tačiau nematė, kur ta žolė padėta ir nieko apie tai nežino Jis neleisdavo rūkyti viduje, tik balkone. Teigia, kad tie namai yra kaip ir ne jo, o J.. Name tai gyvena, tai negyvena. Jis yra matęs tuos plastikinius maišelius, dėžutes. Kadangi tai ne jo daiktai ir jis nėra linkęs nieko neišmesti, tai taip ir pasiliko. Nesuprato kaip milteliai atsidūrė jo kišenėje. Galimai tas atėjęs vyras įdėjo, nes jis į jį kėsinosi ir neleido uždaryti durų.

Apelianto teigimu, tokius jo parodymus teismas vertino kaip iÅ¡imtinai gynybinę pozicijÄ , kuri nepatvirtinta surinktų įrodymų visuma. Jo kaltę grindė tuo, kad name buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, svarstyklės, kuriomis jos galimai svertos, o ant svarstyklių dėklo jo biologiniai pėdsakai. Pažymi, kad visas Å¡ias aplinkybes paaiÅ¡kino. Teigia, jog natÅ«ralu, kad jo DNR galėjo bÅ«ti ant daikto, kuris buvo name, kuriame gyvena. Ant to paties dėklo buvo rasta ir dar vieno asmens DNR, tačiau į tai teismas dėmesio nekreipė. 3.3.

Nurodo, kad liudytojai R. B., D. J. ir O. A., apklausti teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir sakė, kad jie visiÅ¡kai ne taip aiÅ¡kino, o policijos pareigÅ«nai rašė kÄ norėjo ir liepė jiems pasiraÅ¡yti. Nurodo, kad teisėjas teismo salėje tiesiog perklausinėjo liudytojus, jie pasakė, kad jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, suraÅ¡yti policijos pareigÅ«nų, bet jie taip nekalbėjo, neskaitė kÄ pasirašė, nes jiems buvo grasinama. Pirma juos apklausdavo kriminalistai ir tik paskui tyrėja, buvo daromas spaudimas.

Teisėjas posėdžio metu uždavinėjo atsakymus menančius klausimus ir liudytojus spaudė patvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo metu viskas surašyta teisingai, nors šie kelis kartus pasakė, kad jų parodymai užfiksuoti neteisingai bei papasakojo apie įvykį savo žodžiais. 3.4. Apelianto teigimu, teismas nevertino ir netyrė aplinkybių, kad pas jį namuose gyveno (duomenys neskelbtini). Narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos bendrai naudojamose patalpose. Nurodo, kad teismui buvo pateikti laiškai, skirti (duomenys neskelbtini), gauti tame name.

Tai, kad gyvena (duomenys neskelbtini) patvirtino ir liudytojai. Į šias aplinkybes ne tik kad nebuvo kreipiamas dėmesys, bet jos net neaptartos skundžiamame nuosprendyje. 3.5. Nurodo, kad visos nusikalstamos veikos, kuriomis jis kaltinamas, padaromos tik tiesiogine tyčia. Pasak apelianto, tai teisminio nagrinėjimo metu turėjo būti įrodyta, kad jis savo veiksmais siekė tiek nevykdyti teisėtų pareigūno nurodymų ir jiems pasipriešinti, tiek neteisėtai laikyti narkotines bei psichotropines medžiagas su tikslu jas platinti.

Mano, kad Å¡ios aplinkybės nėra įrodytos. Teigia, kad nėra įrodyta, jog jis buvo informuotas apie pareigÅ«nų apsilankymo tikslÄ ir tai padaryta tinkamai. Nurodo, kad jis buvo užpultas, prieÅ¡ jį iÅ¡ karto buvo panaudota jėga. Tai, kad netikėtai buvo užpultas, pradėjo prieÅ¡intis, norėjo apsiginti ir tik vėliau suprato, jog tai policijos pareigÅ«nai. Taip pat apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog name rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam ir jis jas laikė turėdamas tikslÄ platinti. 3.6.

Mano, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai ištirtos visos aplinkybės, bylos medžiaga vertinta tendencingai, tik kaltinančia linkme, todėl apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas, turi būti panaikintas.

4. Atsiliepimu į nuteistojo V. J. skundÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus teisės ir personalo skyriaus vedėja O. A. praÅ¡o nuteistojo V. J. skundÄ atmesti pirmosios instancijos sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 4.1. Atsiliepime nurodoma, kad 2020 m. balandžio 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. B. 2020 m. vasario17 d. įvykusį lengvÄ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, dėl Å¡io įvykio I.

B. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2020-02-17 iki 2020-03-06. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius jam apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 1030,80 Eur ligos iÅ¡mokÄ sumoje. Nurodoma ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius kaip institucija turi užtikrinti priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palÅ«kanų ir baudų surinkimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ (toliau vadinama – Fondo biudžetas), iÅ¡ieÅ¡kodama biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , užtikrina apdraustųjų valstybiniu socialiniu ir sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkcijÄ , taigi įgyvendina vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo srityse.

I. B., kuris nusikalstamais veiksmais sužalotas V. J., buvo priskaičiuota ir iÅ¡mokėta 1 030,80 Eur dydžio ligos iÅ¡moka, todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir Fondo biudžetui. I. B. ligos iÅ¡mokos skyrimas ir iÅ¡mokėjimas iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui) yra tiesiogiai susijusi su nuteistojo nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu. 4.2. Pažymi, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nesunkų sveikatos sutrikdymÄ I.

B. patyrė dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, todėl Fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstai įgijo reikalavimo teisę į nuteistÄ jį dėl visos I. B. iÅ¡mokėtos ligos iÅ¡mokos.

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmestinas 6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , nuteistojo apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad V. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20, 301 straipsnių reikalavimų, įvertino įrodymų visumÄ ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Å ioje nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, buvo neobjektyvus ar Å¡aliÅ¡kas, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje 7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jam inkriminuota veika, numatyta BK 286 straipsnyje, tvirtindamas, jog jis nesuvokė, kad priešinasi policijos pareigūnams. To suvokti jam neleido įvykio aplinkybės, nes jį užpuolė iš už kampo išlindęs tamsiai apsirengęs jam nepažįstamas žmogus, kuris įsikibo į jį abiem rankomis. Po to į jį šovė tazeriu, pradėjo jį kratyti, o tas žmogus jį paleido bei pabėgo, iš kairės pusės atbėgo dar vienas tamsiai apsirengęs žmogus, įsitvėrė į duris ir jas laikė.

Tik vėliau jis suprato, kad tai buvo pareigÅ«nai. Esant tokiai V. J. pozicijai, teisėjų kolegija baudžiamosios bylos medžiagÄ patikrina subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių kontekste.

8. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formÄ ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ nusikaltimÄ , jo padarymo metu bei po jo ir pan.

BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡siaiÅ¡kinant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-976/2015, 2K-176-303/2016, 2K-150-648/2017).

Taigi, nustatant kaltės formÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikÅ¡mingai paveikusius jo valinius sprendimus.

9. Valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla yra ginama administracinėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Atitinkamos teisinės atsakomybės taikymas yra susijęs su kaltininko, pasipriešinusio valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, veiksmų pavojingumu, intensyvumu ar išsakytų grasinimų, ryšium su atliekamomis funkcijomis, realumu ir pavojingumu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys veikia neteisėtai.

Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435-677/2017, 2K-220-628/2019).

10. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai I. B. ir T. T., vykdydami (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininko nurodymÄ atlikti kratÄ pagal TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį, 2020 m. vasario 17 d. atvykę pas V. J. daryti kratos, V. J. atžvilgiu bÅ«tų atlikę kokius neteisėtus veiksmus. Kaip tvirtino teisme apklausti nukentėjusysis I. B. ir liudytojas T.

T., atlikti minėtÄ kratÄ jie vyko vilkėdami policijos uniformÄ , tik buvo be Å¡viesÄ atspindinčių policijos liemenių. Abu parodė ir tai, kad kieme Å¡viesa nedegė, buvo tamsu, abu buvo už namo kampo, esančio prie įėjimo durų, kai pamatė pas V. J. į namo vidų įeinantį asmenį. Kadangi prieÅ¡ tai, jau turėjo informacijos, jog V. J. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), galimai platina narkotines ar psichotropines medžiagas (jas pardavinėja kitiems asmenimis), todėl jie priėmė sprendimÄ palaukti, kol asmuo iÅ¡eis iÅ¡ V.

J. namo ir tada patekti pas V. J. į namo vidų sulaikant ir galimÄ pirkėjÄ . Tiek nukentėjusysis I. B., tiek ir liudytojas T. T. tvirtino, kad tuo metu, kai iÅ¡ V. J. namų iÅ¡eidinėjo vyriÅ¡kis, jie pradėjo bėgti link namo durų ir I. B. pirmam nubėgus prie V. J., jis aiÅ¡kiai ir garsiai pasakė „Stok, policija“, liepė V. J. stovėti vietoje, garsiai pranešė, jog jie yra (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nai ir pas jį turi atlikti kratÄ . Tiek nukentėjusiojo I. B., tiek ir liudytojo T.

T. teigimu, V. J. ir minėtas vyriÅ¡kis suprato, kad jie yra policijos pareigÅ«nai, nes jie ne tik abu buvo uniformuoti, su savimi turėjo spec. priemones, taip pat garsiai bei aiÅ¡kiai buvo pasakyta, jog jie (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nai ir pas V. J. turi atlikti kratÄ .

11. Nukentėjusysis I. B. tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, tiek ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad jam priėjus prie V. J. ir pasakius „policija“, V. J. pradėjo jį stumti, bandydamas įeiti į namo vidų, sudavė smūgį. Tada V. J. liepė paleisti duris, nes šis jas bandė uždaryti. V. J. aktyviais veiksmais pradėjo priešintis, pradėjo stumdytis ir nevykdė jo teisėtų reikalavimų stovėti vietoje, nejudėti. Tada tarp jo ir V. J. įvyko grumtynės, kurių metu V.

J. bandė nustumti jį kuo toliau nuo durų, kad jis su kolega nepatektų į namo vidų. Tarp jų, prie durų ant laiptų, įvyko susistumdymas. V. J. jį stÅ«mė ir pats bandė grįžti į namo vidų, tačiau jis nuėjo paskui V. J. ir pateko į namo vidų. Kai pateko į namo vidų, V. J. sudavė jam ne vienÄ smÅ«gį, kelis kartus smÅ«gių iÅ¡vengė užsidengdamas ranka. Grumtynių metu jis su V. J. atsidÅ«rė kambario viduryje. Tada dar kartÄ V. J. aiÅ¡kiai pasakė nesiartinti ir liepė nesiprieÅ¡inti, tačiau V.

J. nevykdė jo teisėtų reikalavimų ir agresyviai nusiteikęs artinosi prie jo suspausdamas savo rankų kumščius, bandė jam smogti, užsimojo kumščiais, todėl matydamas, kad Å¡is yra agresyvus ir jis gali nuo pastarojo nukentėti, V. J. įspėjo, jog, jei Å¡is nenustos prieÅ¡intis ir neatsitrauks, prieÅ¡ šį panaudos elektroÅ¡okÄ . V. J. nevykdė teisėtų reikalavimų ir toliau buvo agresyvus jo atžvilgiu, artėjo, bandė suduoti smÅ«gį į galvos sritį, todėl jis vėl panaudojo elektroÅ¡okÄ .

Tuo momentu V. J. krito ant žemės, tačiau vėl stojosi, ėjo link jo, stÅ«mė, sudavė keletÄ smÅ«gių, iÅ¡stÅ«mė pro dÅ«ris, stÅ«mė nuo laiptų ir jis nukrito. V. J. nulipo laiptais ir dar sudavė keletÄ kartų. Tada kolega T. T. jam padėjo, jie bandė sulaikyti V. J., bet jis vėl nevykdė nurodymų, nedavė rankų, todėl vėl buvo perspėtas, kad bus panaudotas elektroÅ¡okas. Kadangi V. J. toliau nevykdė nurodymų, buvo panaudotas elektroÅ¡okas. Tada V. J. buvo paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai.

Tuo metu į pagalbÄ atvyko kiti pareigÅ«nai.

12. Å ias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kaip jau ir buvo minėta, patvirtino kartu su nukentėjusiuoju buvęs kolega T. T.. Liudytojas T. T. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. J. ne kartÄ buvo įspėtas apie ketinimÄ panaudoti fizinę prievartÄ , suteikiant asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, tačiau V. J. į reikalavimus nereagavo, o prieÅ¡ingai, pradėjo elgtis agresyviai, stÅ«mė link durų, rankas sugniaužė į kumščius, tuo sudarydamas realų pagrindÄ manyti, kad panaudos fizinį smurtÄ .

Liudytojas taip pat parodė, kad po perspėjimo vykdyti teisėtus policijos reikalavimus, įspėjant, jog prieÅ¡ingu atveju prieÅ¡ jį bus panaudotos spec. priemonės, V. J. į perspėjimus nesureagavo, toliau sugniaužęs rankas į kumščius artinosi prie jo kolegos I. B., bandė suduoti. V. J. buvo perspėtas, jei toliau nevykdys teisėtų policijos reikalavimų prieÅ¡ jį bus panaudotos spec. priemonė, tačiau pastarasis į perspėjimÄ nesureagavo, todėl I. B. panaudojo elektroimpulsinį prietaisÄ â€žTaser“.

Po panaudoto elektros impulsinio prietaiso V. J. atsisėdo ant grindų, tačiau po to jis atsistojo ir vėl pradėjo artintis prie jų, bandė I. B. kumščiu suduoti smÅ«gius. Taip pat liudytojas nurodė, kad V. J. pradėjo juos stumti link durų ir jau koridoriuje, grumtynių metu V. J. stipriai pastÅ«mė kolegÄ I. B. per duris bei nustÅ«mė nuo laiptų. I. B. nusiritus laiptais į apačiÄ V. J. lipo laiptais į apačiÄ link nusiritusio I. B., o jis tuo tarpu suėmė V. J. už kairės rankos taip, siekdamas pastarÄ jį sulaikyti nuo aktyvių veiksmų bei sulaikyti.

VisÄ tÄ laikÄ , V. J. buvo įspėtas apie ketinimÄ panaudoti fizinę prievartÄ , taip suteikiant asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, tačiau V. J. nevykdė teisėtų reikalavimų ir agresyviai nusiteikęs bandė iÅ¡silavinti savo kairę rankÄ . Nusivedus V. J. ant Å¡alia buvusio vejos, dar kartÄ jis buvo įspėtas apie ketinimÄ panaudoti fizinę prievartÄ , tačiau V. J. aktyviais veiksmais toliau prieÅ¡inosi tai yra stangrino rankas, bei kitus kÅ«no raumenis, muistėsi, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, V.

J. buvo pargriautas ant žemės. V. J. buvo pareikalauta sulenkti rankas už nugaros, tačiau Å¡is toliau prieÅ¡inosi, jų nedavė. Tada jis, iÅ¡sitraukęs teleskopinę lazdÄ su ja bandė kairę rankÄ prispausti prie žemės ir užlenkti už nugaros, tačiau V. J. toliau prieÅ¡inosi, spardėsi, stangrino rankas, jų nedavė, jis kolegos buvo perspėtas jei nevykdys teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų „duoti rankas“, bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“.

V. J. į reikalavimus nereagavo, ko pasėkoje, buvo panaudotas elektrošokas į įvairias kūno sritis. Tada V. J. nebesipriešino, jam buvo uždėti antrankiai.

13. Nukentėjusiojo I. B. ir liudytojo T. T. parodymus iÅ¡ dalies patvirtino į įvykio vietÄ atvykusios policijos pareigÅ«nės A. V. ir V. P.. Apklaustos teisiamojo posėdžio metu liudytojos paaiÅ¡kino, kad gavo nurodymÄ vykti adresu (duomenys neskelbtini) padėti kolegoms atlikti kratÄ . Nuvykusios pamatė ant žemės gulintį V. J., kolegos joms paaiÅ¡kino, kad buvo pasiprieÅ¡inimas policijai. Abi liudytojos taip pat nurodė, kad I. B. pasidarė blogai, jam skaudėjo koja, todėl buvo iÅ¡kviestas kitas ekipažas, kuris iÅ¡sivežė I. B.. Liudytojos taip pat patvirtino, kad joms atvykus į įvykio vietÄ , V. P. atliko V. J. dalinę apžiÅ«rÄ , po to perskaitė nutartį dėl kratos atlikimo ir V. J. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata.

14. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ ji matė V. J., kuris sėdėjo fotelyje uždusęs, labai giliai kvėpavo, matėsi, jog jis buvo po aktyvios fizinės veiklos. Taip pat liudytoja nurodė, kad matė I. B., kuris irgi sėdėjo. I. B. pasakė, kad V. J. pasiprieÅ¡ino, matė, kad I. B. koja buvo sužalota, matėsi paraudęs, patinęs kelias, veidas irgi buvo paraudęs, matėsi, jog patirtas fizinis kontaktas.

15. Liudytoju apklaustas V. S. teisme parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog reikalinga pagalba, adresu (duomenys neskelbtini), padėti padaryti kratÄ , nes įvyko pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nams. Atvykus į įvykio vietÄ V. J. sėdėjo ant fotelio, buvo susijaudinęs, visas drebėjo, V. P. skaitė teismo nutartį. Matė I. B., kuris buvo susiėmęs kojÄ .

16. Tai, jog nuteistasis V. J. atliko smurtinius veiksmus pareigÅ«no I. B. atžvilgiu ir tai, kad bÅ«tent smurtiniais nuteistojo V. J. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ minėtos iÅ¡vados matyti, kad I. B. padarytas veido deÅ¡iniojo skruosto srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu. Å is sužalojimas atitinka įvykio laikÄ bei aplinkybes, padarytas buka jėga ir galėjo gautis sudavus vienÄ smÅ«gį kumščiu. Å is sužalojimas sukėlė nežymų sveiktos sutrikdymÄ (2 t., b. l. 123–124).

17. IÅ¡ anksčiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad policijos pareigÅ«nai I. B. ir T. T. incidento vietoje vykdė teisėtÄ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininko nurodymÄ atlikti kratÄ pagal TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį V. J. gyvenamojoje vietoje. Ä®vykio metu pareigÅ«nai I. B. ir T. T. vilkėjo tarnybines uniformas, turėjo spec. priemones. Tiek nukentėjusysis I. B., tiek ir liudytojas T. T. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad aiÅ¡kiai ir garsiai V.

J. iÅ¡sakė, jog jie yra policijos pareigÅ«nai ir jie atvyko atlikti kratÄ jo gyvenamojoje vietoje. BÅ«tent tolesnis V. J. elgesys – pareigÅ«nų stumdymas, fizinio smurto naudojimas pareigÅ«nų atžvilgiu, jo bandymas nustumti pareigÅ«nÄ , bandymas iÅ¡vengti sulaikymo, akivaizdžiai parodo, kad V. J. suvokė, jog prieÅ¡inasi policijos pareigÅ«nams siekdamas iÅ¡vengti kratos atlikimo jo gyvenamojoje vietoje, ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai suaktyvėjo tik tuomet, kai V.

J. atsisakė vykdyti teisėtus jų nurodymus pagal teismo nutartį leisti jiems atlikti kratÄ jo gyvenamojoje vietoje. Byloje aptartais įrodymais taip pat nustatyta, kad nuteistojo V. J. atžvilgiu fizinė prievarta buvo naudojama tik tada, kai V. J. nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nesiartinti ir nesiprieÅ¡inti, kai nuteistojo agresyvÅ«s smurtiniai veiksmai kėlė pavojų pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. Taigi, bÅ«tent nuteistasis nuo pat pradžios atsisakė bendradarbiauti su pareigÅ«nais, paskui vis agresyvėjo, jo elgesys tapo vis labiau neprognozuojamas, kol galiausiai buvo įvykdyta jam inkriminuota nusikalstama veika.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju yra nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. IÅ¡teisinti V. J. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, įvertinus aptartų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo. Dėl atliktos kratos teisėtumo 19. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nėra gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atlikta krata ir rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, savininkas.

Sutiktina, kad minėtas namas nuosavybės teise priklausė L. J., kuri nurodyta nutartyje dėl kratos patvirtinimo (t. 2, b. l. 6). Tačiau byloje nustatyta, kad Å¡iame name prieÅ¡ įvykį ir įvykio metu gyveno nuteistasis V. J., kuris, vadovaujantis BPK 145 straipsnio 4 dalimi, ir dalyvavo atliekant kratÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2020 m. vasario 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista daryti kratÄ V. J. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, nuosavybės teise priklausančiose L. J..

Kaip patvirtino nukentėjusysis I. B., liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai T. T., A. V., V. P., A. S. ir V. S., nutarties, kuria leista atlikti kratÄ , turinys balsu buvo perskaitytas, tačiau V. J. atsisakė pasiraÅ¡yti. Tai, kad V. J. atsisakė pasiraÅ¡yti užfiksuota pareigÅ«nų, atlikusių kratÄ paraÅ¡ais. Kaip parodė minėti liudytojai, kai buvo paskelbta nutartis, buvo atliekama krata, V. J. stebėjo jų atliekamus veiksmus. IÅ¡ kratos protokolo matyti, kad kratos metu rasti daiktai buvo fotografuojami ir dedami į pakuotes (2 t., b. l. 8–41).

Pažymėtina ir tai, kad dėl teismo nutarties, kuria buvo leista atlikti kratÄ V. J. gyvenamojoje vietoje, skundas paduotas nebuvo, nuteistasis neginčijo kratos atlikimo metu surinktų duomenų užfiksavimo, pastabų neturėjo.

20. Kaip jau buvo minėta, krata buvo tinkamai sankcionuota, atlikta bÅ«tent tuo adresu, kuris nurodytas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, nuteistajam V. J. nutarties turinys buvo žinomas, jis turėjo galimybę stebėti atliekamÄ kratÄ , kratos metu paimti daiktai buvo tinkamai užfiksuoti. Atliekant kratÄ ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nustatytos kratos ribos peržengtos nebuvo.

21. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kratos atlikimo pagrindai ir tvarka, nustatyti BPK 145 straipsnyje, nepažeisti. Vadinasi, atliekant kratÄ gauti duomenys atitinka esminius BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus reikalavimus, nes gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtu bÅ«du, taip pat juos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje 22. Apelianto V. J. teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad name rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam, jog jis jas laikė turėdamas tikslÄ platinti, todėl praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, tačiau įvertinus byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad byloje pakanka duomenų, jog V. J. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslÄ jas platinti.

23. BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas BK straipsnis užtraukia atsakomybę už alternatyvių veikų padarymÄ . Analizuojamu atveju V. J. yra nuteistas už didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymÄ turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti.

24. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad sulaikymo metu pas V. J. džemperio kairės pusės kišenėje buvo rastas 21 vienetas permatomų plastikinių užspaudžiamų pakelių su viduje esančiais baltos spalvos milteliais, 6 vienetai permatomų užspaudžiamų maišelių su viduje galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga. Atliktos kratos V. J. gyvenamosiose patalpose metu virtuvėje ant sofos baltame pirkinių maišelyje buvo rasti 6 vienetai permatomų pailgų plastikinių permatomų indelių, kurie pripildyti galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, 11 vienetų įvairių dydžių plastikinių užspaudžiamų pakelių, staliuko stalčiuje rasta juodos spalvos įmautė, kurioje buvo įdėtos mažos elektroninės svarstyklės, virtuvėje ant šaldytuvo rastas uždarytas dangteliu stiklainis 280 gramų, kuris dalinai užpildytas tabaku maišytu galimai su augalinės kilmės narkotine medžiaga.

Tai, kad kratos metu buvo rastas didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, patvirtina Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. liepos 22 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad objektai, paimti 2020 m. vasario 17 d. kratos metu yra: žalsvos ir rudos spalvos augalinių medžiagų mišinio iš stiklainio sudėtyje yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių atskirti iš mišinio nėra galimybės; mišinyje nustatytas psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,021 g;

žalsva, augalinė medžiaga iš plastikiniame inde esančių 2 vnt. plastikinių, užspaudžiamų maišelių yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 76,420 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,9 %); žalsva, augalinė medžiaga iš plastikinio indo su dangteliu yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 211,690 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,0 %); žalsva, augalinė medžiaga iš 6 vnt. plastikinių, užspaudžiamų maišelių (vokas Nr.

2) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 4,388 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,2 %); žalsva, augalinė medžiaga iš 6 vnt. plastikinių, užspaudžiamų maišelių (vokas Nr.

4) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 343,480 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,3 %). Gelsvos spalvos miltelių iš 21 vnt. plastikinių, užspaudžiamų maišelių, paimtų 2020-02-17 kratos metu pas V. J., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurio masė yra 1,261 g (2 t., b. l. 63–69).

25. Å ie aptarti duomenys bei teisme apklaustų liudytojų T. T., A. V., V. P., A. S. ir V. S. parodymai, kurie dalyvavo atliekant kratÄ V. J. gyvenamojoje vietoje, neginčijamai patvirtina, kad V. J. savo gyvenamojoje vietoje laikė, kaip nustatyta anksčiau paminėtoje specialisto iÅ¡vadoje, didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nors apeliantas tvirtina, kad rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos jam nepriklauso, jog Å¡ias medžiagas galėjo pas jį namuose palikti (duomenys neskelbtini), tačiau tokia nuteistojo versija paneigiama byloje surinktais įrodymais.

26. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal teismų praktikÄ neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra Å¡ių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2012). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo veikai inkriminuoti įtakos neturi tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, jog jis suvokė, kad jo turimos medžiagos yra psichotropinės ir (ar) narkotinės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2008).

Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014).

27. Aplinkybę, kad V. J. suprato, jog neteisėtai laiko įstatymo draudžiamas narkotines medžiagas, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina jo elgesys įvykio metu, jo pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nams, kuriems buvo pavesta atlikti kratÄ jo gyvenamojoje vietoje. Akivaizdu, jog nuteistasis V. J. pasiprieÅ¡indamas policijos pareigÅ«nams siekė, kad policijos pareigÅ«nai nepatektų į gyvenamojo namo patalpas ir nebÅ«tų surastos ten laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

28. Be to, nuteistojo versijos, kad narkotines ir psichotropines medžiagas galėjo palikti pas jį gyvenę (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismui nuteistojo bei jo gynėjo pateikti laiškai, kaip apeliantas tvirtina, siųsti pas jį gyvenusiems (duomenys neskelbtini). Pateiktuose laiškuose nurodytos gavimo datos rodo, kad šie laiškai įvairiems asmenims, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo siunčiami praėjus nemažai laiko po 2020 m. vasario 17 d. atliktos kratos ir tai niekaip nepatvirtina nuteistojo nurodomų aplinkybių, jog pas jį gyvenę (duomenys neskelbtini) galėjo palikti kratos metu pas jį namuose rastas narkotines ir psichotropines medžiagas.

Nors pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. N. tvirtino, kad vienu metu pas V. J. gyveno kažkokie darbininkai, brigada (duomenys neskelbtini), tačiau jo nurodytos aplinkybės, jog jis matė asmenį, su kuriuo V. J. kalbėjo rusiškai, ravint šaligatvį, vertintinos kritiškai, atkreipiant kolegijos nuomone dėmesį į tai, kad krata buvo atliekama 2020 m. vasario 17 d., t. y. kai yra žiemos metas ir ravėti šaligatvį nėra jokio poreikio, todėl visiškai nepatvirtina nurodytos V.

J. versijos.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kvalifikuojant nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina nustatyti Å¡io nusikaltimo objektyvųjį požymį – tikslÄ parduoti ar kitaip platinti psichotropines ir narkotines medžiagas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ pasisakė, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslÄ parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi Å¡ių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja Å¡ias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).

30. Teisėjų kolegijos nuomone, jau vien V. J. namuose kratos metu rastas didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, surastos svarstyklės, ant kurių rasti narkotinių bei psichotropinių medžiagų likučiai bei atsižvelgus į tai, kad nėra duomenų, jog nuteistasis V. J. pats vartojo Å¡ias medžiagas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V. J. turėjo tikslÄ platinti narkotines bei psichotropines medžiagas. Nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad ant kratos metu paimtų svarstyklių buvo ne vien tik jo DNR, nepaneigia anksčiau aptartų įrodymų pagrindu padarytos iÅ¡vados, jog V. J. laikė savo gyvenamojoje vietoje narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti.

31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad R. B., D. J., O. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis apie narkotinių medžiagų platinimÄ nėra pagrindo remtis, kadangi V. J. nėra inkriminuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų liudytojų parodymai neturi reikÅ¡mės sprendžiant V. J. kaltės klausimÄ pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, netikslinga buvo tenkinti apelianto gynėjo praÅ¡ymÄ skirti byloje lingvistinį autorystės tyrimÄ bei vertinti Å¡iuo pagrindu minėtų liudytojų parodymų patikimumÄ .

32. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, vadovaudamasi byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, kurie sudaro nuosekliÄ Ä¯rodomÄ jÄ logiÅ¡kÄ grandinę, atitinkančiÄ baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu V. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai ir jų pagrindu priimti procesiniai dokumentai, net ir įvertinus kai kuriuose jų esančius netikslumus, yra neteisėti ir jais pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis, priimdamas skundžiamÄ V. J. nepalankų apkaltinamÄ jį nuosprendį. Dėl nuteistajam V. J. paskirtos bausmės 34. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo argumentų dėl jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės V.

J. skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę apeliantui, tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, baustas už administracinius nusižengimus), tai, kad byloje nebuvo nustatyta V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skundžiamu nuosprendžiu V. J. už nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, skirta Å¡iek tiek griežtesnė nei jos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Už BK 260 straipsnio 2 dalyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Kadangi V. J. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmes subendrino apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 5 dalies 2punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, V. J. skirtos bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Byloje nėra įstatyme nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų visumos, suteikiančios pagrindÄ svarstyti V. J. Å¡velnesnės, nei įstatyme nustatyta, bausmės paskyrimÄ taikant BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl civilinių ieÅ¡kinių 35.

Å ioje baudžiamojoje byloje buvo pateikti trys civiliniai ieÅ¡kiniai: Å iaulių teritorinė ligonių kasos dėl 52,23 Eur turtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus dėl 1 030,80 Eur žalos atlyginimo ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariato dėl 1 478,42 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam iÅ¡mokėtÄ piniginę kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad civilinių ieÅ¡kovų reikalavimai pagrįsti, priteisė iÅ¡ nuteistojo V.

J., kaip asmens atsakingo už pareigÅ«no sužalojimÄ , civilinius ieÅ¡kinius.

36. Kaip jau konstatuota aukščiau, Å¡ioje byloje nustatyta, kad V. J. pasiprieÅ¡ino savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui I. B., panaudodamas fizinį smurtÄ sužalojo nukentėjusįjį. Å io įvykio metu V. B. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniuoju tyrėju ir buvo sužalotas tarnybos metu vykdant jam pavestÄ užduotį, kÄ patvirtina kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniu ieÅ¡kiniu pateikta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada (1 t., b. l. 150–155).

I. B. buvo sumuÅ¡tas veidas, kairės rankos dilbis, plaÅ¡taka, kairės kojos kelis, patempti raiščiai. Kadangi I. B. sužalojimus patyrė atliekant tarnybines pareigas, jam buvo iÅ¡mokėta 1 478,42 Eur piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iÅ¡mokėdamas I. B. 1 478,42 Eur piniginę kompensacijÄ , kÄ patvirtina prie bylos pateikti duomenys, patyrė žalÄ , ir Å¡i žala atsirado dėl neteisėtų nuteistojo V. J. veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.

37. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Å iaulių teritorinė ligonių kasa, byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ V. J. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ â€“ 52,23 Eur už nukentėjusiojo I. B. gydymÄ (1 t., b. l. 117–118). IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šį civilinį ieÅ¡kinį tenkino ir iÅ¡ V. J. priteisė 52,23 Eur Valstybinei ligonių kasai patirtoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidoms atlyginti. Minėtos iÅ¡laidos civiliniam ieÅ¡kovui atsirado dėl V. J. neteisėtų veiksmų, todėl jis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti dėl to turėtas gydymo iÅ¡laidas. Byloje pareikÅ¡tas Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas skaičiuote už suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 121), todėl pagrįstai buvo tenkintas.

38. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius byloje pareiÅ¡kė 1 030,80 Eur civilinį ieÅ¡kinį. Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. kovo 6 d. iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto I. B. buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 1 030,80 Eur ligos iÅ¡moka (1 t., b. l. 132–137). Atsižvelgiant į tai, kad I. B. sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio buvo iÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, priežastis yra neteisėti V. J. veiksmai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 1 030,80 Eur civilinį ieÅ¡kinį ir pagrįstai Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ nuteistojo V. J..

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ . Teisėjai Boleslovas Kalainis Gražvydas PoÅ¡kus Laisvydas ZederÅ¡tremas