cb741b60-ca42-4cdf-aac1-ef2d418fcdb2 · Klaipėdos apygardos teismas

                                   Civilinė byla Nr. 2-719-538/2010(Proceso Nr. 2-57-3-00862-2009-4)                    Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2. (S)                                                                                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui J.

J., atsakovės atstovui advokatui Daliui Baranauskui teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. J. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas J. J. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 1963 m. gegužės 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis neteko deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos trijų pirÅ¡tų, buvo gydomas ir 2000 m. rugsėjo 27 d. teisės medicinos specialistų komisija ieÅ¡kovui konstatavo 35 procentus pastovaus bendro darbingumo netekimÄ IeÅ¡kovas neturtinę žalÄ dėl sveikatos sužalojimo, t.y. deÅ¡inės plaÅ¡takos trijų pirÅ¡tų netekimo vertina 210 000 Lt, neturtinę žalÄ dėl brolių ir tėvo netekimo vertina 90 000 Lt.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2002 m. birželio 5 d. sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1963 m. gegužės 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2408 Lt žalos atlyginimÄ už pakenkimÄ sveikatai už laikotarpį nuo 2001 m. vasario 5 d. iki 2002 m. birželio 5 d., nustatė atsakovei pareigÄ mokėti ieÅ¡kovui kas mėnesį 35 procentus minimalios mėnesinės algos iki ieÅ¡kovo gyvos galvos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žalos atlyginimo sumÄ padidino iki 3462 Lt, kitas Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. birželio 5 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas.

IeÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti jam padarytÄ neturtinę žalÄ . Nurodė, kad jo plaÅ¡taka sužalota negrįžtamai, neteko pagrindinių savo funkcijų, sudarkyta vizualiai. IeÅ¡kovui teko patirti ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus netekus artimiausių žmonių, t. y. nelaimingo atsitikimo metu žuvo ieÅ¡kovo tėvas Z. J. ir broliai E. J. ir J. V. J.. Teismai nustatė, kad už nelaimingÄ atsitikimÄ atsakinga atsakovė, kaip Plungės elektros tinklų baro teisių perėmėja.

Neturtinė žala kilo dėl nelaimingo atsitikimo, atsakovė Å¡ios žalos iki Å¡iol nėra atlyginusi, neturtinė žala yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, atsižvelgdamas į LR CK 1.127 str. 5 d. ieÅ¡kovas teigia, kad ieÅ¡kinio senaties termino nėra praleidęs. IeÅ¡kovas nurodė, kad TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų civilinių įstatymų pagrindų redakcija numatė neturtinės žalos atlyginimÄ (483 str.) ir atsakovė, kurios veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, turi pareigÄ ieÅ¡kovui atlyginti jo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Nurodo, kad atsakovo teiginys, jog neturtinė žala negali bÅ«ti traktuojama kaip tęstinio pobÅ«džio, prieÅ¡tarauja CK 6.250 str. neturtinės žalos sampratai. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad neturtinė žala ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti padaryta 1963 m. gegužės 28 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ reikia spręsti vadovaujantis neturtinės žalos padarymo metu, t. y. 1963 m. gegužės 28 d., galiojusiais įstatymais, o ne remiantis LR CK normomis. 1963 m. gegužės 28 d. galiojo TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų civilinių įstatymų pagrindai, kuriuose nebuvo įtvirtintas neturtinės žalos institutas.

Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Nurodė, kad pažeidimas, susijęs su neturtinės žalos atlyginimu, nėra ir negali bÅ«ti laikomas tęstiniu pažeidimu, nes neturtinės žalos atlyginimas nebÅ«tinai panaikina aplinkybes ar faktus, už kurių buvimÄ yra atlyginta, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Nelaimingas atsitikimas įvyko 1963 m. gegužės 28 d., todėl atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad teisė į ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo J.

J. atsirado 1963 m. gegužės 28 d. Nurodė, kad LR CK nustatytos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus LR CK. Tai pat teigia, kad ieÅ¡kovas neteisingai daro iÅ¡vadas dėl neturtinės žalos instituto buvimo TSR SÄ jungoje 1963 metais. TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų civilinių įstatymų pagrindų redakcijos 483 str. reglamentavo atlyginimÄ Å¾alos, padarytos asmeniui ar turtui, t. y. minėta teisės norma reglamentavo turtinės žalos atlyginimÄ padarytÄ asmens turtui ar sužalojus asmenį.

Kad neturtinės žalos atlyginimas nebuvo numatytas ne tik 1964-07-07 įstatymu patvirtintu Civilinio kodekso pirminėse redakcijose, bet ir iki Å¡io kodekso galiojusiose įstatymuose, t.y. TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų civilinių įstatymų pagrinduose, konstatvo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi 2001 m. vasario 1 d. Kretingos rajono apylinkės teismas 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas 2002 m. birželio 5 d. panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1963 m. gegužės 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu dėl VÄ® Klaipėdos elektros tinklai Plungės elektros tinklų padaliniui priklausančios aukÅ¡tos įtampos elektros perdavimo linijos nukritus laidui ant vielinio gyvulių aparato ir pratekant aptvaro vielomis aukÅ¡tos įtampos srovei, ieÅ¡kovui buvo sužalota rankos plaÅ¡taka, taip pat nuo elektros srovės žuvo ieÅ¡kovo tėvas ir du broliai bei J.

J. iÅ¡ atsakovės priteisė 2408 Lt žalos atlyginimÄ už pakenkimÄ sveikatai už laikotarpį nuo 2001-02-05 iki 2002-06-05, o nuo 2002-06-05 nustatė atsakovui pareigÄ mokėti ieÅ¡kovui kas mėnesį 35 procentus minimalios mėnesinės algos iki ieÅ¡kovo gyvos galvos. Å ioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 8 d priėmė galutinę nutartį, kuria padidino priteistÄ Å¾alÄ iki 3462 Lt (b. l. 7). Dėl neturtinės žalos atlyginimo.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuriÄ Ä¯vertino 300 000 Lt.

Ieškovas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, žala atlyginama pagal Å¡io kodekso normas, iÅ¡skyrus atvejus, kai iki CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus Å¡iam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. Taigi, jeigu iki įsigaliojant CK tam tikri veiksmai ar neveikimas nebuvo pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir Å¡ie veiksmai atlikti iki įsigaliojant CK, tai CK normos netaikomos, nors tie veiksmai ir sukėlė žalÄ galiojant CK, t. y. jeigu tam tikrais veiksmais padaryta neturtinė žala, pagal iki įsigaliojant CK galiojusius teisės aktus, neturėjo bÅ«ti atlyginta, tai nors ir atsiradusi galiojant CK, ji nebus atlyginta, jeigu jÄ sukėlę veiksmai atlikti iki įsigaliojant CK.

Å i iÅ¡imtis galioja taikant LR CK 6.250 straipsnį. 1963 m. gegužės 28 d., t. y. nelaimingo atsitikimo metu, galiojo TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų civilinių įstatymų pagrindai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti nagrinėjamas remiantis 1963 m. gegužės 28 d. galiojusia TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų civilinių įstatymų pagrindų redakcija, o ne LR CK normomis. Å ių pagrindų 12 skirsnyje yra numatytos prievolės, atsirandančios dėl žalos padarymo, tačiau neturtinės žalos atlyginimas nebuvo galimas jokiais atvejais ir įstatymuose bei kituose teisės normose nebuvo įtvirtintas neturtinės žalos institutas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino, kad 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kuris įsigaliojo nuo 1965 m. sausio 1 d., pirminės redakcijos normose taip pat nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2008). Vadinasi, iki tol galiojusiame TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų civilinių įstatymų pagrinduose neturtinės žalos institutas nebuvo numatytas, todėl tenkinti ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo (2000 m. liepos 18 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 47 str. 2 d.).Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (LR CK 1.127 str. 1 d.). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, t. y. kad 1963 m. geguės 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. birželio 2 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 8 d. nutartimi Å¡iÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui pateikė 2009-08-25. LR CK 1. 125 str. 8 d. nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas apie pažeistÄ teisę sužinojo 2003 m. sausio 8 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį, todėl ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo privalėjo teismui pateikti per trejus metus, t.y. iki 2006-01-08.

IeÅ¡kovas teismui nepateikė praÅ¡ymo pratęsti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl kostatuotina, kad ieÅ¡kovas J. J. praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimui dėl žalos atlyginimo (LR CK 1.125 str. 8 d.)Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , be to, reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinę žalÄ yra nepagrįstas, todėl ieÅ¡kinys atmestinas (LR CK 1.125 str. 8 d, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 47 str. 2 d.).Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsakovė iš ieškovo prašo priteisti 4 840 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, teismo posėdžių skaičius nėra didelis, bei į ieškovo materialinę padėtį, iš ieškovo atsakovei priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.).              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263?270 str., n u s p r e n d ž i a              ieškovo J.

J. ieÅ¡kinį atmesti.              Priteisti iÅ¡ J. J. 1000 Lt turėtų advokato pagalbos iÅ¡laidų AB „Vakarų skirstomieji tinklai“.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                 Almantas Padvelskis